?ALOS ATLYGINIMO D?L NELAIMINGO ATSITIKIMO DARBE AR SUSIRGIMO PROFESINE LIGA KONCEPCIJA

?ALOS ATLYGINIMO D?L NELAIMINGO ATSITIKIMO DARBE AR SUSIRGIMO PROFESINE LIGA KONCEPCIJA ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO DARBE AR SUSIRGIMO PROFESINE LIGA KONCEPCIJA Socialinės Politikos grupės projekto ištrauka 1.Bendroji dalis Kaip reikėtų indeksuoti jau paskirtą ir mokamą žalos atlyginimą? Kaip skirti ir apskaičiuoti žalos atlyginimą iki įsigalios draudimo nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje įstatymas? Atlygintinos žalos apskaičiavimas. Asmenims, sužalotiems darbe ar susirgusiems profesine liga, netekus profesinio darbingumo iki 29 procentų (imtinai) darbdavys išmoka vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją, o netekusiems didesnės darbingumo dalies - moka periodinę netekto darbingumo kompensaciją. Šis principas taikomas ir jau paskirto (mokamo) žalos atlyginimo atveju, ir visiems atvejams, kurie atsitiks iki naujojo įstatymo įsigaliojimo. Vienkartinės kompensacijos skaičiuojamos kompensuojamojo uždarbio pagrindu. Šį uždarbį sudaro: naujai atsitikusių (po šios tvarkos įsigaliojimo) nelaimingų atsitikimų atveju - vidutinis nukentėjusiojo uždarbis už tris paskutinius mėnesius; jau paskirto žalos atlyginimo atveju ‑ uždarbis, nuo kurio buvo paskirtas žalos atlyginimas, padalintas iš nelaimingo atsitikimo metu buvusio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir padaugintas iš kompensacijos išmokėjimo metu galiojančių VSD Tarybos patvirtintų draudžiamųjų pajamų.[1] Jei tokio uždarbio nėra ar negalima nustatyti, kompensuojamuoju uždarbiu vienkartinei kompensacijai laikoma 25 procentai kompensacijos išmokėjimo metu galiojančių draudžiamųjų pajamų . Netekus darbingumo nuo 10 iki 20 (imtinai) procentų išmokama 10 procentų, o netekus darbingumo nuo 21 iki 29 (imtinai) procentų išmokama 20 procentų 12 mėnesių nukentėjusiojo kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio. Jeigu nustatytas pastovus darbingumo netekimas, vienkartinė kompensacija didinama 3 kartus. Tuo galutinai atsiskaitoma su asmenimis, kurių netekto darbinguo procentas mažesnis už 30%. Periodinės netekto darbingumo kompensacijos apskaičiuojamos pagal formulę 0.5*k*d*D. Čia d - nukentėjusiojo netekto darbingumo dalis (nuo 0.3 iki 1); D - mokėjimo mėnesį galiojančios VSD Tarybos patvirtintos draudžiamosios pajamos; k - kompensuojamojo uždarbio koeficientas, kuris apskaičiuojamas:

1. a)naujai atsitikusių (po šios tvarkos įsigaliojimo) nelaimingų atsitikimų atveju - kaip vidutinis nukentėjusiojo uždarbis už tris paskutinius mėnesius, padalintas iš nelaimingo atsitikimo mėnesį galiojusių draudžiamųjų pajamų;
2. b)jau paskirto žalos atlyginimo atveju ‑ uždarbis, nuo kurio buvo paskirtas žalos atlyginimas, padalintas iš nelaimingo atsitikimo mėnesį galiojusių draudžiamųjų pajamų, o iki 1995 metų - iš buvusio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje;
3. c)Jei
4. a)ar
