Adm Adm. byla Nr. I-1815-281/2011 Proceso Nr. 3-61-3-00089-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija 17.2., 74. VILNIAUS AP

(570)taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 str. 1 dalyje. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino pareiškime nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Atsakovė – Taryba atsiliepime į Vyriausybės atstovo pareiškimą (b. l. 35–38) su skundo reikalavimais nesutiko bei paaiškino, kad, atsižvelgdama į Įstatymo (2010-06-30 įstatymo Nr. XI-971 redakcija) nuostatas, 2010-09-28 sprendimu Nr. T-l73 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2009-04-23 sprendimo Nr. T-478 „Dėl naujos redakcijos Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Reglamento 29 p. ir papildė Reglamentą 29.1, 29.2, 29.2.1, 29.2.2, 29.2.3 punktais. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Tarybos 2010-09-28 sprendimu Nr. T-173 pakeisto Reglamento 29 p. dalyje, kur nustatyta, kad komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams ši išmoka yra 0,7 MMA, neprieštarauja Įstatymo 26 str. 2 daliai. Įstatymo 26 str. 2 d. nurodyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente. Tarybos 2010-09-28 sprendimu Nr. T-173 Reglamentas buvo papildytas 29.1, 29.2, 29.2.1, 29.2.2, 29.2.3 p., nes Įstatymo 6, 7, 13, 16, 19, 20, 26, 30, 31, 32, 34, 56 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu pakeistoje Įstatymo 26 str. 2 d. yra įteisinta nauja nuostata, nurodanti, kad minėta išmoka skiriama atsiskaitytinai. Pagal Tarybos 2010-09-28 sprendimu Nr. T-173 pakeistą Reglamentą (29.2.1 p.), pasibaigus mėnesiui, tarybos narys Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui iki kito mėnesio 5 dienos pateikia išlaidas patvirtinančius dokumentus, o pagal Reglamento 29.2.2 p., Buhalterinės apskaitos skyrius, patikrinęs dokumentus, iki mėnesio 10 dienos perveda lėšas tarybos nariui į nurodytą sąskaitą banke, neviršydamas reglamento 29 p. nustatyto dydžio išmokos. Taigi kompensacija mokama tik už faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla. Reglamente nustatyta komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams teisė į didesnę išmoką yra teisinga ir teisėta, nes tarybos nario išlaidų dydis tiesiogiai susijęs su komiteto ar komisijos pirmininko pareigomis, kadangi komiteto ar komisijos pirmininkas turi papildomų darbų, palyginti su eiliniu tarybos nariu: kviesti komitetų ir komisijų posėdžius, derinti jų darbotvarkes ar atskirus klausimus, atsiskaityti ar teikti informaciją apie komiteto ar komisijos veiklą, dažniau atvykti posėdžiauti nei kiti tarybos nariai. Tam panaudojama daugiau lėšų telefono ryšiui, kanceliarinėms prekėms, transportui ir tai pateisinama pateikiant šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tarybos nariui nepateikus išlaidas patvirtinančių dokumentų ar pateikus dokumentus ne visam leistinam išmokos dydžiui, išmoka neskiriama arba skiriama tik tokio dydžio, už kokią sumą pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai. Taryba, vykdydama Įstatymo 26 str. 2 d. reikalavimą – nustatyti išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką reglamente – teisėtai ir teisingai įvykdė šią nuostatą. Vyriausybės atstovas prašo ištirti, ar Tarybos 2010-09-28 sprendimu Nr. T-173 pakeisto Reglamento 29.1 p., kuriame nereglamentuojama, kiek paslaugų suteikia ar už jas apmoka tiesiogiai savivaldybės administracija arba nenurodoma, kad administracija visai nesuteikia ir neapmoka tarybos nariams minėtoje įstatymo nuostatoje numatytų paslaugų, neprieštarauja Įstatymo 26 str. 2 daliai. Ignalinos rajono savivaldybės administracija kitais būdais, nei nurodyta Reglamento 29, 29.1, 29.2, 29.2.1, 29.2.2, 29.2.3 punktuose (skirti kompensacijas už patirtas išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla), neskiria lėšų tarybos nariams su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms už paslaugas ar priemones padengti bei pati nesuteikia šių paslaugų ir/ar priemonių. Reglamente nenustatyta, kiek paslaugų suteikia ar už jas apmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, nes savivaldybės institucijos neįpareigotos nustatyti tvarkos (išskyrus Reglamento minėtus punktus), kuri