← Lietuva

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2581 2011 m. lapkričio 23 d. Nr. 1354 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-1337 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Nepritarti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-2581 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
  2. Įstatymo projekte siūloma sumažinti nuo 30 iki 20 procentų šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 30-856) (toliau – Konkurencijos įstatymas) mažmenine prekyba besiverčiantiems ūkio subjektams nustatytą rinkos dalies dydį, kurį pasiekus laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, taip pat Įstatymo projektu mažinama nuo 55 iki 40 procentų trijų ar mažiau mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų bendra atitinkamos rinkos dalis, kurią pasiekus laikoma, kad kiekvienas iš šių ūkio subjektų užima dominuojančią padėtį. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomu rinkos dalies dydžio sumažinimu siekiama užkirsti kelią nepagrįstoms kainų kilimo tendencijoms ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas. Tačiau pažymėtina, kad dominavimo prielaidos ribos keitimas neužtikrintų, jog bus pasiekti minėti tikslai. Visų pirma pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas pagrindinis dominavimo požymis yra ūkio subjekto gebėjimas daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją, o rinkos dalies dydis yra tik dominuojančios padėties prielaida, kuri gali būti paneigta. Konkurencijos teisės požiūriu, siekiant nustatyti, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį rinkoje, reikia atsižvelgti ir į kitus dominuojančios padėties nustatymo kriterijus: rinkos dalyvių rinkos dalių pasiskirstymą, rinkos dalių stabilumą, tikėtinus rinkos struktūros pokyčius, patekimo į rinką kliūtis ir kita, be to, įvertinti, ar ūkio subjektas gali veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai – vartotojų. Todėl ūkio subjektas gali būti pripažintas dominuojančiu ir tuo atveju, kai jo užimama rinkos dalis yra mažesnė, nei nustatyta šiuo metu galiojančio Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje, jeigu jo padėtis rinkoje atitinka dominuojančios padėties apibrėžtį. Antra, dominuojančios padėties užėmimas pats savaime nėra laikomas Konkurencijos įstatymo pažeidimu, t. y. šis įstatymas draudžia ne užimti dominuojančią padėtį, o piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atliekant šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus veiksmus. Trečia, nuo 2010 m. sausio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 121-5195), kuriuo mažmenine prekyba besiverčiantiems ūkio subjektams jau yra nustatytos mažesnės (30 ir 55 procentų) nei kitiems ūkio subjektams užimamos rinkos dalies ribos, kurias pasiekus laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, tačiau nėra duomenų, pagrindžiančių, kad užimamos rinkos dalies ribos sumažinimas turėjo įtakos veiksmingesnei sąžiningos konkurencijos apsaugai mažmeninėje prekyboje. Taigi siūlomas Konkurencijos įstatymo pakeitimas neužtikrintų, kaip teigiama aiškinamajame rašte, sąžiningos konkurencijos sąlygų, o tik perkeltų įrodinėjimo dėl dominuojančios padėties rinkoje paneigimo naštą mažmenine prekyba besiverčiantiems ūkio subjektams, kai tik jų užimamos rinkos dalis pasiektų Įstatymo projekte siūlomus nustatyti dydžius, ir taip padidintų administracinę naštą ūkio subjektams. 1.
  3. Įstatymo projekte siūlomos nustatyti užimamos rinkos dalies ribos, kurias pasiekę mažmenine prekyba besiverčiantys ūkio subjektai būtų laikomi užimančiais dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, nepagrįstos tyrimais ar kitų valstybių patirtimi, leidžiančia teigti, kad pasiekus būtent tokias, kaip siūlomos Įstatymo projekte, rinkos dalies ribas mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turės galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Todėl toks tyrimais nepagrįstas ir tik mažmenine prekyba besiverčiantiems ūkio subjektams taikomas reguliavimas laikytinas neatitinkančiu proporcingumo principo, reikalaujančio, kad pasirinkta priemonė būtų tinkama ir proporcinga siekiamiems tikslams, t. y. nebūtų griežtesnė už tą, kuri būtina tikslui pasiekti, ir kuo mažiau ribotų asmenų teises.
  4. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos dėl šio Įstatymo projekto pateiktoms pastaboms. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŪKIO MINISTRAS RIMANTAS ŽYLIUS _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.