Vilnius

(3)(toliau – Įstatymo projektas) nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos Seimo statute (toliau – Statutas) numatyta įstatymo projekto priėmimo procedūra. Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja: 2011 m. birželio 23 d. Seimo plenariniame posėdyje vyko Įstatymo projekto priėmimas. Priėmimo metu bendru sutarimu buvo pritarta Įstatymo projekto 7 straipsniui. Vėliau, svarstant Įstatymo projektą, buvo pateiktas Seimo narių Dangutės Mikutienės, Vilijos Aleknaitės Abramikienės, Vaidoto Bacevičiaus, Arimanto Dumčiaus, Egidijaus Vareikio, Algimanto Dumbravos, Kazimiero Kuzminsko, Justino Urbanavičiaus, Rimanto Smetonos, Rimos Baškienės, Petro Luomano, Pauliaus Saudargo, Valerijaus Simuliko, Evaldo Lementausko pasiūlymas Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 daliai, kuriai Seimas 63 balsais už, 28 balsais prieš ir 18 – susilaikius pritarė. Vėliau pritarta visam Įstatymo projekto 10 straipsniui, kartu su minėtu Seimo narių pasiūlymu. Komiteto pranešėja Agnė Zuokienė atkreipė dėmesį, kad, priėmus Seimo narių pasiūlymą, Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalis prieštarauja anksčiau priimtai Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 daliai. Pranešėja paprašė, remiantis Statuto 158 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad „jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti“ (pranešėja Seimo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad priimti lemiantys straipsniai), daryti Įstatymo priėmimo pertrauką. Seimas, balsuodamas 55 balsais už, 47 balsais – prieš ir 10 – susilaikius, pertraukai nepritarė. Pasibaigus darbotvarkėje Įstatymo projekto priėmimui numatytam laikui, Seimo valia šio klausimo priėmime padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Seimo Sveikatos reikalų komitetas rašte Komisijai nurodė, kad Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią sutuoktiniai ar sugyventiniai turi būti raštu išreiškę sutikimą ar nesutikimą dėl pagalbinio apvaisinimo metu likusių embrionų naudojimo pagalbiniam apvaisinimui ateityje, taip pat, kad kiekvieną kartą prieš likusių embrionų naudojimą pagalbiniam apvaisinimui reikalingas atskiras abiejų sutuoktinių ar sugyventinių rašytinis sutikimas. Ši nuostata buvo suderinta su komiteto patobulinto įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalimi (po svarstymo Seime jai buvo pritarta), kurioje nustatyta, kad embrionų gali būti sukurta ne daugiau kaip 10, kiek jų bus sukurta ir vienu metu perkelta į moters gimdos ertmę, sprendžia pagalbiniu būdu apvaisinama moteris ir jos sutuoktinis ar sugyventinis, taip pat, kad per vieną pagalbinį apvaisinimą į moters gimdos ertmę gali būti įdedami ne daugiau kaip 3 embrionai. Taigi, kaip matyti iš šios įstatymo projekto nuostatos, gali būti sukuriama daugiau embrionų negu vienu metu jų įsodinama į moters gimdos ertmę, todėl sutuoktiniai ar sugyventiniai prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią turi būti išreiškę savo valią dėl likusių embrionų naudojimo pagalbiniam apvaisinimui ateityje. Priėmus grupės Seimo narių pasiūlymą 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama nuostata, kad leidžiama sukurti tik tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkeltą į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius, tačiau sukurtų ir perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti 3. Taigi, pagal šią nuostatą jokių likusių embrionų negali būti sukuriama, visi embrionai turi būti perkeliami į moters gimdos ertmę, todėl ir sutuoktiniai ar sugyventiniai prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią negali apsispręsti dėl likusių embrionų naudojimo pagalbiniam apvaisinimui ateityje. Komitetas, įvertinęs šias nuostatas, daro prielaidą, kad Įstatymo projekto priimta 7 straipsnio 4 dalies nuostata prieštarauja šio projekto 10 straipsnio 1 dalies priimtai nuostatai. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad priėmus grupės Seimo narių pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies, neliko nuostatos dėl embrionų laikymo ir naudojimo tvarkos, nors embrionai tam tikrais atvejais galės būti laikomi, t.y. kai dėl moters sveikatos būklės bus neįmanoma sukurtų embrionų perkelti į gimdą ar kiaušintakius. Komiteto patobulinto Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad embrionai laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal sutuoktinių ar sugyventinių raštu pareikštą valią. Komitetas pažymėjo, kad Įstatymo projekte nėra sureglamentuotas šiuo metu jau sukurtų ir saugomų embrionų tolesnio laikymo ir naudojimo klausimas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina prielaida, kad priėmus viena kitai prieštaraujančias Įstatymo projekto nuostatas, bus apsunkintas įstatymo taikymas. Statuto 49 straipsnio, reglamentuojančio Seimo komitetų įgaliojimus, 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga Seimo komitetams rengti ir pateikti Seimui projektus dėl įstatymų suderinimo, papildymo ir prieštaravimų pašalinimo. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: Rekomenduoti Seimui netęsti Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502

(3)priėmimo procedūros, grąžinant projektą į svarstymą pagrindiniame komitete. Komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas