← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL 2012–2014 METŲ MELIORACIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2011 m. spalio 19 d. Nr. 3D-772 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi ir siekdamas užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių tinkamą funkcionavimą, tvirtinu 2012–2014 metų melioracijos programą (pridedama). Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius SUDERINTA Lietuvos savivaldybių asociacijos 2011 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr.

(18)-SD-680 _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 3D-772 2012–2014 METŲ MELIORACIJOS PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  1. 2012–2014 metų melioracijos programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi bei savivaldybių 2012–2014 metų melioracijos darbų investicijų projektais. II. PROGRAMOS MISIJA (APLINKOS ANALIZĖ)
  2. Šia programa siekiama įgyvendinti racionalią melioracijos turto, melioruotos žemės naudojimo politiką, kuri skatintų ekonominius ir socialinius pokyčius, nukreiptus į žemės ūkio gamybos intensyvinimą bei kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą, kartu išsaugant ir gausinant kaimo gamtinį, materialinį ir dvasinį paveldą, taip pat apsaugant kaimo gyventojų turtą ir aplinką polderiuose nuo potvynių daromos žalos.
  3. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, reikalingų sausinti, Lietuvoje yra 3,4 mln. ha arba 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Be šių žemių sausinimo efektyvi žemdirbystė šalyje negalima. Nusausintose žemėse išauginama 89 proc. visos žemės ūkio produkcijos, todėl žemių melioracija šalyje yra labai svarbi žemės ūkio gamybos ir kaimo infrastruktūros dalis. Dabartiniu metu nusausintų drenažu žemės ūkio paskirties žemių plotas šalyje yra 2,6 mln. ha arba 77,7 proc. šiam tikslui naudojamos žemės. Atlikus melioruotos žemės būklės techniniu ir agrotechniniu požiūriais įvertinimą nustatyta, kad blogos būklės melioruotos žemės yra 222,4 tūkst. ha. Daugiau kaip 15,0 tūkst. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų pavirto pelke, daugiau kaip 67,3 tūkst. ha apaugo krūmais ir mišku. Apskaitos duomenimis melioracijos statiniai nyksta. Statinių vidutinis nusidėvėjimas pasiekė 59,1 proc.
  4. Melioracijos programai 2009–2011 m., patvirtintai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3D-650 (Žin., 2008, Nr. 142-5674), įgyvendinti, dėl įvykusios finansinės krizės Lietuvos Respublikos Seimas valstybės biudžeto lėšų skyrė labai mažai: 2009 m. – 37,1 mln. Lt, 2010 ir 2011 m. po 28 mln. Lt (palyginimui 2006 m. – 67,5 mln. Lt, 2007 m. – 70,3 mln. Lt, 2008 m. – 82,1 mln. Lt).
  5. Atlikti darbai ir pasiekti rezultatai: 2009 m. investicijų lėšomis suremontuota ir rekonstruota 2749 ha sausinimo sistemų, 476 km griovių, 438 vandens pralaidos, 48 tiltai, 55 tvenkinių užtvankos, 405 kiti hidrotechnikos statiniai, 110 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis išvalyta 111 km griovių, iš griovių pašalinta 161 ha krūmų, paremti 27 ūkininkai remontuojant jiems priklausančius melioracijos statinius. 2010 m. investicijų lėšomis suremontuota ir rekonstruota 2444 ha sausinimo sistemų, 290 km griovių, 373 vandens pralaidos, 22 tiltai, 51 tvenkinių užtvanka, 161 kitas hidrotechnikos statinys, 94 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis išvalyta 118 km griovių, iš griovių pašalinta 176 ha krūmų, paremti 9 ūkininkai remontuojant jiems priklausančius melioracijos statinius. Atitinkami darbai numatyti ir bus atlikti 2011 m. III. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMAIS
  6. Programos tikslai atitinka Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), III skyriaus dalies „Konkurencinga ekonomika“ 5 punkto „Kaimo ir žemės ūkio plėtra“: 6.
  7. gamybinės infrastruktūros nuostatą, kurioje numatyta esminė melioracijos ir vandentvarkos turto pertvarka – melioracijos turto privatizavimas; 6.
