AIŠKINAMASIS RAŠTAS LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS VALDYBA NUTARIMAS DĖL 2009 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-496 2009 m. balandžio 21 d. Nr. VN - 55 Vilnius Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba, vadovaudamasi Europos vietos savivaldos chartija, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo be jokių išlygų 1999 m. gegužės 25 d., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu ir kitais teisės aktais, įvertindama sunkią savivaldybių biudžetų padėtį, kai iškilo reali grėsmė savivaldybių savarankiškų ir valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų įgyvendinimui (pavyzdžiui, atostoginių išmokėjimui iš savivaldybių biudžetų išlaikomų švietimo įstaigų pedagogams ar darbo užmokesčio išmokėjimui kitiems savivaldybių ir joms pavaldžių įstaigų darbuotojams, būsto šildymo išlaidų kompensacijų ir socialinių pašalpų išmokėjimui, kitų funkcijų ir programų įgyvendinimui užtikrinti) bei įsiskolinimų už prekes, paslaugas ir atliktus darbus sumažinimui, atsižvelgdama į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme net 150 mln. litų, arba apie 4,23 procentinio punkto jau buvo sumažintos 2009 m. savivaldybių biudžetams teksiančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prognozuojamos įplaukos ir 28,4 mln. litų sumažinti asignavimai - specialios tikslinės dotacijos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (iš jų: darbo užmokesčiui - 12 proc., arba 20,5 mln. litų, kitoms išlaidoms - 15 proc., arba 7,9 mln. litų.), o įpareigojimai savivaldybėms liko nepakeisti kitais norminiais teisės aktais, pažymėdama, kad 2009 m. padidinus akcizus, PVM tarifą ir panaikinus jo lengvatas (PVM tarifas padidėjo nuo 5 iki 19 procentų), apie 50 mln. litų padidėjo savivaldybių biudžetų lėšų poreikis kompensuoti keleivių vežėjų negautas pajamas dėl transporto lengvatų keleiviams taikymo bei nuostolius, susidarančius teikiant visuomenei būtinas transporto paslaugas. Tokiu būdu buvo padidintos valstybės biudžeto pajamos iš PVM ir akcizų, tačiau išlaidų padidėjimas už visuomenei būtinas transporto paslaugas ir savivaldybių finansuojamų viešojo administravimo sektoriaus pastatų šildymą atiteko savivaldybėms, n u t a r i a kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl savivaldybių biudžetų subalansavimo 2009 metais ir prašyti:
- Svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-496 (toliau – įstatymo projektas XIP-496) atsižvelgti į tokius Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) siūlymus ir argumentus: 1.
- Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 4 priedėlis, ne tik nemažinti savivaldybių biudžetams tvirtinamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, o jas didinti, kadangi 2009 m. socialinių išmokų poreikis, lyginant su 2008 m., išaugo dvigubai. Savivaldybės š. m. IV ketvirtyje bus priverstos nutraukti valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų įgyvendinimą, tame tarpe ir socialinių pašalpų, išmokų bei kompensacijų mokėjimą, jeigu bus sumažintas finansavimas. Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu 28,4 mln. litų jau buvo sumažintos savivaldybėms skiriamos specialios tikslinės dotacijos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, bet privalomieji šių funkcijų įgyvendinimo normatyvai ir metodikos nebuvo sumažinti kitais teisės aktais. Siekiant efektyvesnio ir racionalesnio šių tikslinės paskirties asignavimų naudojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos valstybės institucijos turėtų peržiūrėti valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikas ir atsisakyti ar pakeisti dalį jose nustatytų normų/normatyvų (įskaitant jomis nustatytų darbuotojų skaičiaus), kurių pagrindu savivaldybėms yra apskaičiuojamas specialių tikslinių dotacijų, reikalingų valstybės perduotoms funkcijoms atlikti, poreikis. 1.
- Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 4 priedėlis, numatyta 124,708 mln. litų sumažinti valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas Valstybės investicijų programoje numatytiems savivaldybių investicijų projektams įgyvendinti neatsižvelgiant net į tai, ar jie pradėti įgyvendinti. Daugelis savivaldybių jau yra įvykdžiusios konkursus, pasirašytos sutartys su rangovais, priimti įsipareigojimai, dėl to kyla didelė grėsmė, jog savivaldybės atsidurs teismuose, kaip atsakovai už įsipareigojimų nevykdymą. 1.2.
- Prašome rasti galimybių, kurios leistų savivaldybėms užbaigti, tęsti ir/ar pradėti perspektyvių (pavyzdžiui, skirtų viešojo administravimo sektoriaus pastatams atnaujinti (renovuoti) siekiant efektyvesnio energijos vartojimo) ir didelę svarbą viešųjų interesų užtikrinimui turinčių valstybės remiamų investicijų projektų finansavimą ir įgyvendinimą. Pavyzdžiui, dalį valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Valstybės investicijų programai finansuoti, 2009 metais pakeisti lėšomis iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar Privatizavimo fondo. 1.2.
