Draft RESOLUTION

Draft RESOLUTION BALTIJOS ASAMBLĖJOS 30-OSIOS SESIJOS REZOLIUCIJA Baltijos Asamblėja, susirinkusi į 30-ąją sesiją 2011 m. lapkričio 24–25 dienomis Taline, Estijos Respublikoje; aptarusi naujausius Baltijos valstybių bendradarbiavimo rezultatus ir tvarią regiono energijos rinką, bendrai įgyvendinamų sveikatos apsaugos projektų pažangą, migracijos tendencijas, bendrus infrastruktūros projektus ir žmogiškojo saugumo klausimus; pabrėždama, kad Baltijos valstybių parlamentai ir vyriausybės turėtų ir toliau ypač daug dėmesio skirti finansiniam stabilumui, energetiniam saugumui, ekonomikos stabilizavimui ir socialiniam saugumui, nustatydami konkrečius vidutinio ir ilgojo laikotarpio tvarios ekonominės ir socialinės plėtros tikslus; pripažindama, kad, sujungdamos išteklius, plėtodamos bendrus įvairių sričių projektus, bendrai gindamos nacionalinius ir regioninius interesus, Baltijos valstybės įgyja daugiau galimybių, nes gauna daugiau išteklių ir būdų veiksmingiau ir tikslingiau spręsti konkrečias problemas, siekti ilgalaikių socialinių ir ekonominių tikslų bei stiprinti regiono vaidmenį; palankiai vertindama Baltijos valstybių bendradarbiavimo plėtros pažangą bendrų sveikatos apsaugos projektų srityje; pritardama Europos Vadovų Tarybos politiniams dokumentams, kuriuose įtvirtintas įsipareigojimas užtikrinti sąžiningą konkurenciją visoje Europos Sąjungoje, taip pat Europos Komisijos 2010 m. lapkričio 18 d. komunikate pareikštai nuomonei, kad tiesioginės išmokos pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) turėtų būti tolygiai skirstomos ir subalansuotos bei apskaičiuojamos atsižvelgiant į ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus; pabrėždama svarbų Europos Sąjungos biudžeto vaidmenį siekiant sanglaudos politikos tikslų, ypač mažiau išsivysčiusių valstybių ir regionų augimo ir plėtros, taip pat būtinybę Europos Sąjungos biudžete atspindėti solidarumo ir teisingumo principus. Sanglaudos politika turi atspindėti Europos Sąjungos valstybių narių solidarumą sutelkiant sanglaudos politikos finansavimą daugiausia į mažiau išsivysčiusias Europos Sąjungos valstybes nares ir regionus; reikšdama susirūpinimą dėl pastaraisiais metais Baltijos valstybėse ryškėjančių tendencijų, susijusių su iššūkiais demokratinėms permainoms, nes šios tendencijos daro tiesioginę ir didelę įtaką ekonominei ir socialinei sritims didindamos viešąsias išlaidas, ypač pensijų sistemai, sveikatos apsaugai ir kitai viešajai infrastruktūrai; dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos darydama išvadą, kad siūloma tiesioginių išmokų apskaičiavimo tvarka po 2013 m. neužtikrins sąžiningos konkurencijos ir vienodų sąlygų Baltijos valstybių ūkininkams konkuruoti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ūkininkais. Jeigu tarp Europos Sąjungos valstybių narių toliau didės skirtumai, susiję su tiesioginių išmokų dydžiais, nepagrįstai mažos tiesioginės išmokos neigiamai paveiks beveik visus Lietuvos, Estijos ir Latvijos gyventojus – gamintojus ir vartotojus, taip pat ir visą šių valstybių ekonomiką; primindama, kad nuo 2004 m. Lietuvos, Estijos ir Latvijos ūkininkų gaunamų tiesioginių išmokų lygis yra žemiausias Europos Sąjungoje, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, ir tai trukdo Lietuvos, Estijos ir Latvijos ūkininkams pasinaudoti lygiomis galimybėmis Europos bendrojoje rinkoje; kviečia Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Parlamentą ir Europos Komisiją – sukurti tokią BŽŪP tiesioginių išmokų mokėjimo sistemą, kuri užtikrintų tikrai sąžiningas ir lygias konkurencijos sąlygas visiems Europos Sąjungos ūkininkams; – pakoreguoti tiesioginių išmokų paskirstymą taip, kad būtų išvengta didesnių skirtumų tarp aukščiausio ir žemiausio tiesioginių išmokų lygio Europos Sąjungoje; – nustatyti tiesioginių išmokų dydžius Lietuvai, Estijai ir Latvijai pagal naują jų apskaičiavimo tvarką, kuri bus visapusiškai taikoma nuo 2014 m. sausio 1 d., nes pereinamasis laikotarpis Lietuvai, Estijai ir Latvijai nustatytas nuo 2004 m. iki 2013 m. pabaigos; – skirti reikiamas lėšas tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtros politikai finansuoti, skatinant tvarią žemės ūkio ir kaimo plėtrą visoje Europos Sąjungoje; dėl Europos Sąjungos sanglaudos politikos: prisimindama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVIII antraštinę dalį, ypač jos 174 straipsnį, pagal kurį „Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą“; apgailestaudama, kad Europos Komisija 2011 m. birželio 29 d. komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ siūlo sanglaudos lėšų asignavimams nustatyti 2,5 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BNP) apribojimo tarifą. Tai labai sumažins dabartines ir būsimas juridinių ir fizinių asmenų investicijas į konvergencijos šalis; kviečia Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Parlamentą ir Europos Komisiją – toliau užtikrinti tinkamą konvergencijos šalių plėtros programų ir infrastruktūros finansavimą, kad nestrigtų sėkmingai pradėtos ir veiksmingai įgyvendinamos investicijų programos, skatinančios šių šalių plėtrą ir jų pažangą siekiant Europos Sąjungos išsivystymo vidurkio; dėl ekonominio bendradarbiavimo pažymėdama, kad trumpojo ir ilgojo laikotarpio Baltijos valstybių bendradarbiavimo darbotvarkės ekonomikos ir finansų srityse artimiausiu metu turėtų būti patikslintos, nustatant praktinio ekonominio bendradarbiavimo plėtros kryptis; pabrėždama, kad Baltijos valstybės turi sutelkti išteklius inovacijoms skatinti, konkurencingai žinių ekonomikai plėtoti koordinuodamos investicijas į mokslinius tyrimus bei plėtrą ir plėtodamos integruotas rinkas; pažymėdama, kad bendrų infrastruktūros projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ plėtra padės pritraukti investicijas, padidins judumą ir sustiprins konkurencingumą, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: – remtis Šiaurės šalių bendradarbiavimo patirtimi mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo srityje įsteigiant bendrą Baltijos forumą, kuri paskatintų bendradarbiavimą visose mokslinių tyrimų ir moksliniais tyrimais grindžiamų inovacijų diegimo srityse, jeigu tai suteiktų papildomą vertę Baltijos valstybėse atliekamam darbui; – rengti reguliarias konsultacijas mokesčių politikos klausimais ir sutelkti dėmesį į stabilią ir nuspėjamą verslo aplinką, kuri būtų palanki Baltijos valstybių įmonėms ir užsienio investuotojams; – priimti sprendimus dėl bendrų Europos Sąjungos energetikos ir transporto infrastruktūros projektų; – išsamiai apibrėžti Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo 2014–2020 m. naujuoju biudžetiniu laikotarpiu bendrus metodus ir strategijas; – derinti ir aktyviai remti bendras Baltijos valstybių pozicijas rengiant Europos Sąjungos iniciatyvas ir teisės aktus ekonomikos ir finansų srityse; dėl tvarios energijos rinkos plėtros pabrėždama, kad Baltijos valstybės, nors ir būdamos Europos Sąjungos narės, vis dar yra atskirtos nuo Europos energijos sistemų ir energijos rinkos ir yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių dujų, naftos ir iš dalies – nuo elektros energijos importo; pažymėdama, kad Baltijos valstybės siekia strateginių Europos Sąjungos tikslų tvarios energijos rinkoje, užtikrindamos nenutrūkstamą energijos tiekimą ir energetikos paslaugų teikimą rinkoje visiems vartotojams už prieinamą kainą ir įgyvendindamos aukštus socialinius ir klimato apsaugos tikslus, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: – įvairinti energijos išteklių geografinę kilmę ir rūšis; – sukurti bendrą ilgalaikę Baltijos energetikos strategiją, pabrėžiančią regioninį aspektą ir tarpusavio sąveiką, ir pateikti ją valstybių parlamentams tvirtinti; – imtis priemonių, kad būtų paspartinta Baltijos energijos rinkos sujungimo plane numatyto suskystintų dujų terminalo statyba Baltijos valstybėse; – tęsti aktyvią aukštas Europos Sąjungos saugumo normas atitinkančią Visagino atominės elektrinės plėtrą, kas yra ypač svarbu įvykus Fukušimos branduolinei katastrofai; – inicijuoti bendrus projektus atsinaujinančių energijos išteklių srityje atsižvelgiant į didelį regiono potencialą; – derinti pozicijas ir aktyviai remti Baltijos valstybių energetikos interesus Europos Sąjungos lygiu. Talinas, 2011 m. lapkričio 25 d.