ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS SPRENDIMAS DĖL PUBLIKACIJOJE „GARSAUS MEDIKO SKUNDAS – IŠBANDYMAS LIGONIAMS“ („LIETUVOS ŽINIOS“, 2011-02-02, NR. 27/12854) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2011 m. birželio 17 d. Nr. SPR-58 Vilnius Š. m. kovo 17 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjo Gedimino Degučio skundą dėl publikacijoje „Garsaus mediko skundas – išbandymas ligoniams“ („Lietuvos žinios“, 2011-02-02, Nr. 27/12854) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas skunde teigia, kad minėtos publikacijos antraštėje „Garsaus mediko skundas – išbandymas ligoniams“ ir teiginiuose „Vienos protezus gaminančios kompanijos protegavimu kolegų įtariamas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vyras G. Degutis“, „Kasmet protezavimo operacijų Lietuvoje laukia apie 22 tūkst. ligonių“, „Centralizuotai pirkdama protezus valstybė sutaupo milijonines lėšas, nes moka perpus ar dar mažesnę nei rinkos kainą“, „Anot jo, viešųjų pirkimų konkursas buvo sustabdytas, nes R. Degutis pareiškė <...>“, „Tačiau, R. J. Kalesinsko teigimu, ligoniams, atsižvelgiant į jų ūgį ir svorį, reikia skirtingų protezų“, „Tuomet gali kilti pagrįstų įtarimų – kam naudinga, kad 28 mln. litų, valstybės kas dvejus metus skiriami protezams įsigyti, patektų į vienas rankas?“, „Vilniaus universitetinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vyr. ordinatorius, gydytojas ortopedas traumatologas G. Degutis <...>“, „Jis paaiškino, kad viešųjų pirkimų konkurso metu negalima pirkti kelių skirtingų gaminių, o tik vieną“ paskelbta tikrovės neatitinkanti ir jo garbę bei orumą žeminanti informacija. Pareiškėjas pažymėjo, kad minėta informacija yra neobjektyvi ir paskelbtos iškreiptos nuomonės. Pareiškėjas prašo: 1) išnagrinėti jo skundą; 2) įspėti viešosios informacijos rengėją dėl nustatytų pažeidimų ir reikalauti juos pašalinti; 3) pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją; 4) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje. Žurnalistų etikos inspektorė, tirdama pareiškėjo skundą, kreipėsi į laikraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiąjį redaktorių Valdą Vasiliauską, prašydama paaiškinti ginčo objektu esančios informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes bei pateikti savo poziciją dėl susidariusios situacijos. Viešosios informacijos rengėjo paaiškinimus pateikė publikacijos „Garsaus mediko skundas – išbandymas ligoniams“ („Lietuvos žinios“, 2011-02-02, Nr. 27/12854) rengėja Kristina Kučinskaitė-Grudienė, kuri nurodė, kad rengdama ginčo objektu esančią publikaciją gavo įvairių gydymo įstaigų ir organizacijų, taip pat valstybinių tarnybų raštų kopijas, telefonu apklausė daugiau nei penkis pašnekovus. Anot K. Kučinskaitės-Grudienės, susidomėjimas endoprotezų stygiaus tema kilo po vieno laikraščio skaitytojo skambučio, kuomet jis pasiskundė, kad prieš pusmetį jam turėjo būti atlikta kelio sąnario protezavimo operacija, tačiau ji buvo atidėta, kadangi gydymo įstaiga neturėjo pakankamai protezų ir laukė, kol juos konkurso būdu nupirks Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK). K. Kučinskaitė-Grudienė paaiškino, kad VLK Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Runkelė jai papasakojo, kad protezų pirkimo konkursas buvo paskelbtas laiku, tačiau dėl pareiškėjo raštų įvairioms institucijoms procedūra buvo sustabdyta neribotam laikui. K. Runkelės teigimu, minėti pareiškėjo raštai buvo pateikti labai ne laiku, kadangi norint pakeisti (patobulinti) viešųjų pirkimų konkurso procedūras, tą reikia daryti, kai konkursas jau įvykęs ir iki naujo konkurso paskelbimo likę dveji metai, nes tuomet užtektų laiko rasti tinkamą sprendimą, o pacientams nereikėtų laukti eilėje. K. Kučinskaitė-Grudienė taip pat pateikė paaiškinimus dėl visų ginčo objektu esančių teiginių paskelbimo bei jos poziciją patvirtinančių raštų kopijas. Žurnalistų etikos inspektorė, pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, nustatė: Fizinio asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Konkrečiu atveju sprendžiant, ar visuomenės informavimo priemonėje buvo paskelbta pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija, būtina nustatyti, ar ginčo objektu esančiuose teiginiuose buvo paskelbta žinia ar nuomonė. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis nustato, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas tikras faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Žeminančiomis žiniomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą kritiką ir ne visai tikslią informaciją. Viešosios informacijos rengėjas, veikdamas sąžiningai ir turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, gali pateikti informaciją su tam tikrais netikslumais ir išreikšti agresyvią kritiką, tačiau neleistina skelbti tokios informacijos, kuria siekiama viešąjį asmenį pažeminti. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtintoje viešojo asmens sąvokoje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vadovauja viešosios įstaigos statusą turinčiam juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešoji įstaiga ? tai pagal minėtą įstatymą ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Atsižvelgiant į šią sąvoką ir joje numatytą viešosios įstaigos veiklos tikslą, darytina išvada, kad juridinis asmuo, kuriam vadovauja pareiškėjas, yra įgaliotas teikti viešąsias paslaugas ir administruoti jų teikimą. Tuo tarpu pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, yra įgaliotas užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų teikimą bei jų administravimą, todėl jis gali būti priskirtas viešųjų asmenų kategorijai. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar viešosios informacijos rengėjas, publikacijoje paskelbęs informaciją apie viešąjį asmenį, sąžiningai informavo visuomenę apie jo veiklą ir ar neperžengė teisės skleisti informaciją ribų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo objektu esančios publikacijos kontekstą, teiginyje „Vienos protezus gaminančios kompanijos protegavimu kolegų įtariamas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vyras G. Degutis“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad pareiškėjo siūlymai keisti sąnarių endoprotezų viešojo pirkimo konkurso sąlygas sukėlė įtarimų, jog jis galimai globojo bei užtarė vieną iš protezus gaminančių įmonių. Šiame teiginyje paskelbtos informacijos atitiktį tikrovei patvirtina Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos 2010-07-20 rašte nurodyta informacija: „VŠĮ VU SK Centro filialo siūlymas paruošti vieną vienintelę specifikaciją ir sudaryti galimybę pirkti tik iš vienos firmos yra diskriminuojantis ir skatinantis atsirasti monopolininką. <...> Bet koks trumpalaikis ir proginis bandymas politikuoti pacientų sveikatos ir Lietuvos ortopedų pasiektų gerų gydymo rezultatų sąskaita yra neperspektyvus bei nepriimtinas“ bei kitose visuomenės informavimo priemonėse anksčiau paskelbta ir nepaneigta informacija: „Į pasitarimą netikėtai atvyko ūkio ministras D. Kreivys bei universitetinės ligoninės „Santariškių klinikos“ Centro filialo direktorius Gediminas Degutis. G. Degutis sakė, jog yra firma, kuri endoprotezus gali tiekti 30 procentų pigiau. Tačiau kokia tai firma, nepasakė. Po to konkursas buvo sustabdytas“ („Kodėl nekeičiami klubo sąnariai?