LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 1997 m. birželio 18 d. Nr. 1325 Vilnius 1 straipsnis Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, pateiktu pasirašyti ir oficialiai paskelbti, konstatuoju: 1) Nuosavybės teisė – prigimtinė žmogaus teisė, pasireiškianti daikto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo savo nuožiūra. Tačiau toks daikto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo negali pažeisti įstatymų, o taip pat kitų asmenų teisių. 2) Kyla abejonių dėl Įstatymo nuostatų, įpareigojančių savininką sudaryti jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartį su savivaldybe atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, įtvirtinančiam nuosavybės neliečiamumo principą. 3) Kelia abejonių Įstatymo nuostatų, nustatančių gyvenamųjų namų, jų dalių, butų grąžinimą savininkui natūra kartu su juose gyvenančiais nuomininkais, atitikimas Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Teisingumo negalima pasiekti suabsoliutinant asmens, siekiančio atstatyti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, susigrąžinant jį natūra, teisių gynimą, kartu paneigiant jame gyvenančių nuomininkų teisę turėti gyvenamąją patalpą. 4) Įstatymo nuostatos, pagal kurias besąlygiškai natūra savininkui yra grąžinama žemė, reikalinga fizinių ir juridinių asmenų jų nuosavybės teise turimų ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir statinių eksploatacijai, o taip pat žemė, kurioje yra specializuotų žemės ūkio bendrovių sodai, uogynai bei medelynai, kelia abejonių dėl šių nuostatų atitikimo Konstitucijos 46 straipsniui. Įstatymo leidėjas, nustatydamas žemės ūkio paskirties žemės grąžinimo sąlygas, neturi pažeisti buvusių savininkų teisių, tačiau negali ignoruoti ir visuomenės poreikio naudoti žemę pagal jos paskirtį. Žemė yra visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei. 2 straipsnis Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi:
- Grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
- Teikiu šias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas: 1) Pakeisti šio įstatymo 4 straipsnio 9 ir 11 dalis ir šį straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka
- Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą.
- Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.
- Už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
- Žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.
- Piliečiai, kuriems žemė grąžinama natūra arba perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas, privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų.
- Į piliečiui grąžinamos natūra žemės plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypui plotą įskaitomas jo nuomojamos namų valdos žemės sklypas kaimo vietovėje, taip pat žemės sklypai, kuriuos pilietis yra įgijęs nuosavybėn, jeigu jų įgijimo metu įstatymų buvo nustatyta, kad juos įsigyjant tokiu pat plotu turi būti sumažinamas grąžinamas natūra arba perduodamas lygiavertis turėtajam žemės sklypas.
- Žemė, kurioje nutiestos komunikacijos, taip pat žemė, esanti išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijose, saugomose teritorijose, grąžinama piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui.
- Prie vienkiemių, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių savininkams grąžinama ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi jau paskirta visuomenės reikmėms žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam šį žemės sklypą, gali būti skiriamas iki 30 procentų didesnis už lygiavertį žemės sklypą plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tokią žemę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), apskrities viršininko sprendimu tokio siūlomo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo gali būti padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo ploto žemės sklypo, apskrities viršininkas tarpininkauja dėl tokio sklypo suformavimo kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos.
- Žemė, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai bei medelynai, piliečiams grąžinama natūra, jeigu tai netrukdo jų kaip vientisų pramoninių sodų, uogynų bei medelynų normaliam funkcionavimui. Šios žemės naudotojai, jeigu žemės savininkas pageidauja ir atsiskaito su naudotojais už medžius ir vaiskrūmius (nesusitarus kitaip), privalo žemę atlaisvinti per trejus metus. Sugrąžintos žemės savininkai su tos žemės naudotojais už medžius ir vaiskrūmius atsiskaito Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu žemės, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai bei medelynai, grąžinimas natūra trukdo jų normaliam funkcionavimui, tai ši žemė grąžinama natūra, nekeičiant žemės naudojimo pobūdžio, piliečiams, kurie ją išnuomoja jos naudotojams. Jeigu tokiu atveju piliečiai atsisako šią žemę išnuomoti, ją išperka valstybė šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.
- Žemė, apsodinta ir apaugusi mišku arba pertvarkyta į tvenkinius, grąžinama natūra (išskyrus tvenkinio užtvankos įrenginius, jeigu jie yra priskirti pavojingiems įrenginiams). Jeigu pilietis atsisako imti apsodintą ir apaugusį mišku arba pertvarkytą į tvenkinį žemės sklypą, valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
- Kaimo vietovėje esanti žemė, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai, grąžinama natūra asmenims, sudarantiems su žemės ūkio įmonėmis ar kitais gamybinių pastatų savininkais privačios žemės nuomos sutartis iki šie pastatai ar statiniai bus eksploatuojami pagal paskirtį. Jeigu piliečiai atsisako šią žemę išnuomoti, ją išperka valstybė šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 2) Pakeisti 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, papildyti šį straipsnį 3 dalimi, šio straipsnio 3, 4, 5 dalis atitinkamai laikyti 4, 5, 6 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkūrimo sąlygos ir tvarka
- Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkuriamos grąžinant juos natūra arba valstybei išperkant šio įstatymo nustatyta tvarka. Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus negali būti atkuriamos grąžinant juos natūra, kol juose gyvena nuomininkai.
