Vilnius

Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA ______________________________________________________________________________ IŠVADA DĖL 2005 M GEGUŽĖS 13 D. SEIMO VALDYBOS SPRENDIMO NR. 282 ATITIKIMO SEIMO STATUTO 145 STRAIPSNIO 2 DALIES NUOSTATOMS 2011-06-23 Nr. 101-I-16 Vilnius Seimo Etikos ir procedūrų komisija: Vaidotas Bacevičius, Vytautas Bogušis, Vida Marija Čigriejienė, Julius Dautartas, Jonas Juozapaitis, Rūta Rutkelytė, Algimantas Salamakinas, Dalia Teišerskytė, gavusi Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio prašymą, sprendė, ar Seimo valdybos 2005 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 282 patvirtinto „Nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo užsakymo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) III dalies 3, 4, 5, 6, ir 7 punktai atitinka Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja: 2011 m. birželio 16 d. keturiasdešimt Seimo narių kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo valdybą dėl nepriklausomo ekspertinio Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2889 (toliau – Projektas Nr. XIP-2889) bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2890 (toliau –Projektas Nr. XIP-2890) įvertinimo. Seimo nariai 2011 m. birželio 16 d. rašte Seimo valdybai nurodė, kad: „Nurodytais įstatymų projektais yra siekiama iš esmės pertvarkyti bendruosius gamtinių dujų sektoriaus veiklos organizavimo ir funkcionavimo principus, be kitų dalykų taip pat įtvirtinant ir nuostatas dėl gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo nuo gavybos bei tiekimo veiklos bei numatomo reguliavimo reikalavimų neatitinkančių gamtinių dujų įmonių savanoriškas ir priverstines kontrolės pertvarkymo procedūras. Akivaizdu, kad planuojama Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus pertvarka ir esminiai veikiančios gamtinių dujų sistemos pakeitimai turės didelę įtaką veiklos Lietuvos gamtinių dujų sektoriuje sąlygoms, Lietuvos ekonomikai, verslo ir investicinei aplinkai, gamtinių dujų sektoriaus raidos procesams. Akivaizdu, kad nustatomas teisinis reguliavimas turės įtakos vartotojų mokamai dujų kainai.“ Lietuvos Respublikos Seimo statutas (toliau – Statutas) 145 straipsnyje numato, kada turi būti prašoma privalomų išvadų dėl įstatymo projekto. Šio straipsnio 2 dalyje teigiama, kad jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas. Pagrindinio Seimo Ekonomikos komiteto 2011 m. birželio 15 d. posėdyje pradėta Projekto Nr. XIP-2889 ir Projekto Nr. XIP-2890 svarstymo procedūra. Komitetas šio klausimo svarstymo nebaigė ir išvados dar nepriėmė. Statuto 145 straipsnyje pavedama Seimo valdybai nustatyti tvarką, kokia turi būti užsakomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas. Aprašo III dalies 3,4,5,6,7 punktuose yra nustatyta: „

1. Pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (toliau – Seimo narių grupė), parėmę iniciatyvą užsakyti nepriklausomą ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą (toliau – ekspertinis įvertinimas), apie tai raštu informuoja Seimo seniūnų sueigą bei Seimo posėdžių sekretoriatą.
2. Jeigu Seimo posėdyje priimamas protokolinis nutarimas užsakyti ekspertinį įvertinimą, pagrindinis komitetas per 5 darbo dienas turi pateikti Seimo valdybai siūlymus dėl asmens (asmenų), kuris (kurie) atliks ekspertinį įvertinimą, (toliau – ekspertas) kvalifikacinių reikalavimų, klausimų (pavedimų) ekspertui, ekspertinio įvertinimo pateikimo terminų ir tvarkos, atsižvelgdamas į tokius teisės aktų projektų vertinimo principus, kaip proporcingumas, profesionalumas, nešališkumas.
3. Pagrindinio komiteto sprendimas, kuriame išdėstyti siūlymai dėl asmens (asmenų), kuris (kurie) atliks ekspertinį įvertinimą, (toliau – ekspertas) kvalifikacinių reikalavimų, klausimų (pavedimų) ekspertui, ekspertinio įvertinimo pateikimo terminų ir tvarkos, skelbiamas spaudoje Seimo statuto 126 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Seimo valdyba apsvarsto pagrindinio komiteto sprendime išdėstytus siūlymus. Kai Seimo valdyba nusprendžia pagrindinio komiteto siūlymams pritarti, priimamas Seimo valdybos sprendimas patvirtinti pagrindinio komiteto siūlymus ir perduoti juos Seimo kanceliarijai vykdyti ekspertinio įvertinimo viešąjį pirkimą įstatymų nustatyta tvarka.
