NUTARIMAS DĖL NUMATOMO MAŽųjų BENDRIJų TEISINIO REGULIAVIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1042 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos R

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL NUMATOMO MAŽųjų BENDRIJų TEISINIO REGULIAVIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1042 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008– 2012 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), trečios dalies 35 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Numatomo mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo koncepciją (pridedama).
2. Pavesti Ūkio ministerijai per 2 savaites nuo šio nutarimo įsigaliojimo parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo projektą.
3. Pavesti Finansų ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Ūkio ministerijai per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų, susijusių su Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo įgyvendinimu, projektus. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ, PAVADUOJANTI ŪKIO MINISTRĄ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1042 NUMATOMO MAŽųjų BENDRIJų TEISINIO REGULIAVIMO KONCEPCIJA i. ESAMOS PADĖTIES ir spręstinų problemų ANALIZĖ
4. Smulkiojo ir vidutinio verslo reikšmė vidaus ir regiono ekonomikai pripažįstama Europos Sąjungos lygmeniu. Europos Sąjungoje pabrėžiamas poreikis sudaryti kuo palankesnes mažų ir vidutinių įmonių kūrimosi sąlygas. Tam turi būti užtikrinta patraukli teisinė aplinka, kuri skatintų asmenis pradėti verslą ir taip prisidėti prie darbo rinkos ir ekonomikos augimo. Verslo organizavimo formų įvairovė leidžia geriau užtikrinti investuotojų interesus, prisitaikyti prie smulkiojo ir vidutinio verslo lūkesčių, skatina inovacijas.
5. 2009 m. sausio 1 d. mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje sudarė 99,4 procento visų šalyje veikiančių įmonių. Jų sukuriama valstybės bendrojo vidaus produkto dalis siekė 60– 70 procentų. Šis įmonių segmentas yra nuolatinio užimtumo šaltinis, turintis tiesioginės įtakos šalies ekonomikos augimui. Mažų ir vidutinių įmonių gausumas didina konkurenciją, skatina ekonomikos lankstumą ir inovacijas.
6. Smulkusis ir vidutinis verslas – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui, todėl jo plėtotė yra viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos krypčių. Gausiausia įmonių grupė 2009 m. sausio 1 d., sudaranti 74,2 procento visų veikiančių mažų ir vidutinių įmonių, – tai labai mažos įmonės (mikroįmonės), kuriose dirba iki 9 darbuotojų.
7. Siekiant reaguoti į besikeičiančius pradedančių ir jau veikiančių verslo subjektų poreikius, labai svarbu modernizuoti juridinių asmenų teisines formas arba sukurti naujas. Tam reikia sukurti lanksčias verslo organizavimo formas ir sąlygas.
8. Užsienio valstybių praktikoje prisitaikymas prie kintančių ekonomikos sąlygų ir konkurencingumo didinimas skatinant smulkųjį ir vidutinį verslą vyksta dviem kryptimis. Vienose valstybėse supaprastinami reikalavimai esamoms ribotos atsakomybės bendrovėms (pvz., bendrovė su ribota atsakomybe Vokietijoje (GmbH) arba sukuriami visiškai nauji juridiniai asmenys (pvz., įvertinus Olandijos B.V., Prancūzijoje įtvirtinta nauja teisinės veiklos forma – supaprastinta bendrovė, kurios kapitalas padalytas į akcijas (SAS); Ispanijoje – nauja ribotos atsakomybės bendrovė (S.L.N.E.); Vokietijoje įtvirtintas bendrovės su ribota atsakomybe (GmbH) porūšis – verslininko bendrovė (UG), kurią steigiant numatytas simbolinis vieno euro minimalus įstatinis kapitalas). Europos Sąjungos valstybių narių įmonių teisės evoliucijai turėjo įtakos ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose ypač išplėtotos komercinio bendradarbiavimo formų pasirinkimo galimybės. Jungtinėse Amerikos Valstijose įtvirtinti tokie mišrių formų naujadarai kaip ribotos atsakomybės bendrovė (LLC), ribotos atsakomybės partnerystė (LLP), ribotos atsakomybės ribota partnerystė (LLLP).