- Prašome padėti greičiau priimti valstybės valdymo institucijų sprendimus siekiant paspartinti Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimą 2009 metais ir sudarant kuo palankesnes sąlygas savivaldybėms ją panaudoti projektų įgyvendinimui. Išskirtinis dėmesys galėtų būti skirtas viešojo administravimo sektoriaus pastatams atnaujinti (renovuoti) siekiant efektyvesnio energijos vartojimo ir šalies energetinio priklausomumo mažinimo. 1.
- Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir atsisakyti įstatymo projekto 14 straipsnio, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 7 priedėlis. Įstatymo 7 priedėlis turi būti iš esmės pakeistas. Tai siūlome padaryti remdamiesi tokiais argumentais ir prielaidomis: 1.3.
- Įstatymo projekto Nr. XIP-496 2 straipsnio 1 dalimi ir 11 priedėliu numatoma 338,9 mln. litų sumažinti savivaldybių biudžetų pajamas, prognozuojamas 2009 metais gauti iš gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Tokia suma savivaldybės turės sumažinti jau patvirtintuose 2009 m. biudžetuose numatytus asignavimus (išlaidas) savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti (neįskaitant mokinio krepšelio reikmių, finansuojamų iš valstybės biudžeto gaunamomis specialiomis tikslinėmis dotacijomis). 338,9 mln. litų sumažinus savivaldybių biudžetų pajamų iš GPM prognozę, savivaldybių prognozuojamų pajamų įplaukos iš GPM 2009 m. sudarys tik 3208,139 mln. Lt (3547,039 – 338,9). Tai 393,698 mln. litų, arba 10,9 procento mažiau, negu buvo prognozuota gauti 2008 m. (2008 m. savivaldybėms buvo prognozuojama 3601,837 mln. litų pajamų įplaukų iš GPM). LSA nuomone, nėra jokių teisinių prielaidų, 10,9 procentų mažėjant 2009 m. GPM - pagrindiniam savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimo šaltiniui, numatyti tiek galiojančio įstatymo, tiek įstatymo projekto Nr. XIP-496 2 straipsnio 3 dalyje ir 7 priedėlyje įpareigojimą 6 savivaldybėms grąžinti į valstybės biudžetą 34,018 mln. litų bendrosios dotacijos kompensacijų (Palangos m. savivaldybė turi grąžinti 7,446 mln. Lt, Kauno raj. savivaldybė – 1,43 mln. Lt, Mažeikių raj. – 2,113 mln. Lt, Šilutės raj. – 2,947 mln. Lt, Trakų raj. – 3,964 mln. Lt, Vilniaus raj. – 16,118 mln. Lt). Remiantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, „valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip 21 procentu, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis“. LSA įsitikinusi, kad, 2009 m. didėjant nedarbui ir mažėjant vidutiniam darbo užmokesčiui dėl ekonominio nuosmukio (recesijos), nei vienos savivaldybės prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos savarankiškoms funkcijoms atlikti (neįskaitant mokinio krepšelio reikmėms skiriamų specialių tikslinių dotacijų iš valstybės biudžeto) negali didėti daugiau kaip 21 procentu. 1.3.
- Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnyje, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 7 priedėlis, siūloma sumažinti savivaldybių pajamas savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti numatant įpareigojimą visoms savivaldybėms grąžinti į valstybės biudžetą dar 66,6 mln. litų bendrosios dotacijos kompensacijų. LSA nuomone, ši suma nepagrįsta skaičiavimais. Pavyzdžiui, priėmus Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-503 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP- 503), savivaldybių išlaidos, LSA preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis, sumažėtų ne daugiau kaip 20 mln. Lt, o ne 36 mln. Lt, kaip numato Finansų ministerija (didžiųjų miestų savivaldybės iš viso neturi išlaidų šio įstatymo nuostatoms, kurias siūloma pripažinti nebegaliojančiomis, įgyvendinti). Be to, 2009 m. balandžio 15 d. Seimo komitetai, svarstydami įstatymo projektą Nr. XIP-503, iš esmės pritarė siūlymams dėl transporto lengvatų suteikimo vaikų globos namuose gyvenantiems mokiniams (tai padidins savivaldybių, ypač didžiųjų miestų, biudžetų asignavimų poreikį). Iš savivaldybių biudžetų grąžinamą valstybės biudžetui bendrosios dotacijos kompensacijų sumą galima patikslinti tik griežtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi. 1.