5. b)punktuose nurodyto uždarbio nėra ar jo negalima nustatyti, laikoma, kad k = 0.25. Be to, siūloma, kad k nebūtų didesnis už 3, kadangi priešingu atveju tektų mokėti nerealiai dideles išmokas. Daugiklis 0.5 formulėje gali būti paaiškintas tuo, kad nukentėjusiajam pusė žalos atlyginam kaip periodinė kompensacija - kita pusė kaip invalidumo pensija, kuri mokama kartu su kompensacija be jokių apribojimų. Pagal pateiktą formulę periodinė netekto darbingumo kompensacija būtų automatiškai indeksuojama priklausomai nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos tvirtinamų vidutinių praeito ketvirčio draudžiamųjų pajamų. Asmeniui žuvus nelaimingo atsitikimo darbe metu, periodinė kompensacija apskaičiuojama taip pat kaip 100 procentų darbingumo netekimo atveju. Po to ši kompensacija dalinama po lygiai šeimos nariams, įskaitant ir patį žuvusįjį, bet mokama tik likusiems gyviesiems. Įteisinus šią tvarką, siūloma atsisakyti Žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio nuostatos mokėti žuvusiojo šeimai 500 minimalių atlyginimų dydžio kompensaciją (daugiau kaip 150 000 litų, kas vidutinėms ir mažesnėms firmoms nepakeliama). Kaip sieti (ar nesieti) žalos atlyginimą su tam pačiam asmeniui mokama invalidumo pensija: mokėti abi išmokas, vieną iš jų ir pan? Žalos atlyginimo gavėjai turėtų gauti žalos atlyginimą, kurio dydis priklausytų nuo sužalojimo laipsnio ir nepriklausytų nuo invalidumo dėl darbinio suluošinimo gaunamos pensijos, tai yra žalos atlyginimo gavėjams mokamos abi išmokos - žalos atlyginimas ir invalidumo pensija, kurių dydžiai nepriklausomi. Iš kokių lėšų turėtų būti mokamas žalos atlyginimas: darbdavio, valstybės (savivaldybių), socialinio draudimo? Kas turėtų administruoti (skirti ir mokėti) žalos atlyginimo išmokas? Žalos atlyginimas turi būti mokamas iš darbdavio lėšų paties darbdavio. Jei darbdavio ar jo teisių perėmėjo nėra, žalos atlyginimas turi būti finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Ar turi būti išieškomas iš darbdavio vadinamasis “regresas”, turintis padengti valstybinio socialinio draudimo fondui nukentėjusiems mokamų invalidumo pensijų išlaidas? Iš darbdavio neturėtų būti išieškomas “regresas”, turintis padengti valstybinio socialinio draudimo fondui nukentėjusiems mokamų invalidumo pensijų išlaidas. Pirma, darbdavys draudžia darbuotoją invalidumo pensijai ir antra, nuo “regreso” taikymo nukenčia pats nukentėjęs, kadangi jam mažinamas išmokamas žalos atlyginimas. Toliau pateikiama keletas kompensacijų apskaičiavimo teorinių ir praktinių pavyzdžių. Iš teorinių pavyzdžių (2 punktas) aišku, kad nelaimingų atsitikimų darbe atveju kompensuojamas beveik visas turėtas uždarbis. Asmenys, kurių uždarbiai buvo maži, gali gauti netgi didesnes išmokas, negu buvę uždarbiai. Praktiniai pavyzdžiai (3 punktas) rodo, kaip turi būti perskaičiuotas senasis žalos atlyginimas ir paskirtos vienkartinės bei periodinės kompensacijos. 2. Periodinių kompensacijų dėl nelaimingų atsitikimų darbe dydžiai ir jų palyginimas su anksčiau turėtu gavėjo uždarbiu. 1996 gruodis Parametrai: Bazinė pensija 110.00 litų Draudžiamosios pajamos 557.00 litų Neapmokestinamas minimumas 191.00 litų Daugiklis formulėje 0.5 1.Asmuo, pripažintas I grupės invalidu Neteko darbingumo 85% Buvęs atlyginimas 1,000.00 litų Buvęs atlyginimas (neto) 723.03 litų Draudžiamųjų pajamų koef. 1.44 Kompensavimo koeficientas 1.80 VSD pensija 230.00 litų Priedas slaugai 55.00 litų Periodinė kompensacija 425.00 litų Viso: 710.00 litų RR = 98.2% Gaunamos sumos santykis su buvusiu uždarbiu 2.Asmuo, pripažintas II grupės invalidu Neteko darbingumo 60% Buvęs atlyginimas 