ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS SPRENDIMAS DĖL publikacijoJe „KOKIĄ ĮTAKĄ PROKURATŪROS VEIKSMAMS TURI KYŠININKAI? VALDOMAS TEISINGUMAS“ („VILNIAUS KRAŠTO SAVAITRAŠTIS“, 2011-03-31–2011-04-06, NR. 13/873) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. SPR-102 Vilnius 2011 m. gegužės 10 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Rolando Masilevičiaus skundą dėl publikacijoje „Kokią įtaką prokuratūros veiksmams turi kyšininkai? Valdomas teisingumas“ („Vilniaus krašto savaitraštis“, 2011-03-31–2011-04-06, Nr. 13/873) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas skunde teigia, kad publikacijos antraštė „Kokią įtaką prokuratūros veiksmams turi kyšininkai? Valdomas teisingumas“ yra klaidinanti, kadangi siekiama ne informuoti visuomenę apie svarbius dalykus, o tikslingai suformuoti neigiamą nuomonę apie pareiškėją. Pareiškėjo teigimu, teiginiuose „Praėjusių metų vasarį S. Tretjakovas įsakė patikrinti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ eksploatuojamą katilinę Avižieniuose“, „Nepadėjo Z. Jedzinskio aiškinimai, kad prašymą gauti leidimą bendrovė pateikė dar 2009 m. sausį ir Departamento darbuotojai daugiau nei metus delsė jį išduoti“, „Valdininkas neišgirdo argumentų, bet nepamiršo nubausti direktoriaus piniginėmis baudomis po 2250 litų už kiekvieną katilinę, nors Departamentas pats delsė išduoti leidimą“, „Faktiškai tai Sergejus Tretjakovas viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi apribodamas piliečio judėjimo laisvę. Tai jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir sėsti į teisiamųjų suolą“, „Į klausimą, kodėl automobilio reisas nėra užregistruotas, Avižienių skyriaus vedėjas aiškino, kad nuotekos yra vežamos iš privačios „labai svarbaus asmens“ valdos. Kaip paaiškėjo, tas „svarbus asmuo“ buvo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, o konkrečiai – skyriaus, kuriame dirba Sergejus Tretjakovas, inspektorius. Tolesnio tyrimo metu vedėjas paaiškino, kad inspektorius nemokėjo už paslaugą daug metų“, „Tai – ne vienintelis S. Tretjakovo bendradarbių piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pavyzdys. Daug pažeidimų atskleista dėl nelegalaus ir aplinkai kenksmingo konfiskuotų žvejų tinklų ar guminių valčių deginimo. Jie būdavo „utilizuojami“ mūsų katilinėse“, – pasakojimą tęsia Z. Jedzinski“, „Esant visai šiai savivalei, kyšininkavimo apraiškoms Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, šališkiems prokuroro veiksmams (nejaugi nesavanaudiškiems?), belieka viltis teismo teisingumo“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti bei dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija ir tokiu būdu pažeistos Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1, 2, 4 punktų bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Be to, pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje nebuvo pateikta institucijos pozicija nagrinėjamu klausimu. Pareiškėjas prašo: 1) įspėti viešosios informacijos skleidėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir reikalauti juos pašalinti; 2) reikalauti, kad viešosios informacijos skleidėjas paneigtų publikacijoje paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir pareiškėjo dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją; 3) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Tirdama pareiškėjo skundą, žurnalistų etikos inspektorė raštu kreipėsi į laikraščio „Vilniaus krašto savaitraštis“ redaktorių Zygmuntą Ždanovič, prašydama paaiškinti ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes, atsakymo teisės pareiškėjui nesuteikimo aplinkybes ir pateikti savo poziciją dėl susidariusios situacijos. Z. Ždanovič paaiškino, kad rengdamas ginčo publikaciją naudojosi raštiškais UAB „Nemenčinės komunalininkas“ parodymais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir korupcijos apraiškų, Zbignevo Jedinskij skundais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-18 ir Nr. VR-81-184 AM-055021, susipažino su liudytojų parodymais byloje Nr. 10-2-246-10, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, kuriuose išgirdo S. Tretjakovo nuomonę apie įvykį ir susipažino su jo pareigybės aprašymu, kalbėjo su Z. Jedinskij advokatu ir medikais, kurie liudijo teisme. Žurnalistų etikos inspektorė, pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, nustatė: Juridinio asmens dalykinė reputacija yra ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Fizinio asmens garbės ir orumo pažeminimas yra siejamas su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių paskelbimu. Žeminančiomis žiniomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Konkrečiu atveju sprendžiant, ar visuomenės informavimo priemonėje paskelbta informacija pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą, būtina nustatyti, ar publikacijoje buvo paskelbtos žinios, ar nuomonės. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis nustato, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas tikras faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą kritiką ir ne visai tikslią informaciją. Viešosios informacijos rengėjas, veikdamas sąžiningai ir turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, gali pateikti informaciją su tam tikrais netikslumais ir išreikšti agresyvią kritiką, tačiau, neleistina skelbti tokios informacijos, kuria siekiama viešąjį asmenį pažeminti. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtintoje viešojo asmens sąvokoje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra valstybės biudžetinė įstaiga, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdanti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Akivaizdu, kad pareiškėjas yra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą pagal kompetenciją priskirtoje valstybės valdymo srityje ir šioje srityje įgyvendinti valstybės politiką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas yra viešasis asmuo, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar viešosios informacijos skleidėjas, publikacijoje paskelbęs informaciją apie viešąjį asmenį, sąžiningai informavo visuomenę apie jo veiklą ir ar neperžengė teisės skleisti informaciją ribų. Nagrinėjamu atveju teiginyje „Praėjusių metų vasarį S. Tretjakovas įsakė patikrinti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ eksploatuojamą katilinę Avižieniuose“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad S. Tretjakovo įsakymu buvo įpareigota atlikti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Avižienių katilinės patikrinimą. Pažymėtina, kad šiame teiginyje paskelbta informacija yra apie Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyriausiąjį valstybinį aplinkos apsaugos inspektorių S. Tretjakovą, bet ne apie pareiškėją, todėl tokia informacija negali būti vertinama pareiškėjo dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu. Nepaisant to, nustatyta, kad pareiškėjo kontroliuojamų įmonių (objektų) planai 2010 metams buvo patvirtinti pareiškėjo direktoriaus Rolando Masilevičiaus 2010-01-28 įsakymu Nr. VR-V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir struktūrinių padalinių metinių tikrinimo planų, veiksmų programų tvirtinimo ir ataskaitų teikimo“. Minėto įsakymo 13 punktu pareiškėjo padalinių vadovams pavesta kontroliuoti ir užtikrinti pavaldžių pareigūnų atliekamų patikrinimų įvykdymą pagal patvirtintus kontroliuojamų objektų tikrinimo planus, o konkrečiai S. Tretjakovui 2010 m. vasario mėn. buvo pavesta atlikti specifinį UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Avižienių katilinės patikrinimą. Akivaizdu, kad ginčo teiginyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuria buvo nurodytas neteisingas įsakymą dėl patikrinimo atlikimo davęs subjektas. Teiginiuose „Nepadėjo Z. Jedzinskio aiškinimai, kad prašymą gauti leidimą bendrovė pateikė dar 2009 m. sausį ir Departamento darbuotojai daugiau nei metus delsė jį išduoti“, „Valdininkas neišgirdo argumentų, bet nepamiršo nubausti direktoriaus piniginėmis baudomis po 2250 litų už kiekvieną katilinę, nors Departamentas pats delsė išduoti leidimą“, „Z. Jedzinski dar kartą bandė įtikinti, kad kaltė yra ne jo, o Departamento, kuris ne tik neišdavė laiku leidimo, bet dar ir skyrė dideles pinigines baudas“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad pareiškėjas per nustatytą laiką neišdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Avižienių katilinės veiklai ir todėl Z. Jedinskij buvo nepagrįstai skirta nuobauda. Atsižvelgiant į pareiškėjo ir S. Tretjakovo skunduose nurodytas aplinkybes, S. Tretjakovo 2010-03-10 tarnybinį pranešimą, Z. Jedinskij 2010-03-24 bei 2010-10-04 skunduose Vilniaus apygardos teismui nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2010-01-28 pateikė paraišką TIPK leidimui gauti, tačiau nustačius, kad minėta paraiška neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, buvo penkis kartus teikiamos pareiškėjo pastabos dėl paraiškos trūkumų ištaisymo ir, UAB ‚Nemenčinės komunalininkas“ 2010-07-02 pateikus paskutinį paraiškos pataisymą, TIPK leidimas pagal minėtą paraišką buvo išduotas 2010-08-