  8. racionalios žemės naudojimo ir žemės rinkos formavimo nuostatą, kurioje numatyta įgyvendinti teisinių, ekonominių, organizacinių ir administracinių priemonių kompleksą gerai žemės kultūrinei ir techninei būklei palaikyti, žemės produktyvumui išsaugoti, melioracijos įrenginių būklei pagerinti. IV. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMA IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖMIS
  9. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), 441 punkte numatyta įgyvendinti kompleksą priemonių žemės kultūrinei ir techninei būklei išsaugoti, palaikyti melioracijos įrenginių būklę, apibrėžti valstybės vaidmenį, atsakomybę ir santykius su įrenginių naudotojais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėmis melioruotos žemės savininkams teikiama finansinė parama ūkinių melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti. Jau parengti ir patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys melioracijos darbus vykdančių subjektų ir melioracijos statinių bei melioruotų žemių naudotojų santykius. V. PROGRAMOS TIKSLAI
  10. Organizuoti melioruotos žemės būklės palaikymą laiku pašalinant perteklinį vandenį iš nusausintų plotų.
  11. Užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių tinkamą veikimą.
  12. Sudaryti prielaidas melioracijos srities moksliniams tyrimams vykdyti.
  13. Teikti pasiūlymus dėl naujų technologijų taikymo ir naujų medžiagų naudojimo rekonstruojant ir remontuojant melioracijos sistemas, tai siejant su žemių konsolidavimo strategija. VI. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMA
  14. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Komisijos (EB) sprendimu Nr. C
(2007)5076 (toliau – KPP), su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C
(2009)10216, įvardyta problema, susijusi su vandentvarka ir žemės ūkio infrastruktūra – sausinimo sistemų tvarkymu.
  1. KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ bendrasis tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas kaimo infrastruktūros plėtrai, kuri pagerintų žemės ir miškų ūkio konkurencingumą. Priemonės veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ tikslai – pagerinti laukų bendrojo naudojimo melioracijos inžinerinės infrastruktūros techninę būklę, išsaugoti ir puoselėti žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę kaimo vietovėse, atsižvelgiant į melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo pagrindinius duomenis, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 3D-309 (Žin., 2007, Nr. 73-2908).
  2. Pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ numatoma parama savivaldybėms ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijoms sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstravimui bei rūgščių dirvožemių kalkinimui siekiant pagerinti jų vandens pralaidumo savybes sausinamos teritorijos ariamojoje žemėje, kur pH?5,5; dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių rekonstravimui; polderių rekonstravimui. VII. MELIORUOTOS ŽEMĖS SAVININKŲ ĮTRAUKIMAS Į MELIORACIJOS SISTEMŲ PRIEŽIŪRĄ
  3. Vykdydamas Valstybės ilgalaikės raidos strategiją Lietuvos Respublikos Seimas išdėstė Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą nauja redakcija ir jo 3 str. 1 dalyje nustatė, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui. Tokiu būdu apie pusė melioracijos statinių iš valstybės nuosavybės perėjo žemės savininkų nuosavybėn. Žemės plotai, kuriuose iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo įrengiamos melioracijos sistemos, siekė nuo keleto iki kelių šimtų ha. Tuo tarpu vidutinis šalies ūkis yra apie 15 ha dydžio, todėl sistema apima keliolika savininkų. Melioracijos sistemos tapo bendrojo naudojimo sistemomis, jų priežiūra vieno savininko žemėje beveik nebeįmanoma, kadangi dėl vandens nuleidimo, kuris siejasi su vandens pritekamų ir turinčių drėgmės perteklių plotų ribomis ir kurie nesutampa su savininkų žemės plotais, melioracijos sistemų funkcionavimas negali būti dalomas pagal melioruotos žemės savininkų sklypus. Dėl to melioruotos žemės naudotojai skatinami jungtis į melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijas, kad galėtų tinkamai prižiūrėti melioracijos sistemas ir statinius, pagerinti melioruotos žemės būklę.
  4. Įsteigtos ir įregistruotos asociacijos gali atstovauti savo narių interesams valstybės bei savivaldybių institucijose, dalyvauti ES ir/arba Lietuvos Respublikos finansuojamuose projektuose, programose, organizuoti ir/arba atlikti drenažo sistemų priežiūros darbus, teikti žemės ūkio technikos remonto, serviso paslaugas ir kt., taip pat turi teisę pasinaudoti KPP finansine parama žemės ūkio vandentvarkai (melioracijos statiniams rekonstruoti). Asociacijos numatytos kaip tinkami pareiškėjai tokiai paramai gauti. Be to, asociacijos nustatyta tvarka gali dalyvauti konkursuose melioracijos statinių priežiūros darbams atlikti, taip pat savo jėgomis organizuoti asociacijos nariams nuosavybės teise priklausančio drenažo remontą. VIII. MELIORACIJOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS
  5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 str. 2 p. melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas (įmonės pavadinimas pakeistas į Valstybės žemės fondą). Valstybės fondo inžinieriai inspektoriai kasmet privalo: 17.
  6. atlikti: 17.1.
  7. kompleksinį savivaldybių veiklos melioracijos srityje patikrinimą, remdamiesi melioracijos techniniais reglamentais: MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybos leidimas“, MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, MTR 1.11.01:2006 „Melioracijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“; 17.1.
  8. savivaldybių teritorijoje vykdomų ar įvykdytų melioracijos statinių statybos darbų kokybės ir biudžeto lėšų panaudojimo patikrinimą; 17.1.
  9. parengtų ir į Melioracijos programą įtrauktų melioracijos darbų investicijų projektų kokybės patikrinimą savivaldybėse; 17.1.
  10. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių – vandens pralaidų, tiltų, tvenkinių ir kitų hidrotechninių statinių priežiūros ir remonto kontrolę; 17.
  11. dalyvauti: 17.2.
  12. nagrinėjant žemės savininkų ir naudotojų skundus, susijusius su melioracijos statiniais (taip pat Žemės ūkio ministerijos pavedimu); 17.2.
  13. komisijose, tiriančiose ekstremalias situacijas ar jų padarinių melioruotoje žemėje ar melioracijos statinių veikimo zonose likvidavimo ir įvertinimo klausimus; 17.
  14. operatyviai reaguoti į pranešimus apie išduotų techninių sąlygų pažeidimus, kai melioruotoje žemėje tiesiami keliai, kabeliai, dujotiekiai, kitos požeminės komunikacijos ar dirbama melioruotoje žemėje neturint techninių sąlygų.
  15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 str. 3 p. valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Savivaldybių melioracijos specialistai kasmet privalo: 18.
  16. vykdyti: 18.1.
  17. melioruotos žemės būklės stebėjimą; 18.1.
  18. teisės aktų nustatyta tvarka vykdomų darbų ir eksploatacijos techninę priežiūrą; 18.1.
  19. tvenkinių hidrotechninių statinių priežiūrą pagal Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles (LAND 2-95), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 1997, Nr. 70-1790; 2006, Nr. 101-3015); 18.1.
  20. melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą taikant geografinę informacinę MelGIS sistemą; 18.
  21. sudaryti: 18.2.
  22. melioracijos darbų programas ir investicijų projektus; 18.2.
  23. vykdomų darbų objektų sąrašus; 18.2.
  24. paslaugų ir darbų sutartis; 18.
  25. atlikti: 18.3.
  26. užsakovo funkcijas rengiant melioracijos statinių techninius darbo projektus; 18.3.
  27. tiltų, sausinimo sistemų siurblinių priežiūrą. 18.
  28. pagal kompetenciją kontroliuoti, ar žemės savininkai ir valstybinės žemės nuomotojai vadovaujasi Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2010, Nr. 98-5089), Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-186 (Žin., 2008, Nr. 42-1561), ir Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 42-1562 (Žin., 2008, Nr. 42-1562); 18.
  29. nustatyti technines sąlygas ir išduoti leidimus statiniams melioruotoje žemėje projektuoti ir statyti, kontroliuoti jų įvykdymą; 18.
  30. nagrinėti prašymus ir pasiūlyti sprendimų dėl melioruotos žemės apsodinimo mišku būdus; 18.
  31. pildyti melioracijos duomenų kompiuterinę bazę taikant geografinę informacinę sistemą MelGIS; 18.
  32. derinti kitų žinybų techninius ar darbo projektus; 18.
  33. dalyvauti tarpžinybinių komisijų darbe; 18.