300.00 litų Buvęs atlyginimas (neto) 261.03 litų Draudžiamųjų pajamų koef. 0.43 Kompensavimo koeficientas 0.54 VSD pensija 146.00 litų Periodinė kompensacija 90.00 litų Viso: 236.00 litų RR = 90.4% 3.Asmuo, pripažintas I grupės invalidu Neteko darbingumo 85% Buvęs atlyginimas 300.00 litų Buvęs atlyginimas (neto) 261.03 litų Draudžiamųjų pajamų koef. 0.43 Kompensavimo koeficientas 0.54 VSD pensija 146.00 litų Priedas slaugai 55.00 litų Periodinė kompensacija 127.50 litų Viso: 328.50 litų RR = 125.8% 4.Asmuo, pripažintas III grupės invalidu Neteko darbingumo 35% Buvęs atlyginimas 600.00 litų Buvęs atlyginimas (neto) 459.03 litų Draudžiamųjų pajamų koef. 0.86 Kompensavimo koeficientas 1.08 VSD pensija 91.00 litų Periodinė kompensacija 105.00 litų Viso: 196.00 litų RR = 42.7% 3. Kompensacijų dėl nelaimingų atsitikimų darbe apskaičiavimo pavyzdžiai. 1 pavyzdys. Asmuo neteko 80% darbingumo 1989 metų rugsėjo mėnesį. Jam paskirtas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas remiantis šio asmens vidutiniu uždarbiu 210 rublių. Reikia apskaičiuoti kompensaciją, mokėtiną 1997 metų vasario mėnesį. Kadangi netekta virš 30% darbingumo, skaičiuojame periodinę kompensaciją: pagal darbingumo netekimo laipsnį nustatome darbingumo netekimo koeficientą d = 0.8; apskaičiuojame kompensavimo koeficientą k, dalindami asmens vidutinį uždarbį iš VSD pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodyto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1989 metais - 244 rublių. Taigi k = 210/244 = 0.861; apskaičiuojame periodinės kompensacijos dydį, remdamiesi 1997 metų vasario mėnesį VSDF Tarybos patvirtintomis draudžiamosiomis pajamomis (D = 608 litai). Kompensacija lygi 0.5*d*k*D = 0.5*0.8*0.861*608 = 209.40 litų. 2 pavyzdys. Asmuo neteko 70% darbingumo 1995 metų rugsėjo mėnesį. Jam paskirtas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas remiantis šio asmens vidutiniu uždarbiu 833 litai. Reikia apskaičiuoti kompensaciją, mokėtiną 1997 metų vasario mėnesį. Kadangi netekta virš 30% darbingumo, skaičiuojame periodinę kompensaciją: pagal darbingumo netekimo laipsnį nustatome darbingumo netekimo koeficientą d = 0.7; apskaičiuojame kompensavimo koeficientą k, dalindami asmens vidutinį uždarbį iš VSD Tarybos 1995 metų rugsėjo mėnesiui patvirtintų draudžiamųjų pajamų - 410 litų. Taigi k = 833/410 = 2.032; apskaičiuojame periodinės kompensacijos dydį, remdamiesi 1997 metų vasario mėnesį VSDF Tarybos patvirtintomis draudžiamosiomis pajamomis (D = 608 litai). Kompensacija lygi 0.5*d*k*D = 0.5*0.7*2.032*608 = 432.41 litų. 3 pavyzdys. Asmuo neteko 20% darbingumo 1991 metų rugpjūčio mėnesį. Darbingumo netekimas pripažintas pastoviu. Asmeniui paskirtas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas remiantis šio asmens vidutiniu uždarbiu 300 rublių. Reikia apskaičiuoti kompensaciją, mokėtiną 1997 metų vasario mėnesį. Kadangi netekta mažiau kaip 30% darbingumo, skaičiuojame vienkartinę kompensaciją: apskaičiuojame kompensavimo koeficientą k, dalindami asmens vidutinį uždarbį iš VSD pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodyto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1991 metų rugpjūčio mėnesį - 682 rubliai. Taigi k = 300/682 = 0.440; apskaičiuojame asmens kompensuojamą uždarbį, remdamiesi 1997 metų vasario mėnesį VSDF Tarybos patvirtintomis draudžiamosiomis pajamomis (D = 608 litai). Jis lygus k*D = 0.440*608 = 267.52 litų; kadangi netekto darbingumo laipsnis neviršija 20%, tai vienkartinę kompensaciją sudaro 10% kompensuojamojo uždarbio už 12 mėnesių, t.y. 0.1*12*267.52 = 321.02 litai. Kadangi pripažintas pastovus nedarbingumas, priklauso išmokėti trigubai didesnę sumą, t.y. 963.06 litus. Ši suma turi būti išmokėta nutraukus periodinį žalos atlyginimo mokėjimą. 