LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS TARYBA LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS VALDYBA NUTARIMAS DĖL 2010 M. SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PROJEKTO 2009 m. spalio 21 d. Nr. VN - 70 Vilnius Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu, n u t a r i a: Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIP-1220 (toliau – įstatymo projektas) ir prašyti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsižvelgti į tokius LSA pasiūlymus šiam įstatymo projektui:
- Prašome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, įrašant vietoj skaičiaus „73,47“ skaičių „77,33“, ir šią dalį išdėstyti taip (pateikiame lyginamąjį variantą): „
- Patvirtinti gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą – 77,33 73,47 procento.“ Įstatymo projekte siūloma net 127,702 mln. Lt, arba 3,86 procentinio punkto sumažinti 2010 m. savivaldybių biudžetams teksiančias gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prognozuojamas įplaukas, nesivadovaujant Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi (pakeitimai galimi tik dėl Seimo ir Vyriausybės priimamų sprendimų, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos). Remiantis Finansų ministerijos pateikta GPM dalies, tenkančios 2010 m. savivaldybių biudžetams, skaičiavimo schema, ketinama be teisinio pagrindo sumažinti 127,702 mln. Lt savivaldybėms GPM įplaukas dėl darbo užmokesčio fondo sumažinimo 5 ir 10 procentų. Tai siūloma padaryti nežiūrint į tai, kad darbo užmokestį reglamentuojančių viešajame sektoriuje teisės aktų įtaka jau įskaičiuota į GPM pokyčius. Be to, GPM įplaukos į savivaldybių biudžetus mažės 2010 m. beveik 23 procentais, o disponuojamos savivaldybių pajamos savarankiškoms funkcijoms (be mokinio krepšelio) atlikti – apie 14 procentų, palyginti su 2009 metams prognozuotomis pajamomis ir išlaidomis. Valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų 2010 m. bus tik 4,6 procento, arba 884 mln. litų mažesnės nei 2009 metais.
- Prašome išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir 7 priedėlį, kuriais numatyta 47499 tūkst. litų bendrosios dotacijos kompensacijų grąžinimas valstybės biudžetui iš savivaldybių biudžetų. Minėtieji įpareigojimai, atsiradę dėl to, kad Finansų ministerija prognozuoja savarankiškų pajamų augimą atskirose savivaldybėse, neturi jokių ekonominių prielaidų, nes Finansų ministerija prognozuoja 2010 metais padidėsiantį iki 19,8 procentų vidutinį metinį nedarbo lygį ir 8,6 procento sumažėsiantį vidutinį darbo užmokestį.
- Prašome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip (pateikiame lyginamąjį variantą): „
- Nustatyti, kad iš mokymui patvirtintų asignavimų tarpusavyje suderintas sumas Finansų ministerija perveda atitinkamiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams – kai mokiniai pereina iš valstybės biudžeto finansuojamų mokyklų į valstybės biudžeto finansuojamas mokyklas“.
- Nustatyti, kad iš mokymui patvirtintų asignavimų tarpusavyje suderintas sumas perveda: 1) atitinkamos savivaldybės viena kitai -– kai mokiniai pereina iš vienos savivaldybės finansuojamos mokyklos į kitos savivaldybės finansuojamą mokyklą, per mėnesį, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 dienos (vienų mokslo metų pabaiga) ir ne vėliau kaip iki gruodžio 1 dienos (kiti mokslo metai); 2) Finansų ministerija atitinkamoms savivaldybėms ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojams - kai mokiniai pereina iš savivaldybės finansuojamos mokyklos į finansuojamą iš valstybės biudžeto mokyklą ar atvirkščiai; 3) Finansų ministerija atitinkamiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams – kai mokiniai pereina iš valstybės biudžeto finansuojamų mokyklų į valstybės biudžeto finansuojamas mokyklas. LSA siūlo atsisakyti atsiskaitymo už mokinius, pereinančius iš vienos savivaldybės mokyklos į kito subjekto valdomą mokyklą ir atvirkščiai, išskyrus atvejus, kai mokiniai pereina iš valstybės biudžeto finansuojamų mokyklų į valstybės biudžeto finansuojamas mokyklas. LSA keletą kartų kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl atsiskaitymo už pereinančius į kitas mokyklas mokinius tarp savivaldybių tvarkos parengimo. Tačiau ginčų tarp savivaldybių nepavyko išspręsti: - iškyla nesutarimų dėl mokino krepšelio perskirstymo pradinę ir pagrindinę