ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS SPRENDIMAS DĖL PUBLIKACIJOJE „SENAS IŠPUOLIS PRIEŠ POLICIJĄ SKAUDŽIAI ATSIRŪGO POLITIKUI“ („LIETUVOS RYTAS“, 2011-02-03) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2011 m. liepos 5 d. Nr. SPR-67 Vilnius Š. m. vasario 24 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjo Marko Gurskio (toliau – pareiškėjas) skundas dėl publikacijoje „Senas išpuolis prieš policiją skaudžiai atsirūgo politikui“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-03) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje paskelbta informacija apie tariamus jo ir R. Žilinsko santykius pažemino jo garbę ir orumą, o Milda Kuizinaitė rengdama publikaciją nesilaikė Visuomenės informavimo principų. Taip pat nurodė, kad be jo sutikimo buvo išspausdinta nuotrauka, kurioje matyti tiek R. Žilinskas, tiek ir jis pats. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skundžiami teiginiai pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio ir 22 straipsnio nuostatų reikalavimus; nustatyti, kad paskleista nuotrauka pažeidė Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų reikalavimus; įspėti atsakingus asmenis dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų; pareikalauti, kad atsakingi asmenys paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią pareiškėjo garbę ir orumą; priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Atlikdama pareiškėjo skundo tyrimą žurnalistų etikos inspektorė kreipėsi į laikraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiąjį redaktorių G. Vainauską ir vyriausiojo redaktoriaus pirmąjį pavaduotoją A. Budrį, prašydama pateikti apie pareiškėją paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančius duomenis, viešosios informacijos rengėjo paaiškinimus ir argumentus. Laikraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo atsakingo už turinį F. Telksnio manymu, pareiškėjo pretenzijos yra nepagrįstos, o skundžiami teiginiai negali žeminti M. Gurskio garbės ir orumo, nes jie atitinka tikrovę. F. Telksnys nurodė, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai buvo parašyti remiantis anksčiau spaudoje paskelbta, bet nepaneigta informacija. Pasak F. Telksnio, šiose publikacijose aprašytas pareiškėjo ir R. Žilinsko elgesys sulaikymo metu, t. y. pareiškėjas ir R. Žilinskas policijos nuovadoje meiliai vienas kitą vadino mažybiniais žodžiais, bandė pasiekti vienas kitą rankomis ir kt. F. Telksnio manymu, iš to darytina išvada, kad pareiškėją ir R. Žilinską siejo artima draugystė. Pasak F. Telksnio, pareiškėjo pretenzijos ir dėl to, kad jo nuotrauka buvo išspausdinta be jo sutikimo yra nepagrįstos. Anot F. Telksnio, akivaizdu, kad nuotraukoje pareiškėjas pozuoja fotografui kartu su R. Žilinsku, taip pat akivaizdu, kad fotografuota viešoje vietoje. F. Telksnio manymu, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsniu ir 14 straipsniu bei Civilinio kodekso 2.22 straipsnio nuostatomis, norint išspausdinti tokią nuotrauką pareiškėjo sutikimo nereikėjo. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė nustatė: Pareiškėjas kreipėsi, siekdamas savarankiškų asmeninių neturtinių teisių – garbės ir orumo, teisės į atvaizdą – gynimo. Šių teisių pažeidimus sudaro skirtingų juridinių faktų visuma, todėl minėtų teisių pažeidimus ir šių teisių gynimo sąlygas būtina atriboti. Sykiu pažymėtina, kad šios asmeninės neturtinės teisės yra tarpusavyje susijusios, todėl pažeidus vieną jų, gali būti konstatuojamas ir kitos teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir visuomenės informavimo sritį reglamentuojantys teisės aktai bei jų taikymas praktikoje glaudžiai sieja asmens garbę ir orumą su jo privačiu gyvenimu. Konstitucijos 22 straipsnyje teigiama, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje privatus gyvenimas apibrėžiamas kaip asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Dėl pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurių pažeidimo visuomenės informavimo priemonėje sąlyga yra žeminančių ir neatitinkančių tikrovės žinių paskleidimas. Asmens garbė ir orumas ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų (žinių) paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie pareiškėją; 3) faktą, kad duomenys yra žeminančio pobūdžio; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad žeminančia žmogaus garbę ir orumą žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Kadangi garbės ir orumo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėje sąlyga yra tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie žemina asmens garbę ir orumą paskleidimas, konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar skundžiamame teiginyje buvo paskelbtos žinios, ar pareikšta nuomonė. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Tuo tarpu tam tikrų žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis), pranešimas tretiesiems asmenims tiek tada, kai pranešami tikri faktai ar duomenys, tiek tada, kai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus ar melagingus) faktus ar duomenis. Pareiškėjas nurodė, kad teiginiuose: „Homoseksualumo neslepiantis Seimo narys R. Žilinskas (dešinėje) su savo širdies draugu M. Gurskiu prieš trejus metus buvo užsipuolęs Vilniaus policijos pareigūnus. Nuteistas parlamentaras dabar turi naują mylimąjį.“, „R. Žilinsko ir jo širdies draugo Marko Gurskio nemalonumai prasidėjo 2007 metų gruodžio 4-ąją.“ paskelbta jo garbę ir orumą žeminanti informacija apie tariamus jo ir Seimo nario R. Žilinsko santykius, apibūdinant juos kaip homoseksualius. Skundžiamuose teiginiuose: „Homoseksualumo neslepiantis Seimo narys R. Žilinskas (dešinėje) su savo širdies draugu M. Gurskiu prieš trejus metus buvo užsipuolęs Vilniaus policijos pareigūnus. Nuteistas parlamentaras dabar turi naują mylimąjį.“, „R. Žilinsko ir jo širdies draugo Marko Gurskio nemalonumai prasidėjo 2007 metų gruodžio 4-ąją.“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie pareiškėjo ir R. Žilinsko tarpusavio santykius, pareiškėją pavadinant homoseksualumo neslepiančio Seimo nario R. Žilinsko širdies draugu. Pavadinimu „širdies draugas“ pareiškėjo ir R. Žilinsko santykiai, panaudojant literatūrines išraiškos priemones, apibūdinami kaip labai artimi, mylimų žmonių, romantiški santykiai. Tokiu būdu skundžiamuose teiginiuose duomenys paskelbti taip, jog nekyla abejonių, jog pareiškėją ir homoseksualumo neslepiantį R. Žilinską sieja artima draugystė ir tarp judviejų yra homoseksualūs santykiai. Informacijos paskelbimas apie asmens homoseksualumą (seksualinę orientaciją) ar jo pavadinimas homoseksualiu savaime nėra žeminančio pobūdžio, tačiau konkrečiu atveju ginčo aspektas yra būtent informacija apie pareiškėjo homoseksualumą, kuri, pareiškėjo teigimu, neatitinka tikrovės. Todėl ginčo informacija turi būti vertinama atsižvelgiant į viešąją nuomonę apie homoseksualius asmenis ir homoseksualumą apskritai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog dėl neigiamos visuomenės nuomonės apie netradicinės seksualinės orientacijos žmones asmuo gali būti vertinamas prieštaringai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010). Informacija apie asmens seksualinę orientaciją, priklausomai nuo asmens suvokimo, nėra neutrali jo atžvilgiu: asmens pavadinimas homoseksualiu, kai jis toks nėra, gali jį pažeminti. Į tai turi būti atsižvelgiama ir konkrečiu atveju. Asmens pavadinimas homoseksualiu, jei asmuo toks nėra, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie asmenį, todėl laikytinas žeminančių žinių apie jį paskelbimu. Todėl paskelbimas, jog pareiškėjo ir kito asmens santykių pobūdis buvo homoseksualus, tolygus paskelbimui, kad šie asmenys (taip pat ir pareiškėjas) yra homoseksualūs. Kad toks yra pareiškėjas, viešosios informacijos rengėjas neįrodė. Todėl apie pareiškėją paskelbta informacija laikytina jį