4 pavyzdys. Asmuo neteko 80% darbingumo 1993 metų vasario mėnesį. Jam paskirtas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas remiantis šio asmens vidutiniu uždarbiu 2500 talonų. Reikia apskaičiuoti kompensaciją, mokėtiną 1997 metų vasario mėnesį. Kadangi netekta virš 30% darbingumo, skaičiuojame periodinę kompensaciją: pagal darbingumo netekimo laipsnį nustatome darbingumo netekimo koeficientą d = 0.8; apskaičiuojame kompensavimo koeficientą k, dalindami asmens vidutinį uždarbį iš VSD pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodyto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1989 metais - 244 rublių. Taigi k = 2500/11987 = 0.209. Kadangi apskaičiuota k reikšmė mažesnė už 0.25, laikome, kad k = 0.25; apskaičiuojame periodinės kompensacijos dydį, remdamiesi 1997 metų vasario mėnesį VSDF Tarybos patvirtintomis draudžiamosiomis pajamomis (D = 608 litai). Kompensacija lygi 0.5*d*k*D = 0.5*0.8*0.25*608 = 60.80 litų. EKONOMINIS PAGRINDIMAS Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo dėl žalos atlyginimo už sveikatos sužalojomą darbe ir susirgimą profesine liga projekto įvertinimui buvo atlikti skaičiavimai, naudojant 1996 metų gruodžio mėnesio informaciją, kurią pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ir tarprajoninės medicininės socialinės ekspertizės komisijos. Išsamiems skaičiavimams atlikti buvo reikalinga informacija apie žalos atlyginimo gavėją: kada asmuo neteko darbingumo, darbingumo netekimo procentas, atlyginimas iki sužalojimo, gaunamo žalos atlyginimo dydis (įvertinant iki 1997 m. sausio 24 d. taikomos minimalios garantijos dydį), mokamos valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos dydis ar teiktinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos regresinis reikalavimas žalos mokėtojui. Tokią detalizuotą informaciją apie visus žalos atlyginimo gavėjus, deja, nepasisekė gauti (tam reikėtų atlikti atskirą tyrimą), ir dėl to skaičiavimai buvo atlikti naudojant mažą žalos atlyginimo gavėjų atranką. 1.Žalos atlyginimo gavėjų skaičiaus įvertinimas. 1.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija rodo, kad 6322 asmenys, praradę darbingumą dėl sužalojimo darbo vietoje arba profesinės ligos, gauna valstybines socialinio draudimo invalidumo pensijas Asmenų skaičius Vidutinė pensija - 1996 12 - Lt I grupės invalidai 366 287,70 II grupės invalidai 2267 234,77 III grupės invalidai 3689 138,32 Viso 6322 185,17 Valstybinio socialinio draudimo fondas moka 292 pensijas (našlių, našlaičių, maitintojo netekimo) žuvusiųjų darbe asmenų išlaikytiniams. Šių pensijų vidutinis dydis 1996 metų gruodžio mėnesį buvo 242 litai. 1.2. Savivaldybės, kaip žalos atlyginimo mokėtojos, šiuo metu (1997 m. sausio 1 d. duomenimis) moka žalos atlyginimą 2600 asmenų Duomenys apie gavėjus globos ir rūpybos skyriuose pateikiami lentelėje. Rajonas, miestas Gavėjų skaičius Rajonas, miestas Gavėjų skaičius N.Akmenė 37 Radviliškio rajonas 60 Alytaus rajonas 68 Raseinių rajonas 70 Alytaus miestas 153 Rokiškio rajonas 74 Anykščių rajonas 68 Skuodo rajonas 18 Birštonas 0 Šakių rajonas 76 Biržų rajonas 67 Šalčininkų rajonas 12 Druskininkų miestas 17 Šiaulių rajonas 72 Ignalinos rajonas 28 Šiaulių miestas 20 Jonavos rajonas 19 Šilalės rajonas 87 Joniškio rajonas 46 Šilutės rajonas 57 Jurbarko rajonas 49 Širvintų rajonas 21 Kaišiadorių rajonas 21 Švenčionių rajonas 52 Kauno rajonas 41 Tauragės rajonas 56 Kauno miestas 14 Telšių rajonas 29 Kelmės rajonas 108 Trakų rajonas 63 Kėdainių rajonas 121 Ukmergės rajonas 37 Klaipėdos miestas 2 Utenos rajonas 30 Klaipėdos rajonas 31 Varėnos rajonas 98 Kretingos rajonas 24 Visagino miestas Kupiškio rajonas 6 Vilkaviškio rajonas 53 Lazdijų rajonas 36 Vilniaus rajonas 49 Marijampolės raj., 43 Vilniaus miestas 4 Marijampolės miestas Zarasų rajonas 37 Mažeikių rajonas 22 Panevėžio miestas Molėtų rajonas 52 Pakruojo rajonas 82 Palangos miestas 12 Panevėžio rajonas 105 Pasvalio rajonas 85 Plungės rajonas 116 Prienų rajonas 49 Viso: 2597 1.3. Darbdaviai. Duomenų apie žalos atlyginimo gavėjus, kurie gauna žalos atlyginimą iš darbdavių (žalos atlyginimo mokėtojų), nėra. Tokius duomenis galėtų rinkti Statistikos departamentas. 2. Projekte siūlomų žalos atlyginimo dydžių palyginimas su šiuo metu mokamomis išmokomis. Skaičiavimai atlikti pagal Tauragės ir Biržų rajonų duomenis, nes tik iš šių dviejų rajonų pavyko gauti reikiamą informaciją. Pagrindiniai rezultatai pateikti lentelėse priede. 2.1. Vienkartinė netekto darbingumo kompensacija yra apskaičiuota pagal pateiktą koncepciją. Atlikti skaičiavimai leidžia įvertinti santykį tarp šiame projekte siūlomos vienkartinės kompensacijos ir šiandien mokamo žalos atlyginimo. Skaičiuojama, kiek mėnesių būtų mokamas dabartinis žalos atlyginimas, kol būtų išmokėta visa šiame projekte siūloma vienkartinė kompensacija. Kadangi “dabartinis” žalos atlyginimas gali būti suprantamas dvejaip, tai vienkartinė kompensacija lyginama su abiem jo variantais, būtent:
6. a)su žalos atlyginimu, kuris apskaičiuotas atsižvelgiant į 1996 metais gruodžio mėnesį galiojusią minimalią socialinę garantiją (420 Lt);
7. b)su žalos atlyginimu, kuris apskaičiuotas neatsižvelgiant į 1996 metų gruodžio mėnesį galiojusią minimalią socialinę garantiją (panaikintą Konstitucinio Teismo sprendimu). Vienkartinė kompensacija lyginama tik su žalos atlyginimo dydžiu, neatsižvelgiant į asmeniui mokamą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensija. Gauti rezultatai rodo, kad punkte
8. a)nurodytu atveju siūloma vienkartinė kompensacija lygi dabartiniam žalos atlyginimui nuo 6 iki 47 mėnesių, o punkte
9. b)nurodytu atveju - nuo 14 iki 204 mėnesių. Taigi, skaičiavimo pavyzdžiai iš Biržų ir Tauragės liudija, kad siūlomos vienkartinės kompensacijos gana nevienodai kompensuoja dabartines žalos atlyginimo išmokas. Taip atsitinka dėl to, kad po daugelio žalos atlyginimo indeksavimų ir kompensavimų buvo visiškai prarastas ryšys tarp daugelio gavėjų buvusio atlyginimo, jų darbingumo netekimo laipsnio ir dabar mokamo žalos atlyginimo, kurio dydžiai ilgainiui pasidarė alogiški. Šiuo projektu siekiama, kiek įmanoma, atstatyti