NUTARIMAS DĖL SEIMO ŠEIMOS IR VAIKO REIKALŲ KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-357 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutar

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS N U T A R I M A S DĖL SEIMO ŠEIMOS IR VAIKO REIKALŲ KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-357 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nuostatus (pridedami). 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS ______________ Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. VIII-357 priedėlis SEIMO ŠEIMOS IR VAIKO REIKALŲ KOMISIJOS NUOSTATAI

1. Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija (toliau – Komisija) yra įsteigta 1997 m. vasario 25 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-
3. Komisija yra sudaryta iš 10 Seimo narių, kurie atstovauja frakcijoms pagal proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principą.
4. Komisijos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir komisijos narius tvirtina Seimas.
5. Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Seimo statutu, šiais nuostatais ir kitais norminiais aktais.
6. Svarbiausi Komisijos uždaviniai: 1) inicijuoti ir rengti įstatymų, jų papildymų bei pakeitimų projektus vaiko teisių gynimui, lyčių lygybei, šeimos politikai teisiškai sureguliuoti; 2) rūpintis šeimos valstybinės politikos koncepcijos tobulinimu ir įgyvendinimu; 3) formuoti demografinių problemų sprendimo strategiją; 4) siekti, kad būtų taikomi Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo“ reikalavimai; 5) rūpintis, kad būtų įgyvendinami Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teises, jo interesų apsaugą, reikalavimai.
7. Komisija pagal savo kompetenciją: 1) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei dėl vaiko, šeimos, moterų teisių apsaugos politikos formavimo, smurtinių nusikaltimų vaikams prevencijos, tam reikalingų teisės aktų parengimo, priimtų įstatymų, kitų teisės aktų papildymo ir pakeitimo pagal Seimo ratifikuotų konvencijų reikalavimus; 2) svarsto ir teikia išvadas dėl Vyriausybės pateiktų įstatymų ir programų projektų, susijusių su vaiko teisių apsaugos, visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo, šeimos socialinių problemų sprendimu; 3) teisinėmis priemonėmis daro įtaką ir siekia, kad visose valstybės institucijose, savivaldybėse, privačiose firmose, kitose įmonėse, organizacijose būtų laikomasi Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo“, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų abiejų lyčių piliečių lygioms galimybėms sudaryti; 4) nagrinėja vaiko, šeimos ekonominę, socialinę padėtį, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms; 5) vykdo parlamentinę kontrolę, kaip vaikų teisių apsaugos tarnybos, šeimos teises ginančios valstybės institucijos taiko Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus; 6) vykdydama parlamentinę kontrolę, išklauso ministerijų, kitų valstybės bei nevalstybinių institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi įstatymai, kiti teisės aktai; 7) koordinuoja valstybės institucijų, kitų su vaiko, šeimos, moterų teisių apsauga susijusių įstaigų bei organizacijų veiklą rengiant įstatymų, kitų teisės aktų projektus, įstatymų papildymus, pakeitimus; 8) informuoja visuomenę apie vaiko, šeimos, moterų teisių apsaugos problemų sprendimą, priimtų įstatymų, kitų teisės aktų įgyvendinimą; 9) sudaro Komisijos darbo planą, suderintą su Seimo sesijos darbų programa; Komisijos posėdžių darbotvarkes skelbia viešai, sprendimus, darbotvarkes bei protokolų išrašus kompiuteriniu ryšiu perduoda Seimo Spaudos tarnybai; 10) dalyvauja tarpparlamentiniuose Seimo ryšiuose; 11) nagrinėja piliečių laiškus, prašymus, skundus, prireikus su rekomendacijomis perduoda juos valstybės institucijoms; 12) kasmet pateikia ataskaitą Seimui; 13) palaiko ryšius su Europos Tarybos, Europos Parlamento, Europos Komisijos, tikrųjų ir asocijuotųjų Europos Sąjungos šalių parlamentų atitinkamomis struktūromis.
8. Komisijos narys turi teisę: 1) dalyvauti rengiant ir svarstant Komisijos klausimus; 2) siūlyti kviesti į Komisijos posėdžius reikalingus asmenis; 3) savo iniciatyva siūlyti Komisijai svarstyti klausimus; 4) teikti pasiūlymus Komisijos pirmininkui išklausyti posėdyje valstybės institucijų informaciją; 5) susipažinti su visais Komisijoje gautais dokumentais bei kita medžiaga; 6) pareikšti pastabas ir teikti pasiūlymus dėl Komisijos posėdžio protokolo per 3 dienas po jo pasirašymo arba artimiausiame Komisijos posėdyje; 7) dalyvauti stebėtojo teisėmis kitų Seimo komisijų, komitetų posėdžiuose.
