LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO K R E I P I M A S I S Į EUROPOS SĄJUNGOS TARYBĄ, EUROPOS PARLAMENTĄ IR EUROPOS KOMISIJĄ DĖL POLITIKŲ ETIKOS STANDARTŲ EUROPOS SĄJUNGOJE IR JOS VALSTYBĖSE NARĖSE 2011 m. balandžio 19 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos sutarties Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nuostatomis; vadovaudamasis Europos Sąjungos sutarčių nuostatomis, kad Europos Parlamentą sudaro Europos Sąjungos piliečių atstovai, ir bendruoju principu, kad Europos Parlamento nariai atstovauja visų Europos Sąjungos piliečių interesams, o ne tik išskirtinai savo rinkėjų ar kurios nors Europos Sąjungos tautos arba tautinės mažumos interesams, taip pat nuostatomis, kad kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis, tačiau Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo; pabrėždamas, kad kiekvienas Europos Parlamento narys, vykdantis Europos Parlamento nario įgaliojimus valstybėje narėje, kurioje jis buvo išrinktas, turi tokį patį teisinį statusą, kaip ir atitinkamos valstybės narės parlamento nariai (Europos Parlamento narių statuto preambulės 19 punktas), todėl jo teisės ir pareigos Europos Parlamente nepakeičia ir nepaneigia jo teisių ir pareigų valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra, o tik jas papildo; konstatuodamas, kad Europos Parlamento narių elgesį reglamentuoja Europos Parlamento narių statutas ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės, kurių 9 straipsnyje nurodyta, kad Parlamento narių elgesys turi būti paremtas abipuse pagarba ir pagrindiniuose Europos Sąjungos dokumentuose apibrėžtomis vertybėmis bei principais, pagarba Parlamentui ir neturi trukdyti sklandžiam Parlamento darbui ar trikdyti ramybės visose Parlamento patalpose; pastebėdamas, kad nei Europos Parlamento narių statutas, nei Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės, nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai nereglamentuoja politikų etikos principų ir Europos Parlamento narių, kitokio rango Europos Sąjungos valstybių narių politikų viešo elgesio atitikties etikos standartams ir tarnavimo žmonėms principui ir nenustato tvarkos, kaip ši atitiktis turėtų būti kontroliuojama; nurodydamas, kad politikų korupcijos prevencija yra susijusi ne tik su Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų veikla, bet ir su Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtomis politikų etikos kontrolės institucijomis, turinčiomis išimtinę kompetenciją vertinti politikų veiksmus etikos požiūriu, kai jie dar nepadaro teisės pažeidimo ir kai tokie vertinimai dar neturi teisinių pasekmių etikos principus pažeidusiam politikui; kartu būdamas įsitikinęs, kad Europos Parlamento narių, kaip ir kitų politikų, turinčių Europos Sąjungos ir (ar) jos valstybių narių teisinį imunitetą, etikos kontrolė yra ne mažiau būtina; atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikoje veikia įstatymu patvirtintas Valstybės politikų etikos kodeksas, kuriuo siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir jų atskaitomybę visuomenei; kartu pažymėdamas, kad Valstybės politikų etikos kodeksas taikomas ir Europos Parlamento nariams, kaip specialų statusą Lietuvos Respublikoje turintiems politikams, tiek, kiek jų veiksmų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai; atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento sprendimą dėl prašymo ginti Valdemaro Tomaševskio imunitetą ir privilegijas (2010/2047(IMM), kuriuo Europos Parlamentas prašo Europos Komisiją kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos teisę, ir prireikus pradėti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnyje, ir paveda Europos Parlamento Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto išvadas Komisijai ir atitinkamoms Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms, nes nepriklausoma politikų elgesį vertinanti institucija – Lietuvos Respublikos vyriausioji tarnybinės etikos komisija – remdamasi Valstybės politikų etikos kodeksu savo 2010 m. sausio 22 d. sprendime Nr. KS-4 konstatavo, kad Valdemaro Tomaševskio, „kaip Lietuvos parlamentinės politinės partijos pirmininko, viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis“; nepritardamas pirmiau minėto Europos Parlamento sprendimo motyvams, kad Europos Parlamento narių, kaip valstybės politikų, etikos vertinimas Europos Sąjungos valstybėje narėje kaip nors apriboja Europos Parlamento narių statuto 2 straipsnyje nustatytą jų laisvę ir nepriklausomumą ir kad taip esą pažeidžiama Europos Sąjungos teisė ir galimai paneigiamas jos viršenybės principas; remdamasis subsidiarumo principu, pagal kurį Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos srityse paliekama teisė nacionaliniams parlamentams priimti teisės aktus tiek, kiek savo kompetencija nepasinaudoja Europos Sąjungos institucijos (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 straipsnio 2 dalies j punkte kaip pasidalijamosios kompetencijos sritis nurodoma laisvės, teisingumo ir saugumo erdvė); kartu pareikšdamas, kad faktas, jog Europos Sąjungoje iki šiol nėra priimtas ar rengiamas Europos Sąjungos imunitetus ir privilegijas turinčių politikų etikos kodeksas ir jo kontrolės tvarka, negali būti pagrindas neigti šių politikų pareigą gerbti Europos Sąjungos valstybių narių konstitucinę tvarką, įstatymus ir laikytis bent jau pagrindinių valstybės narės, kurioje jie buvo išrinkti ar kurios jie buvo deleguoti, teisės aktais patvirtintų politikų etikos kodeksų reikalavimų, siūlo Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai išsamiai apsvarstyti būdus, kaip galima būtų kontroliuoti Europos Sąjungos imunitetus ir privilegijas turinčių politikų etiką, aiškiau nustatant santykį su politikų etiką kontroliuojančių institucijų kompetencijos sritimis Europos Sąjungos valstybėse narėse, atsižvelgiant į tai, kad tokių institucijų veikla kiekvienoje valstybėje yra konstituciškai apibrėžtos viešojo administravimo ir teisingumo sistemos dalis; kartu pastebi, kad, kaip kiekvienas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kartu tapdamas ir Europos Sąjungos piliečiu, nėra atribotas nuo savo valstybės konstitucinių vertybių ir viešosios moralės, taip ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie tampa Europos Sąjungos institucijų politikais ir (arba) pareigūnais, nėra nušalinti nei nuo jų įgaliojimų vykdymo valstybėje narėje, nei nuo toje valstybėje galiojančių politikų etikos standartų laikymosi. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė _________________