9. Lietuvoje uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos ypatumus lemia teisinės formos kilmė, kapitalo skirstymas į akcijas ir Europos Sąjungos acquis communautaire. Dėl to kai kuriais aspektais (steigimo tvarka, valdymo struktūra, sprendimų priėmimas, kapitalo formavimo reikalavimai) ši teisinė forma neatitinka smulkiojo verslo poreikių. Individuali įmonė, savo ruožtu, nesuteikia galimybės vykdyti veiklą daugiau nei vienam asmeniui. Ūkinės bendrijos ir individualios įmonės nepatrauklumą lemia tai, kad jų civilinė atsakomybė nėra ribota. Nors šiuo metu parengtas Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama sudaryti paprastesnes ir palankesnes ūkinių bendrijų steigimo ir veiklos sąlygas, tačiau jos ir toliau bus neribotos civilinės atsakomybės subjektai. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) skirta jos narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti, todėl ši teisinė forma nėra labai tinkama įvairialypei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. Advokatų profesinės bendrijos teisinė forma yra specifinė, skirta etikos reikalavimais grįstai profesinei veiklai vykdyti.
10. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas (toliau – Įstatymas) skirtas minėtoms problemoms spręsti ir smulkiojo verslo pradžiai paspartinti, įtvirtina naujos teisinės formos juridinį asmenį – mažąsias bendrijas ir leidžia šioms bendrijoms greitai ir mažiausiomis sąnaudomis įsisteigti, efektyviai funkcionuoti ir konkuruoti rinkoje. Naujos teisinės formos juridinis asmuo – mažoji bendrija – užpildys nišą tarp individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Mažosios bendrijos sudarys papildomas galimybes steigti smulkias įmones, kurių verslo egzistavimas paremtas intuitu personae (asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo) principu.
11. Mažosios bendrijos sudarys sąlygas dalyviams veikti Įstatyme įtvirtintų esminių teisinio reglamentavimo nuostatų pagrindu ir suteiks jiems teisę nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas steigimo sandoryje ir steigimo dokumente, kurie bus kaip jų tarpusavio sutartis. II. NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO TIKSLAS IR PRINCIPAI
12. Mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo tikslas – nustatyti pagrindinius mažųjų bendrijų požymius: supaprastintą mažųjų bendrijų steigimą, valdymo struktūrą ir kitas veiklos sąlygas, taip pat gerinti verslo administravimo sąlygas, skatinti verslo plėtrą ir konkurenciją.
13. Kai kuriuos mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo principus iš dalies nulėmė šių užsienio šalių juridinių asmenų teisinių formų požymiai: Vokietijos GmbH ir UG, Belgijos pradedančioji privati ribotos atsakomybės bendrovė (Starter SPRL), Prancūzijos ribotos atsakomybės bendrovė (SARL), Prancūzijos supaprastinta bendrovė, kurios kapitalas padalytas į akcijas (SAS), Olandijos privati bendrovė (B.V.), Jungtinių Amerikos Valstijų ribotos atsakomybės bendrovė (LLC), Rusijos ribotos atsakomybės bendrovė (OOO), Anglijos ribotos atsakomybės partnerystė (LLP), Ispanijos naujoji ribotos atsakomybės bendrovė (S.L.N.E.). Europos Sąjungos mastu buvo analizuojamos Europos privati bendrovė (SPE), Europos kooperatinė bendrovė (SCE) ir Europos ekonominių interesų grupė (EEIG).
14. Mažųjų bendrijų teisinis reguliavimas grindžiamas būtinumo, proporcingumo, prieinamumo, lygiateisiškumo, šalių autonomijos ir kitais principais. III. GALIMOS TEIGIAMOS IR NEIGIAMOS TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS
15. Teisiniu reguliavimu įtvirtinama nauja teisinė forma – mažoji bendrija, kuri dėl minimalaus kapitalo reikalavimo netaikymo, paprasto ir lankstaus valdymo tinkama smulkiam, intuitu personae principu pagrįstam, ypač šeimos, verslui vykdyti.
16. Kuriant mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo bazę, siekiama sudaryti kuo paprastesnes steigimo ir veiklos sąlygas, daugiau remiamasi mažųjų bendrijų dalyvių savireguliacija.
17. Neigiamos pasekmės susijusios su galimu nepalankiu kitų verslo subjektų požiūriu į naujos teisinės formos juridinį asmenį, tikėtinu nepakankamai atsakingu kai kurių mažųjų bendrijų steigėjų ir dalyvių požiūriu į verslą (dėl minimalių investicijų ir ribotos atsakomybės), didesnėmis piktnaudžiavimo versle galimybėmis tiems patiems asmenims steigiant keletą mažųjų bendrijų. IV. PAGRINDINĖS numatomo mažųjų bendrijų TEISINIO REGULIAVIMO NUOSTATOS Mažoji bendrija ir jos dalyvių atsakomybė
18. Mažoji bendrija – ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), mažoji bendrija, kaip ribotos atsakomybės juridinis asmuo, neatsako pagal savo dalyvių prievoles, o dalyviai neatsako pagal mažosios bendrijos prievoles.
20. Mažosios bendrijos, kaip ribotos atsakomybės juridinio asmens, dalyviai atsakingi jos kreditoriams šiais atvejais: 17.
21. kai mažoji bendrija negali įvykdyti savo prievolių dėl dalyvių nesąžiningų veiksmų; tokiu atveju dalyviai pagal mažosios bendrijos prievoles atsako savo turtu subsidiariai, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalimi; 17.
22. mažosios bendrijos steigimo dokumentuose numatytais atvejais, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalimi.
23. Įstatymas turės numatyti, kad Įstatymo nustatytais atvejais mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas kartu laikomas ir jos valdymo organu. Tokiu atveju dalyviai, veikiantys kaip valdymo organų nariai, pagal Civilinio kodekso 2.87 straipsnį atsakingi už mažosios bendrijos padarytą žalą, kilusią dėl valdymo organų narių fiduciarinių pareigų pažeidimo. Mažosios bendrijos steigimas
24. Mažosios bendrijos steigimo pagrindas – mažosios bendrijos steigimo sandoris (steigimo aktas arba steigimo sutartis). Mažoji bendrija veikia pagal savo steigimo dokumentą – mažosios bendrijos nuostatus.
25. Steigimo aktas sudaromas, jeigu mažąją bendriją steigia vienas asmuo. Jeigu mažąją bendriją steigia 2 ar daugiau steigėjų, sudaroma steigimo sutartis.
26. Mažosios bendrijos nuostatai – dokumentas, kuriuo mažoji bendrija vadovaujasi savo veikloje. Be kitų Įstatyme įtvirtintų nuostatų, mažosios bendrijos steigimo dokumente nurodoma: 21.
27. sprendimų dėl mažosios bendrijos reikalų priėmimo tvarka ir dalyviams suteikiamų balsų nustatymo taisyklės; 21.
28. naujų dalyvių priėmimo tvarka; 21.
29. dalyvių pasitraukimo iš mažosios bendrijos tvarka.
30. Mažoji bendrija steigiama elektroniniu būdu arba įprastine tvarka.
31. Steigiant mažąją bendriją elektroniniu būdu, mažosios bendrijos steigimo sandoris ir steigimo dokumentas pateikiami tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui per valstybės įmonės Registrų centro Klientų savitarnos sistemą. Tokiu atveju šie dokumentai turėtų būti rengiami naudojantis pavyzdiniais mažosios bendrijos steigimo sandoriu ir steigimo dokumentu. Steigiant mažąją bendriją elektroniniu būdu, nereikia lankytis notarų biure ir Juridinių asmenų registre.
32. Jeigu mažoji bendrija steigiama įprastine tvarka, notariškai patvirtinti mažosios bendrijos steigimo sandoris ir steigimo dokumentas pateikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Steigimą įprastine tvarka steigėjai savo nuožiūra pasirenka ir tuo atveju, jeigu jiems nepakanka pavyzdiniuose mažosios bendrijos steigimo sandoryje ir steigimo dokumente įtvirtintų nuostatų.
33. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme nenustatomas minimalaus kapitalo reikalavimas, mažosios bendrijos sąskaita banke gali būti atidaroma ir įsteigus mažąją bendriją. Mažosios bendrijos steigėjai ir dalyviai
34. Mažoji bendrija skiriama smulkiajam verslui pradėti ir plėtoti, jos egzistavimas ir veikla grindžiami intuitu personae principu, todėl teisę steigti mažąją bendriją turi tik fiziniai asmenys. Specialūs reikalavimai steigėjams (pvz., kad šį juridinį asmenį gali steigti tik šeimos nariai) nenustatomi, nes jiems įtvirtinti prireiktų sukurti papildomą kontrolės mechanizmą, o tokia nuostata galėtų būti pripažįstama diskriminacine kitų asmenų atžvilgiu.
35. Mažosios bendrijos dalyviai vadinami nariais. Mažosios bendrijos dalyviai turi teisę dirbti mažojoje bendrijoje, tačiau jiems netaikomas reikalavimas sudaryti darbo sutartį.
36. Įstatyme reikalaujama, kad būtų mažiausiai vienas mažosios bendrijos steigėjas ir dalyvis.