- 2010-02-26 S. Tretjakovui atlikus UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Avižienių katilinės patikrinimą, buvo nustatyta, kad minėta katilinė eksploatuojama neturint TIPK leidimo ir statinys nustatyta tvarka nėra pripažintas tinkamu naudoti, nors naudojamas nuo 2009 m. spalio mėnesio, todėl buvo nuspręsta surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, pareiškėja TIPK leidimo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Avižienių katilinei neišdavė dėl pateiktų paraiškų trūkumų ir jų nepašalinimo, bet ne dėl pareiškėjos vengimo ar netinkamo priskirtų funkcijų vykdymo, todėl darytina išvada, kad minėtuose teiginiuose paskelbta informacija neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio informacija visuomenei suponuojama išvada, kad pareiškėja, netinkamai naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais, jais piktnaudžiaudama ir nesilaikydama teisės aktais nustatytos TIPK leidimų išdavimo tvarkos, atliko jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų normų pažeidimus. Akivaizdu, kad tokio turinio informacijos paskelbimas pažeidė pareiškėjos dalykinę reputaciją. Teiginyje „Faktiškai tai Sergejus Tretjakovas viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi apribodamas piliečio judėjimo laisvę. Tai jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir sėsti į teisiamųjų suolą“ pateiktos publikacijoje aprašyto įvykio apibendrinamosios išvados, kuriose konstatuojami faktai, jog S. Tretjakovas viršijo suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, apribojo Z. Jedinskij judėjimo laisvę ir dėl šių veikų atlikimo turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad 2010-05-28 kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-246-10 bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-503/2011 (toliau – Nuosprendis) nustatytos aplinkybės (t. y. tai, kad Z. Jedinskij nepateikė S. Tretjakovui asmens tapatybę patvirtinančio dokumento prieš administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, kad S. Tretjakovas išėjo iš kabineto norėdamas pasikviesti liudytojų, kurie galėtų paliudyti minėtą faktą, kad Z. Jedinskij bandydamas pasišalinti iš S. Tretjakovo kabineto naudojo fizinę jėgą jo atžvilgiu, kad Z. Jedinskij koridoriuje naudodamas fizinę jėgą bandė prasiveržti pro S. Tretjakovo į šalis išskėstas rankas ir pasiekti koridoriaus išėjimo duris) paneigia teiginyje nurodyto S. Tretjakovo tarnybinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos atlikimo faktą ir patvirtina Z. Jedinskij kaltę dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamame teiginyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Teiginyje „Esant visai šiai savivalei, kyšininkavimo apraiškoms Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, šališkiems prokuroro veiksmams (nejaugi nesavanaudiškiems?), belieka viltis teismo teisingumo“ paskelbtos konstatuojamąjį pobūdį turinčios publikacijoje aprašytą įvykį apibendrinančios išvados, jog Vilniaus RAAD ir jo darbuotojų veiksmai pasireiškė savavališku elgesiu, teisės aktų nepaisymu bei nusikalstamų veikų atlikimu, o prokuroras veikė šališkai. Dar kartą pažymėtina, kad Nuosprendžiu buvo konstatuotas Z. Jedinskij nusikalstamos veikos padarymo faktas, kuriuo jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas. Tai reiškia, kad S. Tretjakovas savo funkcijas atliko tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, be to, administracinės nuobaudos dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 1 dalies bei 512 straipsnio 2 dalies pažeidimo skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino 2011-06-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-1298/
- Taip pat akcentuotina, kad dėl ginčo situacijos nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl pareiškėjo darbuotojų kyšininkavimo ar piktnaudžiavimo, o viešosios informacijos skleidėjo nesutikimas su S. Tretjakovo ir kitų asmenų vykdyta administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo procedūra, ikiteisminiu ir teisminiu baudžiamosios bylos Nr. 1-55-503/2011 nagrinėjimu bei besąlygiškas Z. Jedinskij pozicijos palaikymas nepatvirtina ginčo teiginyje konstatuotų faktų, todėl darytina išvada, kad minėtame teiginyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Tokio pobūdžio informacijos paskelbimas visuomenei suponuoja išvadą apie tai, kad pareiškėjo darbuotojai yra nesąžiningi, vykdydami funkcijas ir naudodamiesi suteiktais įgaliojimais atlieka nusikalstamas veikas, todėl konstatuotina, kad minėtos informacijos paskelbimu buvo pažeista pareiškėjo dalykinė reputacija. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, o žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Viešosios informacijos skleidėjas, paskelbęs tikrovės neatitinkančią ir pareiškėjo dalykinę reputaciją pažeidusią informaciją, pažeidė minėtas įstatymo nuostatas. Teiginiuose „Į klausimą, kodėl automobilio reisas nėra užregistruotas, Avižienių skyriaus vedėjas aiškino, kad nuotekos yra vežamos iš privačios „labai svarbaus asmens“ valdos. Kaip paaiškėjo, tas „svarbus asmuo“ buvo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, o konkrečiai – skyriaus, kuriame dirba Sergejus Tretjakovas, inspektorius. Tolesnio tyrimo metu vedėjas paaiškino, kad inspektorius nemokėjo už paslaugą daug metų“, „Tai – ne vienintelis S. Tretjakovo bendradarbių piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pavyzdys. Daug pažeidimų atskleista dėl nelegalaus ir aplinkai kenksmingo konfiskuotų žvejų tinklų ar guminių valčių deginimo. Jie būdavo „utilizuojami“ mūsų katilinėse“, – pasakojimą tęsia Z. Jedzinski“ paskelbta konstatuojamoji informacija apie pareiškėjo darbuotojų atliktus nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimo Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai vertinimui būtina nustatyti, ar paskelbta informacija atitinka tikrovę. Konkrečiu atveju žurnalistų etikos inspektorė neturi galimybės atlikti šių veiksmų, kadangi viešosios informacijos skleidėjo ir Z. Jedinskij pateikti įrodymai nėra autentiški, todėl abejotina dėl jų patikimumo, o pareiškėjo skunde ir ginčo teiginiuose nurodytą informaciją gali patvirtinti ar paneigti tik šių šaltinių informacija. Nepaisant to, akivaizdu, jog tiek ginčo teiginiuose, tiek visoje publikacijoje viešosios informacijos skleidėjas pateikė tik vienos publikacijoje aprašytos situacijos šalies poziciją, t. y. Z. Jedinskij suteiktą informaciją, nepateikdamas nei pareiškėjo, nei S. Tretjakovo ar kitų darbuotojų nuomonių. Neabejotina, kad tokie viešosios informacijos skleidėjo veiksmai buvo šališki ir pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą nešališko informacijos pateikimo principą. Publikacijos antraštėje „Kokią įtaką prokuratūros veiksmams turi kyšininkai? Valdomas teisingumas“ paskelbtas subjektyvus publikacijoje aprašytos situacijos vertinimas, kuris laikytinas nuomone. Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje numatyta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Konkrečiu atveju nustatyta, kad visuose ginčo teiginiuose viešosios informacijos skleidėjas paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją, todėl, akivaizdu, kad viešai paskelbta nuomonė buvo pateikta vadovaujantis iškreiptais faktais ir duomenimis apie konkrečius įvykius. Be to, pareiškėjo darbuotojų įvardijimas „kyšininkais“ yra įžeidžiančio pobūdžio ir nepagrįstai suponuojantis išvadą apie šių asmenų nesąžiningą veiklą, padarytus teisės, moralės ir paprotinių normų pažeidimus. Darytina išvada, kad tokiu būdu viešosios informacijos skleidėjo nuomonė buvo išreikšta nesąžiningai ir neetiškai, todėl pažeista Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis. Pareiškėjas pateiktame skunde teigia, kad viešosios informacijos skleidėjas ginčo publikacijoje nepateikė jo pozicijos dėl publikacijoje keliamų klausimų. Akcentuotina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Minėto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina žurnalistų pareigą teikti nešališkas žinias, o šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimą viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Visų minėtų nuostatų įgyvendinimas yra susijęs su Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto viešosios informacijos nešališkumo principo realizavimu. Konkrečiu atveju nustatyta, kad ginčo publikacijoje buvo pateikta Z. Jedinskij versija dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-503/2011 nustatytų aplinkybių