ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS SPRENDIMAS DĖL publikacijoje „Virš „Šiaulių naujienų“ – J. Milerio rūstybės šešėlis“ („Šiauliai plius“, 2009-09-11, Nr. 277; www.siauliaiplius.lt, 2009-09-11) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2011 m. kovo 18 d. Nr. SPR-35 Vilnius 2010 m. gruodžio 17 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjos UAB „Šiaulių naujienos“ skundą dėl publikacijoje „Virš „Šiaulių naujienų“ – J. Milerio rūstybės šešėlis“ („Šiauliai plius“, 2009-09-11, Nr. 277; www.siauliaiplius.lt, 2009-09-11) paskelbtos informacijos. Pareiškėja skunde nurodė, kad minėtoje publikacijoje buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys ir UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinę reputaciją žeminantys teiginiai: „Skandalingomis akcijomis pagarsėjusiam Jonui Mileriui (59 m.) susipykus su „Šiaulių naujienomis“ išlindo, kad pastarosios per pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus“, „Grynaisiais apmokėti politinę rinkimų reklamą Lietuvoje griežtai draudžiama, nes tai kvepia partinių pinigų plovimu. „Šiaulių naujienų“ vadovai taip mėgsta visus mokyti laikytis įstatymų, o patys...“. Pareiškėja nurodė, kad VšĮ „Šiauliai plius“ net nebandė išklausyti kitos pusės nuomonės, nors UAB „Šiaulių naujienos“ 2010-10-22 raštu Nr. 106 kreipėsi su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančius bei dalykinę reputaciją žeminančius duomenis, bet atsakymo iš VšĮ „Šiauliai plius“ negavo, o tai, pareiškėjos nuomone, tik parodo išankstinį nusistatymą paskelbti dezinformaciją. Pareiškėja skunde nurodė, kad jokiais įrodymais neparemta minėta publikacija suponavo negatyvų pareiškėjos apibūdinimą, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę bei turi įtakos pareiškėjos komercinei veiklai. Pareiškėja prašo: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją VšĮ „Šiauliai plius“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų ir UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinės reputacijos pažeidimo bei tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo; 2) pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas VšĮ „Šiauliai plius“ nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią pareiškėjos garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją; 3) viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos tinklalapyje; 4) apie skundo išnagrinėjimą informuoti raštu. Tirdama pareiškėjos skundą, žurnalistų etikos inspektorė raštu kreipėsi į laikraščio „Šiauliai plius“ vyriausiąją redaktorę Jūratę Sobutienę, prašydama paaiškinti aukščiau nurodytuose ginčo teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes bei pateikti viešosios informacijos rengėjo poziciją dėl susidariusios situacijos. Po pakartotinio prašymo vyriausioji redaktorė J. Sobutienė 2011-02-24 rašte Nr. S-30-2 pateikė VšĮ „Šiauliai plius“ poziciją dėl pareiškėjos skundo. J. Sobutienės pateiktame paaiškinime VšĮ „Šiauliai plius“ atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos skundas buvo paduotas dėl pažeidimų, kuriuos VšĮ „Šiauliai plius“ neva padarė 2009 m. rugsėjo 11 d. išspausdindama publikaciją „Virš „Šiaulių naujienų“ – J. Milerio rūstybės šešėlis“. J. Sobutienė nurodė, kad skundas žurnalistų etikos inspektoriui buvo paduotas 2010 m. gruodžio 17 d., praėjus metams ir daugiau nei trims mėnesiams nuo pareiškėjos skunde nurodytų tariamų pažeidimų padarymo. „Šiauliai plius“ vyriausioji redaktorė pažymėjo, jog Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Paaiškinime J. Sobutienė priminė, kad žurnalistų etikos inspektorius, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, yra valstybės pareigūnas. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, valstybinio administravimo subjektais laikomi viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai. Vyriausiosios redaktorės teigimu, žurnalistų etikos inspektorius, būdamas valstybės pareigūnu, privalo savo veiklą vykdyti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, todėl ir pareiškėjos skundą dėl 2009 m. rugsėjo 11 d. paskelbtos publikacijos „Virš „Šiaulių naujienų“ – J. Milerio rūstybės šešėlis“ privalėjo atsisakyti nagrinėti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi. Atsižvelgdama į tai, J. Sobutienė prašo pareiškėjos skundą dėl 2009 m. rugsėjo 11 d. paskelbtos publikacijos „Virš „Šiaulių naujienų“ – J. Milerio rūstybės šešėlis“ atsisakyti nagrinėti ir jį grąžinti skundą pateikusiam asmeniui. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė nustatė: Vyriausiosios redaktorės J. Sobutienės paaiškinime išdėstyti argumentai, jog žurnalistų etikos inspektorius privalėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, yra nepagrįsti. Nekyla ginčo dėl to, jog žurnalistų etikos inspektorius yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu bei jame įtvirtintais viešojo administravimo principais. Kartu pažymėtina, jog tas pats Viešojo administravimo įstatymas numato situacijas, kai tam tikri viešojo administravimo subjektai, priimdami sprendimus dėl prašymų ar skundų, taiko ne atitinkamas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, o tas taisykles, kurias reglamentuodamas jų veiklą specialiai nustatė įstatymų leidėjas. Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnyje yra įtvirtinta, jog šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, kitiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal atskiruose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ar kiti teisės aktai. Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą priimant sprendimus dėl skundų nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Todėl akivaizdu, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis dėl skundo nenagrinėjimo, kai nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau nei vieneri metai, žurnalistų etikos inspektoriaus veikloje netaikoma. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 9 dalis aiškiai reglamentuoja visus atvejus, kai inspektorius atsisako nagrinėti skundą ir jį grąžina skundą pateikusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nėra nė vieno iš minėtoje normoje įtvirtintų atsisakymo nagrinėti skundą pagrindų. Minėtoje normoje nėra reikalavimo nenagrinėti skundo dėl pažeidimų, senesnių nei vieneri metai. Pažymėtina, jog Visuomenės informavimo įstatymas nenumato senaties terminų skundui paduoti. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punktas nustato, jog ieškinio senatis netaikoma reikalavimams, atsirandantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų. Todėl vyriausiosios redaktorės J. Sobutienės prašymas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą ir jį grąžinti skundą pateikusiam asmeniui yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Asmens garbė ir orumas (juridinio asmens atveju – dalykinė reputacija) yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją); 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad žeminančia žmogaus garbę ir orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Kiekvienu atveju yra būtina atriboti žinią nuo nuomonės, nes asmens teisės yra ginamos, kai apie asmenį yra paskleidžiamos jo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios. Visuomenės informavimo įstatymo (taikoma skundžiamos publikacijos paskelbimo metu galiojusi redakcija) 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis nustato, jog žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka. Ginčo objektu esantis teiginys „Skandalingomis akcijomis pagarsėjusiam Jonui Mileriui (59 m.) susipykus su „Šiaulių naujienomis“ išlindo, kad pastarosios per pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus“ turi būti vertinamas analizuojant visą skundžiamos publikacijos tekstą, kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją. Nors šis teiginys suformuluotas kaip prielaida (tokia išvada darytina dėl tariamojo sakinio pobūdžio – „galėjo padėti plauti partinius pinigus“), tačiau kitų publikacijos sakinių, kurie yra konstatuojamojo pobūdžio („Pernai spalio 9-ąją „Šiaulių naujienose“ buvo išspausdinti „Fronto“ partijos kandidato J. Milerio priesaikai rinkėjams. O kitą dieną, spalio 10-ąją, tas pats laikraštis paskelbė atvirą Jono laišką Lietuvos Prezidentui. Po abiem tekstais, kaip ir reikalauja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, buvo juodu ant balto aiškiai parašyta: „Politinė reklama apmokėta iš specialios „Fronto“ partijos rinkimų sąskaitos“, „Už du straipsnius apie J. Milerį „Šiaulių naujienos“ „Fronto“ partijai išrašė 2300 litų 29 centų sąskaitą-faktūrą“, „<...> „Šiaulių naujienų“ darbuotoja nedelsdama asmeniškai J. Mileriui išrašė sąskaitą-faktūrą, o Jonas iš savo kišenės ant stalo paklojo 2300 litų“, „<...> pagal įstatymus rinkimuose dalyvaujančios partijos už politinę reklamą žiniasklaidai mokėti privalo tik pervesdamos pinigus iš atskiros specialios sąskaitos, kad rinkimų komisija galėtų kontroliuoti, kiek ir iš ko partijos gavo pajamų, kiek ir kam išleido pinigų“) kontekste jis įgyja konstatuojamąją reikšmę ir vertintinas kaip žinia. Tam tikrų faktų pagrindu paskleisti duomenys apie tai, kad asmuo galėjo plauti pinigus, reiškia naujos informacijos (žinios) pateikimą. Viešosios informacijos rengėjas, nagrinėjamame ginčo teiginyje pareiškėjai priskirdamas pinigų plovimo savybę, visuomenei skelbia žinią, kad pareiškėjos veiksmai yra neteisėti, nesąžiningi ir negarbingi. Jokių įrodymų, patvirtinančių neteisėtus pareiškėjos veiksmus, viešosios informacijos rengėjas nepateikė. Paskelbimas, jog asmuo galimai padėjo plauti ar plovė pinigus, yra gerą vardą, dalykinę reputaciją žeminančio pobūdžio teiginys, kadangi toks pasakymas visuomenėje yra suprantamas vienareikšmiškai neigiamai. Tokio teiginio viešas paskelbimas diskredituoja asmenį, kuriam jis priskiriamas, vaizduoja jį neigiamu aspektu, todėl tokia žinia apie neteisėtą ir netinkamą asmens, šiuo atveju, pareiškėjos elgesį, žemina jos dalykinę reputaciją. Nagrinėjamu atveju paskelbta ginčo informacija, kad pareiškėja per 2008 m. Seimo rinkimus galimai padėjo plauti partinius pinigus ar kitaip nesilaikė politinės reklamos skleidimo reikalavimų, gali būti patikrinta tiesos požiūriu, nes tokių duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Pagal Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą politinės reklamos stebėseną atlieka Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011-03-09 rašte Nr. 2-511 (4F.9.) yra užfiksuota, jog komisija neturi duomenų, kad UAB „Šiaulių naujienos“ per 2008 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją skleidė teisės aktų nustatyta tvarka nepažymėtą reklamą. Minėtame rašte Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas nurodė, kad pagal iki 2010 m. rugsėjo 15 d. galiojusio Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas politinės kampanijos finansavimo ataskaitas tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija. Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje 2009 m. sausio 29 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išvadoje „Dėl 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitų patikrinimo“ nėra duomenų, kad UAB „Šiaulių naujienos“ galimai padėjo plauti partinius pinigus. Minėtas Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011-03-09 raštas Nr. 2-511 (4F.9.) yra oficialus rašytinis įrodymas. Tuo tarpu „Šiauliai plius“ vyriausioji redaktorė J. Sobutienė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiame prima facie įrodyme nurodytus faktus. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011-03-09 rašte Nr. 2-511 (4F.9.) pateikta informacija yra visiškai pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Todėl atsižvelgiant į minėtame dokumente išdėstytus faktus, daroma išvada, kad ginčo objektu esančio teiginio „Skandalingomis akcijomis pagarsėjusiam Jonui Mileriui (59 m.) susipykus su „Šiaulių naujienomis“ išlindo, kad pastarosios per pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus“ dalyje „<...> pastarosios per pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus“ paskleista žinia apie pareiškėją neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad žurnalistas visais atvejais privalo patikrinti ketinamą skelbti informaciją, laikydamasis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, o visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi tikrovės neatitinkančią, netikslią ar šališką informaciją apie asmenį, kuri žemina asmens garbę ir orumą, privalo šią žinią paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008). Ginčo teiginyje „Grynaisiais apmokėti politinę rinkimų reklamą Lietuvoje griežtai draudžiama, nes tai kvepia partinių pinigų plovimu. „Šiaulių naujienų“ vadovai taip mėgsta visus mokyti laikytis įstatymų, o patys...“ pavartoti išsireiškimai „tai kvepia partinių pinigų plovimu“, „Šiaulių naujienų“ vadovai taip mėgsta visus mokyti laikytis įstatymų, o patys...“ yra vertinamojo, o ne faktinio pobūdžio informacija, todėl nelaikytini žinios, kurios atitikimas tikrovei gali būti nustatytas įrodymais, paskelbimu. Be to, šiame ginčo teiginyje paliekant daugtaškį yra nutylėti, t. y. neskelbiami jokie „Šiaulių naujienų“ vadovų veiksmai ar savybės, kurie galėtų būti vertinami pareiškėjos dalykinės reputacijos požiūriu. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu ir tai, kad pareiškėjai nebuvo suteikta atsakymo teisė, įtvirtinta Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje. Viešosios informacijos rengėjas nereagavo į UAB „Šiaulių naujienos“ direktoriaus A. Laurecko 2010-10-22 raštą Nr. 106, kuriuo buvo pareikalauta paneigti tikrovės neatitinkančius bei dalykinę reputaciją žeminančius duomenis. Tokiu būdu viešosios informacijos rengėjas ignoravo pareiškėjos teisę atsakyti į jos teisėtiems interesams kenkiančios informacijos paskleidimą ir neužtikrino nuomonių įvairovės, nors tai daryti jį įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Visuomenės informavimo įstatyme laiduojama informacijos laisvė, bet kartu pripažįstama, jog teisė skleisti informaciją nėra absoliuti. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens teisių. Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai savo veikloje privalo vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina reikalavimą, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Minėto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta žurnalistų pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas šių reikalavimų nesilaikė, nes, neturėdamas informacijos tikrumą patvirtinančių duomenų, paskelbė naują žinią, jog pareiškėja galėjo plauti partinius pinigus. Tokiu būdu skaitytojams suteikiamas akivaizdus pagrindas manyti, jog pareiškėja vykdė neteisėtus veiksmus. Už laikraščio „Šiauliai plius“ turinį atsakingas asmuo, t. y. vyriausioji redaktorė J. Sobutienė nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėja tokia veikla užsiėmė. Tuo tarpu skundo tyrimo metu gautas oficialus rašytinis įrodymas patvirtina, kad nėra duomenų, jog pareiškėja galimai padėjo plauti partinius pinigus, todėl viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas tikrovės neatitinkančią žinią apie pareiškėją, nevykdė aukščiau išvardintų teisės aktuose jam numatytų pareigų ir pažeidė minėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 ir 2 punktais, 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė nusprendė: 1. Įspėti viešosios informacijos rengėją VšĮ „Šiauliai plius“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo. 2. Reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią, pareiškėjos dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją. 3. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje. 4. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjo UAB „Šiaulių naujienos“ direktoriui A. Laureckui, VšĮ „Šiauliai plius“ direktoriui V. Rutkauskui, laikraščio „Šiauliai plius“ vyriausiajai redaktorei J. Sobutienei. Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta laikraštyje „Šiauliai plius“ ir šio laikraščio interneto tinklalapyje www.siauliaiplius.lt. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________