37. Didžiausias steigėjų skaičius nenustatomas dėl tos priežasties, kad dalyvių skaičius nėra skiriamasis ribotos atsakomybės juridinio asmens požymis. Be to, viršijus nustatytą didžiausią steigėjų (dalyvių) skaičių, atsirastų pareiga pertvarkyti mažąją bendriją, ir tai padidintų administracinę naštą. Pažymėtina, kad mažajai bendrijai, turinčiai daug dalyvių, atsižvelgiant į jos ypatumus, būtų sudėtinga veikti efektyviai. Daugelis kitų šalių taip pat netaiko apribojimų dėl didžiausio ribotos atsakomybės bendrovės dalyvių skaičiaus (Vokietijos GmbH ir UG, Ispanijos S.L.N.E., Jungtinių Amerikos Valstijų LLC ir kitos). Mažosios bendrijos organai
38. Juridinio asmens organų struktūra gali būti sudėtinga ir paprasta, atsižvelgiant į juridinio asmens teisinę formą. Siekiant kuo lankstesnio reguliavimo, atsižvelgiant į skirtingus verslo poreikius pagal vykdomą veiklą, jos apimtį, pobūdį ir kitus veiksnius, Įstatyme mažosios bendrijos steigėjams (dalyviams) bus sudaromos galimybės pasirinkti vieną iš dviejų mažosios bendrijos organų struktūrų, kai mažojoje bendrijoje yra: 30.
39. mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas, kuris kartu yra ir mažosios bendrijos valdymo organas; 30.
40. mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas ir mažosios bendrijos vadovas.
41. Siekiant sutelkti mažosios bendrijos valdymą dalyvių rankose ir nustatyti kuo paprastesnę mažosios bendrijos vidaus struktūrą, mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas kartu yra ir mažosios bendrijos valdymo organas. Šiuo atveju joje nėra atskiro vienasmenio valdymo organo – vadovo. Ši nuostata įtvirtinama atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 2 dalyje numatytą galimybę juridinių asmenų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nustatyti kitokią organų struktūrą – valdymo organą ir dalyvių susirinkimą laikyti vienu juridinio asmens organu. Kai mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas kartu yra ir mažosios bendrijos valdymo organas, dalyvių susirinkimui taikomos Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalies nuostatos, o kiekvienas mažosios bendrijos dalyvis laikomas mažosios bendrijos valdymo organo nariu. Pažymėtina, kad mažosios bendrijos dalyviams, kaip valdymo organo nariams, taikomos fiduciarinės pareigos mažosios bendrijos atžvilgiu ir atsakomybė. Balsų paskirstymas mažosios bendrijos dalyviams
42. Numatomu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti vienodas sąlygas mažosios bendrijos dalyviams dalyvauti priimant mažosios bendrijos sprendimus. Todėl pagal bendrą nuostatą kiekvienas mažosios bendrijos dalyvis, sprendžiant su mažosios bendrijos veikla susijusius klausimus, turi vieną balsą mažosios bendrijos dalyvių susirinkime, taip pat ir valdymo organe, jeigu šie mažosios bendrijos organai sutampa. Pažymėtina, kad šis principas taikomas kooperatinėje bendrovėje (kooperatyve) ir Europos kooperatinėje bendrovėje.
43. Kaip alternatyva minėtam principui, Įstatyme bus nustatyta galimybė mažosios bendrijos steigimo dokumente, esant Numatomo mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo Koncepcijos (toliau – Koncepcija) 30.2 punkte nurodytai mažosios bendrijos organų struktūrai, įtvirtinti kitokią balsų paskirstymo mažosios bendrijos dalyviams tvarką. Mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas
44. Mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas, kuris kartu yra ir mažosios bendrijos valdymo organas, priima sprendimus visais mažosios bendrijos veiklos klausimais.
45. Tuo atveju, jeigu mažojoje bendrijoje yra mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas ir mažosios bendrijos vadovas, mažosios bendrijos dalyvių susirinkimo kompetencijai priskiriami esminiai mažosios bendrijos klausimai, t. y. mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas sprendžia dėl mažosios bendrijos steigimo dokumento, buveinės, vadovo, pelno paskirstymo, naujų dalyvių priėmimo, dalyvių įnašų, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo.
46. Įstatyme ir mažosios bendrijos steigimo dokumente galima nustatyti papildomus klausimus, dėl kurių sprendimus priima mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas. Šie klausimai pagal Įstatymą nepriskirtini mažosios bendrijos vadovo kompetencijai ir pagal savo esmę nepriskirtini valdymo organo funkcijoms.
47. Atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių mažosios bendrijos tikslų – veiklos ir valdymo paprastumą, lankstumą, nustatoma, kad paprastai mažosios bendrijos dalyvių susirinkimo sprendimai priimami paprasta mažosios bendrijos dalyvių balsų dauguma, išskyrus Įstatyme, taip pat mažosios bendrijos steigimo dokumente nustatytas išimtis, kai sprendimams priimti reikia didesnės nei Įstatymo nustatyta mažosios bendrijos dalyvių balsų daugumos.
48. Įstatyme bus nustatyta, kad kai kuriems svarbiems sprendimams (pvz., mažosios bendrijos dalyvių susirinkimo sprendimams dėl mažosios bendrijos steigimo dokumento, finansinių metų pelno paskirstymo, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo) priimti būtina kvalifikuota ne mažesnė nei 2/3 mažosios bendrijos dalyvių balsų dauguma.
49. Mažosios bendrijos dalyvių susirinkimo vienbalsio pritarimo reikia sprendžiant dėl naujų dalyvių priėmimo, dalyvių įnašų, trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio pelno paskirstymo.
50. Vienas iš pagrindinių Įstatymo tikslų – numatyti kuo lankstesnę mažųjų bendrijų veiklos tvarką, taigi mažosios bendrijos dalyviai gali patys pasirinkti mažosios bendrijos dalyvių susirinkimo šaukimo tvarką. Ši tvarka nurodoma mažosios bendrijos steigimo dokumente. Mažosios bendrijos atstovas
51. Pasirinkus tokią mažosios bendrijos organų struktūrą, kai mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas kartu yra ir mažosios bendrijos valdymo organas, siekiant užtikrinti tinkamą mažosios bendrijos atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis, veiklos koordinavimą ir sprendimų vykdymą, mažosios bendrijos steigimo sandoryje nurodomas mažosios bendrijos atstovas.
52. Mažosios bendrijos atstovu gali būti tik mažosios bendrijos dalyvis.
53. Mažojoje bendrijoje tuo pačiu metu gali būti tik vienas mažosios bendrijos atstovas.
54. Mažosios bendrijos atstovas vykdo mažosios bendrijos dalyvių susirinkimo sprendimus ar kontroliuoja tinkamą jų vykdymą, jeigu sprendimai susiję su dalyvių ar kitų asmenų įsipareigojimų mažajai bendrijai vykdymu.
55. Įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai taikomi įvairioms juridinio asmens veiklos sritims, tokioms kaip apskaita, mokesčiai, aplinkosauga, darbo ir priešgaisrinė sauga, duomenų ir dokumentų teikimas Juridinių asmenų registrui ir panašiai. Už tokių reikalavimų laikymąsi paprastai atsakingas juridinio asmens vadovas, todėl jeigu juridinis asmuo nesilaiko nustatytų reikalavimų, atitinkamos sankcijos taikomos už reikalavimų laikymąsi atsakingam asmeniui – juridinio asmens vadovui. Atitinkamai už šių pareigų laikymąsi atsakingas mažosios bendrijos atstovas.
56. Jeigu mažosios bendrijos dalyviai nusprendžia keisti mažosios bendrijos atstovą, priimamas atitinkamas mažosios bendrijos dalyvių susirinkimo sprendimas.
57. Mažosios bendrijos dalyvių susirinkimo sprendimas dėl mažosios bendrijos atstovo priimamas paprasta mažosios bendrijos dalyvių balsų dauguma. Mažosios bendrijos steigimo dokumente gali būti nustatoma, kad šiam sprendimui priimti reikia didesnės nei Įstatymo nustatyta mažosios bendrijos dalyvių balsų daugumos.
58. Mažosios bendrijos atstovas savo teises ir pareigas įgyvendina ir vykdo tik pats. Mažosios bendrijos vadovas
59. Pasirinkus tokią mažosios bendrijos organų struktūrą, kai yra mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas ir mažosios bendrijos vadovas, mažosios bendrijos vadovu gali būti mažosios bendrijos dalyvis ar kitas fizinis asmuo.
60. Mažosios bendrijos vadovą skiria ir jį atšaukia mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas paprasta mažosios bendrijos dalyvių balsų dauguma. Mažosios bendrijos steigimo dokumente gali būti nustatoma, kad šiam sprendimui priimti reikia didesnės nei Įstatymo nustatyta mažosios bendrijos dalyvių balsų daugumos.
61. Mažosios bendrijos vadovo kompetencija įtvirtinama Įstatyme ir mažosios bendrijos steigimo dokumente. Mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą, veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Mažosios bendrijos vadovas atsako už: 51.
62. mažosios bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; 51.
63. mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų sudarymą; 51.
64. informacijos ir dokumentų pateikimą mažosios bendrijos dalyvių susirinkimui įstatymų nustatytais atvejais ar jų prašymu; 51.
65. mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 51.
66. įstatymuose nustatytos informacijos viešą paskelbimą mažosios bendrijos steigimo dokumente nurodytame šaltinyje; 51.