įpareigotų savivaldybės administraciją tarybos nariams suteikti su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusias kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas ar tiesiogiai jas apmokėti. Savivaldybės administracija, neturėdama tokio pavedimo, vadovaudamasi viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“, tarybos nariams paslaugų nesuteikia ar už jas tiesiogiai neapmoka, išskyrus išlaidų kompensavimą, numatytą Reglamento 29, 29.1, 29.2, 29.2.1, 29.2.2, 29.2.3 punktuose. Vyriausybės atstovas dokumentų, įrodančių, kad tarybos nariams administracija teikia paslaugas ar už jas tiesiogiai apmoka, nepateikė. Taryba, vykdydama Įstatymo 26 str. 2 d. reikalavimą ir nustatydama Reglamente išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką, bet nenurodydama, kiek paslaugų tarybos nariams suteikia ar tiesiogiai apmoka savivaldybės administracija, teisėtai ir teisingai įvykdė šią nuostatą, kadangi savivaldybės administracijai vykdyti kitų pavedimų, be nustatytų Reglamente, savivaldybės institucijos nenustatė ir pati administracija tarybos nariams paslaugų neteikia ar už jas tiesiogiai neapmoka. Be to, Įstatymo 26 str. 2 d. yra nurodymas reglamente nustatyti išmokos dydį už kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, o ne reikalavimas, reglamente nustatyti, kiek administracija suteikia šių paslaugų ar už jas sumoka. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Tarybos 2010-09-28 sprendimu Nr. T-173 pakeisto Reglamento 29.1 p. nustatytas paslaugų (su tarybos nario veikla susijusių išlaidų) sąrašas ta apimtimi, kur nustatyta, kad išmoka gali būti skiriama inventoriaus įsigijimo ir jo eksploatavimo, periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratos; interneto ir telefoninio ryšio inventoriaus įsigijimo, eksploatavimo, tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo išlaidoms padengti, neprieštarauja Įstatymo 26 str. 2 d. nustatytam su tarybos nario veikla susijusių paslaugų sąrašui. Įstatymo 26 str. 2 d. nurodyta, kad išmoka skiriama tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti. Reglamento 29.1 punkte yra nurodyta: „29.1. su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms priskiriama: kanceliarinių prekių, inventoriaus įsigijimo ir jo eksploatavimo, kanceliarijos paslaugų; pašto prekių ir paslaugų įsigijimo; periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratos; tarybos nario telefoninių pokalbių ir interneto, interneto ir telefoninio ryšio inventoriaus įsigijimo, eksploatavimo, interneto ir telefoninių pokalbių paslaugų apmokėjimo; tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo, taksi paslaugų, viešojo transporto bilietų įsigijimo išlaidos“. Šiame Reglamento punkte kiekvienai Įstatymo 26 str. 2 d. nurodytai išlaidų sričiai, siekiant panaikinti neaiškumus ir dviprasmybes įgyvendinant šio straipsnio ir Reglamento 29, 29.1, 29.2, 29.2.1, 29.2.2, 29.2.3 p. reikalavimus, sukonkretintos tinkamos išlaidos. Nors Vyriausybės atstovas prašyme teigia, kad Reglamente išvardintos konkrečios išlaidos kelia abejonių dėl jų atitikties įstatyme numatytų paslaugų sąrašui, tačiau neprieštarauja, kad Reglamente su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms priskirtos kanceliarijos prekių įsigijimo išlaidos, kurios nėra paslaugos. Taryba, priimdama Reglamento pakeitimą, suprato, kad paslaugų kainą sudaro ir inventoriaus įsigijimo ir jo eksploatavimo išlaidos, todėl nustatyti kompensavimą tik už paslaugą laikė netikslinga ir ypač dėl to, kad išmoka skiriama riboto dydžio. Priimant sprendimą buvo konstatuota, jog itin svarbu, kad Tarybos narys, disponuodamas nustatyto dydžio minėta išmoka, galėtų atlikti kuo daugiau darbų, susijusių su jo, kaip tarybos nario, veikla. Pavyzdžiui, jei būtų skiriama tik kompensavimo už transporto paslaugą išmoka, tarybos narys galėtų minėtas lėšas naudoti nuvykti susitikti su gyventojais ar kitais pavedimais tik pasinaudojant taksi ar autobusų transporto įmonių teikiama paslauga, į kurios kainą neabejotinai yra įtrauktos eksploatacinės išlaidos ir net darbuotojo atlyginimas. Vykdamas savo transportu ir išmoką naudodamas kuro įsigijimui, jis už tą pačią sumą atliktų nepalyginamai daugiau darbų nei naudodamasis kitų subjektų teikiama transporto paslauga. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašymas tenkintinas. Nustatyta, kad Taryba 2009-04-23 sprendimo Nr. T-478 1 p. patvirtino Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (toliau – Reglamentas) (b. l. 5–15). Tarybos 2009-09-28 sprendimu Nr. T-173 Reglamentas papildytas 29.1, 29.2, 29.2.1, 29.2.2, 29.2.3 punktais, o 29 p. išdėstytas nauja redakcija (b. l. 4). Reglamento 29 p. (naujos redakcijos) buvo nustatyta, kad tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, internetinio ryšio, transporto paslaugų išlaidoms kas mėnesį mokama 0,5 minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka (MMA). Komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams ši išmoka yra 0,7 MMA. 2010 metais 12 mėnesio išmoka mažinama iki 50 procentų (b.l. 4) Reglamento 29.1 p. buvo nustatyta, kad su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms priskiriama: kanceliarinių prekių, inventoriaus įsigijimo ir jo eksploatavimo, kanceliarijos paslaugų; pašto prekių ir paslaugų įsigijimo; periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratos; tarybos nario telefoninių pokalbių ir interneto, interneto ir telefoninio ryšio inventoriaus įsigijimo, eksploatavimo, interneto ir telefoninių pokalbių paslaugų apmokėjimo; tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo, taksi paslaugų, viešojo transporto bilietų įsigijimo išlaidos (b. l. 4). Tarybos 2009-09-28 sprendimas Nr. T-173, o tuo pačiu ir Reglamento pakeitimai, įsigaliojo 2010-10-01 apie šį sprendimą paskelbus vietinėje spaudoje (b.l. 19). Vyriausybės atstovas 2010-11-30 teikimu pasiūlė Tarybai artimiausiame posėdyje apsvarstyti Reglamento 29 ir 29.1 p. pakeitimo ar panaikinimo klausimą (b. l. 16–17). Teikime nurodoma, kad minėtos Reglamento nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 26 str. 2 d. įtvirtintam reguliavimui („tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente.“), nes pagal įstatyminį reguliavimą:

1. a)turi būti žinomos su tarybos nario veikla susijusios kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugų išlaidos;
2. b)turi būti žinoma, kiek paslaugų suteikia ar už jas apmoka tiesiogiai savivaldybės administracija;
3. c)išmokos dydis, atsiradęs kaip skirtumas tarp punktų
4. a)ir b), turi būti tvirtinamas reglamentu. Vyriausybės atstovo teigimu, Tarybos Reglamento 29.1 p. nuostatos, numatančios, kad tarybos nariui kas mėnesį mokama 0,5 MMA išmoka, o komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams ši išmoka yra 0,7 MMA, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d., nes tam tikrų pareigų ėjimas nereiškia didesnių išlaidų turėjimo ir neleidžia nustatyti skirtingo dydžio išmokų. Tarybos 2010-12-22 sprendimu Nr. T-243 Vyriausybės atstovo 2010-11-30 teikimas netenkintas (b.l. 41). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. (straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2010-10-01, įstatymo Nr. I-533) nurodoma, kad Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente. Minėtos straipsnio dalies nuostatos keičiamos nebuvo ir toks reglamentavimas išlikęs ir ginčo nagrinėjimo metu. Vyriausybės atstovas prašyme formuluodamas reikalavimus prašo ištirti minėtų Reglamento nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. (redakcijos, įsigaliojusios 2010-06-30, Nr. XI-971) įtvirtintam reglamentavimui. Tačiau Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. nauja redakcija buvo išdėstyta priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 13, 16, 19, 20, 26, 30, 31, 32, 34, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (įstatymas priimtas 2010-06-30, Nr. XI-971), o prašymo nagrinėjimui aktuali Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. įsigaliojo 2010-10-01 (įstatymo Nr. I-533). Tokiu būdu, įvertinus pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus bei prašyme formuluojamus reikalavimus, sprendžiant ginčą tirtinas Reglamento 29, 29.1 p. nuostatų atitikimas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. redakcijos, įsigaliojusios 2010-10-01 (įstatymo Nr. I-533), nustatytam reglamentavimui. Teismas sprendžia, kad minėtas netikslumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, neturėsiantis įtakos prašyme išdėstytų reikalavimų nagrinėjimui. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą. Reglamentas, pakeistas Tarybos 2009-09-28 sprendimu Nr. T-173, atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas taip pat pripažintinas norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, nes detalizuoja savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimą, numatytą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais ir apimtimi. Prašomos ištirti Reglamento 29, 29.1 p. nuostatos taip pat yra norminio pobūdžio, nes detalizuoja tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 dalyje. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, Reglamento 29, 29.1 p. nuostatų teisėtumas gali būti tiriamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus šešioliktojo skirsnio nustatyta tvarka. Tokiu būdu, sprendžiant Vyriausybės atstovo pareiškimo reikalavimus, būtina ištirti Reglamento 29 ir 29.1 p. nustatyto reguliavimo atitikimą (neprieštaravimą) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. nuostatoms. Nagrinėjant Vyriausybės atstovo pareiškimo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-04 nutartyje (adm. b. Nr. A63-1728/2010) pateikti išaiškinimai. Dėl Reglamento 29 p. ir Reglamento 29.1 p. tos dalies, kuria nereglamentuojama, kiek tarybos nariams paslaugų suteikia ar už jas apmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, arba nenurodoma, kad administracija visai nesuteikia ir neapmoka tarybos nariams Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. numatytų paslaugų, atitikimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2d. įtvirtintam reguliavimui. Iš pareiškimo motyvų bei argumentų matyti, kad Vyriausybės atstovas abejoja Reglamento 29.1 p. nuostatų atitikimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 2 d. įtvirtintam teisiniam reguliavimui toje dalyje, kuria nereglamentuojama, kiek tarybos nariams paslaugų suteikia ar už jas apmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, arba nenurodoma, kad administracija visai nesuteikia ir neapmoka tarybos nariams minėtoje įstatymo nuostatoje numatytų paslaugų. Iš Vyriausybės atstovo pareiškime teismui bei teisminio nagrinėjimo metu išdėstytos pozicijos matyti, jog Reglamento 29 p. nuostatų neatitikimas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 2 d. grindžiamas tuo, jog įstatyme nėra numatyta galimybė mokėti diferencijuotas išmokas tarybos nariams. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2011-01-04 nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 2 d., be kita ko, numatyta, kad tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Įstatymo leidėjas, nustatydamas, kad savivaldybių tarybų nariai turi teisę į išmokas, susijusias su minėtomis išlaidomis, siekė užtikrinti tarybos narių tinkamą materialinę, administracinę bazę įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti. Tuo tikslu ir buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto, merui ir jo pavaduotojui išlaidoms mokamos išmokos. Teismas nurodė, kad nustatant valstybės institucijų kompetenciją viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“. Remiantis šiuo principu, savivaldybių tarybų teisė numatyti išmokas dėl patirtų išlaidų tarybos nariams negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti įgaliojimus numatyti išmokas ne tik tarybos nariams, bet ir papildomas išmokas merams bei jų pavaduotojams. Išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurias patiria tarybos nariai, vykdydami savo veiklą dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 2 d. įtvirtintų išmokų tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką. Teisėjų kolegija, analizuodama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 2 d. nuostatas, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tam, kad tarybos narys įgytų teisę į išmoką, reikalingas ne vien asmens statuso buvimo nustatymas. Išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario, veikla; lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija. Pažymėjo, kad šios sąlygos numatytos įstatyme, todėl vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 2 