5. Jeigu Seimo valdyba nepritaria pagrindinio komiteto siūlymams, šie siūlymai grąžinami pagrindiniam komitetui pakartotinai svarstyti.“. Seimo valdyba, remdamasi 2005 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 282, nutarė įtraukti į birželio 21 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę Seimo protokolinio nutarimo projektą, pavesdama šį projektą pateikti LSDP frakcijos seniūnui A. Butkevičiui (darbotvarkėje šis klausimas buvo įtrauktas kaip rezervinis). Klausimas 2011 m. birželio 21 d. Seimo posėdyje nesvarstytas. Šio posėdžio metu Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis informavo: „Gerbiamoji posėdžio pirmininke, šiuo atveju, kaip žinote, protokolinio nutarimo projektas dėl gamtinių dujų problemų buvo įrašytas į darbotvarkę, bet mes, pasitarę frakcijoje, nutarėme kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ar nėra normų prieštaravimų tarp valdybos nutarimo ir Seimo statuto normų. Todėl mes kreipsimės į kolegą A. Salamakiną ir, jeigu gausime vienokį ar kitokį atsakymą, šį protokolinį nutarimą registruosime kitam plenariniam posėdžiui.“. Kaip teigia Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalis nesuteikia Seimo valdybai teisės nustatyti papildomas, Seimo statuto reikalavimus išplečiančias ir esmingai įstatymleidystės subjektų teises mažinančias statutines sąlygas, tokias, kurios yra nustatytos Aprašo III dalies 3,4,5,6,7 punktuose. Juk apie jokį Seniūnų sueigos ar Seimo posėdžių sekretoriato informavimą, apie būtinybę priimti Seimo protokolinį nutarimą, apie pagrindinio komiteto sprendimą ir jo skelbimą spaudoje, apie Seimo valdybos kompetenciją atmesti pagrindinio komiteto siūlymus Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalyje, kituose Seimo statuto nuostatuose nekalbama. Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio nuomone, Aprašo III dalies 3,4,5,6,7 punktai prieštarauja Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalyje numatytiems reikalavimams: „III dalies 3 punkte yra nustatoma papildoma pareiga įstatymleidystės subjektui (Pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių) apie paramą iniciatyvai užsakyti nepriklausomą ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą apie tai raštu informuoti ne tik Seimo pirmininką ar Seimo valdybą, bet ir Seimo seniūnų sueigą bei Seimo posėdžių sekretoriatą. Tokie reikalavimai nėra nustatyti Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalyje, yra pertekliniai ir varžantys Seimo statuto nustatytą teisę ir pareigą įstatymleidystės subjektui inicijuoti privalomos išvados pateikimą. III dalies 4 punkte yra nustatomas papildomas, Seimo statute nenumatytas, esmingai varžantis įstatymleidystės subjekto įtvirtintą teisę inicijuoti privalomos išvados pateikimą reikalavimas, jog dėl privalomos išvados Seimas Seimo posėdyje turi priimtas protokolinis nutarimas užsakyti ekspertinį įvertinimą. Yra akivaizdu, jog egzistuoja techninė galimybė, jog Seimas tokio protokolinio nutarimo gali nepriimti. Tokiu atveju įstatymleidystės subjektas (Pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių) negali realizuoti savo konstitucinės statutinės teisės inicijuoti privalomos išvados pateikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra giliai išplėtojęs įstatymų leidybos proceso konstitucinę doktriną. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros“. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, inter alia 1993 m. lapkričio 8 d., 1997 m. gegužės 29 d., 2000 m. spalio 18 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2005 m. sausio 19 d., 2008 m. vasario 22 d. nutarimuose, yra atskleidęs įstatymų leidybos proceso sampratą ir konstatavęs, kad: pagal Konstituciją įstatymų leidybos procesas – tai visuma juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų, kad būtų priimtas įstatymas, ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka, kuri iš esmės yra įtvirtinta ir Konstitucijoje: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas – 68 straipsnyje, įstatymų priėmimas – 69 straipsnyje, įstatymų promulgavimas ir įsigaliojimas – 70–72 straipsniuose; tik pasibaigus vienai stadijai nuosekliai prasideda kita stadija; įstatymų priėmimo tvarka gali būti reguliuojama Seimo statutu, taip pat kitais įstatymais; negalima ignoruoti jokios Konstitucijoje, Seimo statute ar kituose įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijos ar įstatymų priėmimo taisyklės. Nagrinėjamu