  34. organizuoti darbų ir paslaugų viešuosius pirkimus. IX. MELIORACIJOS MOKSLO TIRIAMIEJI DARBAI
  35. Melioracijos programos įgyvendinimas turi sudaryti prielaidas normaliam ūkininkavimui. Tuo tikslu, esant finansinėms galimybėms, bus vykdomi melioracijos moksliniai tyrimai, nagrinėjamas naujų medžiagų ir technologijų taikymas Lietuvos sąlygomis, rengiami techniniai normatyviniai dokumentai, kuriamos drenažo sistemų veikimą gerinančios priemonės ir technologijos. Melioracijos moksliniai tyrimai bus atliekami mokslo pagrindais ir juos atlikus bus parengti atitinkami norminiai teisės aktai. Valstybės biudžeto lėšų poreikis moksliniams tyrimams vykdyti ir jų pagrindu techniniams normatyviniams dokumentams rengti pateiktas šios programos 2 priede. X. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI
  36. Įgyvendinus programos nuostatas, laiku vykdant melioracijos sistemų priežiūrą, taip pat suremontavus ir rekonstravus melioracijos sistemas bei pritaikius agromelioracines priemones: 20.
  37. bus atkurtas žemės našumas (apie 12 balų); 20.
  38. padidės žemės ūkio veiklos subjektų pajamos; 20.
  39. pagerės socialinė ir buitinė kaimo aplinka ir sauga; 20.
  40. pagerės 341 tvenkinio, 1453 tiltų, 307 lieptų, 56000 pralaidų, 50000 km griovių ir kitų statinių eksploatacijos būklė; 20.
  41. pagerės 2,6 mln. ha drenažo sistemų funkcionalumas; 20.
  42. bus užtikrintas 50 tūkst. ha polderių sistemų funkcionalumas; 20.
  43. bus pagerinta sausinamų plotų ekologinė būklė. XI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
  44. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos: 21.
  45. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių priežiūros darbams finansuoti, melioracijos sistemų ir jų hidrotechninių statinių priežiūros, remonto ir statybos techniniams normatyviniams dokumentams rengti bei atnaujinti: 21.1.
  46. polderių sausinimo sistemų siurblinių eksploatacijos ir kitų šių sistemų melioracijos statinių eksploatacijos darbams finansuoti; 21.1.
  47. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacijos darbams finansuoti; 21.1.
  48. techniniams normatyviniams dokumentams rengti ir atnaujinti; 21.1.
  49. melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitai tvarkyti taikant geografinę informacinę MelGIS sistemą; 21.
  50. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių remonto darbams finansuoti (įskaitant šių statinių remonto techninės-sąmatinės dokumentacijos parengimą): 21.2.
  51. sausinimo sistemų ir melioracijos statinių remonto darbams finansuoti; 21.2.
  52. polderių sausinimo sistemų siurblinių ir kitų šių sistemų melioracijos statinių remonto darbams finansuoti; 21.2.
  53. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remonto darbams finansuoti; 21.
  54. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimo darbams finansuoti (išskyrus rekonstravimo projektus, finansuojamus pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“), įskaitant rekonstravimo darbų techninės-sąmatinės dokumentacijos parengimą.
  55. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto ir žemės savininkų ar kitų naudotojų nuosavos lėšos (paramai melioruotos nevalstybinės žemės savininkams melioracijos sistemų ir statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti).
  56. Programai įgyvendinti naudojamų valstybės biudžeto lėšų poreikis pagal savivaldybes pateikiamas šios programos 1 priede. Lėšos numatomos (tikslinamos), atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programos projektą.
  57. Programai įgyvendinti naudojamos paramos pagal KPP lėšos: 24.
  58. sausinimo sistemoms ir jų hidrotechniniams statiniams rekonstruoti bei rūgščioms dirvoms kalkinti sausinamos teritorijos ariamojoje žemėje, kur pH?5,5; 24.
  59. dirbtinių vandens telkinių hidrotechniniams statiniams rekonstruoti; 24.
  60. polderiams rekonstruoti.
  61. Pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ iš viso (su patikslinimais) numatyta 212 mln. Lt paramos lėšų. Lėšų kiekis metams skiriamas atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Parama numatyta savivaldybėms, patikėjimo teise valdančioms valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijoms – ribotos atsakomybės, nesiekiantiems pelno juridiniams asmenims, kurių veiklos tikslas – palaikyti bendrojo naudojimo melioracijos sistemų gerą būklę asociacijos narių naudojamoje melioruotoje žemėje. XII. PROGNOZUOJAMI REZULTATAI
  62. Programos įgyvendinimas leis pagerinti melioracijos sistemų ir statinių būklę, atkurti dirvožemio derlingumą, taip suteikiant paramą žemės savininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams.
