ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS SPRENDIMAS DĖL PUBLIKACIJOJE „BENDRABUTIS – RAKŠTIS POLICIJAI“ („LIETUVOS RYTAS“ 2010-08-21, NR. 33/3416, WWW.LRYTAS.LT, 2010-08-21) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2011 m. liepos 11 d. Nr. SPR-74 Vilnius 2010 m. rugsėjo 1 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjos Irenos Dzedulionienės (toliau – pareiškėja) skundas dėl publikacijoje „Bendrabutis – rakštis policijai“ („Lietuvos rytas“, 2010-08-21, NR. 33/3416, www.lrytas.lt, 2010-08-21) paskelbtos informacijos. Pareiškėja nurodė, kad publikacijoje paskleista informacija neatitinka tikrovės, yra subjektyvi bei šmeižianti pareiškėją ir visą jos šeimą. 2010 m. spalio 20 d. skundo patikslinimu tiek pareiškėja, tiek jos šeimos nariai Silvestras Dzedulionis, Dainius Dzedulionis, Lina Dzedulionytė-Zibalienė (toliau – pareiškėjai) nurodė, kad skundžiamoje publikacijoje buvo paskelbta vienpusiška, neteisinga ir klaidinanti informacija apie pareiškėjus ir visą jų šeimą, kuri žemina garbę ir orumą, neatitinka tikrovės ir kenkia kiekvieno iš pareiškėjų bei visos šeimos reputacijai. Anot pareiškėjų, publikacijoje jie yra apkaltinti nebūtais dalykais, visiškai neturint tam jokių įrodymų. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad publikacija buvo parengta neišklausius jų nuomonių. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad skundžiamoje publikacijoje buvo paskelbti jų privatūs duomenys, t. y. pavardė, namo numeris ir nurodytas aukštas, kuriame jie gyvena, todėl buvo pažeista jų teisė į privataus gyvenimo apsaugą. Pareiškėjai prašo ištirti skundą, įspėti viešosios informacijos rengėją dėl nustatytų pažeidimų ir reikalauti juos pašalinti, be to, reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančią ir pareiškėjų garbę ir orumą žeminančią informaciją bei įpareigoti viešosios informacijos rengėjus paskelbti priimto sprendimo rezoliucinę dalį. 2011 m. vasario 1 d. pareiškėjai papildė skundą, prašydami priimtą sprendimą viešai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos tinklalapyje. Tirdama pareiškėjų skundą žurnalistų etikos inspektorė paaiškinimų dėl publikacijoje paskelbtos informacijos kreipėsi į viešosios informacijos rengėjus. Dienraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Sostinė“ redaktorius Gintautas Cibas žurnalistų etikos inspektorei paaiškino, kad skundžiama publikacija buvo parašyta remiantis Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Roberto Daugėno pasakojimu. Anot redaktoriaus, pasakodamas apie daug problemų keliantį V. Pietario gatvės bendrabutį ir paklaustas apie panašius atvejus, pareigūnas prisiminė namą Dzūkų gatvėje, kuriame gyvenanti šeima skundais taip pat yra užvertusi policiją. Redaktoriaus teigimu, publikacijoje I. Dzedulionienė nebuvo nurodyta, todėl jos garbė ir orumas nebuvo pažeisti. Interneto tinklalapio www.lrytas.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka žurnalistų etikos inspektorei nurodė, kad ši publikacija nėra Lrytas.lt rašinys. Anot vyriausiojo redaktoriaus, ši publikacija į portalą yra įdėta iš dienraščio „Lietuvos rytas“, todėl paaiškinimų reikėtų kreiptis į „Lietuvos ryto“ redakciją. Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, atlikusi tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu bei įvertinusi skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorė nustatė: nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl tikrovės neatitinkančios, neobjektyvios, pareiškėjų garbę ir orumą žeminančios informacijos paskelbimo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo bei atsakymo teisės pareiškėjams neužtikrinimo. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo pažeista pareiškėjos garbė ir orumas, žinotina, kad fizinio asmens garbė ir orumas visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Asmens garbės ir orumo gynimas yra siejamas su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ne nuomonių, paskelbimu. Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio dispozicijoje išdėstytomis sąlygomis informacijos paneigimas reiškia reikalavimą paneigti konkrečias, tikrovės neatitinkančias bei žeminančias žinias, bet ne nuomones. Iš viešosios informacijos rengėjo negalima reikalauti paneigti nuomonės, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes tuo būtų pažeistas Konstitucijos 25 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnis, įtvirtinantys žmogaus teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar skundžiamose publikacijose buvo paskleistos žinios, ar nuomonės. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Skundžiamos publikacijos teiginiuose: „<...