Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo 6, 17 ir 27 STRAIPSNIų PAKEITIMO ir papildymo bei ĮSTATYMO papildymo nauju 171 straipsniu įstatymo PROJEKTO NR. XIP-3038 2011 m. birželio 1 d. Nr. 640 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1116 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo nauju 171 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-3038 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekto iniciatorių siekis išplėsti mokesčio bazę, atsisakant dalies gyventojų pajamų mokesčio lengvatų, neužtikrina nuoseklaus apmokestinimo, atsižvelgiant į pajamų prigimtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertins taikomų gyventojų pajamų mokesčio lengvatų pagrįstumą ir prireikus kartu su 2012 metų valstybės biudžeto projektu pateiks siūlymus dėl jų taikymo masto keitimo ar šių lengvatų atsisakymo.
- Lietuvoje, net ir netaikant progresinio pajamų mokesčio tarifo, pajamų (ypač darbo užmokesčio) apmokestinimo sistema yra progresinė. Taip yra dėl taikomo diferencijuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) – šiuo metu minimalią mėnesinę algą per mėnesį uždirbantis gyventojas moka 6,2 procento pajamų mokesčio, o gaunantis 4 000 litų – 15 procentų. Be to, taip yra ir dėl socialinio draudimo įmokų, kurių mokėjimo viršutinė pajamų riba nenustatyta, o išmokos – ribojamos. Pažymėtina, kad daugelyje išsivysčiusių šalių, kurių pavyzdžiu remiamasi, nustatyta ir socialinio draudimo įmokų viršutinė riba, o NPD (arba „nulinis“ tarifo laiptelis) taikant progresinius tarifus taikomas visiems pajamų gavėjams.
- Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas negali užtikrinti ir didesnių pajamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, kadangi potencialų teigiamą poveikį biudžetams vien dėl tarifo pakeitimo (apie 560 mln. litų) sumažintų ar net visiškai panaikintų iki 2009 metų galiojusi atkurta NPD taikymo tvarka visiems pajamų gavėjams, kadangi progresyvumo taikymas per NPD ir gyventojų pajamų mokesčio tarifą reikštų nepagrįstai komplikuotą sistemą, brangesnį mokesčio administravimą, didesnę klaidų ir piktnaudžiavimų tikimybę.
- Įstatymo projekto iniciatoriai remiasi teiginiu, kad daugelyje išsivysčiusių šalių galioja progresinių gyventojų pajamų mokesčių sistema, leidžianti sumažinti socialinius skirtumus ir didinti įplaukas į biudžetus. Teikiamas Įstatymo projektas neatitinka minimų šalių praktikos ir negali sumažinti socialinių skirtumų, kadangi įtvirtina progresinio mokesčio tarifo taikymą tik dviem iš gyventojų gaunamų pajamų rūšių – darbo užmokesčiui ir pajamoms iš paskirstytojo pelno. Būtina pažymėti, kad išsivysčiusiose valstybėse, taikančiose progresinius pajamų mokesčio tarifus, šie tarifai taikomi iš esmės visoms pajamoms, o išskiriamos dažniausiai būtent pasyvios pajamos iš kapitalo (dividendai, palūkanos, turto perleidimo pajamos), kurioms taikoma atskira apmokestinimo tvarka. Dėl didelio kapitalo mobilumo kapitalo pajamoms netaikomas progresinis tarifas, todėl, siekiant išvengti pajamų mokesčio bazės sumažėjimo dėl mokesčių planavimo, visas kapitalo pajamas paprastai pasirenkama apmokestinti proporciniu tarifu. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________