← Lietuva

NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D. NUTARIMO NR. 82 „DĖL BENDROS VARTOJIMO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS APSKAIČIAVIMO

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D. NUTARIMO NR. 82 „DĖL BENDROS VARTOJIMO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS APSKAIČIAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2011 m. kovo 23 d. Nr. 347 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 82 „Dėl Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-280) ir išdėstyti jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL BENDROS VARTOJIMO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (Žin., 2011, Nr. 1-1) 50 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL 2008 L 133, p. 66; klaidų ištaisymas – OL 2009 L 207, p. 14), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos aprašą (pridedama).“
  2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2011 m. balandžio 1 dieną. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 82 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 347 redakcija) BENDROS VARTOJIMO KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS
  3. Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reguliuoja vartojimo kredito davėjo vartojimo kredito gavėjui teikiamo vartojimo kredito bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimą.
  4. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (Žin., 2011, Nr. 1-1).
  5. Apskaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, nustatoma bendra vartojimo kredito kaina vartojimo kredito gavėjui. Į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos. Į bendrą vartojimo kredito kainą neįskaičiuojamos vartojimo kredito gavėjo mokamos netesybos ar palūkanos ir kitos išlaidos už vartojimo kredito sutartyje nustatytų jo įsipareigojimų nevykdymą ir išlaidos už prekių arba paslaugų pirkimą, išskyrus prekės ar paslaugos kainą, kurią jis privalo sumokėti, nesvarbu, ar už sandorį mokama grynaisiais pinigais, ar iš suteikto vartojimo kredito lėšų.
  6. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma apskaičiuojama vadovaujantis prielaida, kad vartojimo kredito sutartis galios sutartą laikotarpį ir vartojimo kredito sutarties šalys vykdys savo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus.
  7. Kai vartojimo kredito sutartyje susitarta, kad metinė vartojimo kredito palūkanų norma ir išlaidos, įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti keičiamos ir jų negalima kiekybiškai įvertinti bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo metu, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma apskaičiuojama vadovaujantis prielaida, kad metinė vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos liks tokios pat kaip ir vartojimo kredito sutarties sudarymo metu ir bus toliau taikomos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos.
  8. Apskaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti vadovaujamasi papildomomis prielaidomis: 6.
  9. jeigu vartojimo kredito sutartyje vartojimo kredito gavėjui suteikiama teisė savo nuožiūra spręsti dėl vartojimo kredito lėšų išmokėjimo, laikoma, kad iš karto išmokama visa bendra vartojimo kredito suma; 6.
  10. jeigu vartojimo kredito sutartyje numatomi skirtingi vartojimo kredito lėšų išmokėjimo būdai ir dėl to taikomi skirtingi mokesčiai ar kitos išlaidos arba metinės vartojimo kredito palūkanų normos, laikoma, kad bendra vartojimo kredito suma buvo suteikta nustatant didžiausius mokesčius ar kitas išlaidas ir didžiausią metinę vartojimo kredito palūkanų normą, taikomus dažniausiai naudojamam vartojimo kredito lėšų išmokėjimo būdui pagal tokios rūšies vartojimo kredito sutartis; 6.
  11. jeigu vartojimo kredito sutartyje vartojimo kredito gavėjui iš esmės suteikiama teisė savo nuožiūra spręsti dėl vartojimo kredito lėšų išmokėjimo, tačiau skirtingiems vartojimo kredito lėšų išmokėjimo būdams numatomi vartojimo kredito lėšų sumos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimo termino apribojimai, laikoma, kad bendra vartojimo kredito suma išmokėta anksčiausią vartojimo kredito sutartyje nurodytą datą ir laikantis numatytų vartojimo kredito lėšų išmokėjimo apribojimų; 6.
  12. jeigu nenustatytas bendros vartojimo kredito sumos grąžinimo įmokų mokėjimo grafikas, laikoma, kad bendra vartojimo kredito suma turi būti grąžinta per vienus metus, įmokas mokant lygiomis dalimis kiekvieną kalendorinį mėnesį; 6.
  13. jeigu nustatytas bendros vartojimo kredito sumos grąžinimo įmokų mokėjimo grafikas, tačiau įmokų dydis gali kisti, laikoma, kad kiekviena įmoka yra mažiausios vartojimo kredito sutartyje numatytos įmokos dydžio; 6.
  14. jeigu nenurodyta kitaip, kai vartojimo kredito sutartyje numatomas daugiau nei vienas bendros vartojimo kredito sumos grąžinimo terminas, vartojimo kredito lėšos turi būti išmokamos ir įmokos sumokamos anksčiausią vartojimo kredito sutartyje numatytą bendros vartojimo kredito sumos grąžinimo termino dieną; 6.