“, www.selonija.lt, 2010-11-02), „Jis įsitikinęs, kad tokios didžiulės įvairovės visiškai vienodo lygio endoprotezų Lietuvai tikrai nereikia, nes tokiu būdu tenkinami tik konkrečių tiekėjų interesai ir švaistomi pinigai. Pakaktų visoms ligoninėms nupirkti vieno ar dviejų palankiausią kainą pasiūliusių teikėjų endoprotezus. Taip būtų užtikrinta tikra konkurencija ir pavyktų sutaupyti iki 30 proc. pirkimams iš Privalomojo sveikatos fondo biudžeto skiriamų pinigų. Mat didesnį užsakymą gavęs tiekėjas visuomet pasiryžęs daryti didesnes nuolaidas“ („Ligoninės ir pacientai liko be protezų“, www.valstietis.lt, 2010-11-07). Akivaizdu, kad viešosios informacijos rengėjas turėjo pagrindą pasitikėti minėta informacija, kadangi ją suteikė kompetentingi subjektai, t. y. Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos prezidentas Romas Jonas Kalesinskas, gydytojas ortopedas traumatologas Dalius Jakubėnas bei pats pareiškėjas, todėl tokios informacijos paskelbimas neperžengė teisės skleisti informaciją ribų ir nepažemino pareiškėjo garbės ir orumo. Pareiškėjas skundžiasi dėl teiginyje „Kasmet protezavimo operacijų Lietuvoje laukia apie 22 tūkst. ligonių“ nurodyto neteisingo protezavimo operacijų laukiančių žmonių skaičiaus. Atsižvelgiant į VLK publikacijoje „Valstybinės ligonių kasos nupirkti endoprotezai keliaus į ligonines“ (www.vlk.lt, 2010-12-10) viešai paskelbtą informaciją, nustatyta, kad 2010 metų pabaigoje sąnarių endoprotezų laukiančiųjų eilėje buvo 12 043 asmenys, 2009 metų pabaigoje – 17 363 asmenys, 2008 metų pabaigoje – 20 039 asmenys. Viešosios informacijos rengėjo nurodytas sąnarių endoprotezavimo operacijų laukiančių asmenų skaičius neatitinka VLK paskelbtų duomenų, todėl darytina išvada, kad ginčo teiginyje paskelbta neteisinga informacija. Be to, VLK pateiktoje informacijoje nurodė, kad 2010 metų pabaigoje 8167 asmenys laukė planinės klubo sąnario operacijos ir 3878 asmenys – kelio sąnario operacijos, o VLK vykdė konkursą dėl klubų, kelių sąnarių endoprotezų ir jų priedų pirkimo, todėl viešosios informacijos rengėjo argumentai, jog buvo nurodyti bendri protezavimo operacijų skaičiai, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad tikrovės neatitinkantis protezavimo operacijų laukiančių žmonių skaičiaus nurodymas negali būti laikomas neesminiu netikslumu, dėl kurio buvimo viešosios informacijos rengėjui nebūtų taikoma atsakomybė, kadangi teiginyje paskelbtas skaičius kardinaliai iškreipia realią situaciją, be to, anksčiau nurodyti VLK viešai paskelbti duomenys visuomenei buvo prieinami ir pateikti anksčiau nei paskelbta ginčo objektu esanti publikacija, todėl viešosios informacijos rengėjas turėjo realią galimybę gauti ir paskelbti teisingą ir tikslią informaciją. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, o šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas žurnalistus įpareigoja teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs neteisingą sąnarių endoprotezavimo operacijų laukiančių asmenų skaičių ir tinkamai nepatikrinęs šio fakto tikrumo, pažeidė minėtas nuostatas. Teiginyje „Centralizuotai pirkdama protezus valstybė sutaupo milijonines lėšas, nes moka perpus ar dar mažesnę nei rinkos kainą“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie centralizuotų protezų pirkimo metu sutaupytų lėšų dydį ir jų sutaupymo priežastis. Viešosios informacijos rengėjo paaiškinimai, jog šios informacijos tikrumą pagrindžia pareiškėjo atliktos apklausos apie gamintojų galimas taikytinas nuolaidas rezultatai, rodantys, kad jie taikytų nuo 30 iki 50 proc. nuolaidas ir tokiu būdu būtų sutaupomos milijoninės lėšos, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad viešosios informacijos rengėjas iškraipė turimą informaciją apie pareiškėjo apklausą, kadangi pareiškėjas minėtą apklausą atliko dar nepaskelbus viešojo pirkimo konkurso dėl sąnarių endoprotezų pirkimo rezultatų ir nežinodamas, kokių realių finansinių pasekmių turės jo apklausos rezultatai ir pasiūlymai. Tai reiškia, kad viešosios informacijos rengėjas ginčo teiginyje paskelbė informaciją, kuri buvo pateikta visiškai kitame kontekste ir neapėmė teiginyje paskelbtų faktų realaus egzistavimo, todėl darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas, atidžiai ir rūpestingai nepatikrinęs faktų, paskelbė neteisingą informaciją ir pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teiginyje „Anot jo, viešųjų pirkimų konkursas buvo sustabdytas, nes R. Degutis pareiškė <...