atveju yra pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarime konstatavo: „jeigu Seimo statute ar įstatymuose yra nustatyta, jog tam tikroje (-ose) įstatymų leidybos proceso stadijoje (-ose) turi būti atlikta įstatymo projekto patikra, tai inter alia turi būti atliktas įstatymu siekiamo santykių reguliavimo veiksmingumo vertinimas, įvertinama, ar įstatymas nesukels neigiamų pasekmių. Konstituciškai būtų nepateisinama, jeigu kurioje nors įstatymų leidybos stadijoje (inter alia įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimo, įstatymų priėmimo) tokia patikra nebūtų atlikta arba būtų atlikta ne toje (tose) įstatymų leidybos stadijoje (-ose). Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymu siekiamo ekonominių santykių reguliavimo veiksmingumo vertinimas turi būti atliekamas išsamiai, objektyviai, nešališkai, o prireikus turi būti kviečiami specialių žinių turintys asmenys. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos, būtent konstitucinio teisinės valstybės principo, įstatymų leidėjui kyla pareiga Seimo statute ir (ar) įstatymuose nustatyti tokį įstatymų leidybos proceso teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų ir (ar) Seimo pareiga rengiant ir (ar) priimant Seime teisės aktus, kuriais reguliuojami santykiai, galintys turėti įtakos inter alia kriminogeninei situacijai, neigiamų ekonominių pasekmių kilimui, atlikti tinkamą įstatymo projekto įvertinimą, inter alia dėl neigiamų pasekmių, kurias gali sukelti įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas.“ Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. sausio 19 d. nutarime konstatavo, jog įstatymų, kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ne tik Konstitucinio Teismo vykdoma Seimo priimtų teisės aktų konstitucinė kontrolė, bet ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios įstatymams.“ Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tai, kad, leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas Konstitucijos, taip pat savo paties išleistų įstatymų, yra esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas. Nepagrįstas yra argumentas, nurodantis analogiją tarp Seimo laikinųjų komisijų sudarymo iniciatyvos ir privalomos išvados dėl įstatymo projekto teikimo. Pirmiausia, - sprendimas dėl Seimo laikinųjų komisijų sudarymo yra sprendimas dėl Seimo struktūrinio padalinio sukūrimo, o tokį sprendimą gali priimti tik Seimas. Privalomos išvados pateikimas yra įstatymleidystės proceso dalis, kai iškilus pagrįstam poreikiui įvertinti galimas įstatymo projekto pasekmes (įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą - nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją), subjektas dalyvaujantis įstatymleidystėje (pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių) realizuoja savo teisę, atlikti tinkamą įstatymo projekto įvertinimą, inter alia dėl neigiamų pasekmių, kurias gali sukelti įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas. Antra, - Seimo laikinosios tyrimo komisijos yra sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybinės svarbos, klausimams ištirti. Seimas ir yra ta institucija, kuri gali nustatyti ar klausimas yra valstybinės svarbos. Privalomos išvados pateikimo svarbos kriterijai yra itin akivaizdūs - įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą - nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją. Konstatuotina tai, jog mūsų atveju įstatymo projekto svarba ir tai, kad siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą - nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją, - vienareikšmiškai pripažįsta visi įstatymo projekto rengėjai ir teikėjai, konstatuota tai ir Aiškinamajame rašte.“ Statuto 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad komitetai ir frakcijos gali apskųsti Seimo valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie pažeidžia ar riboja Seimo nario, frakcijos ar komiteto teises arba priimti viršijant valdybai suteiktus įgaliojimus. Tokius skundus nagrinėja ir sprendžia Seimas, išklausęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: Seimo valdybos 2005 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 282 patvirtinto „Nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo užsakymo tvarkos aprašo“ III dalies 3, 4, 5, 6, ir 7 punktai neatitinka Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalies nuostatų. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas