Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2456 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2754 2011 m. birželio 1 d. Nr. 632 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1139 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-2456 ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-2754 (toliau – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
- Įstatymų projektai prieštarauja Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos), savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir savanoriškos ugniagesių formuotės. Kaip matyti iš Įstatymo nuostatų, Lietuvoje funkcionuoja kelių lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema, kurioje kiekvienas sistemos dalyvis turi Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas būdingas funkcijas. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį savivaldybių priešgaisrinės tarnybos yra nuolatinės parengties civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, gesinanti gaisrus ir atliekanti pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus tol, kol į įvykio vietą atvyksta Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos. Šios pajėgos atlieka visus žmonių bei turto gelbėjimo darbus, turi technines galimybes dirbti radioaktyvioje, chemiškai užterštoje aplinkoje, atlikti žmonių gelbėjimą griuvėsiuose, pramoninių avarijų atvejais ir po vandeniu, likviduoti avarijų ir kitų nelaimių padarinius. Pažymėtina, kad šie civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalyviai veikia nedubliuodami vienas kito funkcijų, o papildydami jas pagal atliekamų darbų mastą ir sudėtingumą. Įstatyme įtvirtinta kelių lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema sudaro sąlygas veiksmingai likviduoti gaisrų (ar ekstremalių įvykių) padarinius, stiprinti žmonių, turto ir aplinkos apsaugą, sumažinti rizikos veiksnius ir nuostolius. Pritarus Įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodytam tikslui prijungti savivaldybių priešgaisrines tarnybas prie Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, iš esmės būtų panaikinta viena iš priešgaisrinės saugos sistemos sudedamųjų dalių, o tai turėtų neigiamos įtakos priešgaisrinės saugos sistemos funkcionavimui.
- Įstatymų projektai neatitinka Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ketvirtos dalies 6 skyriaus 139 punkto nuostatų, pagal kurias numatyta sukurti dviejų lygių – valstybės ir savivaldybių – bendro valdymo nelaimių atvejais, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą. Pažymėtina, kad, įgyvendinant šią Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatą, nuo 2010 m. sausio 1 d. savivaldybių priešgaisrinių tarnybų pavaldumui buvo perduota Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 31 komanda, šių komandų naudojama technika ir nekilnojamasis turtas.
- Statutiniams valstybės tarnautojams taikomi daug griežtesni amžiaus, išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos, sveikatos būklės, fizinio pasirengimo reikalavimai nei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 6 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti sukakęs ne mažiau nei 18 metų ir ne daugiau nei 35 metus, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, būti tokios sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo, kurie leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje, būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus. Pažymėtina, kad, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turimais duomenimis, tik 6 procentai savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių gelbėtojų atitiktų Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje nustatytas priėmimo į vidaus tarnybą sąlygas. Taigi, jeigu būtų pritarta Įstatymų projektuose siūlomam teisiniam reguliavimui, iš esmės blogiau funkcionuotų priešgaisrinės saugos sistema, nes dauguma darbuotojų negalėtų eiti statutinių valstybės tarnautojų pareigų. Be to, pakeitus savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių gelbėtojų statusą į statutinių valstybės tarnautojų, kasmet papildomai reikėtų apie 32 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMUNDAS PALAITIS _________________