Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONCESIJŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 7 IR 8 DALIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3074 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONCESIJŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-246 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1022 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. SV-S-1216, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Pritarti Lietuvos Respublikos Seime svarstomo Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3074 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-3074) tikslui – panaikinti esamus neaiškumus ir dviprasmybes reglamentuojant viešąsias darbų koncesijas, tačiau iš esmės nepritarti Įstatymo projektu Nr. XIP-3074 siūlomoms teisinio reglamentavimo priemonėms dėl šių priežasčių: 1.
- Įstatymo projekte Nr. XIP-3074 siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai viešąją darbų koncesiją suteikia institucija (perkančioji organizacija), kuri atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punktų reikalavimus, bet kuri nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybė (jos įgaliota institucija) ar savivaldybės vykdomoji institucija, tokia koncesija yra suteikiama ne valstybės ar savivaldybės vardu. Vertinant šias nuostatas, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2127) 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, pagal kurias koncesija yra vienas iš valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymų nustatytų bendradarbiavimo būdų, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą. Šiuo aspektu taip pat aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.36 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina tik per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Sistemiškai įvertinus šias nuostatas, manytina, kad Įstatymo projekte Nr. XIP-3074 numatyti pakeitimai, kuriais teisę suteikti viešąją darbų koncesiją siūloma numatyti perkančiajai organizacijai ne valstybės ar savivaldybės vardu, iš esmės nesuderinami su koncesijos esme. 1.
- Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Helmut Müller, C-451/08 ir jo išaiškinimą, taip pat į viešojo darbų pirkimo sutarčių apibrėžimą, kuriame numatyta, kad šių sutarčių dalykas yra darbų arba darbo, susijusio su viena iš 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 132) I priede nurodytų veiklos rūšių, įvykdymas arba įvykdymas ir suprojektavimas, arba darbo realizavimas, turėtų būti įvertinta, kokie subjektai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, disponuoja turtu, kuris gali būti perduodamas koncesininkui pagal viešosios darbų koncesijos sutartį, apimant teisę naudotis darbo rezultatu ir gauti už jį pajamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, vieninteliai minėtu turtu disponuojantys ir kontrolę galintys vykdyti subjektai yra nurodyti Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 92-2141; 2003, Nr. 70-3163) įtvirtintame suteikiančiosios institucijos apibrėžime, todėl negalima išplėsti sąvokos – įtraukti ir kitus juridinius asmenis, kurių visa ar tik tam tikra veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams tenkinti. 1.
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) 7 straipsnio 1 dalimi ir 11 straipsnio 1 dalimi, valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas – savivaldybių tarybos, todėl suteikiančiosiomis institucijomis turi būti institucijos, kurios priima arba įstatymais įgaliotos priimti sprendimus dėl turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo ir vykdančios kontrolę – Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba savivaldybės taryba ar savivaldybės vykdomoji institucija.
- Pritarti Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-246 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-246) teisinio reglamentavimo tikslui – paspartinti socialinio būsto fondo plėtrą, naujo socialinio būsto statybai pritraukiant ir privatų kapitalą, tačiau iš esmės nepritarti Įstatymo projektu Nr. XIP-246 siūlomai teisinio reglamentavimo priemonei – Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytame sričių, kuriose galima koncesija, sąraše nustatyti socialinio būsto sritį. Tokio siūlymo pagrindinis argumentas: socialinio būsto plėtros investicijų projekto padedamos uždirbti pajamos iš esmės negali sudaryti privataus sektoriaus investicijų ir kitų išlaidų grąžos didesnės dalies, nes priešingu atveju socialinio būsto plėtros investicijų projektas turėtų padėti gauti pajamų, o tai būtų nesuderinama su socialinio būsto samprata, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188) 2 straipsnio 7 dalyje („Socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, <...> nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos <...>“). Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas nenumato, kokia dalis investicijų projekto vertės turi būti dengiama iš suteikiančiosios institucijos lėšų, o kokia – iš suteikto turto ar teisės naudojimo gaunamų savarankiškų pajamų. Todėl tam, kad būtų galima investicijų projektą įgyvendinti koncesijos būdu, koncesininkui turi būti suteikiamas papildomas turtas ar lėšos, ar teisės, kurios padėtų gauti pagrindines investicijų projekto pajamas, galinčias padengti koncesininko investicijas į statinius ir kitas pagal koncesijos sutartį teiktinas paslaugas, taip pat užtikrinti koncesininkui protingą investicijų grąžą. Pažymėtina, kad savivaldybės socialinio būsto fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galėtų būti plėtojamas vadovaujantis valdžios ir privataus subjekto partnerystės principu, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje.
- Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto Nr. XIP-3074 ir Įstatymo projekto Nr. XIP-246 nesvarstyti, kol bus gautos Studijos dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės proceso skatinimo ir projekto tęstinumo galimybių, kuri yra viena iš Finansų ministerijos kartu su viešąja įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra įgyvendinamo ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimas“ priemonių, išvados ir prireikus parengti atitinkami Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŪKIO MINISTRAS RIMANTAS ŽYLIUS _________________