LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL JUODIŠKIŲ DVARO SODYBOS FRAGMENTŲ (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 689) PASKELBIMO VALSTYBĖS SAUGOMU KULTŪROS PAVELDO OBJEKTU 2011 m. gegužės 6 d. Nr. ĮV-342 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 10 straipsnio 4, 6 ir 8 dalimis, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2011 m. balandžio 14 d. teikimą Nr. (1.36)2-888:

Skelbiu kompleksinį kultūros paveldo objektą – Juodiškių dvaro sodybos fragmentus (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 689) valstybės saugomu.
Tvirtinu pridedamą Juodiškių dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 689) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą).
Nustatau, kad: 3.
Juodiškių dvaro sodybos fragmentai saugomi viešajam pažinimui ir naudojimui; 3.
Juodiškių dvaro sodybos fragmentų reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis-želdynų-kraštovaizdžio; 3.
Šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 2 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiais planais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
Pavedu Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos: 4.
per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Juodiškių dvaro sodybos fragmentų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tinklalapyje. 4.
Kultūros vertybių registre papildyti kultūros paveldo objekto – Juodiškių dvaro sodybos fragmentų duomenis. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas _________________ (logotipas) VĮ „LIETUVOS PAMINKLAI“ Šnipiškių g.
LT-
Vilnius, tel. 272 40
Faksas 272 40 54 Aplinkos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690, išduotas 2008-10-10 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. ĮV-342 PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys KOMPLEKSAS: Juodiškių dvaro sodybos fragmentai (unikalus kodas 689, buvę kodai IP744, LA413/2479) Širvintų r. sav., Juodiškių k. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS STADIJA: SPRENDINIAI BYLA: SP-31

(2007)-P Direktorius (parašas) Vydmantas Drumsta Projekto vadovė (parašas) Giedrė Filipavičienė (A032, KPD atest. Nr. 1376) Architektė (parašas) Elena Kazlauskaitė (atest. Nr. 0463) Vilnius, 2010 m.

ĮVADAS Juodiškių dvaro sodyba, kurios fragmentai išlikę iki šių dienų, sukurta XIX amžiaus viduryje XVII – XVIII amžiuje paplitusios planinės struktūros pagrindu. Tai yra reikšmingas smulkių bajorų rezidencinio tipo dvaro su laisvo planavimo landšaftiniu parku ir tvenkinių sistema pavyzdys. Po 1940 metų nacionalizacijos dvaras prarado pirminį savo vaizdą. Senieji mūriniai ūkiniai pastatai perstatyti arba nugyventi, apgriuvę. Labai apleistas, naujais želdiniais neatsižvelgiant į pirminį užmanymą apsodintas parkas. Tačiau nežiūrint didelių praradimų išliko reprezentacinė dvaro sodybos dalis, išsaugojusi dvaro laikotarpio statybos ir apželdinimo elementų, kurioje, parko apsuptyje, stovi pagrindinis pastatas – ponų namas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. Į-340 dėl Kultūros paveldo objekto – buv. dvaro sodybos fragmentų (IP744, LA 413/
unikalus kodas 689). Širvintų r. sav., Juodiškių k.. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo. Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti buv. dvaro sodybos fragmentų (IP744, LA 413/2479, unikalus kodas 689), Širvintų r. sav., Juodiškių k., ir jų teritorijos išsaugojimą, laikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą. Planavimo uždaviniai:
nustatyti (patikslinti) buv. dvaro sodybos fragmentų (IP744, LA 413/2479, unikalus kodas 689), Širvintų r. sav., Juodiškių k., teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus;
nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą buv. dvaro sodybos fragmentų (1P744, LA 413/
unikalus kodas 689), Širvintų r. sav., Juodiškių k. Teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį. rūšį. transporto srautus, jų intensyvumą;
rengiamas specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens, susidedantis iš buv. dvaro sodybos fragmentų (EP744, LA 413/
unikalus kodas 689). Širvintų r. sav., Juodiškių k., teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano ir paveldotvarkos projekto. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) Vilniaus teritorinis padalinys. Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g., Vilnius. Projektavimo eiga Vadovaujantis KPD direktoriaus 2007-08-23 d. įsakymu Nr. Į-340 pradėtas rengti buv. dvaro sodybos fragmentų (TP744, LA413/2479), Širvintų r. sav., Juodiškių k., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Vilniaus teritorinis padalinys pateikė: – KPD direktoriaus 2007-08-23 d. įsakymo Nr. Į-340 „Dėl kultūros paveldo objekto – buv. dvaro sodybos fragmentų (IP744, LA413/2479), Širvintų r. sav., Juodiškių k., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ kopiją; – Kultūros paveldo objekto – buv. dvaro sodybos fragmentų (1P
LA413/2479). Širvintų r. sav., Juodiškių k., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo planavimo darbų programą (užduotį). 2008-11-10 d. – KPD Vilniaus teritorinio padalinio 2008-11-10 patvirtintas planavimo sąlygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti: – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-03-19 patvirtintas planavimo sąlygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. VR-4.2-72; – KPD direktoriaus 2007-08-08 d. įsakymą Nr. Į-327 „Dėl inicijavimo buv. dvaro sodybos fragmentų (IP744, LA413/2479), Širvintų r. sav., Juodiškių k., skelbimo valstybės saugomais“. Projektavimo darbai buvo vykdomi etapais: I. Esamos būklės analizės stadijoje išnagrinėta: – natūroje atlikta dvaro sodybos statinių ir parko fragmentų, aplinkinių teritorijų fotofiksacija; – surinkti duomenys apie nagrinėjamoje nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje esančius statinius ir statinių kompleksus, įtrauktus į kultūros vertybių registrą, o taip pat jų apsaugos reglamentavimą: – išnagrinėti su nagrinėjamu objektu susiję juridiniai dokumentai, planavimo procedūrų dokumentai: – išanalizuota erdvinė, planinė struktūra, įvertinti laikui bėgant atsiradę pokyčiai: – išanalizuota turima istorinių tyrimų ir anksčiau parengta projektavimo dokumentacija. Esamos būklės analizės bylos prieduose pateikta: Priedas – 1 – Planavimo procedūrų dokumentai: Priedas – 2 – NKV registro duomenys; Priedas – 3 – Statinių aprašai ir fotofiksacija; Kiti priedai – Istorinė pažyma (
VAA F2, b. 1556-114); – Lietuvos parkų inventorizacija (
VAA F5 b.5351); – Paminklosauginių sąlygų dokumentacija. Saugomų elementų sąrašas (1992, VAA F2 b.I556-114); – Širvintų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių brėžiniai: žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinys, gamtos ir kultūros paveldo brėžinys. II. Koncepcijos rengimo stadija Atsižvelgiant į atliktos esamos būklės analizės išvadas, surinktus duomenis apie vertybės teritorijoje suformuotus, nekilnojamojo turto registre įregistruotus, žemės sklypus pasiūlyta patikslinti buv. dvaro sodybos fragmentų Širvintų r. sav., Juodiškių k., teritorijos ribas ir nustatyti apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonį. Koncepcijos stadijoje parengti planai: – teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas: – paveldotvarkos projektas, kuriame pateikti saugojimo, tvarkymo ir naudojimo reikalavimai teritorijos, statinių ir želdinių tvarkymui. Koncepcija pateikta KPD Vilniaus teritoriniam padaliniui. Patikrinta 2009-11-13 (reg. Nr. 24P). 2010-09-22 Specialiojo plano koncepcijos stadijoje parengti sprendiniai (aiškinamasis raštas, teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas, paveldotvarkos projektas) patalpinti planavimo organizatoriaus interneto svetainėje: www.kpd.lt. III. Sprendinių rengimo stadija Patvirtintos koncepcijos pagrindu buvo konkretizuojamos vertybės teritorijos ir apsaugos zonos pozonių ribos, saugojimo ir naudojimo režimai, nustatyti konkretūs paveldosaugos reikalavimai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui.
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 2.