  63. Bus atliekami įvairūs melioracijos darbai: suremontuota: 1 980 vnt. pralaidų; 210 tiltų ir lieptų; 120 užtvankų; 24 sausinimo siurblinės; 30 km polderių pylimų; 7 500 ha sausinimo sistemų; rekonstruota: 5790 km griovių; 690 vnt. pralaidų; 60 tiltų ir lieptų; 18 užtvankų; 210 km drenažo rinktuvų; 24 sausinimo siurblinės; 9 km polderių pylimų.
  64. Valstybės biudžeto ir paramos pagal KPP lėšomis planuojami atlikti darbai bei prognozuojami rezultatai pateikiami šios programos 3 priede. XIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA BEI ATSAKOMYBĖ
  65. Savivaldybės: 29.
  66. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais terminais ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai melioracijos darbų investicijų projektus; 29.
  67. atsako už joms skirtų programos lėšų naudojimą; 29.
  68. tvirtina konkrečių savivaldybės melioracijos objektų ir darbų, atliekamų programos lėšomis, sąrašus, apimtis ir finansavimo limitus; 29.
  69. atlieka darbų, vykdomų programos lėšomis, užsakovo funkcijas; 29.
  70. tvarko joms skirtų programos lėšų apskaitą; 29.
  71. vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos“ (Žin., 2004, Nr. 77-2685) informuoja kiekvieno mėnesio 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją apie programos įgyvendinimą.
  72. Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai naudoja pagal paskirtį ir prižiūri melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui, ir skubiai remontuoja, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui ir aplinkai. XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  73. Melioracijos darbai programos lėšomis perkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka.
  74. Melioracijos darbai programos lėšomis finansuojami laikantis teisės aktų, taikomų iš valstybės biudžeto finansuojamoms programoms vykdyti.
  75. Programos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.
  76. Nepanaudotos valstybės biudžeto lėšos, pasibaigus metams, grąžinamos į valstybės biudžetą.
  77. Paramos pagal KPP lėšos naudojamos vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562; 2009, Nr. 21-834). _________________ 2012–2014 metų melioracijos programos 1 priedas 2012 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES (tūkst. Lt) Eil. Nr. Savivaldybės pavadinimas Iš viso Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (išlaidos) Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (investicijų lėšos) melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti
  78. Akmenės rajono 1 836 216 1 620
  79. Alytaus rajono 2 670 370 70 2 300
  80. Anykščių rajono 2 593 593 2 000
  81. Birštono 113 64 49
  82. Biržų rajono 4 450 950 3 500
  83. Druskininkų 308 58 250
  84. Elektrėnų 812 102 15 710
  85. Ignalinos rajono 2 475 475 43 2 000
  86. Jonavos rajono 1 373 373 1 000
  87. Joniškio rajono 2 000 500 1 500
  88. Jurbarko rajono 2 900 500 2 400
  89. Kaišiadorių rajono 2 320 520 160 1 800
  90. Kalvarijos 950 100 30 850
  91. Kauno rajono 4 400 700 3 700
  92. Kazlų Rūdos 840 130 710
  93. Kėdainių rajono 3 911 1 104 30 2 807
  94. Kelmės rajono 2 690 450 2 240
  95. Klaipėdos rajono 1 410 850 650 560
  96. Kretingos rajono 2 281 781 40 1 500
  97. Kupiškio rajono 2 350 650 1 700
  98. Lazdijų rajono 1 228 628 205 600
  99. Marijampolės 2 365 245 35 2 120
  100. Mažeikių rajono 3 388 800 2 588
  101. Molėtų rajono 2 000 500 100 1 500 200
  102. Pagėgių 917 317 170 600 100
  103. Pakruojo rajono 3 515 869 2 646 115
  104. Palangos miesto 280 180 180 100 100
  105. Panevėžio rajono 8 300 2 400 5 900
  106. Pasvalio rajono 3 490 890 2 600
  107. Plungės rajono 2 430 310 2 120
  108. Prienų rajono 1 514 350 1 164
  109. Radviliškio rajono 2 675 1 175 1 500
  110. Raseinių rajono 3 330 300 3 030
  111. Rietavo 1 495 300 1 195
  112. Rokiškio rajono 4 200 700 3 500
  113. Skuodo rajono 932 437 495
  114. Šakių rajono 2 200 700 1 500
  115. Šalčininkų rajono 2 149 474 60 1 675
  116. Šiaulių rajono 1 625 435 1 190
  117. Šilalės rajono 3 375 375 3 000
  118. Šilutės rajono 8 956 3 956 3400 5 000 3 000
  119. Širvintų rajono 1 328 147 1 181
  120. Švenčionių rajono 1 500 300 1 200
  121. Tauragės rajono 2 350 250 2 100
  122. Telšių rajono 2 000 300 1 700
  123. Trakų rajono 750 250 500
  124. Ukmergės rajono 3 200 550 60 2 650 150
  125. Utenos rajono 778 378 400
  126. Varėnos rajono 1 110 200 60 910
  127. Vilkaviškio rajono 1 300 300 1 000
  128. Vilniaus rajono 1 500 200 1 300
  129. Zarasų rajono 490 80 410 IŠ VISO 119 352 28 782 5 308 90 570 3 665 2013 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES (tūkst. Lt) Eil. Nr. Savivaldybės pavadinimas Iš viso Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (išlaidos) Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (investicijų lėšos) melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti
  130. Akmenės rajono 1 822 216 1 606
  131. Alytaus rajono 2 670 370 70 2 300
  132. Anykščių rajono 2 593 593 2 000
  133. Birštono 113 64 49
  134. Biržų rajono 4 450 950 3 500
  135. Druskininkų 258 58 200
  136. Elektrėnų 822 102 15 720
  137. Ignalinos rajono 2 975 475 43 2 500
  138. Jonavos rajono 1 573 373 1 200
  139. Joniškio rajono 2 500 500 2 000
  140. Jurbarko rajono 3 500 500 3 000
  141. Kaišiadorių rajono 2 430 530 170 1 900
  142. Kalvarijos 950 100 30 850
  143. Kauno rajono 4 400 700 3 700
  144. Kazlų Rūdos 840 130 710
  145. Kėdainių rajono 4 192 1 104 30 3 088
  146. Kelmės rajono 2 690 450 2 240
  147. Klaipėdos rajono 1 600 850 650 750 400
  148. Kretingos rajono 2 281 781 40 1 500
  149. Kupiškio rajono 2 350 650 1 700
  150. Lazdijų rajono 1 628 628 205 1 000
  151. Marijampolės 2 577 245 35 2 332
  152. Mažeikių rajono 3 388 800 2 588
  153. Molėtų rajono 2 000 500 100 1 500 200
  154. Pagėgių 887 317 170 570 120
  155. Pakruojo rajono 3 969 869 3 100 115
  156. Palangos miesto 295 180 180 115 110
  157. Panevėžio rajono 8 300 2 400 5 900
  158. Pasvalio rajono 3 490 890 2 600
  159. Plungės rajono 2 430 310 2 120
  160. Prienų rajono 1 514 350 1 164
  161. Radviliškio rajono 2 675 1 175 1 500
  162. Raseinių rajono 3 330 300 3 030
  163. Rietavo 1 495 300 1 195
  164. Rokiškio rajono 4 200 700 3 500
  165. Skuodo rajono 1 017 437 580
  166. Šakių rajono 2 200 700 1 500
  167. Šalčininkų rajono 2 301 474 60 1 827
  168. Šiaulių rajono 2 765 435 2 330
  169. Šilalės rajono 3 375 375 3 000
  170. Šilutės rajono 8 956 3 956 3400 5 000 3 000
  171. Širvintų rajono 1 547 147 1 400
  172. Švenčionių rajono 1 600 300 1 300
  173. Tauragės rajono 2 565 250 2 315
  174. Telšių rajono 2 500 300 2 200
  175. Trakų rajono 750 250 500
  176. Ukmergės rajono 3 200 550 60 2 650 150
  177. Utenos rajono 778 378 400
  178. Varėnos rajono 1 250 200 60 1 050
  179. Vilkaviškio rajono 1 800 300 1 500
  180. Vilniaus rajono 1 500 200 1 300
  181. Zarasų rajono 580 80 500 IŠ VISO 125 871 28 792 5 318 97 079 4 095 2014 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES (tūkst. Lt) Eil. Nr. Savivaldybės pavadinimas Iš viso Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (išlaidos) Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (investicijų lėšos) melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti melioracijai iš viso iš jų polderiams eksploatuoti
