LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KULTŪRINĖS PLĖTROS PER MOKSLINIUS TYRIMUS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO 2011 m. gruodžio 1 d. Nr. V-2317 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ 1150 punktą, t v i r t i n u Kultūrinės plėtros per mokslinius tyrimus koncepciją (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-2317 KULTŪRINĖS PLĖTROS PER MOKSLINIUS TYRIMUS KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kultūrinė plėtra per mokslinius tyrimus (toliau – kultūrinė plėtra) apima kultūros dalį, kuriai reikalingi moksliniai tyrimai ir kurios pagrindas yra sukuriamos naujos žinios, gilinant žinojimą apie praeities ir dabarties kultūros pasaulį ir dabarties visuomenės įsitraukimą į jį.
2. Kultūrinė plėtra – tai naujomis žiniomis grįstos kultūrinės inovacijos, kylančios kaip mokslinių tyrimų pasekmė. Kultūrinės plėtros pagrindą sudaro humanitarinių ir socialinių mokslų srityse ir meno srityje vykdomi kompleksiniai moksliniai tyrimai, pasitelkiantys ir kitų mokslo sričių žinias, ir jų rezultatų taikymas bei sklaida visuomenėje. Kultūrine plėtra laikomi tik tie moksliniai tyrimai, kurie turi tiesioginį pritaikomumą Lietuvos visuomenės kultūrinei raidai bei kultūriniam išprusimui.
3. Kultūrinės plėtros per mokslinius tyrimus koncepcija (toliau – Koncepcija) skirtos mokslo ir studijų institucijoms, kultūros įstaigoms (muziejams, bibliotekoms, kultūros centrams), valstybės įstaigoms, susijusioms su kultūros, mokslo ir studijų veiklų administravimu. Koncepcija siekiama apibrėžti kultūrinės plėtros objektą, identifikuoti kultūrinės plėtros veiklas. Koncepcijos pagrindu gali būti parengta ilgalaikė kultūrinės plėtros programa arba suformuluotos šiuo metu vykdomų konkursinių programų dalys.
4. Koncepcijos tikslas – apibrėžti lauką kompleksinių mokslinių kultūros tyrimų, sudarančių sąlygas naujoms visuomenei reikšmingoms ir į kultūros lauko apyvartą įvestinoms žinioms apie kultūros objektus rastis ir formuojančių atvirą, kūrybingą visuomenę, gebančią pažinti kokybišką kultūrą, ir sukurti kultūrinės plėtros finansavimo principus. II. ESAMA PADĖTIS
5. Mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 54-2140) sukūrė prielaidas kultūrinės plėtros sąvokos atsiradimui greta eksperimentinės ir socialinės plėtros sąvokų, nurodančių į mokslinių tyrimų taikomąją plėtrą.
6. Pastaruoju metu sukurtose Lietuvos strategijose, brėžiančiose Lietuvos ateitį, kultūrinė plėtra įvardijama kaip valstybės remiama prioritetinė sritis, kuri yra atviros ir kūrybingos visuomenės pamatas. Kultūrinės plėtros svarba akcentuojama Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, taip pat Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 (Žin., 2010, Nr. 80-4152).
7. Pastaraisiais metais diskutuojant apie kultūrinės plėtros svarbą išryškėjo šios silpnybės: 7.
8. Moksliniai tyrimai kultūros sferoje yra fragmentuoti, be taikomojo pobūdžio, išsklaidyti tarp skirtingų institucijų, todėl nedaro reikšmingos pozityvios įtakos asmens ir visuomenės raidai. 7.
9. Nėra aiškių kultūrinės plėtros teisinio reguliavimo ir finansavimo mechanizmų, kurie sudarytų prielaidas mokslo ir studijų institucijoms ir kultūros įstaigoms sėkmingai vykdyti kultūrinės plėtros veiklas. 7.
10. Visuomenė neįtraukiama į kultūrinės plėtros veiklas, nepakankama šių veiklų rezultatų sklaida, neformuojami visuomenės poreikiai pažinimu grįstai kultūrai bei kultūrinės plėtros produktams.
11. Nuoseklus kultūrinės plėtros veiklų įgyvendinimas sukurs šias galimybes: 8.
12. Kultūrinė plėtra bus pagrindas tolesnei kultūros plėtrai – didės naujomis žiniomis grįstos kultūros prieinamumas Lietuvoje, geresnis žinojimas apie Lietuvos materialų ir nematerialų paveldą, bus sudarytos sąlygos kultūros sklaidai regionuose. 8.