bei kita papildoma Z. Jedinskij suteikta informacija. Kaip matyti iš publikacijos turinio, pareiškėjo nuomonė apie šias aplinkybes nebuvo pateikta, nors jos buvimas buvo būtinas konkrečiu atveju, kadangi publikacijoje paskelbta informacija yra susijusi su pareiškėjo funkcijų ir įgaliojimų vykdymu ir visuomenei turėjo būti suteikta išsami ir objektyvi informacija apie valstybės instituciją ir jos pareigūnus. Pažymėtina, kad viešosios informacijos skleidėjas nurodė, jog susipažino su liudytojų parodymais minėtoje byloje, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, todėl, neabejotina, kad jis turėjo realią galimybę sužinoti S. Tretjakovo ir kitų pareiškėjo darbuotojų nuomonę dėl publikacijoje aprašytos situacijos, tačiau šališkai pateikęs vien tik Z. Jedinskij suteiktą informaciją elgėsi nesąžiningai ir pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Žurnalistų etikos inspektorė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, daro išvadą, kad viešosios informacijos skleidėjas, teiginiuose „Praėjusių metų vasarį S. Tretjakovas įsakė patikrinti UAB „Nemenčinės komunalininkas“, „Faktiškai tai Sergejus Tretjakovas viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi apribodamas piliečio judėjimo laisvę. Tai jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir sėsti į teisiamųjų suolą“, „Nepadėjo Z. Jedzinskio aiškinimai, kad prašymą gauti leidimą bendrovė pateikė dar 2009 m. sausį ir Departamento darbuotojai daugiau nei metus delsė jį išduoti“, „Valdininkas neišgirdo argumentų, bet nepamiršo nubausti direktoriaus piniginėmis baudomis po 2250 litų už kiekvieną katilinę, nors Departamentas pats delsė išduoti leidimą“, „Z. Jedzinski dar kartą bandė įtikinti, kad kaltė yra ne jo, o Departamento, kuris ne tik neišdavė laiku leidimo, bet dar ir skyrė dideles pinigines baudas“, „Esant visai šiai savivalei, kyšininkavimo apraiškoms Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, šališkiems prokuroro veiksmams (nejaugi nesavanaudiškiems?), belieka viltis teismo teisingumo“ paskelbęs tikrovės neatitinkančią ir pareiškėjo dalykinę reputaciją pažeidusią informaciją, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teiginiuose „Į klausimą, kodėl automobilio reisas nėra užregistruotas, Avižienių skyriaus vedėjas aiškino, kad nuotekos yra vežamos iš privačios „labai svarbaus asmens“ valdos. Kaip paaiškėjo, tas „svarbus asmuo“ buvo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, o konkrečiai – skyriaus, kuriame dirba Sergejus Tretjakovas, inspektorius. Tolesnio tyrimo metu vedėjas paaiškino, kad inspektorius nemokėjo už paslaugą daug metų“, „Tai – ne vienintelis S. Tretjakovo bendradarbių piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pavyzdys. Daug pažeidimų atskleista dėl nelegalaus ir aplinkai kenksmingo konfiskuotų žvejų tinklų ar guminių valčių deginimo. Jie būdavo „utilizuojami“ mūsų katilinėse“, – pasakojimą tęsia Z. Jedzinski“ ir visoje ginčo publikacijoje paskelbęs neobjektyvią ir šališką informaciją, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o publikacijos antraštėje „Kokią įtaką prokuratūros veiksmams turi kyšininkai? Valdomas teisingumas“ paskelbęs nesąžiningą ir neetišką nuomonę, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalį. Vadovaudamasi nurodytais motyvais ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 bei 5 punktais, 50 straipsnio 3 dalies 1 bei 2 punktais, 50 straipsnio 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė nusprendė:
- Įspėti viešosios informacijos skleidėją – UAB „Rejspa“ – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies, 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo.
- Įpareigoti UAB „Rejspa“ Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka paneigti tikrovės neatitinkančią bei pareiškėjo dalykinę reputaciją pažeidusią informaciją.
- I š s i ų s t i sprendimo kopiją pareiškėjui, UAB „Rejspa“ vadovei Jelenai Vasilkovai, laikraščio „Vilniaus krašto savaitraštis“ redaktoriui Zygmuntui Ždanovič.
- Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje. Rezoliucinė šio sprendimo dalis bei tikrovės neatitinkančios ir pareiškėjo garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimas turi būti nedelsiant paskelbti laikraštyje „Vilniaus krašto savaitraštis“, o žurnalistų etikos inspektorė apie tai turi būti informuota per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________