  182. Akmenės rajono 1 916 216 1 700
  183. Alytaus rajono 2 670 370 70 2 300
  184. Anykščių rajono 2 593 593 2 000
  185. Birštono 136 64 72
  186. Biržų rajono 4 450 950 3 500
  187. Druskininkų 258 58 200
  188. Elektrėnų 832 102 15 730
  189. Ignalinos rajono 3 475 475 43 3 000
  190. Jonavos rajono 1 773 373 1 400
  191. Joniškio rajono 3 000 500 2 500
  192. Jurbarko rajono 3 900 500 3 400
  193. Kaišiadorių rajono 2 440 540 180 1 900
  194. Kalvarijos 950 100 30 850
  195. Kauno rajono 4 400 700 3 700
  196. Kazlų Rūdos 840 130 710
  197. Kėdainių rajono 4 392 1 104 30 3 288
  198. Kelmės rajono 2 690 450 2 240
  199. Klaipėdos rajono 3 165 850 650 2 315 1 065
  200. Kretingos rajono 2 281 781 40 1 500
  201. Kupiškio rajono 2 350 650 1 700
  202. Lazdijų rajono 2 128 628 205 1 500
  203. Marijampolės 2 836 245 35 2 591
  204. Mažeikių rajono 3 388 800 2 588
  205. Molėtų rajono 2 000 500 100 1 500
  206. Pagėgių 967 317 170 650 150
  207. Pakruojo rajono 3 969 869 3 100 115
  208. Palangos miesto 280 180 180 100 100
  209. Panevėžio rajono 8 300 2 400 5 900
  210. Pasvalio rajono 3 490 890 2 600
  211. Plungės rajono 2 430 310 2 120
  212. Prienų rajono 1 514 350 1 164
  213. Radviliškio rajono 2 675 1 175 1 500
  214. Raseinių rajono 3 330 300 3 030
  215. Rietavo 1 495 300 1 195
  216. Rokiškio rajono 4 200 700 3 500
  217. Skuodo rajono 1 037 437 600
  218. Šakių rajono 2 200 700 1 500
  219. Šalčininkų rajono 2 301 474 60 1 827
  220. Šiaulių rajono 2 975 435 2 540
  221. Šilalės rajono 3 375 375 3 000
  222. Šilutės rajono 8 956 3 956 3 400 5 000 3 000
  223. Širvintų rajono 1 547 147 1 400
  224. Švenčionių rajono 1 600 300 1 300
  225. Tauragės rajono 2 750 250 2 500
  226. Telšių rajono 2 800 300 2 500
  227. Trakų rajono 750 250 500
  228. Ukmergės rajono 3 200 550 60 2 650 150
  229. Utenos rajono 968 378 590
  230. Varėnos rajono 1 410 200 60 1 210
  231. Vilkaviškio rajono 2 300 300 2 000
  232. Vilniaus rajono 1 600 200 1 400
  233. Zarasų rajono 580 80 500 IŠ VISO 131 862 28 802 5 328 103 060 4 580 _________________ 2012–2014 metų melioracijos programos 2 priedas VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS MOKSLINIAMS TYRIMAMS VYKDYTI IR TECHNINIAMS NORMATYVINIAMS DOKUMENTAMS RENGTI Eil. Nr. Metai Suma, tūkst. Lt
  234. 2012 200
  235. 2013 200
  236. 2014 200 IŠ VISO 600 _________________ 2012–2014 metų melioracijos programos 3 priedas 2012 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI Eil. Nr. Lėšų paskirtis Mato vnt. Kiekis Suma, tūkst. Lt
  237. IŠLAIDOS 28 782 1.
  238. Melioracijos statinių eksploatacija 4 520 1.1.
  239. Sausinimo siurblinių eksploatacija vnt. 89 3 000 1.1.
  240. Pylimų eksploatacija km 497 500 1.1.
  241. Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija vnt. 341 1 020 1.
  242. Melioracijos statinių remontas 23 148 1.2.
  243. Pralaidų remontas vnt. 660 9 900 1.2.
  244. Tiltų ir lieptų remontas vnt. 70 4 050 1.2.
  245. Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas vnt. 40 2 500 1.2.
  246. Sausinimo siurblinių remontas vnt. 8 788 1.2.
  247. Pylimų remontas km 10 910 1.2.
  248. Sausinimo sistemų remontas ha 2 500 5 000 1.
  249. Projektinės dokumentacijos parengimas 1 114
  250. VALSTYBĖS KAPITALO INVESTICIJOS 90 570 2.
  251. Melioracijos statinių rekonstravimas 86 070 2.1.
  252. Griovių rekonstravimas km 1 682 61 209 2.1.
  253. Tiltų rekonstravimas vnt. 20 3 800 2.1.
  254. Pralaidų rekonstravimas vnt. 230 9 280 2.1.
  255. Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas vnt. 6 2 400 2.1.