SITUACIJA Administracinė priklausomybė: Vilniaus apskritis, Širvintų rajono savivaldybė, Juodiškių kaimas. Geografinė padėtis. Buv. dvaro sodybos fragmentai (unikalus kodas 689, buvę kodai 1P
LA413/2479) yra Širvintų r. sav., Alionių seniūnijoje. Juodiškių kaime. Buv. dvaro sodybą galima privažiuoti nuo Giedraičių pasukus j vakarus ir Giedraičių-Širvintų keliu pavažiavus apie septynis kilometrus. Vertybės apimtis. 1989-09-19 parengtas Juodiškių buvusio dvaro parko, laikinosios apskaitos architektūros ansamblio, teritorijos ir reguliuojamo užstatymo zonos planas (žiūr. 1 ir 2 priedus prie parko inventorizacijos bylos, pridėtus skyriuje „kiti priedai“) Buv. dvaro sodybos fragmentai Širvintų r. sav., Juodiškių k. įrašyti į naujai išaiškinamųjų paminklų sąrašą 1991-12-23 d., objekto numeris sąraše
Buv. dvaro sodybos fragmentai Širvintų r. sav., Juodiškių k. įrašyti į laikinos apskaitos sąrašą 1995-01-31, objekto numeris sąraše 413/
KPD direktoriaus 2005-06-09 įsakymu Nr. Į-259 nagrinėjama nekilnojamoji kultūros vertybė įregistruota kaip kompleksinis objektas. KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-07-09 aktu Nr. KPD-RM-827 apibrėžtos vertybės teritorijos ribos ir išvardintos kompleksą sudarančių objektų vertingosios savybės. Kompleksą sudaro:
ponų namas (IP 744/At,l. unikalus kodas 32210);
ledainė (IP 744/At,2, unikalus kodas 32211);
parko fragmentai (IP 744/At,3, unikalus kodas 32212);
spirito varyklos pastato dalis (IP 744/At,
unikalus kodas 32213):
tvartas (IP 744/At,5, unikalus kodas 32214). KPD direktoriaus 2007-08-08 įsakymu Nr. Į-327 buv. dvaro sodybos fragmentai (IP
LA413/2479) Širvintų r. sav., Juodiškių k., inicijuoti skelbti valstybės saugomais. NKV registro duomenys pridėti bylos skyriuje – priedas
2.2 KOMPLEKSO ISTORINĖS RAIDOS APŽVALGA 2.2.
Istorinės raidos apžvalga Juodiškių dvaro žemės XVI a. ir anksčiau priklausė Giedraičių latifundijai. XVII-XVIII amžių sandūroje Juodiškių dvarą nupirko Počobutas Odlianickis. o 1725 metais – Mikalojus Rušcicas. Rušcicai laikytini dabartinės dvaro sodybos kūrėjais. Istorinės pažymos autorė rašo. kad įsigydami dvarą Rušcicai, galimas dalykas, paveldėjo ir gyvenamojo centro vietą, vandens telkinių sistemą, trijų tvenkinių kaskada juosiančią dvaro centrą ir turėjusią ryšį su upeliu Širvinta. Juodiškių centras buvo rezidencinis, išvystyta žemdirbyste nepasižymėjo. Dvaras laikė daug galvijų. Jam priklausė nemaži miškų plotai, veikė spirito varykla, malūnai. Dabartinis Juodiškių dvaro rezidencinis pastatas yra paveldėjęs XVIII a. vid. planinę struktūrą, galimas dalykas ir to paties laiko mūro fragmentus. XIX amžiuje buvo pastatyta dalis naujų ūkinių pastatų, bravoras, kuriems buvo būdingi vėlyvojo klasicizmo bruožai. Po 1940 metų nacionalizacijos dvaras sunyko. Vertingiausia išlikusi Juodiškių dvaro dalis yra gyvenamas namas, parko ir tvenkinių sistemos liekanos. Vertybės teritorijos šiaurės rytų kampe esantis tvenkinys su sala išdžiūvęs, o esantis prie spirito varyklos pastato, teritorijos pietryčių kampe, apžėlęs meldais. Trečiojo tvenkinio vietoje, numelioravus upelį, yra daržai ir sausas griovys – tai buvusio landšaftinio parko dalis, pereinanti į mišką. Senieji mūriniai ūkiniai pastatai (ledainė, spirito varykla, arklidės, tvartai) rekonstruoti ir apleisti. Eksponuotini ir saugotini yra išlikusių mūrų fragmentai. Mediniai gyvenamasis namas, kumetynas, klojimas, nors ir pastatyti vėliau, saugotini kaip dvaro sodybos sudedamosios dalys. (Parengta pagal Arimetos Vojevodskaitės „Juodiškio buvusio dvaro sodybos istorinę pažymą“, kurios kopija pridėta skyriuje – kiti priedai. (Istorinė pažyma paimta iš paminklosauginių sąlygų dokumentacijos V., 1992, saugomos Vilniaus apskrities archyve F
b. 1556-114)) Rengiant dvaro sodybos teritorijos tvarkymo planą, reikia atlikti išsamius istorinius tyrimus, paieškoti istorinių parko planų. 2.2.
Buv. dvaro sodybos tūrinė erdvinė kompozicija ir XX a. vid. – II p. pertvarkymų bei naujų statybų poveikis Apibrėžta buvusio dvaro sodybos teritorija apima mažą dalį kažkada dvarui priklausiusių žemių. Apibūdinti dvaro sodybos tūrinę erdvinę kompoziciją, užstatymo struktūros raidą šiandien yra sunku. XX a. viduryje pakito ekonominiai santykiai, ūkininkavimo metodai. Po nacionalizacijos dvaro ūkiniai pastatai buvo rekonstruoti. Dvaro teritorijoje, vakarų pusėje, iškilo nebūdingų tūrių nauji ūkiniai bei gamybiniai statiniai, pakeitę dvaro sodybos ir jos artimiausios aplinkos vaizdą. Dvaro žemės sudalintos sklypais. Rytų ir šiaurės pusėje teritoriją perkirto Giedraičių – Širvintų kelias, nutiestas palei išlikusio parko ribą. Nuo jo atsišakojančiais keliukais, galima privažiuoti prie dvaro sodybos pastatų. Minėtų keliukų atkarpos sutampa su istorinių privažiavimų trasomis. Apibrėžtą vertybės teritoriją pagal išlikusią užstatymo ir apželdinimo struktūrą, funkcinę paskirtį galima suskirstyti į zonas: reprezentacinę ir ūkinę. Šios zonos skiriasi erdvine tūrine struktūra. Vieną nuo kitos jas skiria įvažiavimo į teritoriją keliukas. Reprezentacinės zonos pagrindinis formantas yra ponų namas, stovintis laisvo planavimo parko apsuptyje. Ponų namas nėra didelio tūrio pastatas, todėl jis tarsi paskęsta parko želdiniuose ir tampa nematomu keliaujantiems rytų ir šiaurės pusėse esančiu keliu. Didelė senų medžių grupė, auganti į pietus nuo ponų namo, formuoja žaliąjį barjerą, atskiriantį reprezentacinę zoną nuo ūkinės. Prie ponų namo buvo privažiuojama iš rytų pusės ir iš vakarų medžiais apsodintomis alėjomis. Vakarinio privažiavimo vietą galima nuspėti tik pagal medžių, augančių į šiaurę nuo pastatų Nr. 11 ir 12, eiles ir formuotą reljefą. Vakarinio privažiavimo atšaka kyla į šiaurę pro ledainę. Kiemo kompozicinėje ašyje, statmenoje namui, pietų pusėje turėjo būti įrengtas parteras. Šios ašies tąsoje, bandant formuoti alėją, sovietmečiu susodintos liepų eilės. Šiaurės pusėje buvo išėjimas iš namo į parką, nuėjimas prie tvenkinio su sala. Plotas abipus išėjimo turėjo būti atitinkamai sutvarkytas ir apželdintas. Šiuo metu teritorijos sutvarkymas, apželdinimas pakitę, buvusio išplanavimo, takų sistemos neliko nė pėdsako. Susodintų jaunų krūmų, medžių eilės skaido reprezentacinės zonos erdves. Prie tvenkinio tankiai suaugę savaiminiai želdiniai (daugiausia krūmai) neleidžia suvokti šios parko dalies struktūros. Iš augančių senų medžių matyti, kad parke vyravo vietinių rūšių medžiai. Išlikę dvaro laikotarpio ūkinės zonos pastatai sukoncentruoti vertybės teritorijos pietinėje dalyje, gana lygaus reljefo atviroje teritorijoje, todėl statinių tūriai matomi nuo keliukų, iš tolesnių apylinkių. Kaip buvo organizuotos erdvės prie ūkinių pastatų ir ryšiai tarp jų dabar sunku pasakyti. Galima manyti, kad dalis esančių privažiavimų įrengti buvusiųjų vietoje. Pavyzdžiui keliukas nuo spirito varyklos pro tvenkinį į šiaurę arba dalis privažiavimo prie pastato Nr. 10 iš rytų pusės. Naujos statybos pakeitė dvaro sodybos užstatymo struktūrą. Sovietmečiu nauji pastatai buvo statomi tiek reprezentacinėje zonoje, parko teritorijoje, tiek ūkinėje zonoje. Dalis dvaro sodybos ūkinių pastatų buvo rekonstruoti pristatant priestatus, didinant jų tūrius ir tuo būdu keičiant pastatų pirminį vaizdą. Reprezentacinėje zonoje, parke, pastatyti nauji pastatai yra nedidelių tūrių, todėl nekonkuruoja su pagrindiniu dvaro sodybos pastatu – ponų namu. Du gyvenamieji namai stovi kaip foninis užstatymas ir yra liaudiškos architektūros stiliaus. Bet šiaurinėje parko dalyje greta išdžiūvusio tvenkinio pastatyti menkaverčiai ūkinės ir pagalbinės paskirties pastatai kaip ir virš želdinių silueto iškylančios dviejų vandens bokštų viršūnės darko šios parko dalies vaizdą, panoramas. Naujos statybos pakeitė ir ūkinės zonos, išsidėsčiusios lygaus reljefo atviroje vietovėje, vaizdą. Didžiausią tam įtaką daro menkaverčiai iš silikatinių plytų sumūryti ūkiniai pastatai. Kai kurie yra gana didelių tūrių. Pavyzdžiui sublokuoti pastatai Nr. 11 ir 12, užstojantys parko želdinių grupę iš pietvakarių. Prie spirito varyklos pastato priblokuotas didelis priestatas apleistas, avarinės būklės, gerai matoma nuo kelio iš Giedraičių, rytinio įvažiavimo į teritoriją. Vietos kraštovaizdį taip pat darko šalia vertybės teritorijos, pietvakarių pusėje, esantys nebenaudojami silikatinių plytų ūkiniai pastatai, virtę griuvėsiais. 2.
SITUACIJOS IR VERTYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ PASTATŲ BEI STATINIŲ, ŽELDINTŲ APIBŪDINIMAS 2.3.
Gamtinė situacija Buvusi dvaro sodyba yra Juodiškių kaime, užstatytoje teritorijoje, praktiškai lygaus neišraiškingo reljefo vietovėje. Dėkinga yra tai, kad sklypai su išvystytu sodybiniu užstatymu išsidėstę atokiau nuo dvaro sodybos teritorijos. Todėl galima apžvelgti apylinkėse plytinčias pievas bei laukus, stūksančius želdinių masyvus, pietų pusėje augantį mišką. Apylinkių lygumose dvaro sodyba išsiskiria parko želdinių masyvu, kuris apžvelgiamas iš apylinkių pievų bei laukų, nuo kelių. Anksčiau dvaro sodybai daug gyvumo teikė parką juosusi trijų tvenkinių sistema, upeliu turėjusi ryšį su Širvinta. Viename iš tvenkinių supilta sala. Sovietmečiu teritorija numelioruota. Iki šių dienų išlikę grioviai. Po melioracijos šiaurinis tvenkinys su sala praktiškai išdžiuvo ir užžėlė. Prie spirito varyklos esantis tvenkinys pelkėja, apaugęs meldais, netvarkomas, nevalomas. 2.3.
Pastatai ir statiniai Rengiant specialųjį planą natūroje apžiūrėti buvusios dvaro sodybos teritorijoje esantys mediniai ir mūriniai statiniai. Pagal reikšmingumą ir pastatymo laikotarpį statinius galima suskirstyti į grupes:
Dvaro laikotarpio statiniai – kultūros vertybių registro objektai: medinis ponų namas (ekspl. 1); mūriniai: ledainė (ekspl. 2). spirito varyklos pastato dalis (ekspl. 4), tvartas (ekspl. 5).
Dvaro laikotarpio statiniai – rekonstruoti sovietmečiu, praradę pirminę išraišką, kai kurie ir pirminę funkciją, neįtraukti į kultūros vertybių registrą: mūriniai ūkiniai pastatai (ekspl. 7 ir 10); medinis kumetynas (ekspl. 20), stovintis už apibrėžtų vertybės teritorijos ribų. Norint tiksliau datuoti išlikusius pastatus ar jų fragmentus, būtini išsamūs istoriniai ir objektų natūros tyrimai;
Sovietmečio statiniai: mūriniai sandėliai, ūkiniai ir kiti pagalbiniai pastatai (ekspl. 6, 8, 9, 11, 12, 14, 15, 17, 19), mediniai namai (ekspl. 13, 16). Vizualiai įvertinta statinių būklė. Pastatas Vertė Būklė
Kultūros paveldo objektai Ponų namas Ekspl. Nr. 1 Unikalus kodas – 32210 Ponų namas yra seniausias dvaro sodybos pastatas, paveldėjęs XVIII a. vid. planinę struktūrą, kuriai būdingi XVII a. paplitę šoniniai alkieriai. Mūrai, ant kurių suręsta medinė ponų namo dalis, greičiausiai datuotini XVIII amžiumi. Pastato būklė gera. Išlikę daug autentiškų architektūrinių elementų tiek pastato fasadų puošyboje, tiek interjere, konstrukcijose, cokolinio aukšto sumūrijime. Išlikę autentiškos vertingosios savybės užfiksuotos vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-
Ledainė Ekspl. Nr. 2 Unikalus kodas – 32211 Dvaro laikotarpio statinys, sumūrytas iš plytų. Prie šiaurinės pastato sienos pristatytas priestatas iš silikatinių plytų (ekspl. Nr. 14). Sovietmečiu rekonstruojant pakeista planinė struktūra. Išliko kapitalinių sienų tinklas ir 1 -o aukšto perdanga -plytų mūro skliauteliai ant metalinių sijų (Akermano skliautas). Ledainės pastatas nenaudojamas, apleistas, be langų ir durų. Priestato būklė patenkinama. Spirito varyklos pastato dalis Ekspl. Nr. 4 Unikalus kodas – 32213 Dvaro laikotarpio statinys, rekonstruotas XX a. II pusėje, pritaikant jį gyvenamai paskirčiai. Pastatas rekonstruotas. Rytų pusėje XX a. II p. pristatytas silikatinių plytų priestatas (ekspl. Nr. 6). Pastato būklė patenkinama. Priestato būklė avarinė: priestatas be slogo, langų, durų. Tvartas Ekspl. Nr. 5 Unikalus kodas – 32214 Dvaro laikotarpio XIX a. pab. raudonų plytų pastatas. Pastato tūris ir fasadų kompozicija išliko praktiškai nepakitusi. Būklė patenkinama.
Kultūros paveldo statiniai Medinis kumetynas Ekspl. Nr. 20 Medinis dvaro laikotarpio pastatas. Pastatas išlaikė pirminį tūrį ir struktūrą. Nėra kultūros vertybių registro objektas. Būklė bloga. Pirmas ūkinis pastatas Ekspl. Nr. 7 Rekonstruotas raudonų plytų dvaro laikotarpio ūkinis pastatas, paaukštintas primūrijant silikatinėmis plytomis. Nėra kultūros vertybių registro objektas. Būklė avarinė. Raudonų plytų mūras byra. Ant perdangos auga medeliai. Trečias ūkinis pastatas Ekspl. Nr. 10 Rekonstruotas mūrinis dvaro laikotarpio ūkinis pastatas, paaukštintas ir pailgintas primūrijant silikatinėmis plytomis. Fasaduose išlikę seno mūro fragmentai. Iš išlikusių tinke suformuotų buvusio statinio kampus žymėjusių rustų galima spręsti apie buvusius statinio gabaritus. Nėra kultūros vertybių registro objektas. Būklė patenkinama.