> jame gyvena šeima, policijai šiemet suraičiusi beveik dvi dešimtis skundų <...>“, „<...> Dzūkų gatvės 38-asis namas tarp išskirtinių pakliuvo ne dėl to, kad čia gyvena girtuokliai ar chuliganai. Namas garsus dėl Dzedulionių šeimos, gyvenančios, <...>, penktame aukšte <...>“, „<...> policija šįmet lankėsi 32 kartus <...>“, „<...> šeimos nariai tai vieną namo gyventoją vandeniu apipila, kitą – kiaušiniais apmėto ar automobilį fekalijomis išteplioja <...>“, „<...> panašių skundų pareigūnai kasmet sulaukia iki pusšimčio <...>“, „<...> Dzedulionių pavardę žino net ir Policijos departamentas <...>“ paskelbta informacija gali būti patikrinama objektyviai egzistuojančiais duomenimis, todėl laikytina viešai apie pareiškėjus paskelbtomis žiniomis. Teiginiuose: „<...> jame gyvena šeima, policijai šiemet suraičiusi beveik dvi dešimtis skundų <...>“, „<...> Dzūkų gatvės 38-asis namas tarp išskirtinių pakliuvo ne dėl to, kad čia gyvena girtuokliai ar chuliganai. Namas garsus dėl Dzedulionių šeimos, gyvenančios, <...>, penktame aukšte <...>“, „<...> policija šįmet lankėsi 32 kartus <...>“, „<...> panašių skundų pareigūnai kasmet sulaukia iki pusšimčio <...>“, „<...> Dzedulionių pavardę žino net ir Policijos departamentas <...>“ paskelbtomis žiniomis pažymima apie pareiškėjų dažnus skundus įvairioms policijos instancijoms bei dažnus policijos pareigūnų iškvietimus nurodytu adresu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų nuovados viršininko rašte inspektorei nurodoma, jog policijos registruojamų įvykių registre ir gyventojų skundų, prašymų bei pareiškimų registre per 2010 metus yra užregistruoti 38 atvejai adresu Dzūkų g. 38, Vilniuje. Kreipimosi dalykai yra gyventojų skundai dėl netinkamų pareiškėjų šeimos veiksmų ir pačios pareiškėjų šeimos skundai dėl gyventojų ir pareigūnų netinkamų veiksmų. Konstitucija bei kiti šalies įstatymai kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeidžiamos jo teisės užtikrina galimybę įstatymų nustatyta tvarka ir būdais kreiptis į teisėsaugos institucijas siekiant jas apginti. Taigi pažeidžiamų teisių gynimas nėra laikomas teisei ar moralei priešingais ar smerktinais veiksmais. Todėl nagrinėjamu atveju paskleidęs skundžiamo turinio žinias viešosios informacijos rengėjas neperžengė teisės skleisti informaciją ribų. Publikacijos teiginyje „<...> šeimos nariai tai vieną namo gyventoją vandeniu apipila, kitą – kiaušiniais apmėto ar automobilį fekalijomis išteplioja <...>“ paskelbta žinia pažymima, jog pareiškėjai savo kaimynų atžvilgiu elgėsi negarbingai ir nesąžiningai, atlieka teisei ir moralei priešingus veiksmus. Vertinant, ar paskelbtos žinios yra žeminančio pobūdžio, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Be to, paskleistų žinių žeminantis pobūdis nėra nustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakomos žinios yra akivaizdžiai žeminančios. Aukščiau išvardintos apie pareiškėjus paskleistos žinios, kuriomis jiems priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio ir protingam, moraliam žmogui apie pareiškėjų šeimą sukelia neigiamą nuomonę. Tačiau, vadovaujantis garbės ir orumo pažeidimo konstatavimui būtinų faktinių aplinkybių visuma, svarbu nustatyti ne tik žeminantį paskleistų žinių pobūdį, bet ir žinių atitikimo tikrovei faktą. Skundžiami teiginiai vertintini ne atskiriant jų nuo viso publikacijos konteksto, bet atsižvelgiant į jį, taip pat į sakinių konstrukciją, pasisakymo aplinkybes bei logines minčių sąsajas. Paaiškinimuose viešosios informacijos rengėjas nurodė, kad nagrinėjamo turinio žinios apie pareiškėjų šeimos ir jų kaimynų skundų dalykus yra gautos iš Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo. Tačiau skundžiamame teiginyje viešosios informacijos rengėjas paskelbtas žinias pateikė taip, kad sudaromas pagrindas manyti, jog negarbingas ir moralei bei teisei prieštaraujantis elgesys yra ne šiaip pareiškėjų kaimynų skundų dalykas, o įrodytas faktas, jog iš tikrųjų pareiškėjai elgiasi būtent taip, kaip aprašyta, t. y. gyventojus apipila vandeniu, apmėto kiaušiniais, automobilius išteplioja fekalijomis. Kaip matyti iš pareiškėjų žurnalistų etikos inspektorei pateikto 2010-06-09 Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. A 2.9.