- Už valstybės išperkamus, taip pat už šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus neišlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kurie po 1991 m. rugpjūčio 1 d. neišliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
- Gyvenamieji namai, jų dalys, butai grąžinami natūra pirmumo tvarka piliečiams, kurie: 1) buvo pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai; 2) yra turto savininkai pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1) punktą ir neturi nuosavybės teise kitos gyvenamosios patalpos; 3) yra turto savininkai pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1) punktą.
- Grąžinus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra, nuosavybės teisės į žemę, ant kurios pastatyti sugrąžintieji namai, atkuriamos šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka, nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę.
- Grąžinus šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba perdavus nuosavybėn kitas gyvenamąsias patalpas, šie piliečiai kartu su savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo per 2 mėnesius nuo tuščių patalpų jiems perdavimo dienos patuštinti nuomojamas valstybės ar savivaldybių butų fondo gyvenamąsias patalpas.
- Jeigu piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra namų, kuriuose gyvena nuomininkai, jiems atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.“ 3) Šio įstatymo 12 straipsnį papildyti 10) ir 11) punktais ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Valstybės išperkama žemė Žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: 1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje; 2) kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus 4 straipsnio 11 dalyje numatytą atvejį; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.); yra suteikta individualiai statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose; 3) iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir perduodamas neatlygintinai nuosavybėn; 4) užimta sodininkų bendrijų sodų; 5) yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje; 6) pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn; 7) pagal įstatymus suteikta valstiečio ūkiui steigti, šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo naudojama pagal paskirtį ir ūkis turi gamybinių pastatų. Šių ūkių sąrašus tvirtina apskričių viršininkai; 8) pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta tarnybinėms daloms. Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi naujai parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose;; 9) suteikta mokslo ir mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms ir organizacijoms, perduota valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė; 10) žemė, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai bei medelynai ir kuri negrąžinama natūra, šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje numatytu atveju; 11) kaimo vietovėje esanti žemė, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir statinių eksploatacijai ir kuri negrąžinama natūra, nes piliečiai jos neišnuomoja šios žemės naudotojams.“ 4) Pakeisti 15 straipsnio 2) punktą, papildyti 4) punktu ir šį straipsnį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Valstybės išperkami gyvenamieji namai, jų dalys, butai Gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie: 1) yra pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir naudojami švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms bei globos namams. Šių patalpų sąrašą tvirtina Vyriausybė; 2) iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį; 3) pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn; 4) negrąžinami natūra šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais.“ 5) Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Valstybės garantijos piliečiams, turintiems teisę susigrąžinti gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ir nuomininkams
- Piliečiui grąžinamas natūra gyvenamasis namas, jo dalis, butas, kuriuose gyvena nuomininkai tuomet, kai valstybė nuomininkams suteikia kitas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas arba kitaip su jais atsiskaito šiame įstatyme nurodytais būdais. Iki šio laiko draudžiama nuomininkus iškeldinti, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus.
- Piliečiams, norintiems atgauti natūra gyvenamuosius namus, jų dalis ar butus, kuriuose gyvena nuomininkai, savivaldybė privalo pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir sąlygas išduoti garantinį dokumentą, patvirtinantį valstybės įsipareigojimą atkurti nuosavybės teises.
- Savivaldybė nuomininkui, gyvenančiam kitam piliečiui grąžintiname name, jo dalyje, bute neatlyginamai suteikia kitas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas. Jeigu nuomininkas atsisako šios galimybės, tada savivaldybė privalo pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir sąlygas kompensuoti kitų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas arba nuomininko pageidavimu neatlygintinai skirti žemės sklypą gyvenamajam namui statyti. Nuomininkas, kuriam buvo suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos arba sumokėta kompensacija kitoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti, privalo patuštinti turėtas gyvenamąsias patalpas per 6 mėnesius, o jei jam buvo neatlygintinai skirtas žemės sklypas gyvenamajam namui statyti – per 1 metus.
- Nuomininkams neatlygintinai suteikiamų kitų gyvenamųjų patalpų vertė, kompensuojamos kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neatlygintinai skiriamo žemės sklypo gyvenamajam namui statyti dydis nustatomi pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią jų nuomojamų gyvenamųjų patalpų vertę.
- Nuomininkai, likę gyventi gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, kuriuos išperka valstybė, įgyja teisę išsipirkti šias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl gyvenamojo namo, jo dalies, buto teisinės registracijos savivaldybės ar valstybės vardu įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
- Nuomininkui nuosavybėn suteikiamų kitų gyvenamųjų patalpų ar neatlygintinai skiriamo žemės sklypo vertė negali viršyti Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotos kompensacijos nuomininkui. Nuomininko pageidavimu jam gali būti skiriamos mažesnės vertės gyvenamosios patalpos ar žemės sklypas, o likusi priklausančios kompensacijos dalis išmokama pinigais.“ 3 straipsnis Pavedu Respublikos Prezidento patarėjui valstybės ir teisės klausimais Armanui Abramavičiui pristatyti šiuo dekretu teikiamas įstatymo pataisas Lietuvos Respublikos Seime. 4 straipsnis Dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ______________