Kiti pastatai Antras ūkinis pastatas Ekspl. Nr. 8 Medinis ūkinis pastatas Būklė bloga. Transformatorinė Ekspl. Nr. 9 Sovietmečio statinys. Būklė gera Ketvirtas ūkinis pastatas Ekspl. Nr. 11 Sovietmečiu sumūrytas iš silikatiniu plytų pastatas. Pastatas stovi dvaro sodybos buvusioje reprezentacinėje zonoje. Tūriu pastatas trukdo buvusio parko fragmentų apžvalgą iš pietvakarių pusės. Būklė patenkinama. Sandėlis Ekspl. Nr. 12 Sovietmečiu sumūrytas iš silikatinių plytų pastatas. Pastatas stovi dvaro sodybos buvusioje reprezentacinėje zonoje. Būklė patenkinama. Pirmas namas Ekspl. Nr. 13 Medinis namas, pastatytas 1940 metais. Stovi dvaro sodybos sunykusioje parko teritorijos dalyje. Būklė bloga. Penktas ūkinis pastatas Ekspl. Nr. 15 Pastato dalis yra medinė, dalis iš silikatinių plytų. Menkavertis pastatas pastatytas XX a. II pusėje buvusio parko teritorijoje. Būklė patenkinama. Antras namas Ekspl. Nr. 16 XX a. viduryje buv. dvaro sodybos reprezentacinėje zonoje pastatytas namas, su išlikusiais statybos laikotarpio architektūriniais elementais, būdingu tūriu. Nėra kultūros vertybių registro objektas. Būklė gera. Lauko tualetas Ekspl. Nr. 17 Sovietmečio mūrinis statinys buvusio parko teritorijoje šalia tvenkinio. Būklė bloga. Vandens bokštai Ekspl. Nr. 19 Menkaverčiai sovietmečio statiniai buvusio parko teritorijoje, vertikalios želdiniais pasuptos dominantės. Būklė patenkinama. Kumetynas Ekspl. Nr. 20 Medinis dvaro laikotarpio pastatas, nepatenkantis į apibrėžtą kultūros vertybės teritoriją. Nėra kultūros vertybių registro objektas. Būklė bloga. Kiti pastatai, neišvardinti eksplikacijoje. pastatyti sovietmečiu nėra vertingi. Tai pagalbinės ar ūkinės paskirties pastatai. 2.3.
Parko želdiniai Dėl sovietmečiu įvykusių pokyčių, istorinių planų ir nuotraukų stokos sunku pasakyti kaip atrodė parkas dvaro sodybos egzistavimo metu. Sunku tiksliai nustatyti dvaro laikotarpio parko dydį, nes vietovės vaizdas labai pakito sovietmečiu. Remiantis A. Vojevodskaitės parengta istorine pažyma ir išlikusių medžių bei jų grupių išsidėstymu galima teigti, kad buvo formuojamas laisvo planavimo parkas su trijų tvenkinių sistema. Šiuo metu išlikę du tvenkiniai. Šiaurės rytų kampe esantis tvenkinys su sala išdžiuvęs. Tvenkinys pietryčių kampe pelkėja, apaugęs nendrėmis. Buvo nutiestas kelias Giedraičiai – Širvintos, praeinantis rytiniu ir šiauriniu apibrėžtos dvaro sodybos teritorijos pakraščiu. Nuo kelio rytuose ir šiaurėje atsišakoja įvažiavimai į dvaro sodybą. Įvažiavimas iš rytų pusės atskiria šiaurinę reprezentacinę dvaro sodybos dalį su parku nuo pietų pusėje išsidėsčiusios ūkinės dalies. Palei įvažiavimą auga senų, galima spėti dvaro laikotarpio, lapuočių medžių eilės. Todėl peršasi išvada, kad čia yra buvęs istorinis įvažiavimas į parką arba bent jo atkarpa. Kito įvažiavimo iš vakarų pusės pėdsakai yra šiauriau pastatų Nr. 11, 12, kur auga dvaro laikotarpio lapuočiai medžiai, susodinti dviem eilėm. Nuo šio įvažiavimo atsišakoja takas į šiaurę, prie kurio pasodinta liepų ir klevų eilė. Parke išlikę keli vertingi seni medžiai. Tai šalia buvusio partero auganti vaimutinė pušis, eglė, klevas, šiaurinėje parko dalyje – ąžuolas. Priešais ponų namą yra dvaro laikotarpiu suformuota klevų ir liepų grupė, užstojanti vaizdą į ūkinę zoną. Aplink šiaurinį tvenkinį auga taip pat dvaro laikotarpyje susodinti ąžuolai, klevai, liepos. Tarp jų auga savaiminiai medeliai ir krūmai. Pastarieji ypač tankiai suaugę ant tvenkinio šlaitų, todėl prie jo reikia brautis per krūmynus. Parko dalis prie ponų namo visiškai sunyko. Nebėra priešais namą buvusio partero. Jo vietoje įrengta sporto aikštelė. Ponų namo šiaurės pusėje taip pat turėjo būti apželdinta erdvė, pereinanti į parką. Tai rodo panaikintų laiptų ar terasos vieta šiauriniame pastato fasade. Nebėra gėlynų. Paskutiniais dešimtmečiais eilėmis susodinti krūmai ir aplink rytuose esantį namą sukoncentruotos jaunų medžių eilės bei grupės pakeitė parko vaizdą. Želdiniai susodinti pagal sodinusiųjų norus ir skonį, neatsižvelgiant į buvusio parko išplanavimo, apsodinimo principus. Gana jaunais medžiais apsodintas privažiavimas prie spirito varyklos. Nuo vertybės teritorijos einant pietryčių kryptimi yra žvaigždės forma susodinta eglių grupė. 2.
VIZUALINIŲ RYŠIŲ ANALIZĖ. APŽVALGOS TAŠKAI Dvaro sodyba yra palyginti lygaus reljefo užstatytoje teritorijoje. Arti dvaro sodybos nėra kalvų ar kitų aukštų vietų. Pagrindinis dvaro sodybos pastatas – ponų namas, stovi parko medžių apsuptyje, todėl jo praktiškai nematyti. Vaizduose iš apylinkių dominuoja parko želdiniai. Iš apylinkių gerai matomi pietinėje teritorijos dalyje stūksantys ūkinių pastatų tūriai. Platūs apylinkių panoraminiai vaizdai atsiveria iš parko prieigų. Žiūrint į pietus ir vakarus matomi dvaro laikotarpio ir sovietmečio statybos ūkiniai pastatai, sodybos, pievos ir laukai. Kraštovaizdį darko nenaudojamų, apleistų, avarinės būklės ūkinių pastatų liekanos. Iš parko žiūrint šiaurės ir šiaurės rytų kryptimi atsiveria gražūs panoraminiai vaizdai į pievas ir ariamus laukus. į statiniais neužstatytas apylinkes. Panašiai taip turėjo atrodyti dvaro sodybą supantis kraštovaizdis. 2.
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS IŠVADOS
Juodiškių dvaro sodybos tūrinė erdvinė struktūra, išplanavimas, funkcinis teritorijos suskirstymas pakito sovietmečiu.
Dvaro pastatai sovietmečiu pritaikyti kitai funkcijai, rekonstruoti. Pastatyta naujų gyvenamų namų, ūkinių, pagalbinių pastatų. Jei reprezentacinėje zonoje, parko teritorijoje, nauji pastatai yra nedidelių tūrių, liaudiškos architektūros formų, formuojantys foninį užstatymą, tai ūkinėje zonoje iškilę didelių tūrių statiniai. Šiuo metu daugelis jų virtę griuvėsiais, apleisti ir nenaudojami. Jų tūriai dominuoja kraštovaizdyje, darko apylinkių vaizdus.
Sovietmečiu teritorijoje pakito kelių, takų sistema. Istoriškai buvusių takų atkarpas galima atsekti pagal susodintus medžius, prie kelių tradiciškai formuotas medžių alėjas.
Buvo formuojamas landšaftinis parkas su trijų tvenkinių sistema. Parkas užsodintas vietinių rūšių lapuočiais medžiais. Dominuoja ąžuolai, klevai, liepos. Išlikę keli labai seni medžiai, kurių kamieno skersmuo apie I m. Priešais ponų namą auga vaimutinė pušis. Sovietmečiu parko dalis prie ponų namo visiškai sunyko. Pakito partero zona, atviros, pereinančios į parką erdvės šiaurinėje ponų namo pusėje apaugo savaiminiais želdiniais. Paskutiniais dešimtmečiais eilėmis susodinti krūmai ir aplink rytuose esantį namą sukoncentruotos jaunų medžių eilės bei grupės keičia parko vaizdą, nes želdiniai susodinti pagal sodinusiųjų norus ir skonį, neatsižvelgiant į buvusio parko išplanavimo, apsodinimo principus. Pasodinti naujų rūšių medžiai: maumedžiai, eglės, įvairių krūmų eilės bei gyvatvorės. Vaizdą ir parko erdvių suvokimą taip pat labai keičia menkaverčiai savaime priaugę krūmai bei medžiai. Tankiai sužėlę jie skaido, dengia vidines parko erdves, trukdo apylinkių lygumų apžvalgą iš parko.