d. numatytą pareigą ir tvirtinant išmokos dydį turi būti nustatyta tvarka, pagal kokius kriterijus ir pagal kokias procedūras šios aplinkybės turi būti patvirtinamos (kada ir kokius dokumentus, kokiam organui, dėl kokių išlaidų tarybos narys turi pateikti, kad galėtų gauti įstatymo numatytą išmoką). Teisės norma nustato tokį išmokos apskaičiavimo būdą, kai iš turėtų išlaidų atimama savivaldybės administracijos atlyginta dalis. Tam, kad būtų galima nustatyti išmokos dydį, reikia žinoti išlaidų dydį. Tarybos nustatytas teisinis reglamentavimas siejant išmokų mokėjimą ne su teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, o išimtinai tik su tarybos nario, mero, jo pavaduotojo, kolegijos nario ar komiteto pirmininko statuso turėjimu, kas automatiškai nereiškia didesnių išlaidų turėjimo ir neleidžia nustatyti išmokų dydžio, neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 2 d. reikalavimų. Iš Reglamente įtvirtintų normų analizės matyti, kad jose nėra nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojama, kiek tarybos nariams paslaugų suteikia ar už jas apmoka tiesiogiai savivaldybės administracija. Reglamente taip pat nenumatyta, kad savivaldybės administracija visai nesuteikia ir neapmoka tarybos nariams suteiktų paslaugų ar patirtų išlaidų. Įvertinus tai, jog Reglamento 29.1 p. nustatoma, kokios išmokos yra kompensuojamos tarybos nariui, tačiau jokiomis Reglamento normomis nereglamentuojama savivaldybės administracijos kompensuojamų išmokų dalis, darytina išvada, kad šiuo teisiniu reguliavimu suponuojama tokia situacija, kai savivaldybės tarybos nariai įgyja teisę į 29.1 p. nurodytas išmokas, nepriklausomai nuo to, kokia šių išmokų dalis vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d., būtų kompensuojama (ar suteikiama paslaugų) savivaldybės administracijos. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-04 nutartyje pateiktus išaiškinimus, toks reglamentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. įtvirtintam tarybos nariui skiriamų išmokų tiksliniam pobūdžiui bei principui, jog kompensuotinos tik realiai pagrįstos išlaidos. Tuo tarpu, kaip minėta, įstatyme numačius, jog dalį tarybos nario patirtų išmokų tiesiogiai apmoka ir paslaugų suteikia savivaldybės administracija, Reglamento 29.1 p. įtvirtintas teisinis reglamentavimas išmokų apskaičiavimo tvarkos prasme yra neapibrėžtas. Tai, jog Reglamento 29.2 p. numatyta 29.1 p. nurodytų išlaidų pripažinimo pagrįstomis bei jų išmokėjimo tvarka, nepaneigia anksčiau padarytų išvadų, jog savivaldybės administracijos teikiamų ar apmokamų išlaidų dalis niekaip nėra įvertinama vykdant Reglamento 29.1 p. nurodytų išmokų apskaitymą. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Reglamento 29.1 p. nuostatos toje dalyje, kuria nereglamentuojama, kiek tarybos nariams paslaugų suteikia ar už jas apmoka tiesiogiai savivaldybės administracija arba nenurodoma, kad administracija visai nesuteikia ir neapmoka tarybos nariams Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. numatytų paslaugų, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. nuostatoms. Kaip minėta, Tarybos 2009-09-28 sprendimu pakeisto Reglamento 29 p. nustatyta, kad Tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, internetinio ryšio, transporto paslaugų išlaidoms kas mėnesį mokama 0,5 MMA dydžio išmoka. Komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams ši išmoka yra 0,7 MMA. Reglamente nepateikiama jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ar kriterijų, kuriais būtų grindžiamas padidintų išmokų skyrimas komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams. Tokiu būdu teismas sutinka su Vyriausybės atstovo išvada, kad komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams nustatyta didesnė negu eiliniams tarybos nariams išmoka siejama ne su šių asmenų vykdytinomis funkcijomis, o išimtinai tik su jų statusu. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-04 nutartyje pateiktus išaiškinimus, sprendžiama, kad Reglamento 29 p. nuostatos, kuriomis komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams nustatyta išmoka yra 0,7 MMA, prieštarauja tikslinei išmokų paskirčiai, įstatyminiu reguliavimu įtvirtintam siekui atlyginti tik tas išlaidas, kurias patiria tarybos nariai, vykdydami savo veiklą dėl jų funkcijų ypatybių, o tuo pačiu prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. nuostatoms. Dėl Reglamento 29.1 p. nuostatų toje dalyje, kuria numatyta, kad su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms priskiriamos inventoriaus įsigijimo ir jo eksploatavimo, periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratos, interneto ir telefoninio ryšio inventoriaus įsigijimo ir eksploatavimo, tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo išlaidos, atitikimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. nustatytam su tarybos nario veikla susijusių ir kompensuotinų paslaugų sąrašui. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. nurodoma, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Reglamento 29.1 p. buvo nustatyta, kad su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms priskiriama: kanceliarinių prekių, inventoriaus įsigijimo ir jo eksploatavimo, kanceliarijos paslaugų; pašto prekių ir paslaugų įsigijimo; periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratos; tarybos nario telefoninių pokalbių ir interneto, interneto ir telefoninio ryšio inventoriaus įsigijimo, eksploatavimo, interneto ir telefoninių pokalbių paslaugų apmokėjimo; tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo, taksi paslaugų, viešojo transporto bilietų įsigijimo išlaidos. Vyriausybės atstovo nuomone, Reglamento 29.1 p. ta apimtimi, kur nustatyta, kad išmoka gali būti skiriama inventoriaus įsigijimo ir jo eksploatavimo, periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratos, interneto ir telefoninio ryšio inventoriaus įsigijimo, eksploatavimo, tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo išlaidoms padengti, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. nuostatoms. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nustatant valstybės institucijų kompetenciją viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-17 nutartis adm. b. Nr. P146–173/2010, 2010-04-15 nutartis adm. b. Nr. A756-264/2010, 2010-02-01 sprendimas adm. b. Nr. A756-35/2010, 2009-05-04 nutartis adm. b. Nr. A438-560/2009). Remiantis šiuo principu, savivaldybių tarybų teisė numatyti išmokas dėl patirtų išlaidų tarybos nariams negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti įgaliojimus numatyti išmokas ne tik už tas išlaidas, kurios aiškiai įvardintos įstatyme, tačiau ir išlaidas joms analogiškas. Taip pat paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog aiškinant teisės normas preziumuojama, kad įstatymų leidėjas laikosi teisės kalbos ekonomijos principo ir nevartoja nereikalingų posakių ir žodžių, todėl įstatymo teksto negalima aiškinti taip, tarsi tam tikra dalis teksto neegzistuotų ar prarastų prasmę, ar įstatyminiam tekstui suteikti tokią prasmę kuri galėtų būti suvokiama tik plečiamai aiškinant įstatymą (2008-01-22 nutartis adm. b. Nr. A248-92/2008; 2009-05-04 nutartis Nr. A438-560/2009). Minėtomis teisės aiškinimo taisyklėmis privalu vadovautis ir sprendžiant Reglamento 29.1 p. atitiktį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. nustatytam reglamentavimui bei vertinant, ar minėtame punkte nustatytas tarybos nariui numatytų patirtų kompensuojamų išlaidų už paslaugas (prekes) sąrašas nėra išplečiamas atsižvelgus į įstatyminiu reguliavimu nustatytas tarybos nariui kompensuotinas išlaidas. Lyginant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. ir Reglamento 29.1 p. nuostatas akivaizdu, kad Taryba Reglamento 29.1 p. išplėtė įstatymu nustatytu bei tarybos nariams kompensuotinų išlaidų sąrašą sekančiomis pozicijomis – inventoriaus įsigijimo ir jo eksploatavimo, periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratos, interneto ir telefoninio ryšio inventoriaus įsigijimo, eksploatavimo, tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. nenumatyta išlaidų, kurios patiriamos inventoriui, periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratai, interneto ir telefoninio ryšio inventoriui įsigyti. Be to, įrangos, prekių ar inventoriaus įsigijimo išlaidos, nors ir sietinos su paslaugų (telefoninio, internetinio ryšio) teikimu, pagal savo pobūdį iš esmės yra skirtingos. Išvadą, jog eksploatavimo (inventoriaus, transporto priemonių, ryšių technikos ar pan.) išlaidos nėra priskirtinos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. numatytoms išlaidoms, patvirtina ir tai, jog Seimui svarstyti yra pateiktas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 6, 13, 14, 15, 16, 20, 22, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 52, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (2011-04-01, Nr. XIP-2974