13. Tarptautinis bendradarbiavimas vykdant kultūrinės plėtros veiklas leis išplėsti Lietuvos kultūrinę erdvę. 8.
14. Kultūrinių tyrimų rezultatų sklaida prisidės keičiant santykį su kultūra, didinant inovatyvios kultūros populiarumą Lietuvoje, sukurs sąlygas kultūros sklaidai regionuose.
15. Nesukūrus aiškių teisinių ir finansinių mechanizmų, kurie sudarytų prielaidas nuosekliai kultūrinei plėtrai, ir nepasiekus Koncepcijoje iškeltų tikslų, kiltų grėsmė, kad kultūros sklaida liktų vienpusiška, būtų sukurta mažai naujų kultūros žinių, naujausios kultūros tyrimų žinios nepasiektų kultūros vartotojų. III. OBJEKTAS IR VEIKLOS LAUKAS
16. Kultūrinės plėtros objektas yra trejopas: 10.
17. Esamos ir buvusios Lietuvos kultūros būklės (ją įtraukiant į tarptautinį kontekstą), teisinės, materialinės-komunikacinės ir žmogiškosios bazės, reikalingos kultūrinei plėtrai, įvertinimas. 10.
18. Lietuvoje sukurti ar Lietuvoje randami kultūros dalykai ir reiškiniai, kuriems suprasti, susisteminti ir įkontekstinti būtini moksliniai tyrimai, mokslininko ar kito tyrėjo kompetencija. 10.
19. Ištirtų, įkontekstintų bei suprastų kultūros dalykų ir reiškinių komunikavimas, pateikimas ir pristatymas visuomenei.
20. Kultūrinė plėtra yra humanitarinių, socialinių mokslų, ypač menotyros dalis. Kultūrinės plėtros skiriamasis bruožas yra tarpdisciplininių žinių poreikis, įskaitant fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų žinias. Ji gali būti vykdoma mokslo ir studijų institucijose, per tiriamąsias veiklas – muziejuose ir bibliotekose bei kitose įstaigose, taip pat ir privačiose, kuriose esama kultūros tyrėjų grupių.
21. Kultūrinės plėtros pagrindiniai veikėjai yra tyrėjai ir mokslininkai, kurių veiklos pagrindu atsiranda gilesnis ir platesnis žinojimas apie kultūros reiškinius, jų svarbos ir įtakos svorį Lietuvos ir kitų pasaulio šalių visuomenės raidai. Pagrindiniai kultūrinės plėtros lauko dalyviai yra šie: 12.
22. mokslininkai ir kiti tyrėjai, vykdantys tiriamąsias veiklas, susijusias su kultūros paveldo objektų tyrimais, sisteminimu ir parengimu eksponavimui muziejuose ar bibliotekose; 12.
23. mokslininkai ir kiti tyrėjai, rengiantys ir vykdantys šviečiamąją ir populiarinamąją kultūrinės plėtros veiklą visuomenei, ją įtraukiant į moksliniais tyrimais grindžiamą kultūros vyksmą, gilinant ir plečiant jos žinias apie Lietuvos kultūrą; 12.
24. mokslininkai ir kiti tyrėjai, vykdantys esamų kultūros programų, iniciatyvų poveikio vertinimą Lietuvos visuomenės raidai; 12.
25. mokslininkai ir kiti tyrėjai, vykdantys kitas su kultūrine plėtra susijusias veiklas.
26. Pagrindiniai kultūrinės plėtros centrai yra mokslo ir studijų institucijos, muziejai, bibliotekos ir kitos kultūros įstaigos, vykdančios mokslinius tyrimus.
27. Kaip svarbiausias kultūrinės plėtros veiklas galima išskirti: 14.
28. materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo taikomuosius tyrimus; 14.
29. kultūros paveldo mokslinių tyrimų pagrindu parengtas parodas, mokslinius katalogus, duomenų bazes, pateikiančias naujas kultūros žinias kultūros vartotojams ir kultūrinės plėtros vykdytojams; 14.
30. edukacinę, šviečiamąją veiklą, pristatančią naujas kultūros tyrimų žinias visuomenei. IV. FINANSAVIMAS IR VERTINIMAS
31. Mokslo ir studijų institucijoms, muziejams, bibliotekoms ir kitoms kultūros įstaigoms, vykdančioms kultūrinę plėtrą, finansavimas gali būti skiriamas konkurso keliu per specialią Kultūros ministerijos ar Lietuvos mokslo tarybos tvirtinamą ir administruojamą kultūrinės plėtros programą, ar per kitas jau esamas Kultūros ministerijos ar Lietuvos mokslo tarybos programas.