- Papildyti Įstatymo projektą Nr. XIP-496 nauju 18 straipsniu, kuriuo būtų pakeisti galiojančio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktai, ir išdėstyti taip (pateikiame siūlymo lyginamąjį variantą): „18 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų pakeitimas
- Nustatyti šiuos savivaldybių skolinimosi limitus: 1) savivaldybės skola negali viršyti 30 35 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 45 50 procentų, Kauno miesto savivaldybės – 45 50 procentų) patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų ir valstybės biudžetui grąžinamų bendrosios dotacijos kompensacijų); 2) metinio savivaldybės grynojo skolinimosi suma negali viršyti 15 20 procentų, iš jų metinio trumpalaikio skolinimosi suma – 10 procentų patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų ir valstybės biudžetui grąžinamų bendrosios dotacijos kompensacijų); 3) grąžintina tais kalendoriniais metais savivaldybės paskolų ir palūkanų bei su paskolų ėmimu susijusių įmokų suma negali viršyti 15 20 procentų patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų ir valstybės biudžetui grąžinamų bendrosios dotacijos kompensacijų);“ Būtina atstatyti iki 2009 m. galiojusius savivaldybių skolinimosi limitus, kurie nuo 2009 m. buvo sumažinti 5 procentiniais punktais. 2009 m. sausio 1 d. 15 iš 60 savivaldybių jau buvo viršijusios galiojančio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatytus skolinimosi limitus. Blogėjant ekonominei ir finansinei situacijai sumažėjus savivaldybių biudžetų pajamoms, savivaldybėms turi būti sudarytos sąlygos pasiskolinti, kaip ir ankstesniais metais, siekiant užtikrinti įstatymais nustatytų savarankiškų ir valstybės perduotų funkcijų bei būtiniausių projektų įgyvendinamą. Savivaldybių galimybių finansuoti investicijų projektus apribojimas tik dar labiau paskatintų ekonomikos nuosmukį.
- Drastiškai nemažinti valstybės biudžeto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skiriamų lėšų. Šiai programai finansuoti 2009 m. buvo skirta tik 1340,616 mln. litų, arba 26 proc. (472,5 mln. Lt) mažiau, negu buvo numatyta 2008 m. sąmatoje. Ir savivaldybėms iš jos skirta 2009 m. 26 proc. (apie 90 mln. Lt) mažiau, negu buvo numatyta 2008 m. Šį lėšų sumažėjimą jau pajuto visos kelius tiesiančios bei prižiūrinčios įmonės – buvo atleista dalis darbuotojų, sutrumpintas darbo laikas. Būtina atsižvelgti į tai, kad daugiausia abejotino saugumo tiltų yra Kaune ir Vilniuje, o kelių sektoriaus įmonės sumoka didelę GPM dalį į savivaldybių biudžetus. Dar gerokai sumažinus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, ženkliai kris ir į savivaldybių biudžetus patenkančio GPM dalis, nes kelių sektoriaus įmonės bus priverstos atsisakyti kelių tūkstančių darbuotojų.
- Pakeisti Lietuvos Respublikos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, įrašant vietoj žodžių „perveda kas ketvirtį lygiomis dalimis“ žodžius „perveda atsižvelgiant į lėšų poreikį“. Specialioji tikslinė dotacija socialinei pašalpai, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijoms mokėti savivaldybių biudžetams pervedama kas ketvirtį lygiomis dalimis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. Siekiant užtikrinti valstybinių funkcijų (valstybės perduotų savivaldybėms) vykdymą, savivaldybės lėšas turėtų gauti, atsižvelgiant į lėšų poreikį socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti, todėl siūlome atsižvelgti į pasikeitusią situaciją savivaldybėse, įvertinti realų lėšų poreikį socialinėms pašalpoms, kompensacijoms bei socialinei paramai mokiniams kiekvienoje savivaldybėje ir papildomai skirti lėšų socialinei sričiai finansuoti. Pagal šiuo metu galiojančias Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, gaunant lėšas lygiomis dalimis, savivaldybės turės stabdyti socialinių išmokų mokėjimą kiekvieno ketvirčio paskutinį mėnesį dėl lėšų stokos.
- Padėti spręsti problemas, susijusias su GPM permokų grąžinimu gyventojams, kurios sukelia dideles grėsmes savivaldybių biudžetų pinigų srautų subalansavimui bei kreditinių įsiskolinimų savalaikiam padengimui negaunant prognozuotų pajamų. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prognozėmis, šiais metais mokesčių mokėtojams planuojama grąžinti 420 – 500 mln. litų GPM permokų. VMI grąžina GPM permokas per 10 d. po elektroninės deklaracijos pateikimo, nors galiojantys teisės aktai leidžia GPM permokas gyventojams grąžinti iki rugpjūčio 1 d. Be to, šiais metais GPM permokos grąžinamos gyventojams už 2008 metus tik savivaldybių ir valstybės biudžeto sąskaita, nors 2008 metais apie 30 proc. visų GPM įplaukų buvo įskaitoma į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Prezidentas Ričardas Malinauskas