LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL REKOMENDACIJŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ KONCEPCIJOMS PLANUOJANT VIEŠOJO NAUDOJIMO REKREACINES TERITORIJAS (VANDENS TELKINIUS IR JŲ PAKRANTES) PATVIRTINIMO 2011 m. birželio 9 d. Nr. D1-477 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ 923 punktą, tvirtinu Rekomendacijas specialiųjų planų koncepcijoms planuojant viešojo naudojimo rekreacines teritorijas (vandens telkinius ir jų pakrantes) (pridedama). Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-477 REKOMENDACIJOS SPECIALIŲJŲ PLANŲ KONCEPCIJOMS PLANUOJANT VIEŠOJO NAUDOJIMO REKREACINES TERITORIJAS (VANDENS TELKINIUS IR JŲ PAKRANTES) I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rekomendacijos specialiųjų planų koncepcijoms planuojant viešojo naudojimo rekreacines teritorijas (vandens telkinius ir jų pakrantes) (toliau – Rekomendacijos) parengtos siekiant užtikrinti galimybę asmenims netrukdomai prieiti prie valstybinių vandens telkinių, laikantis paežerių ir pakrančių juostos apsaugos reikalavimų.
2. Rekomendacijų tikslas – specialiųjų planų koncepcijose numatyti valstybės viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų teritorijų (vandens telkinių ir jų pakrančių) apsaugos, tvarkymo ir naudojimo, kitos ūkinės veiklos vykdymo principus.
3. Rekomendacijos skirtos planavimo organizatoriams, planų rengėjams rengiant rajono ar vietovės lygmens tvarkymo specialiuosius planus, kai planuojamos valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių (ežerų, tvenkinių, upių) ir jų pakrančių rekreacinės teritorijos, viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros išdėstymas šiose teritorijose. Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 (Žin., 2003, Nr. 98-4394).
4. Šiose Rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II. VIEŠOSIOS PASKIRTIES REKREACIJAI IR POILSIUI SKIRTŲ TERITORIJŲ (VANDENS TELKINIŲ IR JŲ PAKRANČIŲ) APSAUGOS, TVARKYMO IR NAUDOJIMO, KITOS ŪKINĖS VEIKLOS VYKDYMO PRINCIPAI
5. Vandens telkiniai ir jų pakrantės yra vienos vertingiausių estetiniu, rekreaciniu ir ekologiniu aspektais teritorijų, todėl šių teritorijų planavimas turi užtikrinti racionalų rekreacinių išteklių naudojimą ir darnaus vystymosi principų įgyvendinimą. Viešojo naudojimo rekreacinių teritorijų (vandens telkinių ir jų pakrančių) planavimo uždaviniai nustatomi ir derinami su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos vandens (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos žemės (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos turizmo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 944 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2013 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 97-3939; 2010, Nr. 88-4636) ir kitų teisės aktų nuostatomis, savivaldybių teritorijų ir jų dalių bendrųjų planų, kitų aukštesnio lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniais.
6. Specialiųjų planų rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės.
7. Vandens telkiniai ir jų pakrantės turi būti planuojamos ir tvarkomos taip, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai. Vandens telkinių ir jų pakrančių naudojimo režimas, apsaugos ir tvarkymo priemonės turi būti parenkamos pagal vietovės specifiką, įvertinant vandens telkinio aplinkos jautrumą, gretimos aplinkos pritaikymo rekreacijai galimybes, visuomenės poreikius, nacionalinius turistinius maršrutus ir kitas sąlygas. Urbanizuotose, agrarinėse ir gamtinėse teritorijose taikytini skirtingi viešojo naudojimo rekreacinių teritorijų (vandens telkinių ir jų pakrančių) vystymo prioritetai ir tvarkymo principai ir tai rekomenduojama įvertinti rengiant atitinkamus specialiojo planavimo dokumentus: 7.