Dvaro sodyba yra palyginti lygaus reljefo teritorijoje. Arti dvaro sodybos nėra kalvų ar kitų aukštų vietų. Todėl iš parko prieigų atsiveria platūs apylinkių panoraminiai vaizdai. Pati dvaro sodyba apylinkių panoramose atsekama pagal lygumų fone išsiskiriantį parko želdinių siluetą.
Dvaro sodyba yra gyvenvietėje. Situacija dėkinga tuo, kad sklypai su tankiai išvystytu sodybiniu užstatymu yra atokiau išsidėsčiusioje teritorijoje ir didelio poveikio dvaro sodybai nedaro.
PATVIRTINTŲ IR RENGIAMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ ĮTAKA OBJEKTUI Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos užsakymu 2008 m. parengtas specialusis planas – Nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema (rengėjas UAB „Aplinkos inžinerija“). Nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema patvirtinta LR Kultūros ministro 2009-06-1 d. įsakymu Nr. 3 V-
(Tinklų schemos ištraukas žiūrėti bylos skyriuje „kiti priedai“) Parengtos nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schemos aiškinamajame rašte suformuluoti: Planavimo tikslas – užtikrinti kultūros paveldo objektų vietovių išsaugojimą. Šio Dokumento nuostatos leis siekti kultūros paveldo objektų, vietovių išsaugojimą, nes Tinklų schemoje pateikiamų duomenų sistemos apie kultūros paveldo išsidėstymą savivaldybės teritorijoje dėka fiziniai bei juridiniai asmenys, numatantys pradėti veiklą šių objektų, vietovių teritorijose ar jų apsaugos zonose ir žinodami, jog pagal kultūros paveldo saugojimo prioritetus, principus ir taikytinus paveldosaugos reikalavimus yra nustatomos galimos veiklos sąlygos, rengiamais teritorijų planavimo dokumentais planuojamą veiklą įteisins laikantis nustatytų paveldosaugos reikalavimų ir tuo užtikrins kultūros paveldo objektų, vietovių vertingųjų savybių išsaugojimą. Planavimo uždaviniai – nustatyti kultūros paveldo objektų, vietovių sistemą, jų sklaidų, sankaupas. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-117 patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės teritorijos Bendrasis planas Rengiant Širvintų rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, informacija apie kultūros paveldo objektus suderinta su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos užsakymu parengtu specialiuoju planu – Nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema (rengėjas UAB „Aplinkos inžinerija“). Bendrajame plane numatyta teritorijas, turinčias istorinę, kultūrinę vertę, svarbias estetiniu atžvilgiu, gamtinio karkaso teritorijas tvarkyti derinant tarpusavyje ekologinius, kultūrinius ir estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus. Pabrėžiama esamo natūralaus kraštovaizdžio išlaikymo ir saugojimo svarba. Bendrojo plano sprendinių aiškinamajame rašte suformuluoti šie siekiai:
suformuoti policentrinę integruotą savivaldybės erdviną struktūrą;
valdyti užstatomų teritorijų sklaidą;
sudaryti geresnes sąlygas investuotojų iniciatyvai skatinti ir įgyvendinti sumanymus;
efektyviai valdyti viešas socialinės ir inžinerinės infrastruktūros investicijas;
skatinti polifunkcinį žemės naudojimą;
mažinti savivaldybės teritorijos išsivystymo disproporcijas, socialinę ir komunikacinę atskirtį;
mažinti taršos emisiją ir poveikį aplinkai;
išlaikyti viešojo keleivinio transporto sistemas ir tinklo prieinamumą visiems gyventojų sluoksniams;
padidinti savivaldybės ir valstybės kapitalo investicijų efektyvaus naudojimo galimybes;
sudaryti sąlygas savivaldybės, valstybės ir privačių struktūrų bendradarbiavimo geras prielaidas;
gyventojams, ūkininkams, verslininkams, pramonininkams pateikti aiškius gyvenimo ir veiklos organizavimo rajone strateginius ilgalaikius principus bei gyvenimo ir veiklos pasirinkimo alternatyvas. Širvintų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių pagrindiniame brėžinyje Nustatant reglamentus, atsižvelgta į kultūros paveldo objektus, siekiant, kad jie būtų išsaugoti ir tinkamai naudojami. Eksplikacijos grafa „Naudojimo pobūdis“ parodo, kokios paskirties žemėje (Ml, ŽŪ, PL, EU) yra kultūros paveldo objektas Bendrojo plano („Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų“) sprendinių pagrindiniame brėžinyje. Buv. Juodiškių dvaro sodybos fragmentai yra užstatytoje teritorijoje „EU“. Juodiškiai priskirti „e“ kategorijos centrams, skirtiems žemės ūkio aptarnavimo reikmėms, kaimo turizmo, rekreaciniams ištekliams išnaudoti, tradiciniams verslams išlaikyti ir skatinti. Palaikomasis režimas taikomus viešosios infrastruktūros kokybinei plėtrai. Bendrojo plano žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje nurodyti „e“ kategorijos centrų užstatymo reglamentai: Maksimalus gyvenamojo ir viešųjų pastatų užstatymo intensyvumas statybos sklypams ?<=0,4; Maksimalus gyvenamųjų ir viešųjų pastatų aukštingumas (aukštų skaičius) ?<=2a. Išvada: Širvintų rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniai neturi neigiamos įtakos nagrinėjamai teritorijai. Bendruoju planu, pažymint jame saugomas teritorijas, siekiama užtikrinti įsteigtų gamtinių ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų apsaugą, gamtos išteklių atkūrimą, sąlygų pažintinei rekreacijai bei moksliniams tyrimams sudarymą.
ŠALTINIAI – ATLIKTŲ TYRIMŲ IR PARENGTŲ PROJEKTŲ APŽVALGA: – Paminklosauginių sąlygų dokumentacija. Istorinė pažyma (aut. A. Vojevodskaitė). Aut. R. Smilgevičiūtė,. – V.,
VAA F2, b. 155-114; – Dvaro parko inventorizacijos medžiaga. Atliko RŽP1,
VAA F5 b. 5351; – Dvaro, esančio laikinoje paminklo apskaitoje, genplanas. M 1:
– K., 1990 – RŽP
VAA F5 b. 5732

(9).

SPECIALIOJO PLANO PROJEKTAS 3.
TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS 3.1.
Vertybės teritorijos ribų nustatymas: Vertybės teritorijos ribos tikslinamos remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (žin. 2004, Nr. 153-5571) 11 str. nuostata, pagal kurią kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip. kad sutaptų su sklypų, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Esamos buv. dvaro sodybos fragmentų Juodiškių k. teritorijos ribos, apibrėžtos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-07-09 d. aktu Nr. KPD-RM-827, apima dalį buvusios dvaro sodybos teritorijos – parką, kuriame stovi pagrindinis dvaro sodybos pastatas – ponų namas, ir dalį dvaro ūkinės zonos su išlikusiais keliais ūkiniais pastatais. Atlikus esamos būklės analizę, nustatyta, kad apibrėžta vertybės teritorija užtikrina tinkamą išlikusių vertingųjų savybių apsaugą. Specialiojo plano projekte vertybės teritorijos ribą siūloma patikslinti šiaurės ir pietų pusėse taip. kad sutaptų su kadastrinėmis sklypų ribomis. Į vertybės teritoriją patenka preliminariais arba kadastriniais matavimais suformuoti sklypai, kurių kadastriniai numeriai: 8922 0003 0242 (privati nuosavybė), 8922 0003 0231 (savininkas Lietuvos respublika), 8922 0003 0250 (savininkas Lietuvos respublika) ir sklypas 8922 0003 0255 (privati nuosavybė) (žr. brėžinį SP-31

(2007)-SP.1). Vertybės teritorijos plotas – 71394 m

3.1.
Apsaugos zonos ribų nustatymas: Kultūros paveldo objekto apsaugos zonos nustatomos vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis 2006 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.
Taisyklės apibrėžia, kad kultūros paveldo apsaugos zonos nustatomos surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, jų būklę, atliktus tyrimus, parengtus apsaugos bei apskaitos dokumentus, surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius įregistruotus žemės sklypus ir jiems nustatytus paveldosaugos reikalavimus, atsižvelgus į nustatomus kultūros paveldo objektų planuojamoje teritorijoje saugojimo prioritetus, taikytinus paveldosaugos reikalavimus. Taip pat įvertinama dabartinė teritorijos situacija bei gyvenvietės plėtros tendencijų įtaka dvaro sodybai ir artimų apylinkių kraštovaizdžiui. Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis nenustatomas, nes gretimose teritorijose numatoma veikla neturės neigiamo fizinio poveikio dvaro sodybos vertingosioms savybėms. Vizualinės apsaugos pozonio nustatymo tikslas – išsaugoti dvaro sodybą supantį kultūrinį kraštovaizdį, kaip vieną iš vertingųjų šio objekto savybių, vaizdingus panoraminius vaizdus iš dvaro sodybos ir į ją. Juodiškių dvaro sodybos išskirtinis bruožas – jos lokalizacija. Tai lygaus reljefo teritorijoje parko apsuptyje įkurtas statinių kompleksas, apžvelgiamas iš toli iš visų pusių. Siekiant išsaugoti nepakitusią sodybos aplinką, kaimyniniai, šalia vertybės teritorijos esantys sklypai ar jų dalys įtraukiami į vizualinės apsaugos pozonį. Remiantis apsaugos zonų nustatymo taisyklių punktais 12 ir 15, vizualinės apsaugos pozonis nustatytas iki 200 m pločio nuo vertybės teritorijos ribos, pozonio riba sutapdinama su kadastrinių sklypų ir gamtinių elementų (šlaitų, griovų) ribomis (žr. brėžinį SP-31

(2007)-SP.1). Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio plotas – 237180 m

3.
PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS 3.2.
Vertybės teritorijos ir apsaugos zonos tvarkymo principai ir tikslai:
išsaugoti kultūros paveldo objektą – buv. dvaro sodybos fragmentus Juodiškių kaime, ir vertingąsias savybes, nustatytas Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-827 (2008-07-09): – planavimo sprendinius – dvaro sodybos plano struktūros, tūrinės erdvinės kompozicijos fragmentai, kuriuos formuoja išlikę dvaro laikotarpio statiniai, parko, susisiekimo fragmentai; – susiformavusį reljefą; – dvaro sodybą supantį kraštovaizdį.
nustatyti konkrečią tvarkymo priemonių sistemą, sudarant galimybes visuomenei pažinti šį objektą, bei naudotis aplinkinių teritorijų rekreaciniu potencialu, nepažeidžiant kultūros paveldo vertybės vertingųjų savybių. Siekiant išsaugoti buv. dvaros sodybos Juodiškių kaime fragmentus svarbu nustatyti tokius pastatų ir parko tvarkymo darbus, kad ryškiau atsiskleistų istorinė, kultūrinė objekto vertė, jo ir gyvenvietės, apylinkių kompoziciniai bei vizualiniai ryšiai. Būtina ieškoti priemonių buvusios dvaro reprezentacinės erdvės charakteriui eksponuoti, želdiniams formuoti, esamiems tvarkyti. Draustina naujų, tyrimais nepagrįstų, pastatų statyba, ribojamas menkaverčių ūkinės paskirties statinių rekonstravimas, jų tūrių didinimas. Apsaugos zonoje esantys pastatai neturi būti plečiami, aukštinami. Nevertingi, nenaudojami avarinės būklės pastatai turi būti griaunami. Visoje vertybės teritorijoje nustatomas tausojamojo naudojimo režimas. Atsižvelgiant į dvaro sodybos istorinį funkcinį zonavimą ir vertingųjų savybių pobūdį, formuojamos 6 skirtingų reglamentų zonos. Buvusioje reprezentacinėje sodybos dalyje – teritorijos dalyse 1.1 ir 1.2 — pagrindinis tvarkybos darbų tikslas – regeneruoti pakitusią istorinę planinę-erdvinę struktūrą, atgaivinti ir išryškinti landšaftinio parko charakterį. Buvusio parko dalyje svarbiausia atkurti apželdinimo struktūrą, pašalinant savaiminius, paskutiniu dešimtmečiu nesilaikant parko planavimo principų pasodintus naujus želdinius, sudarančius tankmę, užstojančius parko erdves ir trukdančius iš parko apžvelgti apylinkes, nugriaunant menkaverčius ir disonuojančius statinius. Ūkinėje zonoje – teritorijos dalyse 1.4, 1.5 ir 1.6 – svarbiausias uždavinys yra buvusios dvaro sodybos ūkinės zonos erdvinės struktūros pobūdžio išsaugojimas, ūkinių pastatų vaizdo, tūrių atkūrimas ir pritaikymas naudojimui. Esami statiniai, statyti 20 a. II-oje pusėje gali būti rekonstruojami, reglamentuojamas jų aukštis, tūrio forma, gabaritai. Dalyje teritorijos siekiama išlaikyti atvirą, neužstatytą erdvę. Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonyje, remiantis vizualinių ryšių analize, išskiriamos dvi teritorijos, kurioms nustatomas skirtingas tvarkymo reglamentas. Siekiant išsaugoti dvaro sodybą supantį agrarinį kraštovaizdžio charakterį, teritorijoje 2.1, esančioje į šiaurės ir šiaurės rytų pusę nuo vertybės teritorijos, siūloma išsaugoti atviras laukų erdves, o vakarų ir pietų pusėje, teritorijoje 2.2, reglamentuojamas užstatymo tipas, tankumas, statinių tūris ir aukštis. 3.2.
Vertybės teritorijos saugojimo, tvarkymo ir naudojimo režimai: TERITORIJOS 1.1 ir 1.2 (1.1 – sklypas, kurio kadastrinis numeris 8922 0003 0250) (1.2 – nesuformuotų sklypų teritorija) T */8 e - a b1 c1 d T – TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO SAUGOJIMO REŽIMAS LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS: * – leistinas esamo kultūros paveldo objektų aukščio tikslinimas pagal tyrimų duomenis 8 – leistinas maksimalus pastatų aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS e – esamas sklypo užstatymo tankumas nedidinamas, išskyrus tuos atvejus, kai numatomas tyrimais pagrįstas buvusių dvaro sodybos statinių ar jų dalių atkūrimas. LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO INTENSYVUMAS - pastatų bendro ploto santykis su sklypo plotu nereglamentuojamas. a – REIKALAVIMAI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAMS GALIMI TVARKYBOS DARBAI: - taikomieji ir ardomieji tyrimai, - remonto darbai, - avarijos grėsmės pašalinimo darbai, - konservavimo darbai, - restauravimo darbai, - atkūrimo darbai, - pritaikymo darbai. - šių darbų planavimas ir projektavimas. Rekomenduojama nugriauti nevertingą priestatą, įrengtą prie ledainės šiaurinio fasado. Visi tvarkybos darbai vykdomi remiantis tyrimų duomenimis, nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų KPD vertinimo tarybos 2008-07-09 aktu Nr. KPD-RM-
Atlikus tyrimus, vertingųjų savybių sąrašas gali būti patikslintas. b1 – REIKALAVIMAI KITIEMS STATINIAMS LEIDŽIAMI TVARKOMIEJI STATYBOS DARBAI: - remontas; - rekonstravimas; - menkaverčių statinių ar jų dalių, darančių neigiamą įtaką vertybei, griovimas – rekomenduojama demontuoti statinius ekspl. Nr. 15, 17, 19 (vandens bokštus), sunykus jų funkcijai; - neišlikusių dvaro sodybos statinių atkūrimas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, statybos ar kraštotvarkos darbus. Rekonstruojamo pastato aukštingumas – 1 aukštas su mansarda, stogo forma – šlaitinė. Galimos fasadų apdailos medžiagos: plytų mūras, tinkas, medis, lauko akmuo. Galimos stogo dangos medžiagos: medis (gontai, skiedros, lentelės), molio čerpės, lygi arba mažai banguota neblizgi skarda. c1 – REIKALAVIMAI TERITORIJOS TVARKYMO DARBAMS, ŽELDINIŲ FORMAVIMUI: - remiantis tyrimų medžiaga atkuriama dvaro sodybos reprezentacinio kiemo erdvė, kelių ir takų tinklas; - takų, kelių ir aikštelių danga gruntinė, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmens, medžio, betono trinkelių dangos panaudojimas; pagrindinio įvažiavimo kelio į dvaro sodybą atkarpoje galima asfaltbetonio danga; - atkuriami (atsodinami), saugomi ir tvarkomi vertingi parko želdiniai, jų grupės ir sistemos; - šalinami sergantys ir tankiai sužėlę savaiminiai ir kiti nevertingi želdiniai: - regeneruojami užpelkėję vandens telkiniai, sala parko tvenkinyje; - atkuriami mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai: tilteliai, pavėsinės, suoleliai, aptvėrimai ir pan.; - mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai projektuojami iš natūralių medžiagų: medžio, metalo, lauko akmens; - leistinas maksimalus sodybos tvorų aukštis – 1,40 m., ties dvaro sodybos riba ir prie pagrindinių kelių rekomenduojama sodinti ištisines želdinių juostas; - rekonstruojant antžeminius elektros tinklus, rekomenduojama juos tiesti po žeme. d – prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau nei 20 cm konsultuotis su archeologu dėl archeologinių tyrimų būtinumo. TERITORIJA 1.