-3749-78/2010, liudytojų, mačiusių, kas ištepė pareiškėjų kaimynės automobilį fekalijomis, nėra, pareikšti kaltinimai vienos iš pareiškėjų atžvilgiu nebuvo patvirtinti įrodymais, o pradėta administracinė byla nutraukta, kadangi kaltė objektyviais byloje surinktais įrodymais neįrodyta. Be to, viešosios informacijos rengėjas nepateikė jokių šias žinias įrodančių duomenų, t. y. neįrodė, jog pareiškėjai iš tiesų elgiasi taip, kaip nurodyta publikacijoje, o surinkta skundo tyrimo medžiaga liudija, kad pareiškėjų kaltė dėl netinkamų, nedorų ar nemoralių veiksmų įrodyta nebuvo. Todėl šiuo atveju taikoma žinių neatitikimo tikrovei prezumpcija, t. y. laikoma, kad paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, kol juos paskelbęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi paskleidęs tikrovės neatitinkančias žeminančias žinias viešosios informacijos rengėjas peržengė teisės skleisti informaciją ribas, tuo pažeisdamas pareiškėjų garbę ir orumą. Pareiškėjai nurodė, kad publikacijoje paskelbta informacija yra vienašališka, jiems nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo argumentus. Nei laikraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Sostinė“ redaktorius, nei interneto portalo www.lrytas.lt vyriausiasis redaktorius nepaaiškino šių aplinkybių. Pirmiau yra konstatuota, kad skundžiamoje publikacijoje paskelbta informacija žemina pareiškėjų garbę ir orumą, kadangi nurodo pareiškėjus kaltai ir tyčia atlikus nemoralius ir neteisėtus veiksmus. Tačiau Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas žurnalistams nustato pareigą atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas, nors ir paskelbė informaciją, kurią teigia sužinojęs iš Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, tačiau tą padarė tendencingai, neturėdamas įrodymų apkaltino pareiškėjų šeimą įvykdžius nemoralias ir neteisėtas veikas, todėl privalėjo pateikti ir pareiškėjų poziciją bei argumentus dėl aprašomos situacijos. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis viešosios informacijos rengėjus įpareigoja viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų; įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta žurnalisto pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias; pagal įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktą žurnalistas turi vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Paskelbę tikrovės neatitinkančią, pareiškėjų garbę ir orumą žeminančią informaciją, viešosios informacijos rengėjai nesilaikė aukščiau išvardintų teisės normų bei reikalavimų. Skundžiamuose teiginiuose: „<...> išsiskiria tiktai Dzūkų gatvės 38-asis namas <...>“, „<...> Dzūkų gatvę garsina šeima <...>“ paskelbta informacija yra vertinamojo pobūdžio, todėl laikytina viešai paskelbta nuomone, kuri pareiškėjų garbės ir orumo pažeidimo požiūriu yra neutrali. Pareiškėjai savo skunde taip pat kelia privataus gyvenimo pažeidimo klausimą. Asmens duomenys (vardas, pavardė, adresas) yra privataus gyvenimo dalis ir gali būti skelbiami tik esant duomenų subjekto sutikimui. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Šio įstatymo straipsnio 2 dalis numato, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, tik jei tas žmogus sutinka. Publikacijoje yra tiksliai nurodoma pareiškėjų šeimos pavardė, namo adresas bei aukštas, kuriame jie gyvena. Šių duomenų paskelbimui pareiškėjai sutikimo nedavė. Todėl viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs pareiškėjų šeimos duomenis (pavardę ir gyvenamosios vietos adresą) be jų sutikimo, nesilaikė aukščiau nurodytų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų bei pažeidė pareiškėjų teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 50 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais žurnalistų etikos inspektorė, nusprendė: 1. Pripažinti pareiškėjų skundą iš dalies pagrįstu. 2. Įspėti viešosios informacijos rengėjus – UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų. 3. Reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjai UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ paneigtų teiginyje „<...> šeimos nariai tai vieną namo gyventoją vandeniu apipila, kitą – kiaušiniais apmėto ar automobilį fekalijomis išteplioja <...>“ paskelbtą informaciją apie pareiškėjus arba sudarytų jiems galimybę atsakyti ir paneigti tokią informaciją. 4. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje). 5. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjams, UAB „Lietuvos rytas“ generaliniam direktoriui Gedvydui Vainauskui, laikraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Sostinė“ redaktoriui Gintautui Cibui, UAB „Lrytas“ direktoriui Ričardui Baltaduoniui ir interneto portalo www.lrytas.lt vyriausiajam redaktoriui Rimvydui Valatkai. Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta laikraštyje „Lietuvos rytas“ ir interneto tinklalapyje www.lrytas.lt. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 30 dienų nuo jo gavimo (paskelbimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________