žalos atlyginimo dydžio logiką Be to, būtina pažymėti, kad vienkartinė netekto darbingumo kompensacija yra numatyta ir Lietuvos Respublikos valstybinio privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projekte. Vienkartinės kompensacijos įvedimas laikinuoju įstatymu leistų išmokų dydžius priartinti prie numatytų Privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projekte. Jei asmeniui, kuriuo darbingumo netekimo procentas mažesnis, negu 30 procentų, vietoj vienkartinės kompensacijos apskaičiuotume periodinę kompensaciją ir jas abi palygintume, tai vienkartinė kompensacija būtų lygi periodinei kompensacijai už 36 - 72 mėnesius. Mėnesių skaičius svyruoja nuo 36 iki 72 ir priklauso nuo prarasto darbingumo procento. Taigi pagal siūlomą koncepciją vienkartinės kompensacijos gavėjas iš karto gauna kompensaciją tokio dydžio, kokį jis būtų gavęs per 3 arba 6 periodinės kompensacijos mokėjimo metus. Vienkartinių kompensacijų dėl nelaimingų atsitikimų darbe pavyzdžiai (pagal priedo lentelių duomenis). 1 pavyzdys. Tauragė, atvėjis Nr. 195. Asmuo neteko 20 procentų darbingumo 1996 metų vasario mėnesį. Jam paskirtas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas remiantis šio asmens vidutiniu uždarbiu 100 litų. 1996 m. gruodžio mėnesį jo indeksuotas žalos atlyginimas buvo lygus 22 litams. Tuo metu galiojo minilami žalos allyginimo garantija - 420 litų, taigi jam buvo mokamas žalos atlyginimas - 84 litai (420*0,2). Šiam asmeniui apskaičiuota vienkartinė kompensacija lygi - 501,3 lito (periodinė būtų - 13,93 lito). Tai reiškia, kad vienkartinė kompensacija, lygi 23 mėnesių žalos atlyginimui be minimalios garantijos arba 6 mėnesių žalos atlyginimui su minimalia garantija ir 36 mėnesių periodinei kompensacijai (jei tokia kompensacija būtų skiriama). 2 pavyzdys. Biržai, atvėjis Nr. 69. Asmuo neteko 25 procentus darbingumo 1989 metų kovo mėnesį. Jam paskirtas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas remiantis šio asmens vidutiniu uždarbiu 300 rublių. 1996 m. gruodžio mėnesį jo žalos atlyginimas (įvertinus visas indeksacijas) buvo lygus 24,33 lito. Tuo metu galiojo minimali žalos allyginimo garantija - 420 litų, taigi jam buvo mokamas žalos atlyginimas - 105 litai (420*0,25). Šiam asmeniui apskaičiuota vienkartinė kompensacija lygi - 4930,82 lito (periodinė - 85,6 lito). Tai reiškia, kad vienkartinė kompensacija, lygi jo buvusiam 203 mėnesių žalos atlyginimui be minimalios garantijos arba 47 mėnesių žalos atlyginimui su minimalia garantija ir 58 mėnesių periodinei kompensacijai. 2.2. Periodinė netekto darbingumo kompensacija, apskaičiuota pagal šiame projekte siūlomą koncepciją, pridėjus prie jos 1996 m. gruodžio mėn. invalidumo pensiją, lyginama su 1996 m. gruodžio mėnesį mokamo žalos atlyginimo ir pensijos suma. Reikėtų pabrėžti, kad pagal šiandien galiojančius įstatymus, jeigu žalos atlyginimo mokėtojui yra teiktinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos regresinis reikalavimas, tai mokamas žalos atlyginimas yra mažinamas valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos dydžiu. Palyginimas, kaip ir vienkartinės kompensacijos atveju, atliktas, apskaičiuojant žalos atlyginimą su veikiančia 1996 m. gruodžio mėn. minimalia socialine garantija (420 Lt), įvertinant prarasto darbingumo procentą, ir netaikant minimalios socialinės garantijos. Gauti rezultatai rodo, kad pagal siūlomą koncepciją dauguma žalos atlyginimo gavėjų gaus didesnes išmokas. Tačiau tie žalos atlyginimo gavėjai, kurie neteko darbingumo 1993-1995 metais ir turėjo santykinai aukštus atlyginimus arba aukštą prarasto darbingumo procentą gaus mažesnes išmokas. Tokių asmenų mūsų skaičiavimuose yra apie 10 procentų. Tiksliai nustatyti, ar tokių gavėjų Lietuvoje bus 10 procentų, ar mažiau, iš pateiktos žalos gavėjų atrankos negalime, kadangi Tauragės ir Biržų pavyzdžiai rodo, kad tokių asmenų lyginamasis svoris tuose miestuose yra nevienodas. Periodinių kompensacijų dėl nelaimingų atsitikimų darbe pavyzdžiai (priedo lentelių duomenys). 1 pavyzdys. Tauragė, atvėjis Nr. 232. Asmuo neteko 70 procentų darbingumo 1991 metų rupjūčio mėnesį. Jam paskirtas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas remiantis šio asmens vidutiniu uždarbiu 4350 rublių. 1996 m. gruodžio mėnesį jo žalos atlyginimas buvo lygus 644,35 lito. Šiam asmeniui apskaičiuota periodinė kompensacija lygi - 1243,45 lito. Tai reiškia, kad periodinė kompensacija kartu su pensija - 389,76 lito yra daugiau negu du kartus didesnė už 1996 metais gruodžio mėnesį mokamą sumą - 644,35 lito (žalos atlyginimo ir pensijos suma minus regresinis reikalavimas - invalidumo pensija). Šitame pavyzdyje k=6,378. Koncepcijoje siūloma, kad k nebūtų didesnis už 3, kadangi priešingu atveju reikėtų mokėti nerealiai dideles išmokas 2 pavyzdys. Tauragė, atvėjis Nr. 16. Asmuo neteko 60 procentų darbingumo 1995 metų sausio mėnesį. Jam paskirtas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas remiantis šio asmens vidutiniu uždarbiu 352 litai. 1996 m. gruodžio mėnesį jo žalos atlyginimas (įvertinus visas indeksacijas) buvo lygus 418,79 lito. Šiam asmeniui apskaičiuota periodinė kompensacija lygi - 189,89 lito. Tai reiškia, kad periodinė kompensacija kartu su pensija -309,33 lito yra mažesnė negu 1996 metais gruodžio mėnesį mokama suma - 418,79 lito (žalos atlyginimo ir pensijos suma minus regresinis reikalavimas - invalidumo pensija). Šitas pavyzdys rodo, kad asmuo pagal pateiktą koncepciją gaus mažesnę išmoką. 3 pavyzdys. Tauragė, atvėjis Nr. 6. Asmuo neteko 60 procentų darbingumo 1989 metų sausio mėnesį. Jam paskirtas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas remiantis šio asmens vidutiniu uždarbiu 75 rubliai. 1996 m. gruodžio mėnesį jo žalos atlyginimas (įvertinus visas indeksacijas) buvo lygus 14,6 lito. Tuo metu galiojo minilami žalos allyginimo garantija - 420 litų, tai jam buvo mokamas žalos atlyginimas - 252 litai (420*0,60). Šiam asmeniui apskaičiuota periodinė kompensacija lygi - 51,36 lito. Tai reiškia, kad periodinė kompensacija kartu su pensija - 192,34 lito yra mažesnė negu 1996 metais gruodžio mėnesį mokama suma - 252,0 lito (žalos atlyginimo, įvertinus minimalią sicialinė garantiją, ir pensijos suma minus regresinis reikalavimas - invalidumo pensija) bet didesnė negu žalos atlyginimo, neįvertinus minimalios socialinės garantijos, ir pensijos suma minus regresinis reikalavimas - 140,98 lito. 4 pavyzdys. Biržai, atvėjis Nr. 39. Asmuo neteko 60 procentų darbingumo 1975 metų lapkričio mėnesį. Jam paskirtas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas remiantis šio asmens vidutiniu uždarbiu 160 rublių. 