>“ neteisingai nurodyta pareiškėjo vardo pirmoji raidė laikytina neesminiu netikslumu, kadangi šis netikslumas neturi įtakos R. J. Kalesinsko pasakytų faktų egzistavimui, be to, visoje ginčo publikacijoje pareiškėjo vardas ir pavardė bei jo vardo pirmoji raidė ir pavardė nurodyti teisingai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas neteisingai nurodęs pareiškėjo vardo pirmąją raidę nepažemino jo garbės ir orumo ir nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo. Teiginyje „Tačiau, R. J. Kalesinsko teigimu, ligoniams, atsižvelgiant į jų ūgį ir svorį, reikia skirtingų protezų“ paskelbta konstatuojamoji informacija apie priežastis (požymius), dėl kurių ligoniams reikalingi skirtingi sąnarių endoprotezai. Atsižvelgiant į R. J. Kalesinsko 2011-02-15 atsakyme pateiktą informaciją apie tai, kad sąnarių endoprotezai Lietuvoje neperkami pagal pacientų ūgį ar svorį, ir į Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos 2010-07-20 rašte nurodytą informaciją: „<...> Lietuvoje pacientui turi būti suteikta galimybė pasirinkti saugų sąnario endoprotezavimo metodą, kuris, visų pasaulio ortopedų traumatologų supratimu, yra tas, kurį chirurgas gerai įvaldęs ir patyręs. Tai pasiekiama ilgus metus nuosekliai mokantis dirbti su nauja endoprotezų sistema bei tobulinantis šioje sudėtingoje ir tam tikra prasme kaprizingoje chirurgijos srityje“, „Nėra tokio vieno endoprotezo, kuris tiktų visiems pacientams. Vykdant centralizuotą pirkimą, neįmanoma į vieną specifikaciją sutalpinti keleto, skirtingų pagal savo filosofiją, gaminių savybes“ – darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina, kad sąnarių endoprotezų pirkimas, nustatant kelias technines specifikacijas, konkrečiu atveju yra siejamas su sąnarių endoprotezavimo operacijas atliekančių gydytojų gebėjimais naudoti skirtingus endoprotezų tipus ir operacijas vykdančių ligoninių techninėmis sąlygomis, bet ne operuojamų žmonių ūgiu ir svoriu, kadangi šie požymiai neturi esminės įtakos sąnario endoprotezo tipo pasirinkimui. Todėl konstatuotina, kad viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs neteisingą informaciją, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant į ginčo objektu esančios publikacijos kontekstą, teiginyje „Tuomet gali kilti pagrįstų įtarimų – kam naudinga, kad 28 mln. litų, valstybės kas dvejus metus skiriami protezams įsigyti, patektų į vienas rankas?“ keliamu klausimu buvo paskelbta informacija, kad sąnarių endoprotezams įsigyti kas dvejus metus skiriama 28 mln. litų, kurie gali atitekti vienam konkrečiam asmeniui. Šiame teiginyje paskelbtą informaciją siejant su teiginyje „Vienos protezus gaminančios kompanijos protegavimu kolegų įtariamas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vyras G. Degutis“ paskelbta informacija, akivaizdu, kad viešosios informacijos rengėjas visuomenei perša išvadą, jog minėta pinigų suma ar jos dalis gali atitekti pareiškėjui jam siekiant patenkinti asmeninius interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos 2010-07-20 rašte ir R. J. Kalesinsko 2011-03-09 atsakyme nurodytą informaciją, kad jis viešosios informacijos rengėjui neteikė konkrečių skaičių apie endoprotezų pirkimui skiriamas pinigų sumas ir nekėlė klausimo dėl pavojaus ir lėšų pateikimo į „vienas rankas“, darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas savo sukurtą informaciją, kurios iš tikrųjų negavo iš R. J. Kalesinsko, priskyrė jam ir tokiu būdu paskelbęs netikslią ir neteisingą informaciją pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėjas teigia, kad teiginyje „Vilniaus universitetinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vyr. ordinatorius, gydytojas ortopedas traumatologas G. Degutis <...