9. Komisijos narys privalo: 1) dalyvauti Komisijos posėdžiuose; 2) vykdyti Komisijos sprendimus, kuriems jis pritarė; 3) negalėdamas dalyvauti Komisijos posėdyje, apie tai informuoti Komisijos pirmininką. Seimo narys, pavaduodamas savo frakcijos narį Komisijoje, negali dirbti kaip tos Komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas.
10. Komisijos pirmininkas: 1) šaukia Komisijos posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga; 2) pagal Komisijos patvirtintus darbo planus ir kitus Komisijos sprendimus duoda nariams pavedimus, teikia jiems su Komisijos veikla susijusią medžiagą ir dokumentus; 3) Komisijos darbų planui vykdyti organizuoja Komisijos narių darbą parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse; 4) kviečia dalyvauti Komisijos posėdžiuose reikalingus asmenis; 5) pirmininkauja Komisijos posėdžiams; 6) pasirašo Komisijos sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat Komisijos rengtų įstatymų, kitų teisės aktų projektus, teikiamus svarstyti Seimui; 7) atstovauja Komisijai bendraudamas su užsienio šalių ir kitomis Lietuvos valstybės institucijomis, nevalstybinėmis organizacijomis bei gyventojais; 8) organizuoja Komisijos sprendimų įgyvendinimą; 9) reguliariai praneša Komisijos nariams apie naujus pavedimus, gautus įstatymų projektus, Komisijos sprendimų įgyvendinimą, savo rekomendacijų svarstymą, kitą darbą; 10) kas mėnesį praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie Komisijos posėdyje nedalyvaujančius ir Seimo statute nurodytų pavedimų nevykdančius narius; 11) organizuoja Komisijos narių atsiskaitymą už veiklą ataskaitiniu laikotarpiu ir jų supažindinimą su atliktais darbais; 12) atsako į laiškus, įvairius raštus, adresuotus Komisijai ir Komisijos pirmininkui.
11. Komisijos pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu atlieka šio funkcijas; pavaduoja išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų Komisijos pirmininką.
12. Komisijos posėdžiai rengiami pirmininko siūlymu arba daugiau kaip 1/3 Komisijos narių reikalavimu, taip pat Seimo ar Seimo valdybos pavedimu.
13. Posėdžiai kviečiami pagal Komisijos patvirtintus planus arba prireikus ir ne eilės tvarka. Seimo sesijos metu Komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį Komisijos nustatytu laiku. Prireikus Komisija gali posėdžiauti ir tarp sesijų. Seimo posėdžių metu Komisijos posėdžiai nerengiami.
14. Komisijos eilinių posėdžių darbotvarkė paskelbiama ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki posėdžio.
15. Komisijos nario ataskaita apie užduočių vykdymą, grįžus jam iš komandiruotės, kurioje buvo Komisijos siuntimu, išklausoma artimiausiame posėdyje.
16. Komisijos posėdžiams pirmininkauja Komisijos pirmininkas arba jo pavedimu – pavaduotojas.
17. Komisijos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti kitų Seimo komisijų, komitetų nariai. Dėl kitų asmenų dalyvavimo posėdžiuose tikslingumo sprendžia Komisija arba Komisijos pirmininkas.
18. Komisija turi teisę posėdyje nagrinėjamu klausimu išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomi įstatymai ir kiti teisės aktai.
19. Jei Komisija nusprendžia, jog reikia išklausyti Vyriausybės nario informaciją, ji turi kreiptis į Seimo Pirmininką, o šis apie tai praneša Ministrui Pirmininkui. Tokiu atveju Vyriausybės narys privalo dalyvauti Komisijos posėdyje.
20. Pagal savo kompetenciją Komisija turi teisę išreikalauti iš ministerijų, kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus), įmonių, organizacijų dokumentus, išvadas, raštus, ataskaitinius duomenis ir kitokią reikiamą medžiagą.
21. Posėdžio klausimams parengti Komisija gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes. Į jas gali būti įtraukti Komisijos nariai, davę sutikimą kitų Seimo komisijų, komitetų nariai, valstybės institucijų ir nevalstybinių organizacijų atstovai.
22. Komisija gali pasitelkti savivaldybių tarybų narius, mokslo įstaigų atstovus, specialistus ir kitus reikalingus asmenis, suderinusi tai su jų įstaigų ar organizacijų vadovais.