  15. jeigu nesusitarta dėl bendros vartojimo kredito sumos, laikoma, kad bendra vartojimo kredito suma yra 1 500 eurų ekvivalentas litais; 6.
  16. sąskaitos kreditavimo sutarties atveju laikoma, kad iš karto išmokama visa bendra vartojimo kredito suma visam vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiui (jeigu vartojimo kredito sutarties trukmė nežinoma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma apskaičiuojama darant prielaidą, kad vartojimo kredito sutarties trukmė – 3 mėnesiai); 6.
  17. jeigu tam tikram vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiui ar vartojimo kredito sumai taikomos skirtingos metinės vartojimo kredito palūkanų normos ir mokesčiai ar kitos išlaidos, laikoma, kad visam vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiui taikoma didžiausia metinė vartojimo kredito palūkanų norma ir didžiausi mokesčiai ar kitos išlaidos; 6.
  18. jeigu nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo iki tam tikro sutarto termino nustatoma fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma ir šio laikotarpio pabaigoje nustatoma nauja metinė vartojimo kredito palūkanų norma, kuri vėliau periodiškai keičiama taikant sutartą rodiklį, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma apskaičiuojama darant prielaidą, kad fiksuotosios vartojimo kredito palūkanų normos galiojimo laikotarpio pabaigoje metinė vartojimo kredito palūkanų norma yra tokia pati kaip bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo metu buvusi metinė vartojimo kredito palūkanų norma, apskaičiuojama pagal sutartą rodiklį.
  19. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuria visų vartojimo kredito lėšų išmokėjimų dabartinė vertė prilyginama visų bendros vartojimo kredito sumos grąžinimų ir mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimų dabartinei vertei, apskaičiuojama pagal matematinę formulę: SUM(k = 1, ... m)[Ck ((1 + X)^-tk)] = SUM(l = 1, ..., m?)[Dl ((1 + X)^-sl)], kur: X – bendros vartojimo kredito kainos metinė norma; m – paskutinio vartojimo kredito lėšų išmokėjimo eilės numeris; k – vartojimo kredito lėšų išmokėjimo eilės numeris, todėl 1 <=£ k <=£ m; Ck – vartojimo kredito lėšų išmokėjimo k suma; tk – intervalas, išreiškiamas metais ir metų dalimis, nuo pirmos vartojimo kredito lėšų išmokėjimo dienos iki kiekvienos kitos vartojimo kredito lėšų išmokėjimo dienos, todėl t1 = 0; m? – paskutinio bendros vartojimo kredito sumos grąžinimo arba mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimo eilės numeris; l – bendros vartojimo kredito sumos grąžinimo arba mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimo eilės numeris; Dl – bendros vartojimo kredito sumos grąžinimo arba mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimo suma; sl – intervalas, išreiškiamas metais ir metų dalimis, nuo pirmos lėšų išmokėjimo dienos iki kiekvienos kitos bendros vartojimo kredito sumos grąžinimo arba mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimo dienos.
  20. Apskaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą pagal Aprašo 7 punkte nustatytą formulę: 8.
  21. abiejų vartojimo kredito sutarties šalių skirtingu metu sumokėtos sumos nebūtinai turi būti vienodo dydžio ir nebūtinai turi būti mokamos vienodais intervalais; 8.
  22. pradžios data yra pirmojo vartojimo kredito lėšų išmokėjimo data; 8.
  23. apskaičiuojant naudojami laiko intervalai tarp datų išreiškiami metais arba metų dalimis (darant prielaidą, kad metus sudaro 365 dienos (arba 366 dienos keliamaisiais metais), 52 savaitės arba 12 vienodos trukmės mėnesių, vienodos trukmės mėnesį sudaro 30,41666 dienų (t. y. 365/12), neatsižvelgiant į tai, ar metai keliamieji, ar ne); 8.
  24. skaičiavimo rezultatas išreiškiamas bent vieno ženklo po kablelio tikslumu (dešimtainės trupmenos skaitmuo padidinamas vienetu, jeigu po jo einantis skaitmuo lygus 5 arba didesnis už 5); 8.
  25. matematinę formulę galima perrašyti naudojant vieną sumą ir srautų (Ak) principą; šie srautai bus teigiami arba neigiami, t. y. sumokėti arba gauti laikotarpiais nuo 1 iki k, kurie išreiškiami metais: S = SUM(k = 1, ..., n)[Ak ((1 + X)^-tk)], S – dabartinis srautų balansas. Jeigu siekiama išlaikyti srautų ekvivalentiškumą, ši vertė bus lygi nuliui. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.