67. kitų įstatymuose ir teisės aktuose, mažosios bendrijos steigimo dokumente ir mažosios bendrijos sutartyje su vadovu nustatytų pareigų vykdymą.
68. Mažosios bendrijos steigimo dokumente gali būti nustatoma, kad tam tikrais atvejais, pvz., sudarant tam tikrus sandorius, mažosios bendrijos vadovas turi gauti mažosios bendrijos dalyvių susirinkimo pritarimą.
69. Su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Kapitalas ir įnašai
70. Atsižvelgiant į tai, kad ši nauja teisinė forma skiriama visų pirma verslui, nereikalaujančiam didelių pradinių investicijų, ir į tai, kad juridinių asmenų kapitalo poreikiai gali būti skirtingi, Įstatyme minimalaus kapitalo reikalavimas nenustatomas. Tokia nuostata suderinama ir su Civilinio kodekso normomis, kuriose nėra imperatyvaus reikalavimo dėl įstatinio kapitalo įtvirtinimo visų teisinių formų juridiniuose asmenyse.
71. Mažosios bendrijos dalyvių įnašų vertė nustatoma dalyvių tarpusavio susitarimu. Mažosios bendrijos dalyviai turi teisę įnešti įnašus į mažąją bendriją ir ją įsteigus.
72. Kapitalą, kurio reikia mažosios bendrijos veiklai vykdyti (materialinei bazei sukurti), sudaro dalyvių įnašai. Tokia pat įnašų vertinimo tvarka nustatyta tikrosiose ūkinėse bendrijose, komanditinėse ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), taip pat Ispanijos ribotos atsakomybės bendrovėje (S.R.L. arba S.L.).
73. Įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas, kuris gali būti ekonomiškai įvertinamas ir priklauso dalyviui nuosavybės teise. Mažosios bendrijos įnašų įnešimo sąlygos ir tvarka nustatomi dalyvių tarpusavio susitarimu. Dalyvių įnašai laikomi mažosios bendrijos nuosavybe.
74. Sprendžiant mažosios bendrijos kapitalo klausimą, svarbu numatyti ir įnašo grąžinimo ar jo kompensavimo tvarką, kai dalyvis pasitraukia iš mažosios bendrijos. Siūloma nustatyti, kad dalyvio savanoriško pasitraukimo atveju mažoji bendrija privalo jam išmokėti pelno dalį, proporcingą jo padarytam įnašui. Apskaita ir finansinė atskaitomybė
75. Naujos teisinės formos juridinio asmens – mažosios bendrijos – atsiradimas palengvins visų pirma verslo, nereikalaujančio didelių pradinių investicijų, pradžią ir smulkiojo verslo sąlygas. Mažosios bendrijos dalyviais gali būti tik fiziniai asmenys, todėl mažajai bendrijai taikomi paprastesni apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai.
76. Mažoji bendrija neprivalo turėti atitinkamo struktūrinio padalinio ar vyriausiojo buhalterio arba sudaryti sutartį su apskaitos paslaugas teikiančia įmone. Mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti mažosios bendrijos dalyvis, kurį skiria mažosios bendrijos dalyvių susirinkimas. Mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.
77. Mažosios bendrijos atstovas, o jeigu mažoji bendrija turi vadovą, – mažosios bendrijos vadovas yra atsakingas už mažosios bendrijos apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Lėšų paėmimas mažosios bendrijos dalyvių poreikiams ir pelno paskirstymas
78. Su mažosios bendrijos dalyviais darbo sutartys nesudaromos. Atsižvelgiant į tai, Įstatyme bus nustatyta galimybė mažosios bendrijos dalyviams paimti mažosios bendrijos lėšų savo poreikiams kaip avansu išmokamą pelną. Mažosios bendrijos lėšų paėmimo tvarka ir sąlygos bus nustatomos Įstatyme ir mažosios bendrijos steigimo dokumente.
79. Toks pat reguliavimas taikomas individualių įmonių savininkams, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, su kuriais darbo sutartys nesudaromos.
80. Mažosios bendrijos dalyviai gali paskirstyti tiek mažosios bendrijos finansinių metų, tiek trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio pelną.
81. Mažosios bendrijos pelnas paskirstomas mažosios bendrijos dalyvių susirinkimo sprendimu.
82. Mažosios bendrijos dalyvių susirinkimui, kuriame sprendžiama dėl mažosios bendrijos pelno paskirstymo, pateikiamos to laikotarpio, kurio pelnas paskirstomas, finansinės ataskaitos (metinės finansinės ataskaitos ar trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio finansinės ataskaitos).