32. Mokslo ir studijų institucijoms, numatančioms kultūros mokslinius tyrimus kaip veiklos dalį, finansavimas kultūrinei plėtrai skiriamas kaip dalis valstybės biudžeto lėšų, tenkančių institucijai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti. Mokslo ir studijų institucijos gali išskirti kultūrinę plėtrą kaip vykdomų ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programų pagrindą.
33. Skiriant finansavimą ilgalaikei kultūrinės plėtros programai ir jos projektams, remiamasi šiais vertinimo kriterijais: 17.
34. aiškiai atskleista idėjos ar projekto nauda Lietuvos visuomenės raidai; 17.
35. tyrimas atliekamas Lietuvos kultūrinę plėtrą įtraukiant į tarptautinį kontekstą; 17.
36. tyrimas atliekamas Lietuvos kultūrinę plėtrą įtraukiant į istorinį kontekstą; 17.
37. numatomas bendradarbiavimas tarp kultūrinę plėtrą vykdančių įstaigų; 17.
38. numatomas tarptautinis bendradarbiavimas; 17.
39. kultūrinė plėtra vykdoma regionuose, pasitelkiami regioniniai partneriai; 17.
40. kultūrinės plėtros rezultatai lengvai prieinami kultūros vartotojui; 17.
41. prioritetas teikiamas tarpdisciplininėms programoms ir jų projektams.
42. Finansuojamoje ilgalaikėje kultūrinės plėtros programoje ir jos projektuose turi būti numatyta ne mažiau nei 10 proc. veiklų skirti šviečiamajai bei kultūrinės plėtros populiarinamajai veiklai.
43. Ilgalaikės kultūrinės plėtros programos rezultatų vertinimui pasitelkiami Lietuvos mokslo tarybos bei Lietuvos kultūros ir meno tarybos ekspertai.
44. Ilgalaikės kultūrinės plėtros programos galutinėje vykdymo ataskaitoje turi būti pateikti šie rodikliai: 20.
45. lėšų suma, skirta kultūrinės plėtros projektams; 20.
46. mokslininkų ir kitų tyrėjų, dalyvaujančių kultūrinės plėtros projektuose, skaičius; 20.
47. institucijų ir įstaigų, vykdančių kultūrinės plėtros projektus, skaičius; 20.
48. tarpdisciplininių projektų skaičius; 20.
49. bendrų su užsienio partneriais kultūrinės plėtros projektų skaičius; 20.
50. projektais sukurtų kultūrinės plėtros produktų (išleistų katalogų, surengtų parodų, ištirtų paveldo objektų ir kt.) skaičius; 20.
51. projektuose vykdomų šviečiamųjų ir populiarinamųjų veiklų vartotojų skaičius. V. BŪKLĖS POKYČIŲ STEBĖSENA IR VERTINIMAS
52. Kultūros ministerija drauge su Švietimo ir mokslo ministerija reguliariai atlieka kultūrinės plėtros rezultatų stebėseną. Koncepcijai įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Kultūros ministerija (toliau – ministerijos) sudaro Kultūrinės plėtros koordinavimo grupę. Kultūrinės plėtros koordinavimo grupė rengia posėdžius ne rečiau kaip kas 1 metus.
53. Kultūrinės plėtros koordinavimo grupės funkcijos: 22.
54. nagrinėti suinteresuotų institucijų ir visuomenės pastabas Koncepcijai; 22.
55. teikti siūlymus ministerijoms kaip efektyviau pasiekti Koncepcijoje iškeltus tikslus; 22.
56. teikti siūlymus atsakingoms institucijoms dėl teisinės bazės koregavimo, jei to reikia kultūrinės plėtros užtikrinimui; 22.
57. teikti siūlymus atsakingoms institucijoms dėl į kultūros plėtrą įsitraukusių institucijų sąrangos; 22.
58. teikti siūlymus dėl Koncepcijos atnaujinimo; 22.
59. pagal gautą informaciją apie ilgalaikės kultūrinės plėtros programos vykdymo rodiklius teikti kultūrinės plėtros rezultatų apibendrinamąjį įvertinimą. _________________