8. rengiant žemėtvarkos schemas, kuriose nustatomi agrarinių teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai, koncepcijos dalyje rekomenduojama: 7.1.
9. nustatyti ūkinės veiklos kryptis, atitinkančias vietovės gamtines ir ūkines sąlygas (dirvožemių fizinės ir agrocheminės savybės, žemės naudojimo sudėtis, reljefas, rekreacinės, saugomos teritorijos); 7.1.
10. nustatyti vandens telkinių pakrančių teritorijas, kuriose taikomi ūkinės veiklos apribojimai; 7.1.
11. nustatyti vandens telkinių eroduojamus šlaitus, potvynių užliejamas zonas, apleistos žemės plotus, gamtinio karkaso teritorijas, kur nėra galimybės vystyti rekreacinės, žemės ūkio ir kitos ūkinės veiklos ir kuriose žemę tikslinga apsodinti mišku; 7.1.
12. nustatyti vandens telkinius ir jų pakrantes, kitus rekreacinius ir kultūros paveldo objektus, kurių lankymui reikalingas vietinės reikšmės kelių tinklas; 7.
13. rengiant kompleksinius žemės ūkio ir kaimo plėtros projektus seniūnijos, kelių kaimų ar vieno kaimo teritorijai koncepcijos dalyje rekomenduojama: 7.2.
14. nustatyti kaimo plėtros prioritetus, apibrėžti kaimo infrastruktūros struktūrą, įvardinti potencialias rekreacinių teritorijų – stovyklaviečių, paplūdimių, parkų, želdynų, kaimo turizmo pastatų išdėstymo, apžvalgos aikštelių ir kitų poilsio vietų zonas; 7.2.
15. nustatyti aplinkos apsaugos principus – pažymėti vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, gamtinio karkaso teritorijas, nustatyti vandens telkinių pakrančių atkarpas, kur reikia taikyti priemones dirvožemių apsaugai nuo erozijos, natūralių biocenozių apsaugos ir priežiūros priemones; 7.2.
16. numatyti kitų teisinių priemonių, užtikrinančių laisvą priėjimą prie vandens telkinių ir laisvą judėjimą pakrantėmis, taikymą (kelių servitutai, sutartys su savininkais, žemės paėmimas visuomenės poreikiams); 7.2.
17. suformuoti uždavinius įvardintoms plėtros kryptims ir vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymui įgyvendinti bei problemoms spręsti; 7.
18. žemės konsolidacijos projektų koncepcijos dalyje rekomenduojama: 7.3.
19. nustatyti kaimo infrastruktūros plėtros kryptis, numatyti zonas, kuriose gali būti išdėstomi gyvenamieji, rekreaciniai, kaimo turizmo, stovyklaviečių ar kiti statiniai ir kaimo infrastruktūros objektai (elektros linijos, keliai); 7.3.
20. numatyti žemės sklypus, reikalingus viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui ar kitiems visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka; 7.3.
21. numatyti priemones, kurios leistų pagerinti ar atkurti agrarinių teritorijų rekreacinius vandens telkinių ir jų pakrančių išteklius, skatintų kaimo turizmą, tradicinius amatus ir kitas tradicines veiklas; 7.3.
22. nustatyti ūkinės veiklos apribojimus gamtinio karkaso, vandens telkinių ir jų pakrančių ir kitose rekreacinėse teritorijose; 7.3.
23. numatyti kitų teisinių priemonių, užtikrinančių laisvą priėjimą prie vandens telkinių ir laisvą judėjimą pakrantėmis, taikymą (vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, servitutai, sutartys su savininkais, žemės išpirkimas); 7.
24. turizmo ir rekreacijos schemų (planų, projektų) koncepcijos dalyje rekomenduojama: 7.4.
25. nustatyti rekreacinių (vandens telkinių ir jų pakrančių) išteklių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos principus; 7.4.