(sklypas, kurio kadastrinis numeris 8922 0003 0242) T 8 5% - - b2 c2 d T – TAUSOJAMOJO NAUDO?MO SAUGOJIMO REŽIMAS LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS: 8 – leistinas maksimalus pastatų aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS 5% – pastatais užstatomo ploto santykis su visu žemės sklypo plotu, išreikštas procentais. Jei bus numatomas sunykusių statinių atkūrimas, statinių aukštis, jų vieta, užstatymo tankumas pagrindžiami tyrimų duomenimis. LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO INTENSYVUMAS - pastatų bendro ploto santykis su sklypo plotu nereglamentuojamas b2 – REIKALAVIMAI KITIEMS STATINIAMS LEIDŽIAMI TVARKOMIEJI STATYBOS DARBAI: - remontas; - rekonstravimas; - neišlikusių dvaro sodybos statinių atkūrimas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, statybos ar kraštotvarkos darbus; Rekonstruojamų pastatų aukštingumas – 1 aukštas su mansarda, stogo forma – šlaitinė. Galimos fasadų apdailos medžiagos: plytų mūras, tinkas, medis, lauko akmuo. Galimos stogo dangos medžiagos: medis (gontai, skiedros, lentelės), molio čerpės, lygi arba mažai banguota neblizgi skarda, beasbesčiai neryškių spalvų lakštai. Transformatorinės statinį (ekspl. Nr. 21) siūloma iškelti už dvaro sodybos ribų arba į ūkinę dvaro sodybos dalį. c2 – REIKALAVIMAI TERITORIJOS TVARKYMO DARBAMS, ŽELDINIŲ FORMAVIMUI: - takų ir kelių danga gruntinė, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmens, medžio, betono trinkelių dangos panaudojimas; - ties dvaro sodybos riba siūloma suformuoti ištisinę želdinių juostą; - šalinami sergantys ir tankiai sužėlę savaiminiai ir kiti nevertingi želdiniai; - mažosios architektūros statiniai projektuojami iš natūralių medžiagų: medžio, metalo, lauko akmens; - netverti sodybų aukštesnėmis nei 1,40 m neperregimomis tvoromis; rekomenduojama medžiaga -medis; - rekonstruojant antžeminius elektros tinklus, rekomenduojama juos tiesti po žeme. d – prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau nei 20 cm konsultuotis su archeologu dėl archeologinių tyrimų būtinumo. TERITORIJA 1.4 (sklypas, kurio kadastrinis numeris 8922 0003 0255) T 9 20% - - b2 c2 d T – TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO SAUGOJIMO REŽIMAS LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS: 9 – leistinas maksimalus pastatų aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS 20% – pastatais užstatomo ploto santykis su visu žemės sklypo plotu, išreikštas procentais. Jei bus numatomas sunykusių statinių atkūrimas, statinių aukštis ir užstatymo tankumas pagrindžiami tyrimų duomenimis. LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO INTENSYVUMAS - pastatų bendro ploto santykis su sklypo plotu nereglamentuojamas b2 – REIKALAVIMAI KITIEMS STATINIAMS LEIDŽIAMI TVARKOMIEJI STATYBOS DARBAI: - remontas; - rekonstravimas; - neišlikusių dvaro sodybos statinių atkūrimas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, statybos ar kraštotvarkos darbus. Rekonstruojamų pastatų aukštingumas – 1 aukštas su mansarda, stogo forma – šlaitinė. Maksimalus vieno pastato užstatymo plotas – 500 m Galimos fasadų apdailos medžiagos: plytų mūras, tinkas, medis, lauko akmuo. Galimos stogo dangos medžiagos: medis (gontai, skiedros, lentelės), molio čerpės, lygi arba mažai banguota neblizgi skarda, beasbesčiai neryškių spalvų lakštai. c2 – REIKALAVIMAI TERITORIJOS TVARKYMO DARBAMS, ŽELDINIŲ FORMAVIMUI: - takų danga gruntinė, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmens, medžio, betono trinkelių dangos panaudojimas; - ties dvaro sodybos riba siūloma suformuoti ištisinę želdinių juostą; - šalinami sergantys ir tankiai sužėlę savaiminiai ir kiti nevertingi želdiniai; - mažosios architektūros statiniai projektuojami iš natūralių medžiagų: medžio, metalo, lauko akmens; - netverti sodybų aukštesnėmis nei 1,40 m neperregimomis tvoromis: rekomenduojama medžiaga – medis; - rekonstruojant antžeminius elektros tinklus, rekomenduojama juos tiesti po žeme; - nurodytose vietose įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kurių dangai rekomenduojamos ažūrinės betono trinkelės, lauko akmuo, skalda, žvyras. d – prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau nei 20 cm konsultuotis su archeologu dėl archeologinių tyrimų būtinumo. TERITORIJA 1.5 (sklypas, kurio kadastrinis numeris 8922 0003 0231) T 0** 0** - - b3 c4 d T – TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO SAUGOJIMO REŽIMAS Neužstatoma teritorija. Tuo atveju, jei tyrimų metu būtų aptikta duomenų apie sunykusius buvusius dvaro sodybos statinius, galimas jų atkūrimas, pagrįstas tyrimų duomenimis. LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS, LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS ** – jei bus numatomas sunykusių dvaro sodybos statinių atkūrimas, statinių aukštis ir užstatymo tankumas pagrindžiami tyrimų duomenimis. b3 – REIKALAVIMAI KITIEMS STATINIAMS LEIDŽIAMI TVARKOMIEJI STATYBOS DARBAI: - galimas neišlikusių dvaro sodybos statinių atkūrimas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, statybos ar kraštotvarkos darbus. c4 – REIKALAVIMAI TERITORIJOS IR ŽELDINTŲ TVARKYMUI: - teritoriją rekomenduojama naudoti žemės ūkio veiklai; - takų danga gruntinė, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmenų arba medžio dangos panaudojimas; - mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, lauko akmens. - rekonstruojant antžeminius elektros tinklus, rekomenduojama juos tiesti po žeme. d – prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau nei 20 cm konsultuotis su archeologu dėl archeologinių tyrimų būtinumo. TERITORIJA 1.6 (nesuformuotų sklypų teritorija) T */9 10% - a b2 c3 d T – TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO SAUGOJIMO REŽIMAS LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS: * – leistinas esamo pastatų aukščio tikslinimas pagal tyrimų duomenis 9 – leistinas maksimalus pastatų aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo. LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS 10% – pastatais užstatomo ploto santykis su visu teritorijos plotu, išreikštas procentais. LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO INTENSYVUMAS - pastatų bendro ploto santykis su sklypo plotu. a – REIKALAVIMAI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAMS GALIMI TVARKYBOS DARBAI: - taikomieji ir ardomieji tyrimai, - remonto darbai, - avarijos grėsmės pašalinimo darbai, - konservavimo darbai, - restauravimo darbai, - atkūrimo darbai, - pritaikymo darbai, - šių darbų planavimas ir projektavimas. Siūloma nugriauti sovietinio laikotarpio statinio (ekspl. Nr. 6) prie spirito varyklos pastato (ekspl. Nr. 4) liekanas. Visi tvarkybos darbai vykdomi remiantis tyrimų duomenimis, nepažeidžiant vertingųjų savybių. nustatytų KPD vertinimo tarybos 2008-07-09 aktu Nr. KPD-RM-
Atlikus tyrimus, vertingųjų savybių sąrašas gali būti patikslintas. b2 – REIKALAVIMAI KITIEMS STATINIAMS LEIDŽIAMI TVARKOMIEJI STATYBOS DARBAI: - remontas; - rekonstravimas; - neišlikusių dvaro sodybos statinių atkūrimas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, statybos ar kraštotvarkos darbus. Rekonstruojamų pastatų aukštingumas – I aukštas su mansarda, stogo forma – šlaitinė. Maksimalus vieno pastato užstatymo plotas – 500 m
Galimos fasadų apdailos medžiagos: plytų mūras, tinkas, medis, lauko akmuo. Galimos stogo dangos medžiagos: medis (gontai, skiedros, lentelės), molio čerpės, lygi arba mažai banguota neblizgi skarda, beasbesčiai neryškių spalvų lakštai. Transformatorinės statinį (ekspl. Nr. 9) siūloma iškelti už dvaro sodybos teritorijos ribų. c3 – REIKALAVIMAI TERITORIJOS IR ŽELDINIŲ TVARKYMUI: - šalinami menkaverčiai, neperspektyvūs, sergantys želdiniai, veisiami sodai, formuojami gėlynai, daržai; - regeneruojami užpelkėję vandens telkiniai; - takų danga gruntinė, žvyro, galimas fragmentinis lauko akmenų, betono arba medžio dangos panaudojimas; - pagrindinio įvažiavimo kelio į dvaro sodybą atkarpoje galima asfaltbetonio danga; - automobilių stovėjimo aikštelės įrengiamos nurodytose vietose; aikštelių dangai rekomenduojamos ažūrinės betono trinkelės, lauko akmuo, skalda, žvyras; - maksimalus leistinas kietųjų dangų ir žalių plotų santykis – 1:20; - mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, lauko akmens; - netverti valdų aukštesnėmis nei 1,40 m aukščio neperregimomis tvoromis; - rekonstruojant antžeminius elektros tinklus, rekomenduojama juos tiesti po žeme. d – prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau nei 20 cm konsultuotis su archeologu dėl archeologinių tyrimų būtinumo. 3.2.
Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijos tvarkymo reglamentas TERITORIJA 2.1 - 0 0 0 - b4 c5 - „2.1“ – apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijos dalis, kurioje naujų pastatų statyba neleistina. Rekomenduojama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Atvirose teritorijose kultivuojami žemės ūkio naudmenys, pievos, daržai. b4 – REIKALAVIMAI INFRASTRUKTŪROS STATINIAMS LEIDŽIAMI TVARKOMIEJI STATYBOS DARBAI: - remontas; - rekonstravimas; - apdailai nenaudoti ryškių ir blizgių medžiagų. c5 – REIKALAVIMAI TERITORIJOS TVARKYMUI: - valdų, besiribojančių su vertybės teritorija aptvėrimų tipai būdingi kaimo sodyboms; - netverti valdų aukštesnėmis nei 1,40 m aukščio neperregimomis tvoromis. TERITORIJA 2.2 12 20% - b5 c5 - „2.2“ -apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijos dalis, kurioje gali būti vystomas ekstensyvus sodybinis užstatymas, reglamentuojant užstatymo tipą ir tankį, statinių tūrį ir aukštį. LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS 12 – leistinas maksimalus pastatų aukštis metrais, skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo. LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS 20% – pastatais užstatomo ploto santykis su visu teritorijos plotu, išreikštas procentais. b5 – REIKALAVIMAI KITIEMS STATINIAMS LEIDŽIAMI TVARKOMIEJI STATYBOS DARBAI: - remontas; - rekonstravimas; - naujų statinių statyba galima ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo vertybės teritorijos ribos. Maksimalus rekonstruojamų ir naujai statomų pastatų aukštingumas – 2 aukštai su mansarda, stogų forma – šlaitinė. Maksimalus vieno pastato užstatymo plotas – 500 m
Stogų ir fasadų apdailai nenaudoti ryškių ir blizgių medžiagų. c5 – REIKALAVIMAI TERITORIJOS TVARKYMUI: - valdų, besiribojančių su vertybės teritorija aptvėrimų tipai būdingi kaimo sodyboms; netverti valdų aukštesnėmis nei 1,40 m aukščio neperregimomis tvoromis. 3.2.
TRANSPORTO DALIS Juodiškių dvaro sodyba pasiekiama važiuojant keliu Giedraičiai – Širvintos. Greta sodybos yra autobusų sustojimo stotelė. Į sodybos teritoriją numatomi trys įvažiavimai – du iš rytų pusės, ir vienas šiaurės pusėje, šalia vakarinės sodybos ribos. Siūloma išryškinti pagrindinį įvažiavimą ir pagrindinį kelią. Automobilių stovėjimo aikštelės numatomos ūkinėje sodybos dalyje, teritorijose 1.4 ir 1.
Vertybės teritorijoje lankytojų transporto eismas ribojamas. Apsaugos zonoje apribojimai transportui nenustatomi. 3.2.
INŽINERINIAI TINKLAI Šio paveldotvarkos projekto apimtyje inžineriniai tinklai nesprendžiami ir nenagrinėjami. Inžinerinių tinklų sprendiniai ruošiami techninių projektų stadijoje, vadovaujantis Širvintų rajono savivaldybės išduotomis projektavimo sąlygomis. Specialiajame plane siūloma demontuoti nenaudojamus inžinerinius statinius (eksp. Nr. 19), kaip disonuojančius objektus sodybos reprezentacinėje dalyje. Rekonstruojant antžeminius elektros tinklus, rekomenduojama juos tiesti po žeme. Pastabos:
Visi statinių, teritorijos elementų ir želdiniu tvarkymo darbu projektai teisės aktu nustatyta tvarka turi būti derinami su už kultūros paveldo apsauga atsakinga institucija.
Šiame specialiajame plane vartojamos sąvokos atitinka Statybos įstatymo sąvokas iki 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų. 3.
TERITORIJOS ATGAIVINIMO IR ATKŪRIMO PRIEMONĖS. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995 m., Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 26 straipsnyje skelbiama, kad „nekilnojamasis paveldas integruojamas į visuomenės gyvenimą, pritaikant jį taip naudoti, kad geriausiai atsiskleistų paveldo vertingosios savybės ir būtų sudarytos galimybės jį pažinti“. Juodiškių dvaro sodyba istoriniu ir kultūriniu požiūriu nedaloma teritorija. Esama situacija nepalanki vertybės apsaugai, nuosekliam ir kokybiškam jos tvarkymui, nes šiuo metu teritorija suskaidyta sklypais, priklausančiais skirtingiems savininkams ir valdytojams. Juodiškių dvaro sodybos fragmentų atkūrimui ir vientisumo išsaugojimui siūloma: • ašinės kompozicijos elementų, istorinių erdvių atkūrimas/ išryškinimas; • parko struktūros atkūrimas/regeneravimas; • sovietmečio naujadarų šalinimas; Siekiant efektyvios vertybės apsaugos ir naudojimo siūloma: 1) atlikti išsamius teritorijos istorinius, architektūrinius ir kitus mokslinius tyrimus; 2) tyrimų pagrindu parengti vieningą dvaro sodybos regeneravimo ir tvarkybos darbų programą; 3) parengti investicinius projektus, pritrauksiančius ES ir kitų fondų (įskaitant valstybės) paramą. Įstatymai ir kiti dokumentai, kuriais vadovautasi ruošiant paveldotvarkos projektą, nustatant paveldosaugos reikalavimus:
LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin.,
Nr. 1-733; 2004, Nr. IX-2452)
LR teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391;
Nr. 21-617);
LR aplinkos apsaugos įstatymu (Žin.,
Nr. 5-75;
Nr. 57-1335:
Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-
Nr. 90-2773;
Nr. 2-49):
LR želdynų įstatymas (Žin., 2007, Nr. 80-3215);
LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 108-3902);
Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis LR Vvriausybėsl992-05-12 nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43);
Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojimus atlyginimo tvarka (Žin., 2001, Nr. 45-1603, Nr. 10-285; 2004, Nr. 127-4577);
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (Žin., 2005, Nr. 81-2973);
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 61-2197). Projekto vadovė (parašas) Giedrė Filipavičienė Architektė (parašas) Elena Kazlauskaitė _________________ TVIRTINU Viršininkė ............. Laura Nalivaikienė 2011 m. balandžio 4 d. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP5-10 Tikrinanti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT- 09311 Vilnius. Tikrinamasis dokumentas - Juodiškių dvaro sodybos fragmentai (unikalus kodas 689, buvę kodai IP744, LA413/2479) Širvintų r. sav., Juodiškių k. (toliau – Specialusis planas); planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės. Planavimo organizatorius - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius. Dokumento rengėjas - VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius. Tikrinimui pateikti dokumentai - Specialiojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžinys) ir planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). Patikrinimo apibendrinimas - Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo išvada - Teigiama Siūlymas tvirtinančiai institucijai - Specialųjį planą siūloma tvirtinti. PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius melus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą. Dokumentą patikrino: Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Remedija Juknevičienė, tel. 232 1067 Parašas ................. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Augustinavičienė, tel. 272 3482 Patikrinimo data: 2011 m. kovo 31 d. Parašas ................. (schemos) _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.