(3)), kuriuo siūloma 26 str. 2 d. išdėstyti nauja redakcija: „2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti ir prekėms, susijusioms su šiomis paslaugomis, įsigyti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente.“ Minėto įstatymo papildymo projekto autorių ir rengėjų 2011-03-03 aiškinamajame rašte nurodoma, kad naujoje 26 str. 2 d. redakcijoje siūloma nustatyti, kad „ ...išmokos tarybos nariui gali būti skiriamos ne tik kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti, bet ir prekėms, susijusioms su šiomis paslaugomis įsigyti. Šis papildymas leistų išmokas naudoti automobilių kuro ir kitoms su prekėmis susijusioms išlaidoms padengti.“ Tokiu būdu įstatymo leidėjo pozicija, jog tiek pačių prekių, susijusių su kompensuojamų paslaugų įsigijimu, tiek šių prekių (įrangos, inventoriaus ar pan.) ir transporto priemonių eksploatavimo išlaidų kompensavimas LR vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. nėra numatytas, yra aiški ir nedviprasmiška. Remiantis išdėstytu pripažintina, kad Reglamento 29.1 p. toje dalyje, kuria numatyta, kad tarybos nariams išmoka gali būti skiriama inventoriaus įsigijimo ir jo eksploatavimo, periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratos, interneto ir telefoninio ryšio inventoriaus įsigijimo, eksploatavimo, tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo išlaidoms padengti, prieštarauja LR vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. nuostatoms. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 115 str. 2 p., 117 str. 1 d., 127 str., 129 str., teismas nusprendė: Pripažinti Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2009-04-23 sprendimu Nr. T-478 patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės tarybos reglamento (redakcijos, įsigaliojusios 2010-10-01) 29 punktą toje dalyje, kuria nustatyta, kad komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugų išlaidoms išmoka yra 0,7 MMA, prieštaraujančiu LR vietos savivaldos įstatymo (2010-10-01 įsigaliojusio įstatymo Nr. I-533 redakcijos) 26 straipsnio 2 daliai ir laikyti jį panaikintu. Pripažinti Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2009-04-23 sprendimu Nr. T-478 patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės tarybos reglamento (redakcijos, įsigaliojusios 2010-10-01) 29.1 punktą toje dalyje, kuria nereglamentuojama, kiek tarybos nariams paslaugų suteikia ar už jas apmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, arba nenurodoma, kad administracija visai nesuteikia ir neapmoka tarybos nariams LR vietos savivaldos įst. 26 str. 2 d. numatytų paslaugų, prieštaraujančiu LR vietos savivaldos įstatymo (2010-10-01 įsigaliojusio įstatymo Nr. I-533 redakcijos) 26 straipsnio 2 daliai ir laikyti jį panaikintu. Pripažinti Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2009-04-23 sprendimu Nr. T-478 patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės tarybos reglamento (redakcijos įsigaliojusios 2010-10-01) 29.1 punktą toje dalyje, kur nustatyta, kad išmoka tarybos nariams gali būti skiriama inventoriaus įsigijimo ir jo eksploatavimo, periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratos, interneto ir telefoninio ryšio inventoriaus įsigijimo, eksploatavimo, tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo išlaidoms padengti, prieštaraujančiu LR vietos savivaldos įstatymo (2010-10-01 įsigaliojusio įstatymo Nr. I-533 redakcijos) 26 straipsnio 2 daliai ir laikyti jį panaikintu. Sprendimui įsiteisėjus, paskelbti jį „Valstybės žiniose“ ir Ignalinos rajono vietinės spaudos laikraštyje „Mūsų Ignalina“. Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjai Mefodija Povilaitienė Veslava Ruskan Milda Vainienė _________________