26. nustatyti viešosios turizmo ir poilsio paslaugų infrastruktūros plėtrai naujas rekreacines teritorijas; 7.4.
27. nustatyti vandens telkinių pakrančių rekreacinį talpumą, plėtojamos viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros struktūrą (turistinių trasų, takų, poilsio ir sustojimo aikštelių, stovyklaviečių, poilsiaviečių, paplūdimių, prieplaukų zonas), siekiant racionaliai naudoti, neviršyti pajėgumo atsikurti ir gausinti, taip pat įvertinant galimybes atkurti planuojamos vandens telkinio aplinkos rekreacinius išteklius; 7.4.
28. numatyti teisinių priemonių, užtikrinančių laisvą priėjimą prie vandens telkinių ir laisvą judėjimą pakrantėmis, taikymą (servitutai, susisiekimo sistemų organizavimas, sutartys su savininkais, žemės išpirkimas); 7.
29. valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų koncepcijos dalyje rekomenduojama: 7.5.
30. nustatyti valstybinių parkų, biosferos rezervatų ar draustinių apsaugos ir tvarkymo kryptis ir prioritetus, kraštovaizdžio tvarkymo zonas; 7.5.
31. nustatyti rekreacinės infrastruktūros vystymo kryptis, rekreacinės aplinkos kokybės užtikrinimo principus (rekreacinių išteklių atkūrimo ar pagerinimo, sąlygų kaimo turizmui gerinti, stovyklavietėms, kempingams, turizmo centrams, poilsio namams išdėstyti, hidroparkams formuoti nustatymo), atitinkančius rekreacinių miškų, rekreacinių vandenų, rekreacinių agrarinių teritorijų, gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės, rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus; 7.5.
32. nustatyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir tvarkymo kryptis; 7.5.
33. nustatyti kraštovaizdžio formavimo, bendruosius ekologinės apsaugos principus, atitinkančius kraštovaizdžio tvarkymo zonos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus; 7.5.
34. numatyti priemones, kurios leistų atkurti ūkinės veiklos pažeistą gamtinį kraštovaizdį, ekosistemas ir objektus; 7.5.
35. numatyti kitų priemonių, kurios leistų užtikrinti vandens telkinių ir jų pakrančių, kitų rekreacinių teritorijų bei objektų prieinamumą, poilsiautojų saugumo reikalavimus, taikymą (vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, servitutai, sutartys su savininkais, žemės sklypai, reikalingi viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui ir kitiems visuomenės poreikiams); 7.
36. kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų koncepcijos dalyje rekomenduojama: 7.6.
37. nustatyti vandens telkinių ir jų pakrančių kraštovaizdžio formavimo ir tvarkymo principus; 7.6.
38. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas pagal žemėnaudos pobūdį, teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus bei naudojimo intensyvumą; 7.6.
39. nustatyti siektinus formuojamo gamtinio, kaimiškojo ir miestiškojo kraštovaizdžio struktūros optimalumo (kokybės) etalonus, įvertinant visų galimų prioritetų zonų reikalavimus; 7.6.
40. numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius formuojamo gamtinio, kaimiškojo ir miestiškojo kraštovaizdžio estetinę kokybę, gamtinio karkaso formavimą, vandens telkinių ir jų pakrančių racionalų naudojimą, apsaugą ir tvarkymą. III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Planavimo organizatoriams, planų rengėjams rekomenduojama šių rajono ar vietovės lygmens tvarkymo specialiųjų planų koncepcijos rengimo stadijoje taikyti šias Rekomendacijas.
42. Planavimo organizatoriams, planų rengėjams šių specialiųjų planų koncepcijų pagrindu rengiamuose sprendiniuose numatyti, kad asmenys galėtų pasinaudoti savo teise, numatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose, prieiti prie vandens telkinių ir naudotis jais, lankyti kitas viešojo naudojimo rekreacines teritorijas ir bendrojo naudojimo objektus. _________________