← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO D E K R E T A S DĖL ATSISAKYMO ATLEISTI TEISĖJĄ IŠ PAREIGŲ 2011 m. gegužės 2 d. Nr. 1K-689 Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 86 straipsnio 3 dalimi, susipažinusi su Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei iškeltos drausmės bylos medžiaga ir joje priimtu Teisėjų garbės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 21P-4, a t s i s a k a u atleisti Kauno apygardos teismo teisėją Neringą Venckienę iš pareigų dėl šių motyvų:

  1. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, turi teisę teikti pasiūlymus Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų dėl to, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, o Respublikos Prezidentas turi įgaliojimus spręsti, ar atleisti teisėją iš pareigų minėtu pagrindu (Teismų įstatymo 86 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis);
  2. teisėjo atleidimas iš pareigų – tai griežčiausia poveikio priemonė, taikoma teisėjui, savo poelgiu pažeminusiam teisėjo vardą. Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini prie tokių, kuriais yra pažeminamas teisėjo vardas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad formuluotė „teisėjo vardą pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardą pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus, bet ir teisėjo vardą pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu;
  3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti ir taikyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui;
  4. įvertinus Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei iškeltos drausmės bylos medžiagą ir Teisėjų garbės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. 21P-4 nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad jame nurodyti Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės vieši pasisakymai yra nekorektiški, neatitinka santūrumo ir mandagumo reikalavimų, todėl žemina teisėjo vardą, tačiau pačios griežčiausios poveikio priemonės – atleidimo iš teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą – taikymas, atsižvelgiant į jau minėtą Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atskleistą proporcingumo principo turinį, šiuo atveju būtų neadekvatus, įvertinant aplinkybes, kuriomis nurodyti pasisakymai buvo išsakyti. 2 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.