LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAI Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius _______________________________________________________

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAI Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius ________________________________________________________________________________________________________ Seimo valdybai 2011-05-26 Seimo seniūnų sueigai Seimo posėdžių sekretoriatui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3080 NEPRIKLAUSOMO EKSPERTINIO ĮVERTINIMO Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, vadovaudamiesi Seimo valdybos 2005 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 282 patvirtintu Nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo užsakymo tvarko aprašu, ir atsižvelgdami į tai, kad Seimas 2011-04-26 plenariniame posėdyje nusprendė pradėti įstatymo projekto Nr. XIP-3080 svarstymo procedūrą, siūlome, kad: Nepriklausomą ekspertinį Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3080 (toliau – Projektas) įvertinimą (toliau – Ekspertinis Projekto įvertinimas) turėtų atlikti konstitucinės teisės, administracinės teisės ir civilinės teisės nepriklausomi ekspertai, turintys ne žemesnį kaip magistro laipsnio arba jam prilygstantį vienpakopį aukštąjį teisinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip 2 metų patirtį rengiant tokio pobūdžio analitinius darbus ir atlikę per paskutinius trejus metus ne mažiau kaip atitinkamai 10 analitinių konstitucinės, administracinės ir civilinės teisės srities teisės aktų projektų vertinimų. Ekspertinio Projekto įvertinimo metu ekspertams turėtų būti pateikti šie klausimai: 1) Ar Projektu siekiamas nustatyti teisinis reglamentavimas, pagal kurį ūkio subjektai, užsiimantys elektroninių ryšių veikla, įpareigojami Projekte nustatyta tvarka mokėti 0,2 proc. atskaitymus nuo metinių elektroninių ryšių veiklos pajamų ir užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir naudojimo priežiūrą (Projekto 3 priedas), kurios besąlygiškai bus skiriamos elektroninių ryšių veiklą reguliuojančiai vienintelei institucijai, kurios teisinė forma valstybės biudžetinė įstaiga, - Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) – įgyvendina atitinkamas Europos Sąjungos direktyvas laikantis objektyvaus, skaidraus, nediskriminacinio bei proporcingo reguliavimo principų? 2) Ar Projektu siekiamas nustatyti teisinis reglamentavimas, pagal kurį ūkio subjektai, užsiimantys elektroninių ryšių veikla, įpareigojami Projekte nustatyta tvarka mokėti 0,2 proc. atskaitymus nuo metinių elektroninių ryšių veiklos pajamų ir užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir naudojimo priežiūrą (Projekto 3 priedas), kurios besąlygiškai bus skiriamos elektroninių ryšių veiklą reguliuojančiai vienintelei institucijai, kurios teisinė forma valstybės biudžetinė įstaiga, - Tarnybai - neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo suformuotai praktikai bei Lietuvos Respublikos įstatymams, reglamentuojantiems, valstybės pajamų surinkimą ir paskirstymą, įskaitant Biudžetinių įstaigų įstatymą ir Biudžeto sandaros įstatymą? 3) Ar Projektu siekiamas nustatyti teisinis reglamentavimas, pagal kurį ūkio subjektai įpareigoti mokėti užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir naudojimo priežiūrą, kurių dydžiai nustatyti Projekto 3 priede, patenka į Rinkliavų įstatymo taikymo sritį ir, atitinkamai, atitinka Rinkliavų įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad Rinkliavų įstatymas nustato, kad institucijos neturi teisės reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų atlyginti už suteiktas paslaugas kitaip, negu sumokėti valstybės rinkliavas, kurių dydžius apskaičiuoja Vyriausybė (ne Tarnyba)? 4) Kokios gali būti Projektu įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu ūkio subjektams, užsiimantiems elektroninių ryšių veikla, naujai atsirandančios pareigos mokėti 0,2 proc. atskaitymus nuo metinių elektroninių ryšių veiklos pajamų neigiamos pasekmės, įskaitant pasekmes elektroninių ryšių rinkos vystymuisi (investicijos, paslaugų kainų galimas augimas ir pan.)? Ar Projekto 6 straipsnio 7 dalyje numatytas balansavimo koeficientas, apskaičiuotas pagal projekto 4 priede nustatytą formulę, užtikrina, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pajamos atitiks jos sąnaudas ir nesudarys sąlygų padidinti ūkio subjektų atskaitymus ir mokėjimus lyginant su nustatytais 6 straipsnio 3 dalyje, kadangi Projekte nėra apribotas koeficiento dydis (jis gali būti didesnis už vienetą)? 5) Ar subjektų ratas, kuriems taikomas Projektu nustatytas teisinis reglamentavimas, įskaitant Projekto 6 straipsnyje numatytas pareigas ūkio subjektams, užsiimantiems elektroninių ryšių veikla, yra pakankamai vienareikšmiškai apibrėžtas, atsižvelgiant į Projekto 3 straipsnio 14 dalį, kurioje numatyta, kad elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroniniais ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausiai nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, ir vertinant, ar Projektu nustatytas teisinis reglamentavimas taikomas transliavimo (retransliavimo) veiklą vykdantiems ūkio subjektams? 