NUTARIMAS DĖL LIETUVOJE GYVENANČIŲ TAUTINIŲ MAŽUMŲ VIDURINIO, AUKŠTESNIOJO IR AUKŠTOJO MOKSLO ĮGIJIMO PERSPEKTYVINĖS PROGRAMOS 1991 m. liepos 31 d. Nr

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOJE GYVENANČIŲ TAUTINIŲ MAŽUMŲ VIDURINIO, AUKŠTESNIOJO IR AUKŠTOJO MOKSLO ĮGIJIMO PERSPEKTYVINĖS PROGRAMOS 1991 m. liepos 31 d. Nr. 312 Vilnius Vykdydama Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 29 d. nutarimą „Dėl valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų vidurinio, aukštesniojo ir aukštojo mokslo įgijimo perspektyvinę programą (pridedama).
2. Finansų ministerija, formuodama 1992 ir vėlesnių metų Lietuvos valstybės biudžetą, programos vykdytojų teikimu turi numatyti asignavimus jai vykdyti.
3. Pavesti laikraščių „Lietuvos aidas“, „Echo Litvy“, „Kurier Wilenski“ redakcijoms paskelbti šią programą, o Lietuvos radijui ir televizijai rekomenduoti savo laidose aiškinti ją gyventojams. Rytų Lietuvos rajonų valdybos turi pasirūpinti, kad programa būtų išspausdinta rajoninėje spaudoje. LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS G. VAGNORIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 312 LIETUVOJE GYVENANČIŲ TAUTINIŲ MAŽUMŲ VIDURINIO, AUKŠTESNIOJO IR AUKŠTOJO MOKSLO ĮGIJIMO PERSPEKTYVINĖ PROGRAMA Vykdydama Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 29 d. nutarimą „Dėl valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti išvadų“ bei nacionalinės politikos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė sieks: kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų laisvai ir visapusiškai atskleisti savo kūrybines galias, dalyvaudami Lietuvos politiniame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime; sudaryti palankias sąlygas kelti tautinių mažumų kultūrą ir gerinti jų švietimą; užtikrinti vienodas ir lygias galimybes visų tautinių mažumų jaunimui įgyti aukštąjį mokslą Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose. Ryšium su tuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato: parengti ir įvykdyti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų bendrojo lavinimo sistemos reformą, kuri leistų pakelti tautinių mažumų švietimo lygmenį iki bendrų Respublikos standartų ir tuo sudaryti vienodas ir lygias galimybes tautinių mažumų jaunimui studijuoti Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose; parengti ir įgyvendinti atskirą Rytų Lietuvos rajonų bendrojo lavinimo mokyklų plėtotės programą; iš esmės pagerinti pedagogų tautinių mažumų bendrojo lavinimo mokykloms rengimą, sukurti šių mokyklų pedagogų atestavimo, skatinimo ir tobulinimosi sistemas; užtikrinti labai gerą valstybinės kalbos dėstymą tautinių mažumų mokyklose; sudaryti sąlygas rengti kvalifikuotus specialistus, kurių reikia tautiniam identitetui išsaugoti, tautinių mažumų kultūros ir švietimo reikmėms tenkinti; kurti tautinių mažumų humanitarinės inteligentijos rengimo sistemą, steigti respublikinius ir regioninius tautinių mažumų mokslo ir studijų centrus, mokslo padalinius, kurie tirtų tautinių mažumų istorijos ir kultūros paveldą, etninius procesus, vykstančius Respublikoje; nuolat tirti tautinių mažumų jaunimo poreikius įgyti aukštesnįjį bei aukštąjį mokslą ir, formuojant aukštesniųjų mokyklų moksleivių bei aukštųjų mokyklų studentų kontingentą, atsižvelgti tiek į šių tyrimų rezultatus, tiek į valstybės bei etninių grupių interesus; siūlyti, kad būtų sudarytos tarpvalstybinės sutartys su Latvija, Rusija, Ukraina, Baltarusija, Lenkija ir kitomis suinteresuotomis šalimis dėl aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų specifiniams poreikiams tenkinti rengimo ir stažavimosi, taip pat dėl keitimosi dėstytojais; nagrinėti ir prognozuoti valstybinių bei kitų mokslo ir studijų institucijų perspektyvas, jų geografinį išdėstymą, struktūrą, veiklos ir mokymo turinį, atsižvelgiant ir į tautinių mažumų reikmes; skirti asignavimus šiai programai vykdyti. Šie uždaviniai bus sprendžiami tokiomis konkrečiomis priemonėmis: TAUTINIŲ MAŽUMŲ BENDROJO LAVINIMO SISTEMOS REFORMA
4. Kultūros ir švietimo ministerijai, atsižvelgiant į tautinių mažumų poreikius bei pasiūlymus, pavedama: 1.
5. 1991–1992 mokslo metais atnaujinti rusiškų mokyklų mokymo programas, o nuo 1992–1993 mokslo metų pradėti šių mokyklų struktūros reformą, kad visoje Respublikoje būtų galima pereiti prie dvylikamečio vidurinio mokymo; 1.
6. sparčiau rengti ir leisti tautinių mažumų bendrojo lavinimo bei profesinėms mokykloms skirtus vadovėlius ir kitas mokymo priemones. Sudaryti šiam darbui laikinas mokslines metodines grupes, pasitelkti jų darbui ir užsienio mokslininkus, skelbti geriausių vadovėlių, kitų mokymo priemonių konkursus. Parengti ir išleisti naujus lietuvių kalbos ir tautinių mažumų gimtosios kalbos, literatūros vadovėlius, žodynus, taip pat mokymo priemones, kurių reikia per Lietuvos istorijos ir geografijos bei tautinių mažumų istorijos pamokas, dėstomas gimtąja kalba. 1991 metais išleisti ne mažiau kaip 20 pavadinimų, o 1992 metais – ne mažiau kaip 30 pavadinimų vadovėlių bei kitų mokymo priemonių nelietuviškoms mokykloms. Organizuoti per Kultūros ir švietimo ministerijos ekspertų dalykines komisijas užsienietiškų vadovėlių bei kitų mokymo priemonių aprobavimą ir pritaikymą Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinėms ir aukštesniosioms mokykloms; 1.
7. 1991 metais sudaryti tautinių mažumų bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų duomenų banką; 1.
8. atsižvelgiant į esamų ir būsimų mokyklų tautinių mažumų dėstomosiomis kalbomis poreikius, rengti pedagogus, galinčius mokyti tomis kalbomis. Prireikus kviestis užsienio specialistus arba panaudoti kitų Lietuvos tautybių mokslinį intelektualinį potencialą. Sudaryti tautinių mažumų ikimokyklinių įstaigų, bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų pedagogų rengimo 1992–1999 metais grafiką. Pasiekti, kad iki 1999 metų pabaigos bendrojo lavinimo mokyklose tautinių mažumų dėstomosiomis kalbomis nuolat dirbantys pedagogai turėtų atitinkamą pedagoginį išsilavinimą ir gerai mokėtų mokyklos dėstomąją bei valstybinę kalbas; 1.
9. plėsti tautinių mažumų kvalifikuotų specialistų rengimo Lietuvos Respublikos aukštesniosiose mokyklose galimybes. 1991–1992 mokslo metais suformuoti Vilniaus aukštesniosiose medicinos, pedagoginėje ir kultūros mokyklose lenkų grupes arba didinti jų moksleivių skaičių. Siekti, kad prireikus ir esant galimybei Lietuvos Respublikos profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose būtų dėstomi dalykai, susiję su tautinių mažumų kultūra (gimtoji kalba, tautos istorija, tautosaka ir pan.).
10. Rajonų, kurių teritorijoje kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, valdyboms pavedama rūpintis ir nuolat kontroliuoti, kad visiems gyventojams (lenkams, rusams, baltarusiams, lietuviams ir kt.) būtų sudarytos vienodos sąlygos ir lygios galimybės mokytis bendrojo lavinimo mokyklose gimtąja kalba.
11. Vilniaus pedagoginiam institutui rekomenduojama Slavistikos fakulteto pagrindu įsteigti rusų ir lenkų bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų rengimo centrus, baltarusių kalbos, literatūros ir kultūros katedrą, sukurti mokslines struktūras, tiriančias tautinių mažumų švietimo įstaigų ir pedagoginio darbo problemas. 1991 metais pradėti rengti baltarusių kalbos ir literatūros dėstytojus bei pradinių klasių mokytojus.
12. Tarpvalstybiniais susitarimais reikia sudaryti galimybę tautinių mažumų atstovams – pedagogams (dėstytojams) ir studentams stažuotis arba dalį kurso klausyti užsienyje. Ši praktika turi būti įgyvendinama pariteto pagrindais – teikiant tokias pat galimybes lietuviams, gyvenantiems tose užsienio šalyse.
13. Lietuvos Respublikos aukštosioms mokykloms rekomenduojama: 5.
14. sparčiau rengti lituanistus tautinių mažumų mokykloms. Mokyti juos pagal specialias studijų programas ir metodiką. Sudaryti lituanistikos studijų grupes baigusiems nelietuviškas mokyklas; 5.
15. spręsti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų rusistų ir studentų rusistų, taip pat polonistų perkvalifikavimo klausimus; 5.
16. sudaryti sąlygas, kad Rytų Lietuvai rengiami ir joje dirbantys pedagogai išmoktų tame regione vartojamas kalbas. Aukštųjų mokyklų studentų kontingento iš tautinių mažumų formavimas ir mokymo proceso organizavimas
17. Šioje srityje Lietuvos Respublikos aukštosioms mokykloms rekomenduojama: 6.
18. abiturientams pageidaujant, leisti stojamuosius egzaminus laikyti ta kalba, kuria jie baigė bendrojo lavinimo mokyklą. Komplektuojamuose parengiamuosiuose skyriuose numatyti grupes, kuriose tautinių mažumų abiturientai galėtų pasirengti studijuoti valstybine kalba, taip pat sudaryti jiems sąlygas dar pirmaisiais studijų metais išmokti šią kalbą; 6.
19. atsižvelgiant į poreikį, komplektuoti tiek pat studentų grupių rusų ir lenkų dėstomosiomis kalbomis, kaip ir ankstesniaisiais metais. Lietuvos policijos akademijai rekomenduojama 1991–1992 mokslo metais sudaryti iš Rytų Lietuvos ir kitų vietovių abiturientų, menkai mokančių valstybinę kalbą, studentų grupę, kurioje jie per pirmuosius dvejus studijų metus galėtų išmokti šią kalbą; 6.
20. priimti mokytis tiek tautinių mažumų atstovų, kiek numatyta pagal Kultūros ir švietimo ministerijos ir Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas. Šių stojančiųjų siuntimą mokytis laikyti valstybiniu užsakymu; 6.
21. numatyti statutuose nelietuvių dėstytojų ir studentų, kuruojančių tautinių mažumų studijų klausimus, atstovavimą aukštųjų mokyklų savivaldos organuose, sudaryti sąlygas tautinių mažumų studentų etninei savimonei reikštis. Skaityti tautinių mažumų studentams Lietuvos ir jos etninių grupių istorijos bei kultūros, gimtosios literatūrinės kalbos, specialybės terminologijos gimtąja kalba ir kitus specialiuosius kursus (fakultatyvus).
22. Kultūros ir švietimo ministerijai ir Tautybių departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedama: 7.
23. 1991 metais išnagrinėti Lietuvos lenkų, žydų, rusų ir kitų tautinių mažumų aukštųjų mokyklų koncepcijas ir jų realizavimo būdus; 7.
24. sudarant Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų specialybių registrą, numatyti kultūros, švietimo, socialinės sferos specialybes, kurias tautinių mažumų jaunimas galėtų įsigyti ir gimtąja kalba.
25. Vilniaus ir Klaipėdos universitetams rekomenduojama apsvarstyti galimybę steigti prie šių universitetų tautinių mažumų kolegijas, gimnazijas ar kitas mokymo įstaigas, kurios rengtų savo moksleivius būsimoms studijoms.
26. Rajonų, kurių teritorijose kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, valdyboms pavedama: 9.
27. rengti pasiūlymus dėl vietų aukštosiose mokyklose tautinių mažumų atstovams skyrimo. Nuolat rūpintis, kad kuo daugiau abiturientų iš šių rajonų būtų pasiųsta mokytis į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas; 9.
28. parengti ir vykdyti jaunųjų specialistų gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo planus, kad pasiųsti mokytis abiturientai po studijų grįžtų dirbti į savo rajonus. Ypač daug dėmesio skirti pedagogų ir sveikatos apsaugos darbuotojų aprūpinimui butais. MOKSLINIAI TAUTINIŲ MAŽUMŲ PROBLEMŲ TYRIMAI
29. Rekomenduojama sudaryti ekspertų grupę prie Lietuvos mokslo tarybos tautinių mažumų mokslo ir studijų programoms vertinti ir rekomendacijoms rengti.
30. Tautybių departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybiniam nacionalinių tyrimų centrui pavedama koordinuoti mokslinius Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų problemų tyrimus.
31. Pritariama Vilniaus universiteto pasiūlymams įsteigti Polonistikos centrą, kuris rengtų specialistus ir tirtų bendrą istorijos ir kultūros paveldą, taip pat tirti kitas slavistikos kryptis ir judaistiką. Pasitelkti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų istorijos ir kultūros paveldo tyrimams Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų valstybių mokslininkus.
32. Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, Vilniaus pedagoginio instituto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos konservatorijos humanitarinio profilio katedroms rekomenduojama tirti tautinių mažumų tautosaką, tarmes, literatūrą ir meną, kultūrą ir istoriją.
33. Valstybiniam nacionalinių tyrimų centrui ir Filosofijos, sociologijos ir teisės institutui pavedama ištirti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų poreikį įgyti aukštąjį mokslą ir 1991 metais parengti rekomendacijas 1992–1995 metų laikotarpiui, o 1992 metais – laikotarpiui iki 2000 metų. ______________