23. Komisija, svarstydama įstatymo projektą, priima vieną iš šių sprendimų, kuris pateikiamas projekto svarstymui Seimo posėdyje: 1) pritarti iniciatorių pateiktam arba Komisijos patobulintam įstatymo projektui; 2) pritarti vienam iš alternatyvių projektų; 3) pritarti projektui su išlyga; 4) padaryti projekto svarstymo pertrauką; 5) pasiūlyti projektą iniciatoriams patobulinti; 6) nepritarti projektui.
24. Komisijos sprendimai yra teisėti, jei posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių. Jei Komisijos posėdyje dalyvauja pusė ar mažiau jos narių, Komisija nepriima sprendimų. Tokiu atveju gali būti skelbiama posėdžio narių nuomonė, kuri nelaikoma Komisijos sprendimu.
25. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo Komisijos pirmininkas.
26. Jei Komisijos narių mažuma, kurią sudaro bent 3 Seimo nariai, Komisijos svarstytu klausimu pareiškia atskirąją nuomonę, ji turi būti paskelbta kartu su Komisijos sprendimu.
27. Komisijos posėdžiai protokoluojami, pagal galimybes daromas įrašas. Komisijos posėdžių darbotvarkes, sprendimus, išvadas ir protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas. Šie dokumentai registruojami bendra raštvedybos tvarka.
28. Pasibaigus kalendoriniams metams, posėdžių protokolai ir kiti dokumentai 1 metus saugomi Komisijoje, po to nustatyta tvarka perduodami Seimo archyvui.
29. Su kelių komisijų arba Komisijos ir komiteto kompetencija susijusiems klausimams svarstyti Komisija gali rengti bendrus posėdžius. Bendruose posėdžiuose sprendimai priimami, jeigu jiems pritaria kiekviena komisija arba Komisija ir komitetas.
30. Kelių komisijų arba Komisijos ir komiteto kompetencijai priklausančius klausimus Komisija gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Seimo ar Seimo valdybos pavedimu. Tam gali būti sudaromos bendros darbo grupės, rengiami bendri posėdžiai, o jiems pirmininkauja dalyvaujančių komisijų, Komisijos ir komiteto pirmininkai paeiliui.
31. Komisijos arba Komisija ir komitetas, svarstydami savo kompetencijai priklausančius klausimus, turi lygias teises ir pareigas, yra atsakingi, kad laiku būtų nustatytas atitinkamų įstatymų reikalingumas, inicijuotas jų rengimas ir užsakytos išsamios išvados dėl įstatymų projektų. Komisijų bendrų posėdžių sprendimus, išvadas bei protokolus pasirašo posėdyje dalyvavusių komisijų arba Komisijos ir komiteto pirmininkai.
32. Komisija turi teisę pateikti pasiūlymą Seimui ar valdybai dėl nagrinėjamų klausimų perdavimo svarstyti kitai komisijai ar komitetui.
33. Komisija taip pat turi teisę pateikti savo nuomonę kitos komisijos ar komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat paprašyti kitos komisijos ar komiteto išvados, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų.
34. Komisija svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms ir organizacijoms yra rekomendaciniai.
35. Valstybės institucijos, organizacijos, išskyrus teismus, gavusios Komisijos sprendimus, rekomendacijas ir pasiūlymus, privalo juos apsvarstyti. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta Komisijai ne vėliau kaip per 15 dienų arba per kitą Komisijos nustatytą laiką.
36. Komisija Seimo posėdžiuose daro pranešimus savo iniciatyva parengtais, taip pat perduotais jai nagrinėti klausimais. Tam iš savo narių Komisija skiria pranešėjus.
37. Komisijos arba Komisija ir komitetas bendrai parengtais ar nagrinėtais klausimais gali daryti bendrus pranešimus, papildomus pranešimus arba atskirai pateikti pastabas bei pasiūlymus.
38. Komisija praneša Seimo Spaudos tarnybai apie savo posėdžius bei juose priimtus sprendimus.
39. Komisija nagrinėja laiškus, prašymus, skundus, raštus, adresuotus Komisijai bei Komisijos pirmininkui, ir rengia atsakymus.
40. Gauti laiškai, prašymai, skundai, raštai registruojami, nagrinėjami, kontroliuojami, saugomi Komisijoje Seimo valdybos nustatyta tvarka.
41. Raštų ir laiškų, kuriuose yra konkrečių pasiūlymų ir pastabų dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, svarstymo terminai nustatomi Komisijos posėdyje, nepažeidžiant teisės aktuose numatytų reikalavimų. ______________