žeminančia. Viešosios informacijos rengėjas nurodė, kad skundžiami teiginiai paskelbti remiantis anksčiau paskelbta, bet nepaneigta informacija. Toks viešosios informacijos rengėjo argumentas yra nepagrįstas, kadangi publikacijose: „Policininkus „gaidžiais“ išvadinęs R. Žilinskas išteisintas, jo draugas „Saulė“ – nuteistas“ (www.delfi.lt, 2009-12-04) ir „Policijoje R. Žilinskas bičiulį vadino Saule, o šis jį – Rokenrolu“ (www.delfi.lt, 2009-05-12) pareiškėjas vadinamas Seimo nario R. Žilinsko bičiuliu: „R. Žilinsko bičiulis Markas Gurskis“, „R. Žilinskas – jo draugas M. Gurskis“, „Seimo nario bičiulis“. Tuo minėtose publikacijose paskleista informacija apie pareiškėjo ir R. Žilinsko draugiškus, bičiuliškus santykius, tačiau nėra skelbiama apie pareiškėjo netradicinę orientaciją, taip pat pareiškėjas nėra vadinamas R. Žilinsko širdies draugu. Todėl darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas informaciją apie pareiškėjo ir R. Žilinsko tarpusavio santykius ir pavadindamas pareiškėją „homoseksualumo neslepiančio Seimo nario R. Žilinsko širdies draugu“ padarė savarankišką išvadą, paskelbė tikrovės neatitinkančią, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje turi vadovautis pagarbos žmogui principu, kaip vienu iš pagrindinių visuomenės informavimo principų. To paties įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktų nuostatos įpareigoja žurnalistus teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis profesinės etikos normų; informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais. Paskleisdamas skundžiamus teiginius, viešosios informacijos rengėjas nesilaikė išvardintų Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą. Dėl pareiškėjo teisės į atvaizdą pažeidimo Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad publikaciją iliustruojanti nuotrauka yra išspausdinta be jo sutikimo, prašo nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešojoje vietoje. Tačiau nurodytos išimtys yra neabsoliučios, nes asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Iš to seka, kad asmens sutikimas nereikalingas, jeigu asmens nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas, tačiau jeigu tokio intereso nėra, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiškia asmens teisės į atvaizdą pažeidimą. Sprendžiant, ar pažeista asmens teisė į atvaizdą ar ne, svarbu ir tai, kokio tikslo siekta publikuojant nuotrauką: informuoti visuomenę ar tik patenkinti jos smalsumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Asmens fotonuotraukos ir atvaizdas yra artimai susiję su pačiu asmeniu ir pagal Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą laikytini jo privataus gyvenimo dalimi (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalis). Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viešosios informacijos rengėjų pareiga rengiant ir platinant viešąją informaciją, užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas asmuo sutinka. Asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu, todėl asmens fotografavimas ir (ar) jo atvaizdo platinimas nesant sutikimo pažeidžia žmogaus teisę į privatų gyvenimą. Asmuo savo sutikimą būti fotografuojamas gali išreikšti žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tačiau asmens sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia sutikimo davimo fotografui tokias nuotraukas atgaminti, parduoti, demonstruoti ar spausdinti. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė skelbti privataus pobūdžio informaciją be asmens sutikimo, kai tokio pobūdžio informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, kai ji pateikiama viešai nagrinėjant bylą ar kai ji atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Tačiau šios išimtys nėra absoliučios, nes asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Darytina išvada, kad asmens nuotrauka ar kitoks atvaizdas gali būti demonstruojami, spausdinami ar kitaip platinami, taip pat pats asmuo fotografuojamas tik jo sutikimu, o be jo sutikimo – tik tokiais atvejais, jeigu asmens nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas. Todėl vertinant asmens atvaizdo paskelbimo teisėtumą, būtina nustatyti, kokiu tikslu asmuo buvo fotografuotas ir kokiu tikslu viešai buvo paskelbtas jo atvaizdas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo nufotografuotas viešoje vietoje. Tačiau pažymėtina, kad net ir būdamas viešoje vietoje asmuo nepraranda savo individualumo ir privatumo, todėl svarbi subjektyvi fotografuojamo asmens nuostata. Be to, nors publikacijoje buvo skelbiama apie pareiškėjui skirtą administracinę nuobaudą, pareiškėjo nuotraukos paskelbimas nepadėjo ir objektyviai negalėjo padėti atskleisti įstatymų pažeidimo ar nusikalstamos veikos. Priešingai, iš paskelbtos ginčo informacijos matyti, kad viešosios informacijos rengėjas pareiškėjo nuotrauką naudojo kaip priemonę ir pateikė tik tam, kad parodytų kaip atrodo pareiškėjas ir paskelbtų apie jo artimus santykius su kitu asmeniu, akcentuojant šių santykių homoseksualų pobūdį. Asmens sutikimas fotografuotis ir (ar) skelbti nuotrauką, kai jam žinomas informacijos turinys (kontekstas) dar nereiškia, jog asmuo sutinka tokią nuotrauką atgaminti, demonstruoti ar spausdinti bet kokiame kitame, ypač neigiamame, asmens garbę ir orumą žeminančių žinių kontekste. Todėl viešosios informacijos rengėjo argumentai, kad pareiškėjo sutikimo išspausdinti nuotrauką konkrečiu atveju nereikėjo dėl to, kad pareiškėjas nuotraukoje pozavo fotografui, buvo fotografuotas viešoje vietoje, vertintini kaip nepagrįsti. Todėl pareiškėjo nuotraukos (atvaizdo) išspausdinimas be jo sutikimo kartu su teiginiais (užrašu po nuotrauka), kuriuose akcentuojamas pareiškėjo ir kito asmens homoseksualių santykių pobūdis, ne tik pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, bet ir pažeidė jo teisę į atvaizdą. Be to, konkrečiu atveju ne tik nebuvo teisėto visuomenės intereso skelbti pareiškėjo atvaizdą, bet ir akcentuoti jo santykių su kitu asmeniu pobūdį, kas patenka į privataus gyvenimo sritį (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalis). Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas įpareigoja žurnalistus informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais. Kaip jau nustatyta, viešosios informacijos rengėjas neįrodė, kad pareiškėjo ir kito asmens santykiai buvo homoseksualūs. Todėl viešosios informacijos rengėjas publikacijoje „Senas išpuolis prieš policiją skaudžiai atsirūgo politikui“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-03) be pareiškėjo sutikimo paskelbdamas jo nuotrauką su prierašu apie jo homoseksualius santykius su R. Žilinsku („Homoseksualumo neslepiantis Seimo narys R. Žilinskas (dešinėje) su savo širdies draugu M. Gurskiu prieš trejus metus buvo užsipuolęs Vilniaus policijos pareigūnus. Nuteistas parlamentaras dabar turi naują mylimąjį.“), nesilaikė aukščiau išvardintų įstatymo nuostatų, pažeidė pareiškėjo teisę į atvaizdą. Išdėstytų argumentų pagrindu žurnalistų etikos inspektorė pripažįsta pareiškėjo skundą pagrįstu. Vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsniu 1 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu, 16 dalimi žurnalistų etikos inspektorė nusprendė: 1. Įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „Lietuvos rytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punkto pažeidimo. 2. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje). 3. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjui M. Gurskiui, UAB „Lietuvos rytas“ generaliniam direktoriui bei laikraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiajam redaktoriui G. Vainauskui. Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta laikraštyje „Lietuvos rytas“. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų gavimo (paskelbimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________