  256. 12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas km 70 5 400 2.1.
  257. Sausinimo siurblinių rekonstravimas vnt. 8 1 981 2.1.
  258. Pylimų rekonstravimas km 3 2 000 2.
  259. Projektinės dokumentacijos parengimas 4 500
  260. IŠ VISO 119 352 2013 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI Eil. Nr. Lėšų paskirtis Mato vnt. Kiekis Suma, tūkst. Lt
  261. IŠLAIDOS 28 792 1.
  262. Melioracijos statinių eksploatacija 4 520 1.1.
  263. Sausinimo siurblinių eksploatacija vnt. 89 3 000 1.1.
  264. Pylimų eksploatacija km 497 500 1.1.
  265. Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija vnt. 341 1 020 1.
  266. Melioracijos statinių remontas 23 148 1.2.
  267. Pralaidų remontas vnt. 660 9 900 1.2.
  268. Tiltų ir lieptų remontas vnt. 70 4 050 1.2.
  269. Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas vnt. 40 2 500 1.2.
  270. Sausinimo siurblinių remontas vnt. 8 788 1.2.
  271. Pylimų remontas km 10 910 1.2.
  272. Sausinimo sistemų remontas ha 2 500 5 000 1.
  273. Projektinės dokumentacijos parengimas 1 124
  274. VALSTYBĖS KAPITALO INVESTICIJOS 97 079 2.
  275. Melioracijos statinių rekonstravimas 92 079 2.1.
  276. Griovių rekonstravimas km 1 847 67 218 2.1.
  277. Tiltų rekonstravimas vnt. 20 3 800 2.1.
  278. Pralaidų rekonstravimas vnt. 230 9 280 2.1.
  279. Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas vnt. 6 2 400 2.1.
  280. 12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas km 70 5 400 2.1.
  281. Sausinimo siurblinių rekonstravimas vnt. 8 1 981 2.1.
  282. Pylimų rekonstravimas km 3 2 000 2.
  283. Projektinės dokumentacijos parengimas 5 000
  284. IŠ VISO 125 871 2014 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI Eil. Nr. Lėšų paskirtis Mato vnt. Kiekis Suma, tūkst. Lt
  285. IŠLAIDOS 28 802 1.
  286. Melioracijos statinių eksploatacija 4 520 1.1.
  287. Sausinimo siurblinių eksploatacija vnt. 89 3 000 1.1.
  288. Pylimų eksploatacija km 497 500 1.1.
  289. Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija vnt. 341 1 020 1.
  290. Melioracijos statinių remontas 23 148 1.2.
  291. Pralaidų remontas vnt. 660 9 900 1.2.
  292. Tiltų ir lieptų remontas vnt. 70 4 050 1.2.
  293. Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas vnt. 40 2 500 1.2.
  294. Sausinimo siurblinių remontas vnt. 8 788 1.2.
  295. Pylimų remontas km 10 910 1.2.
  296. Sausinimo sistemų remontas ha 2 500 5 000 1.
  297. Projektinės dokumentacijos parengimas 1 134
  298. VALSTYBĖS KAPITALO INVESTICIJOS 103 060 2.
  299. Melioracijos statinių rekonstravimas 97 560 2.1.
  300. Griovių rekonstravimas km 1 942 70 699 2.1.
  301. Tiltų rekonstravimas vnt. 20 3 800 2.1.
  302. Pralaidų rekonstravimas vnt. 230 9 280 2.1.
  303. Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas vnt. 6 2 400 2.1.
  304. 12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas km 70 5 400 2.1.
  305. Sausinimo siurblinių rekonstravimas vnt. 8 1 981 2.1.
  306. Pylimų rekonstravimas km 6 4 000 2.
  307. Projektinės dokumentacijos parengimas 5 500
  308. IŠ VISO 131 862 PARAMOS PAGAL KPP LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI (VIDUTINIŠKAI PER VIENERIUS METUS) Eil. Nr. Lėšų paskirtis Mato vnt. Kiekis Vidutinė metinė suma, tūkst. Lt
  309. Melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimas 30 286 1.
  310. Žemės plotas, kuriame pagerinta melioracijos įrenginių techninė būklė ha 2 500 x 1.
  311. Drenažo sistemų rekonstravimas km 680 x 1.
  312. Užtvankų rekonstravimas km 0,70 x 1.
  313. Polderių pylimų rekonstravimas km 4,5 x _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.