Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 7, 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 56 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 81 IR 82 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2891 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 1713, 2477 IR 2591 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2892 2011 m. birželio 1 d. Nr. 637 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo, 56 straipsnio papildymo ir Įstatymo papildymo 81 ir 82 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIP-2891 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti racionalų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų laikymąsi atliekant viešųjų pirkimų procedūras, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, tačiau pasiūlyti tobulinti teisinio reguliavimo priemones: 1.
- Siekiant užtikrinti realų Viešųjų pirkimų tarnybos nepriklausomumą, savarankiškumą ir veiklos efektyvumą, Įstatymo projekto 2–4 straipsniuose siūloma pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos statusą – iš įstaigos prie Ūkio ministerijos į valstybės įstaigos, kurios direktorių finansų ministro teikimu skiria Ministras Pirmininkas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria šiam tikslui, tačiau abejoja, ar siūlomos priemonės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-
- Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą (svarbiausi 2009 metų darbai, 40 punktas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos pagrindinės nuostatos, 312 punktas), 2009 m. liepos 22 d. priimtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) pataisos, kuriomis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės statusas nuo 2010 m. sausio 1 d. pakeistas į įstaigos prie Ūkio ministerijos. Siekta, kad viešųjų pirkimų struktūra taptų lankstesnė, efektyviau bendradarbiautų viešųjų pirkimų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, greičiau būtų priimami sprendimai, sparčiau diegiama geroji patirtis, taikomos modernios technologijos, taip pat išspręstas politinės lyderystės ir atsakomybės klausimas. Viešųjų pirkimų tarnybos atliekamos pirkimų kontrolės funkcijos savarankiškumui ir nepriklausomumui užtikrinti Įstatymo pataisose nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tiek savarankiškai pasirenka tikrinamas perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką, tiek savarankiškai ir nešališkai priima sprendimus. Įstatymo projekto 2 straipsnio pasiūlymas Viešųjų pirkimų tarnybai suteikti valstybės įstaigos statusą neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo, kuris tokio įstaigos statuso nenumato. Įvertinus Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siūlomų pakeitimų priežastis ir Įstatymo projekto nuostatas, įgyvendinančias šiuos pakeitimus (pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos, jos nuostatų tvirtinimo tvarka, vadovo skyrimo tvarka ir kitos), manytina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 291 straipsniu, galėtų būti suteikiamas Vyriausybės įstaigos statusas. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 5 dalimi, Vyriausybės įstaigai Įstatyme galėtų būti nustatytos specialios teisės, užtikrinančios jai pavestų viešųjų pirkimų kontrolės funkcijų nepriklausomumą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad viešųjų pirkimų politiką formuojanti Ūkio ministerija ir šią politiką įgyvendinanti Viešųjų pirkimų tarnyba privalo glaudžiai bendradarbiauti siekdamos visų užsibrėžtų tikslų, taip pat toliau reformuodamos viešųjų pirkimų sistemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo Viešųjų pirkimų tarnybos statusą iš įstaigos prie ministerijos pakeisti į Vyriausybės įstaigos ir Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius už savo veiklą, išskyrus viešųjų pirkimų kontrolę, atsakingas ir atskaitingas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir ūkio ministrui. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas turėtų būti skiriamas ūkio ministro, o ne finansų ministro teikimu, kaip siūloma Įstatymo projekte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 8 dalis). 1.
- Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnyje Viešųjų pirkimų tarnybai siūlomos naujos funkcijos – duoti sutikimą, kad perkančiosios organizacijos vykdytų neskelbiamas derybas ir vidaus sandorius, taip pat nutraukti supaprastintų pirkimų procedūras, o Įstatymo projekto 5 ir 6 straipsniuose nustatyta, kad perkančioji organizacija gali tai atlikti tik gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė remia ryžtą kovoti su ydinga išimtinių neskelbiamų derybų ir vidaus sandorių taikymo praktika, kuri riboja konkurenciją, mažina skaidrumą, kelia neracionalaus lėšų naudojimo ir korupcijos riziką, ir pažymi, kad ir dabar Įstatymas numato kovos su šiais reiškiniais priemones. Įstatymas perkančiajai organizacijai suteikia teisę paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo, kai, jos manymu, apie pirkimą, kurio vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą, nėra privaloma skelbti, arba informacinį pranešimą, kai atliekamas supaprastintas pirkimas. Paskelbusi pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ar informacinį pranešimą, perkančioji organizacija išvengtų pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jeigu paaiškėtų, kad ji pažeidė Įstatymo reikalavimus. Tokiu atveju perkančiajai organizacijai galėtų būti taikomos alternatyvios sankcijos: baudos arba pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas (Įstatymo 952 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat pažymi, kad šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi pirkimus pagal tam tikrus rizikos veiksnius, kontroliuoja, ar perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas, laikėsi Įstatymo reikalavimų, o perkančiosios organizacijos planuojamų vykdyti pirkimų (taip pat ir atliekamų neskelbiamų derybų būdu) planus skelbia savo tinklalapyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Derėtų pabrėžti, kad už viešųjų pirkimų vykdymą atsako pati perkančioji organizacija. Įstatymas perkančiajai organizacijai nustato griežtas sankcijas už neteisėtą išimtinių neskelbiamų derybų ar vidaus sandorių vykdymą – taip sudarytą pirkimo sutartį teismas turi pripažinti negaliojančia. Jeigu būtų pritarta Įstatymo projekto siūlymams, kiltų Viešųjų pirkimų tarnybos atsakomybės klausimas, jeigu teismas pripažintų negaliojančia sutartį, kuri sudaryta neteisėtai atlikus neskelbiamas derybas ar vidaus sandorį, kai tam gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo nereikalauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo vykdyti neskelbiamas derybas, jeigu perkančioji organizacija numato paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ir neišvengiamai būtina pirkimus atlikti ypač skubiai (Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Skubos atvejais visoks delsimas gali turėti neigiamų pasekmių viešajam interesui. Derėtų atsisakyti ir pasyvių sutikimų (kai laikoma, kad sutikimas gautas, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo), o sutikimą duoti elektroninėmis priemonėmis per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. Tai padėtų išvengti teisinio netikrumo, be to, prireiktų mažiau papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir laiko. Kartu dera pažymėti, kad naujoms funkcijoms atlikti – duoti sutikimą, kad perkančiosios organizacijos vykdytų neskelbiamas derybas ir vidaus sandorius – Viešųjų pirkimų tarnybai turėtų būti skiriamas papildomas finansavimas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Atsižvelgdama į esamą šalies ekonominę būklę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenumato skirti lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba jai priskirtas funkcijas galėtų atlikti jai skirtų asignavimų lėšomis. 1.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktiems argumentams, kad vidaus sandoriai – viena iš palankiausias sąlygas plisti korupcijai ir neskaidriems sandoriams sudarančių sričių, todėl, nuosekliai laikydamasi savo pozicijos, siūlo išimties vidaus sandoriams visiškai atsisakyti, tai yra panaikinti Įstatymo 10 straipsnio 5 dalį.
- Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas: 2.
- Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Įstatymo 7 straipsnio naujoje 3 dalyje nenustatyta, kada ir kokią konkrečiai informaciją turi skelbti perkančiosios organizacijos savo tinklalapyje. 2.
- Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomame Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma Viešųjų pirkimų tarnybai suteikti teisę duoti sutikimą, kad supaprastintų pirkimų procedūros būtų nutrauktos, taip pat būtų vykdomos neskelbiamos derybos ir vidaus sandoriai, tačiau nevisiškai apibrėžta tokio sutikimo davimo tvarka ir nenustatyta, per kiek laiko duodamas sutikimas, kad supaprastintų pirkimų procedūros būtų nutrauktos. 2.
- Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomoje Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nenustatytas veiklos metinės ataskaitos parengimo ir paskelbimo terminas. 2.
- Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomas Įstatymo 81 straipsnio 4 dalies 4 punktas nesuderintas su Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1, 2, 5 punktų nuostatomis. Įstatymo projekte reikalaujama, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius būtų nepriekaištingos reputacijos, tačiau jo atleidimo iš pareigų pagrindas – įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui – neatitinka Įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos sąlygų. 2.
- Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies norma taikytina ir darbų pirkimams, o Įstatymo projekto 5 straipsnyje minimi tik prekių ir paslaugų pirkimai. 2.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2011 m. vasario 15 d. išvados Nr. XIP-2891 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo, 56 straipsnio papildymo ir Įstatymo papildymo 81 ir 82 straipsniais įstatymo projekto“ 1, 3, 5, 6, 9, 10 punktuose pateiktoms pastaboms dėl Įstatymo projekto.
- Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713, 2477 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-
- Šį projektą tikslinga svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 35, 436, 437, 438, 4310, 79, 843, 100, 107, 1091, 1101, 111, 112, 1121, 1126, 1128, 125, 138, 163, 16313, 1713, 1886, 18810, 18817, 189, 206, 2062, 2063, 221, 224, 225, 2252, 2253, 227, 228, 233, 237, 239, 240, 2411, 242, 245, 246, 2464, 2468, 24710, 2591, 304, 309 ir 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 4313, 523, 1129, 1175, 1814, 2064, 2065 straipsniais ir trisdešimt trečiuoju skirsniu ir 844, 1127, 2061, 241 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIP-
- Kartu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnio 1 dalies dispozicijos papildymo nuostata dėl įstatymo netaikymo, kai pirkimą privaloma atlikti vadovaujantis šiuo įstatymu, tikslingumas abejotinas, kadangi galiojančios redakcijos nuostata – įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas – apima ir tuos atvejus, kai neteisingai pritaikytos Įstatymo 10 straipsnio nuostatos („Atvejai, kai Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimai netaikomi“). MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŪKIO MINISTRAS RIMANTAS ŽYLIUS _________________