83. Sprendimas dėl mažosios bendrijos finansinių metų pelno paskirstymo priimamas ne mažesne nei 2/3 visų mažosios bendrijos dalyvių balsų dauguma. Mažosios bendrijos steigimo dokumente gali būti nustatoma, kad šiam sprendimui priimti reikia didesnės nei Įstatymo nustatyta mažosios bendrijos dalyvių balsų daugumos.
84. Sprendimas dėl per trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį mažosios bendrijos gauto pelno paskirstymo priimamas vienbalsiu visų mažosios bendrijos dalyvių sprendimu.
85. Mažosios bendrijos dalyviai neturi teisės priimti sprendimo skirti ir išmokėti pelno dalį mažosios bendrijos dalyviams, esant Įstatymo nustatytoms sąlygoms, pvz., jeigu mažoji bendrija yra nemoki arba išmokėjusi dalyviams skirtą pelno dalį taptų nemoki.
86. Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir mažosios bendrijos nemokumo, mažosios bendrijos dalyvis (dalyviai) turi grąžinti avansu išmokėtą pelną ir (ar) gautą pelno dalį, jeigu pasibaigus finansiniams metams paaiškėja, kad jų suma viršija mažosios bendrijos per finansinius metus gauto pelno dalį, tenkančią šiam dalyviui. Už šios nuostatos vykdymo priežiūrą ir veiksmus jos vykdymui užtikrinti atsakingas, pareigą inicijuoti reikalavimo teisę į esamus ar buvusius mažosios bendrijos dalyvius, nepagrįstai išsimokėjusius mažosios bendrijos pelną turi mažosios bendrijos atstovas arba mažosios bendrijos vadovas atsižvelgiant į pasirinktą mažosios bendrijos organų struktūrą. Naujų mažosios bendrijos dalyvių priėmimas ir jų pasitraukimas iš mažosios bendrijos
87. Siekiant užtikrinti tinkamą mažosios bendrijos valdymą, grindžiamą intuitu personae principu, naują mažosios bendrijos dalyvį priimti galima tik esant vienbalsiam visų mažosios bendrijos dalyvių pritarimui. Naujų dalyvių priėmimo tvarka nustatoma mažosios bendrijos steigimo dokumente.
88. Mažosios bendrijos dalyvis gali savanoriškai pasitraukti iš mažosios bendrijos, kurioje daugiau negu vienas dalyvis. Savanoriško pasitraukimo tvarka nustatoma mažosios bendrijos steigimo dokumente. Iš mažosios bendrijos negali pasitraukti visi jos dalyviai kartu. Jeigu mažojoje bendrijoje yra tik vienas dalyvis, jo teisė savanoriškai pasitraukti iš mažosios bendrijos negali būti įgyvendinama. Su savanoriškai pasitraukusiu mažosios bendrijos dalyviu atsiskaitoma steigimo dokumente nustatyta tvarka.
89. Mažosios bendrijos dalyvis gali perleisti savo teises. Mažosios bendrijos dalyvio teisių perleidimo ypatumus, atsižvelgiant į intuitu personae principą, nustato Įstatymas.
90. Mažosios bendrijos dalyvis gali būti priverstas pasitraukti iš mažosios bendrijos, tačiau toks priverstinis pasitraukimas gali būti vykdomas tik Civiliniame kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka.
91. Siekiant apsaugoti tiek mažąją bendriją, tiek jos dalyvių interesus, tikslinga nustatyti kiekvieno mažosios bendrijos dalyvio teisę kreiptis į teismą dėl mažosios bendrijos dalyvio, kurio veiksmai prieštarauja mažosios bendrijos veiklos tikslams ir kai nėra pagrindo manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, priverstinio pasitraukimo inicijavimo. Tuo tikslu turėtų būti atitinkamai tikslinamos Civilinio kodekso antrosios knygos II dalies IX skyriaus nuostatos.
92. Atsiskaičius su savanoriškai pasitraukusiu mažosios bendrijos dalyviu, likusio mažosios bendrijos turto gali nepakakti mažosios bendrijos veiklai vykdyti, todėl mažosios bendrijos steigimo dokumente gali būti nustatoma, kad mažosios bendrijos dalyvio savanoriško pasitraukimo atveju mažosios bendrijos veikla nutraukiama likusių mažosios bendrijos dalyvių sprendimu.