6) Ar Projekto 28 straipsnio 16 ir 17 dalyse nustatyta tvarka, pagal kurią Tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, taip pat jos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, gali būti nustatytais terminais skundžiami Vilniaus apygardos teismui, atitinka Pagrindų direktyvą Nr. 2002/21/EB ir ją iš dalies keičiančią direktyvą Nr. 2009/140/EB, reikalaujančias iš valstybių narių (4 straipsnis) užtikrinti, kad nacionaliniu lygiu veiktų veiksmingi mechanizmai, pagal kuriuos bet kuris paslaugų gavėjas ar įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, kuriai turi įtakos nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas, turėtų teisę paduoti apeliacinei institucijai, nepriklausomai nuo suinteresuotų šalių, apeliacinį skundą dėl to sprendimo? 7) Ar Projekto 28 straipsnio 16 ir 17 dalyse nustatyta tvarka, pagal kurią Tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, gali būti nustatytais terminais skundžiami Vilniaus apygardos teismui, atitinka Lietuvos Respublikos administracinės bylų teisenos įstatymui, atsižvelgiant į tai, kad kadangi Tarnybos sprendimas dėl ginčo esmės yra administracinis ir įpareigojantis ginčo šalis, tad sprendimo priėmimas modifikuoja teisinius santykius taip, kad ir ginčas virsta administraciniu – tai jau nebe ūkio subjektų tarpusavio ginčas, bet suinteresuoto asmens ginčas su Tarnyba dėl jos priimto sprendimo? 8) Ar Projekto 6 ir 7 straipsniuose apibrėžiamas Tarnybos teisinis statusas bei valdymas yra šio Projekto reguliavimo dalykas, atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos veikla apims įvairių ūkio sektorių (pvz., elektros energijos, dujų, pašto ir pasiuntinių ir kt.) reguliavimą, tad jos teisinį statusą ir valdymą tikslinga būtų apibrėžti specialiame įstatyme (remiantis Latvijos patirtimi (Law On Regulators of Public Utilities, paskelbtas Vēstnesis 394/395 07.11.2000) ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos formuojamą praktiką specializuotas institucijas steigiant specialiu/tiksliniu dokumentu (įsteigtos atskiros Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos). 9) Ar Projekto 7 straipsnio 5 dalyje numatytas siūlymas Tarnybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo ir nutarimų priėmimo tvarką nustatyti Tarnybos tvirtinamame Tarnybos darbo reglamente gali visapusiškai užtikrinti objektyvų ir skaidrų Tarnybos priimamų nutarimų priėmimo procesą, atsižvelgiant į tai, biudžetinės įstaigos valdymo organo veiklos ir sprendimų priėmimo tvarką turėtų užtikrinti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 10) Ar Projekto 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta Tarybos direktoriaus ir tarybos narių atlyginimų apskaičiavimo tvarka neprieštarauja Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymui? 11) Ar Projekto 7 straipsnio 6 dalyje numatyta Tarnybos direktoriaus ir tarybos narių atlyginimo apskaičiavimo metodika užtikrins Konstitucijoje įtvirtintą teisingo apmokėjimo už darbą principą? 12) Ar Projekto 7 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymui ir Darbo kodeksui? 13) Ar Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata „Lietuvos Respublikos Vyriausybė <...> užbaigia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reorganizavimą <...>.“ yra šio Projekto reguliavimo dalykas bei ar minėta nuostata yra aiški teisine prasme, atsižvelgiant į naudojamą sąvoką „užbaigia“, ir įgyvendinimo prasme, atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra detalizuoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių atleidimo pagrindai ir tvarka. Ekspertinis Projekto įvertinimas turi būti atliktas per 2 mėnesius nuo sutarties pasirašymo pateikiant visų ekspertų pasirašytą išvadą LR Seimo kanceliarijai. Įvertinimas turi būti atliktas bešališkai. Išvadoje turi būti išsamiai atsakyta į pateiktus klausimus, pateikti motyvuoti ekspertų paaiškinimai, nurodyta kokie teisės šaltiniai ir kokia kita medžiaga buvo analizuojama rengiant išvadą, prireikus - pateiktos papildomos ekspertų pastabos ir pasiūlymai dėl šio Projekto tolesnio svarstymo. Seimo nariai 1. Kęstutis Daukšys 2. Vytautas Gapšys 3. Jonas Kondrotas 4. Petras Gražulis 5. Rimantas Smetona 6. Dailis Alfonsas Barakauskas 7. Rimas Antanas Ručys 8. Ona Valiukevičiūtė 9. Remigijus Žemaitaitis 10. Dangutė Mikutienė 11. Virginija Baltraitienė 12. Saulius Bucevičius 13. Valentinas Bukauskas 14. Mečislovas Zasčiurinskas 15. Jonas Juozapaitis 16. Edvardas Žakaris 17. Irena Šiaulienė 18. Julius Sabatauskas 19. Juozas Palionis 20. Albinas Mitrulevičius 21. Algirdas Sysas 22. Marija Aušrinė Pavilionienė 23. Milda Petrauskienė 24. Antanas Baura 25. Valerijus Simulik 26. Jaroslav Narkevič 27. Michal Mackevič 28. Evaldas Lementauskas 29. Julius Veselka 30. Algimantas Dumbrava 31. Almantas Petkus 32. Loreta Graužinienė