>“ neteisingai nurodytos jo pareigos ir tokiu būdu pažeminta jo garbė ir orumas. Pažymėtina, kad šiuo metu pareiškėjas eina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo direktoriaus pareigas bei dirba gydytoju ortopedu-traumatologu, tačiau interneto tinklalapyje http://senas.sveikas.lt/katalogai/medikai/medikas/gediminas-degutis-12903/, kuriame paskelbta informacija vadovavosi viešosios informacijos rengėjas, nurodyta, kad pareiškėjas yra VšĮ Vilniaus universitetinės Raudonojo kryžiaus ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vyr. ordinatorius, gydytojas ortopedas traumatologas, t. y. paskelbtos pareiškėjo anksčiau eitos pareigos. Akivaizdu, kad viešosios informacijos rengėjas ginčo teiginyje paskelbė nebeaktualius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie nėra žeminančio pobūdžio, kadangi juose nėra teigiama apie pareiškėjo padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti ne visai tikslią informaciją, darytina išvada, kad netikslus pareiškėjo pareigų nurodymas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, kadangi ginčo teiginyje nurodytos pareiškėjo pareigos nėra įžeidžiančios ar žeminančios, nepateiktos menkinamąja forma, be to, jos buvo anksčiau paskelbtos ir nepaneigtos kitoje visuomenės informavimo priemonėje, t. y. interneto tinklalapyje www.sveikas.lt, kurios tikslas yra vartotojams suteikti išsamios informacijos apie mediciną, farmaciją ir sveikatos priežiūrą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. Teiginyje „Jis paaiškino, kad viešųjų pirkimų konkurso metu negalima pirkti kelių skirtingų gaminių, o tik vieną“ paskelbta konstatuojamoji informacija apie pareiškėjo nepritarimą, kad būtų perkami keli skirtingi sąnarių endoprotezų gaminiai ir siūlymą pirkti tik vieną. Pažymėtina, kad viešosios informacijos rengėjas iškreipė pareiškėjo 2010-06-09 rašte Viešųjų pirkimų tarnybai Nr. V7-534 pateiktą informaciją. Šiame rašte buvo nurodyta: „Mes pasiūlėme, kad būtų viena endoprotezų techninė specifikacija, kuri neužkirstų galimybės visoms dabar nurodytoms firmoms dalyvauti konkurse ir konkuruoti kainomis“. Tai reiškia, jog pareiškėjas siūlė vieną, bet ne kelis perkamo objekto ir pirkimo sąlygų variantus. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtoje techninės specifikacijos sąvokoje numatyta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – tai pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka. Atsižvelgiant į šią sąvoką, akivaizdu, kad pareiškėjo siūlymo objektas apėmė ne vieną konkretų gaminį, bet vienodus perkamiems gaminiams ir paslaugoms taikytinus duomenis, reikalavimus. Konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas, ginčo teiginyje teigdamas apie pareiškėjo siūlymą pirkti vieną gaminį, paskelbė neteisingą ir netikslią informaciją ir tokiais veiksmais pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Publikacijos antraštėje „Garsaus mediko skundas – išbandymas ligoniams“ viešosios informacijos rengėjas paskelbė vertinamojo pobūdžio nuomonę apie publikacijoje aprašytus įvykius. Šiuo teiginiu nėra konstatuojamas koks nors konkretus faktas, tačiau jis atskleidžia viešosios informacijos rengėjo požiūrį į pareiškėjo veiksmus, dėl kurių buvo sustabdytas viešojo pirkimo konkursas, ir dėl minėto konkurso sustabdymo atsiradusias pasekmes. Ginčo teiginyje paskelbta nuomonė savo pobūdžiu nėra įžeidžianti ar žeminanti ir ji remiasi konkrečiais faktais, t. y. tuo, kad dėl pareiškėjo skundų Viešųjų pirkimų tarnybai buvo sustabdytas klubų, kelių sąnarių endoprotezų ir jų priedų