93. Įstatyme reikėtų nustatyti, kad mažosios bendrijos likvidavimo atveju su dalyviu, savanoriškai pasitraukiančiu iš likviduojamos mažosios bendrijos, atsiskaitoma ta pačia tvarka kaip ir su likusiais mažosios bendrijos dalyviais. Taip bus apsaugoti likviduojamos mažosios bendrijos kreditorių interesai, užtikrinant, kad mažajai bendrijai pakaks turto atsiskaityti su kreditoriais. Be to, likę mažosios bendrijos dalyviai neatsidurs blogesnėje padėtyje, palyginti su ta, kurioje atsidurs iš mažosios bendrijos savanoriškai pasitraukiantis dalyvis, jeigu su juo būtų atsiskaitoma prieš mažajai bendrijai atsiskaitant su jos kreditoriais ir kitais dalyviais. Mažosios bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas
94. Mažoji bendrija reorganizuojama Civiliniame kodekse nurodytais jungimo (prijungimo ir sujungimo) ir skaidymo (išdalijimo ir padalijimo) būdais.
95. Pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas. Atsižvelgiant į tai, reikėtų numatyti kitų teisinių formų juridinių asmenų pertvarkymo į mažąją bendriją galimybę, jų dalyviams nusprendus, kad mažoji bendrija yra priimtinesnė tolesniam verslui. Tikslinga nustatyti, kad į mažąją bendriją gali būti pertvarkoma uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija, komanditinė ūkinė bendrija, individuali įmonė, kooperatinė bendrovė, žemės ūkio bendrovė. Galimybė pertvarkyti kitos teisinės formos juridinį asmenį į mažąją bendriją ir šios galimybės įgyvendinimas turėtų būti nustatyti atitinkamą juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme. Todėl tokiai galimybei atsirasti turėtų būti atitinkamai pakeisti 5 įstatymai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas). Mažosios bendrijos dalyviams taip pat reikėtų sudaryti galimybę pakeisti mažosios bendrijos teisinę formą į jiems priimtinesnę. Todėl tikslinga Įstatyme nustatyti, į kokias teisines formas gali būti pertvarkoma mažoji bendrija, ir pateikti tokio pertvarkymo galimybių sąlygas. Pvz., galimybe pertvarkyti mažąją bendriją į individualią įmonę galės pasinaudoti tik tokia mažoji bendrija, kurioje bus tik vienas dalyvis, į tikrąją ūkinę bendriją ar žemės ūkio bendrovę – kurioje bus bent 2 dalyviai, į komanditinę ūkinę bendriją – kurioje bus bent 3 dalyviai, į kooperatinę bendrovę – kurioje bus ne mažiau kaip 5 dalyviai, į uždarąją akcinę bendrovę – kurios turto vertės ir įsipareigojimų skirtumas atitiks ar viršys reikalavimus uždarosios akcinės bendrovės minimaliam įstatinio kapitalo dydžiui. Be to, jeigu bus nustatyta galimybė mažąją bendriją pertvarkyti į viešąją įstaigą, tokio pertvarkymo galimybė bus siejama su mažosios bendrijos veiklos tikslų ir viešųjų įstaigų veiklos tikslų atitiktimi. Tikslinga Įstatyme ne tik nurodyti, į kokias teisines formas gali būti pertvarkyta mažoji bendrija, bet ir apibūdinti jos pertvarkymo procedūras.
96. Mažoji bendrija likviduojama Civiliniame kodekse nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų – mažosios bendrijos dalyvių sprendimas nutraukti mažosios bendrijos veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad savo įnašus mažosios bendrijos dalyviai gali įnešti tarpusavio susitarimu nustatytais terminais, ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo tokia padėtimi, kai įnašai dar neįnešti, o jau norima likviduoti mažąją bendriją, Įstatyme reikėtų nustatyti, kad mažosios bendrijos likvidavimo atveju mažosios bendrijos dalyviai gali būti atleidžiami nuo tokios neįneštų įnašų dalies, kurią jie atgautų paskirstant likviduojamos mažosios bendrijos turtą. V. KEISTINI ĮSTATYMAI
97. Rengiant Įstatymo projektą, taip pat turėtų būti parengti teisės aktai, kuriais būtų sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti Koncepcijos nuostatas: Koncepcijoje nurodytų teisinių formų juridiniams asmenims įtvirtinta teisė persitvarkyti į mažąją bendriją; reglamentuojamas mažosios bendrijos dalyvio priverstinis pasitraukimas; sprendžiami su paprastesniu mažosios bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymu ir finansinių ataskaitų sudarymu susiję klausimai; sprendžiami mažosios bendrijos dalyvių gautų pajamų apmokestinimo klausimai; įtvirtinamos mažosios bendrijos dalyvių socialinės garantijos, analogiškos taikomoms individualių įmonių savininkams, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikriesiems nariams (taip pat ir tuo atveju, kai mažoji bendrija įgyja likviduojamos mažosios bendrijos statusą). _________________