mokyklą baigusiems mokiniams, ateinantiems į kitas mokyklas tęsti mokslo 5, 9 ar 11 klasėse. Neaišku, ar šių mokinių krepšelio dalis turėtų likti tose mokyklose nuo rugsėjo 1 d. ateinančių pirmokų ugdymui, ar turėtų „eiti“ paskui mokinį į kitą mokyklą, nes mokyklai niekas papildomai lėšų neskiria; - derinant moksleivio krepšelio lėšų suderinimo – atsiskaitymo aktus, iškyla ginčai dėl perduodamų lėšų už mokinių vasaros atostogų mėnesius; - kai kurios savivaldybės pasirašo suderinimo aktus, tačiau lėšų neperveda, motyvuodamos tuo, kad joms lėšų nepervedė kitos savivaldybės arba mokinio krepšelio lėšos paskirstytos biudžetinių metų pradžioje ir neturima laisvų lėšų atsiskaitymui už išvykusius mokinius - derinant mokinio krepšelio lėšų atsiskaitymo – perdavimo aktus, taip pat rengiant savivaldybės tarybos sprendimų projektus dėl lėšų perskirstymo, sunaudojama daug darbo laiko sąnaudų, tačiau rezultatas yra minimalus arba net neigiamas - neefektyvus. Mokinio krepšelio lėšas savivaldybės perveda paskutinėmis gruodžio mėnesio dienomis, todėl neįmanoma laiku, nepažeidžiant tarybos patvirtinto reglamento, parengti tarybos sprendimų projektų. Todėl savivaldybės privalo nepanaudotas mokinio krepšelio lėšas grąžinti į valstybės biudžetą Atsisakius mokinio krepšelio lėšų už išvykusius mokinius perskirstymo tarp savivaldybių, nepažeidžiamas principas „pinigai eina paskui mokinį“, nes mokinio krepšelis skaičiuojamas mokiniui naujoje mokykloje jau nuo rugsėjo pirmos dienos.
- Prašome papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį tokia 5 dalimi: „
- Mokyklų steigėjai gali perskirstyti mokinio krepšelio lėšas tarp mokyklų iki 5 procentų visos specialiosios tikslinės dotacijos lėšų dalies, bet ne daugiau kaip 15 procentų mokyklai skirtų lėšų.“ Panaši nuostata buvo 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 dalies 4 punkte. Panaikinus šią nuostatą moksleivio krepšelio lėšų ženkliai trūks mokykloms, kurios pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodikos 3 priedą priskiriamos gyvenvietėse esančių pagrindinių mokyklų, kuriose mokosi 201 ir daugiau mokinių, grupei. Šiai mokyklų grupei klasės mokinių skaičiaus vidurkis nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo skubiai ir ženkliai padidintas. Tokios mokyklos tampa nepatraukliomis, nes jose mažinami klasių komplektai, mažėja krūviai mokytojams. Jose bus sunku užtikrinti miestelio ir aplinkinių kaimų vaikams lygias galimybes į švietimo prieinamumą ir kokybę. Jei nebus leidžiama perskirstyti lėšų tarp mokyklų, bus sunku kiekvienoje mokykloje užtikrinti tinkamą ugdymo organizavimą, pagalbą mokiniui ir mokytojui. Neaišku, kokiu būdu bus skiriamos lėšos Pedagoginėms psichologinėms tarnybos, profesinės linkmės moduliams finansuoti ir panašiai.
- Prašome pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį, įrašant vietoj žodžio „mokymo“ žodį „švietimo“, ir šią dalį išdėstyti taip (pateikiame lyginamąjį variantą):
- Nustatyti, kad vykdant savivaldybių biudžetus nepanaudotos specialiosios tikslinės dotacijos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti ketvirtąjį ketvirtį naudojamos tik savivaldybių biudžetų įsiskolinimams dengti, o nepanaudotos specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti – tik švietimo mokymo reikmių įsiskolinimams dengti, įvykdžius ugdymo planą. Sklandžiam ugdymo procesui būtina užtikrinti ne tik mokymo reikmes, bet ir kitas su švietimu susijusias reikmes (mokyklų aprūpinimą šildymu, vandeniu, elektra ir panašiai). Todėl, mažėjant savivaldybių finansinėms galimybėms, turi būti leidžiama iš nepanaudotos specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti lėšų dalies padengti kreditinius įsiskolinimus visoms švietimo reikmėms, įvykdžius ugdymo planą. Per metus gali atsirasti dalis nepanaudotų lėšų dėl mokyklų tinklo tvarkymo optimizavimo ir kitų sprendimų, todėl įstaiga, suderinusi su steigėju, nustato prioritetus, kaip naudoti mokinio krepšelio lėšas. Neatsižvelgus į LSA prašymą, savivaldybės netektų paskatų racionaliau naudoti mokinio krepšelio reikmėms skirtas lėšas ir optimizuoti mokyklų tinklą. Tokį pakeitimą būtina įrašyti (iš esmės palikti) įstatymo projekte siekiant palikti didesnes paskatas savivaldybėms racionaliau naudoti specialias tikslines dotacijas mokinio krepšelio reikmėms finansuoti. Prezidentas Ričardas Malinauskas