viešojo pirkimo konkursas ir dėl šios priežasties kai kuriems ligoniams buvo atidėtos operacijos, kadangi ligoninėse pritrūko sąnarių endoprotezų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjo nuomonė yra išreikšta sąžiningai ir etiškai, neperžengiant teisės skleisti informaciją ribų. Žurnalistų etikos inspektorė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl teiginiuose „Kasmet protezavimo operacijų Lietuvoje laukia apie 22 tūkst. ligonių“, „Centralizuotai pirkdama protezus valstybė sutaupo milijonines lėšas, nes moka perpus ar dar mažesnę nei rinkos kainą“, „Tačiau, R. J. Kalesinsko teigimu, ligoniams, atsižvelgiant į jų ūgį ir svorį, reikia skirtingų protezų“, „Tuomet gali kilti pagrįstų įtarimų – kam naudinga, kad 28 mln. litų, valstybės kas dvejus metus skiriami protezams įsigyti, patektų į vienas rankas?“, „Jis paaiškino, kad viešųjų pirkimų konkurso metu negalima pirkti kelių skirtingų gaminių, o tik vieną“ paskelbtos informacijos yra pagrįstas, kadangi viešosios informacijos rengėjas šiuose teiginiuose paskelbė neteisingą ir netikslią informaciją ir tokiais veiksmais pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėjo skundas dalyje dėl publikacijos antraštėje „Garsaus mediko skundas – išbandymas ligoniams“ ir teiginiuose „Vienos protezus gaminančios kompanijos protegavimu kolegų įtariamas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vyras G. Degutis“, „Anot jo, viešųjų pirkimų konkursas buvo sustabdytas, nes R. Degutis pareiškė <...>“, „Vilniaus universitetinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vyr. ordinatorius, gydytojas ortopedas traumatologas G. Degutis <...>“ paskelbtos informacijos pripažintinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodytas prašymas žurnalistų etikos inspektorei Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tvarka pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas paneigtų tikrovės neatitinkančią ir jo garbę bei orumą žeminančią informaciją, negali būti įgyvendintas, kadangi minėta nuostata bei įstatymo 44 straipsnis žurnalistų etikos inspektorei suteikia teisę reikalauti paneigti informaciją tik tuomet, kai nustatoma, kad ginčo objektu esanti informacija tiek neatitinka tikrovės, tiek žemina asmens garbę ir orumą. Konkrečiu atveju teiginiuose „Kasmet protezavimo operacijų Lietuvoje laukia apie 22 tūkst. ligonių“, „Centralizuotai pirkdama protezus valstybė sutaupo milijonines lėšas, nes moka perpus ar dar mažesnę nei rinkos kainą“, „Tačiau, R. J. Kalesinsko teigimu, ligoniams, atsižvelgiant į jų ūgį ir svorį, reikia skirtingų protezų“, „Tuomet gali kilti pagrįstų įtarimų – kam naudinga, kad 28 mln. litų, valstybės kas dvejus metus skiriami protezams įsigyti, patektų į vienas rankas?“, „Jis paaiškino, kad viešųjų pirkimų konkurso metu negalima pirkti kelių skirtingų gaminių, o tik vieną“ paskelbta informacija yra netiksli ir neteisinga, tačiau nežemina pareiškėjo garbės ir orumo, todėl minėtas pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Vadovaudamasi nurodytais motyvais ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 bei 5 punktais ir 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu, žurnalistų etikos inspektorė nusprendė: 1. Pripažinti pareiškėjo skundą iš dalies pagrįstu. 2. Įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Lietuvos žinios“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo. 3. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjui bei UAB „Lietuvos žinios“ generaliniam direktoriui ir laikraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiajam redaktoriui Valdui Vasiliauskui. 4. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje. Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta laikraštyje „Lietuvos žinios“. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________