1996 m. gruodžio mėnesį jo žalos atlyginimas (įvertinus visas indeksacijas) buvo lygus 54,17 lito. Tuo metu galiojo minimali žalos allyginimo garantija - 420 litų, tai jam buvo mokamas žalos atlyginimas - 252 litai (420*0,60). Šiam asmeniui apskaičiuota periodinė kompensacija lygi - 188,28 lito. Tai reiškia, kad periodinė kompensacija kartu su pensija - 337,54 lito yra didesnė negu 1996 metais gruodžio mėnesį mokama suma - 252,0 lito (žalos atlyginimo, įvertinus minimalią sicialinė garantiją, ir pensijos suma minus regresinis reikalavimas - invalidumo pensija) ir didesnė negu žalos atlyginimo, neįvertinus minimalios socialinės garantijos, ir pensijos suma minus regresinis reikalavimas - 149,26 lito. 3. Projekto įgyvendinimo išlaidos 3.1.Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidos 1996 metais valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas pagal regresinius ieškinius už pensijas dėl darbinio suluošinimo ar profesinio susirgimo gavo 3893,3 tūkst. litų pajamų. Įsigaliojus įstatymui, paregtam pagal teikiama koncepciją, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas negaus minėtų pajamų. 3.2. Savivaldybių, kaip žalos atlyginimo mokėtojų išlaidos Savivaldybės šiuo metu moka žalos atlyginimą 2600 asmenų, tačiau sunku tiksliai įvertinti, kokią dalį sudaro asmenys, kurie neteko nuo 10 iki 29 procentų profesinio darbingumo, t.y. asmenys, kuriems bus išmokama vienkartinė kompensacija. Pagal dviejų rajonų atrankinius duomenis galima tikėtis, kad tokių asmenų yra apie 10 procentų. Remiantis tuo, kad atrankiniuose skaičiavimuose vienkartinės išmokos vidutinis dydis sudaro 1340 litų, galima spėti, kad savivaldybės turėtų panaudoti vienkartinėms kompensacijoms apie 260*1340 » 350 tūkst. litų (pagal 1996 m. gruodžio mėn. situaciją). Atrankiniuose skaičiavimuose periodinės išmokos vidutinis dydis sudaro 80 litų per mėnesį, todėl savivaldybės turėtų panaudoti periodinėms išmokoms apie 80*2340*12 » 2250 tūkst. litų per metus (pagal 1996 m. gruodžio mėn. situaciją). 3.3. Darbdavių išlaidos Iki to laiko, kol įsigalios įstatymas, parengtas pagal pateikiamą koncepciją, darbdaviai perveda į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą lėšas pagal regresinius ieškinius už pensijas dėl darbinio suluošinimo ar profesinio susirgimo bei išmoka nukentėjusiam žalos atlyginimą tokiu dydžiu, kiek jis viršija invalidumo pensiją. Kitaip tariant, kiekvienu konkrečiu atveju darbdavio išlaidos lygios invalidumo pensijos dydžiui plius žalos atlyginimo dydis, kiek jis viršija invalidumo pensiją. Periodinės kompensacijos skaičiavimai parodė, kad dauguma atveju periodinės kompensacijos dydis yra mažesnis negu 1996 m. gruodžio mėnesį darbdavio išlaidos, kurios lygios invalidumo pensijos dydžiui plius žalos atlyginimo dydis, kiek jis viršija invalidumo pensiją. Reikia pabrėžti, kad 1996 m. gruodžio mėnesį galiojo nuostata dėl minimalios garantijos, ko pasekoja mokamas žalos atlyginimas buvo aukštesnis negu indeksuotas. Įsigaliojus įstatymui, parengtam pagal pateikiamą koncepciją, daugumai darbdavių išlaidos žalai atlyginti sumažės. [1] Jei yra Statistikos Departamento skelbti mënesio duomenys apie vidutiná Lietuvos uþdarbá, daliname ið jø; prieðingu atveju - ið metinio uþdarbio vidurkio.