LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 99:2011 „Gyventojų apsauga ĮVYKUS radiologinEI AR BRANDUOLINEI avarijAI“ PATVIRTINIMO 2011 m. gruodžio 7 d. Nr. V-1040 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239; 2011, Nr. 91-4317) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu: 1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ (pridedama). 2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 380 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 99:2000 „Gyventojų apsauga įvykus radiacinei branduolinei avarijai“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 57-1691). 3. P a v e d u šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administravimo sritį. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMONDAS ŠUKYS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 99:2011 „GYVENTOJŲ APSAUGA ĮVYKUS RADIOLOGINEI AR BRANDUOLINEI AVARIJAI“ I. TAIKYMO SRITIS 1. Lietuvos higienos norma HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ (toliau – higienos norma) nustato bendruosius ir operatyviuosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius ir apsaugomųjų veiksmų taikymo gyventojams reikalavimus radiologinės ar branduolinės avarijos atveju. 2. Ši higienos norma yra privaloma valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams, atsakingiems už gyventojų apsaugomųjų veiksmų nustatymą, planavimą, jų taikymą radiologinės ar branduolinės avarijos metu ir po jos, bei institucijoms, vykdančioms taikomų priemonių priežiūrą ir kontrolę. II. NUORODOS 3. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos: 3.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239); 3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 559 „Dėl Gyventojų informavimo įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 43-1625); 3.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 1-193 „Dėl Gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 80-4204); 3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1502 „Dėl Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 125-6424); 3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388). III. SĄVOKOS ir TRUMPINIAI 4. Šioje higienos normoje vartojamos tokios sąvokos ir trumpiniai: AD – vidutinė audinių, organų bei akių lęšiukų sugertoji dozė, gauta vienalyčiame jonizuojančiosios skvarbiosios spinduliuotės lauke, atsižvelgus į santykinį biologinį veiksmingumą, vienetas – grėjus (Gy): ADR,T=SUMA(DR,T*RBER,T), kur: DR,T – vidutinė R jonizuojančiosios spinduliuotės T audinių, organų bei akių lęšiukų sugertoji dozė, vienetas – grėjus (Gy); RBER,T – santykinis biologinis veiksmingumas, bedimensinis dydis. AD(DELTA) – per laiką DELTA sugertoji dozė, sąlygota į organizmą su maistu ir per kvėpavimo takus bei odą (žaizdas) patekusių radionuklidų, kuri, atsižvelgus į santykinį biologinį veiksmingumą, gali sukelti sunkius nulemtuosius reiškinius 5 proc. apšvitintų asmenų; A/D1 – aplinkoje sklaidžių ir nesklaidžių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius) ar radioaktyviųjų medžiagų pavojingumo kriterijus, apskaičiuojamas pagal formulę: A/D1=SUMA(i)(Ai / D1,i), kur: Ai – radionuklido i, kurio kontrolė gali būti prarasta įvykus radiologinei arba branduolinei avarijai, savitasis arba tūrinis aktyvumas, TBq; D1,i – pavojingas kiekis, nurodytas šios higienos normos 1 priede, kuris taikomas tik išorinės apšvitos atveju tiek aplinkoje sklaidžioms, tiek ir nesklaidžioms radioaktyviosioms medžiagoms, TBq; A/D2 – aplinkoje sklaidžių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius) ar radioaktyviųjų medžiagų pavojingumo kriterijus, apskaičiuojamas pagal formulę: A/D2=SUMA(i)(Ai/d2,i), kur: Ai – aplinkoje sklaidžios formos radionuklido i, kurio kontrolė gali būti prarasta įvykus radiologinei arba branduolinei avarijai, savitasis arba tūrinis aktyvumas, TBq; D2,i – pavojingas kiekis, nurodytas šios higienos normos 1 priede, taikomas dėl gaisro ar sprogimo galinčioms pasklisti ore radioaktyviosioms medžiagoms, kurios gali patekti į žmogaus organizmą įkvėpus, su maistu ar geriamuoju vandeniu, per odą ir žaizdas, TBq; ankstyvieji apsaugomieji veiksmai – laikinas gyventojų perkėlimas ir ilgalaikis radioaktyviomis medžiagomis užteršto maisto vartojimo apribojimas; apsaugomieji veiksmai – tai skubūs, ankstyvieji ir (
- ar)ilgalaikiai veiksmai, kuriais siekiama sumažinti gyventojų apšvitos dozes, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai; atsitiktiniai jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai – esant bet kokiai apšvitos dozei jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti sveikatos pakenkimai, kurių pasireiškimo tikimybė priklauso nuo dozės vertės; avarinė apšvita – žmonių, išskyrus radiologinę ar branduolinę avariją likviduojančius darbuotojus, apšvita, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai; avarinės parengties zonos – tai prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona ir (
- ar)skubių apsaugomųjų veiksmų zona aplink branduolinės energetikos ar veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdantį objektą; bendrasis apsaugomosios veiklos taikymo lygis (BAVTL) – lygis, išreikštas numatomąja ar gautąja apšvitos doze, kurį viršijus būtina imtis skubių, ankstyvųjų, ilgalaikių apsaugomųjų ir avarijos padarinių šalinimo veiksmų, apsaugančių nuo nulemtųjų ir (
- ar)atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, ir taikomas tada, kai numatomoji dozė yra 20–100 mSv; dezaktyvavimas – radionuklidų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangos ir kitų objektų bei žemės paviršiaus; dezaktyvavimo punktas – speciali arba pritaikyta patalpa, skirta žmonių radioaktyviajam užterštumui įvertinti, žmonėms dezaktyvuoti ir dezaktyvavimo veiksmingumui kontroliuoti; gamtinis įvykis – geologinis (žemės drebėjimas, karstinis reiškinys, nuošliauža, sufozinis reiškinys), stichinis meteorologinis, katastrofinis meteorologinis, stichinis hidrologinis arba katastrofinis hidrologinis reiškinys; gautoji dozė – apšvitos dozė, kuri, manoma, gauta visomis apšvitos trasomis, panaudojus visas apsaugos priemones arba nusprendus jų netaikyti; gyventojų evakavimas – dėl gresiančios ar susidariusios radiologinės ar branduolinės avarijos organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas. Nerekomenduojama evakuoti gyventojus ilgesniam laikui nei savaitė; ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai – apsaugomieji veiksmai, kurių taikymas gali tęstis savaites, mėnesius ar kelerius metus, jiems priskiriamas nuolatinis gyventojų iškeldinimas, aplinkos dezaktyvavimas, maisto, geriamojo vandens ir pašarų radioaktyviojo užterštumo kontrolė; įrenginio aikštelė – nustatytas ribas turinti teritorija, kurioje eksploatuojamas branduolinės energetikos ar veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdantis objektas; jodo profilaktika – skydinės liaukos prisotinimas stabiliuoju jodu, kad ji nepasisavintų radioaktyviojo jodo; laikinas gyventojų perkėlimas – tai organizuotas gyventojų perkėlimas iš radiologinės ar branduolinės avarijos teritorijos ilgesniam nei savaitė, bet ribotam laikui (keliems mėnesiams, metams); nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai – jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti sveikatos pakenkimai, kurie pasireiškia tik apšvitos dozei viršijus tam tikrą lygį, o jų sunkumas priklauso nuo dozės vertės; numatomoji dozė – apšvitos dozė, kuri būtų gauta nesiėmus apsaugomųjų veiksmų; operatyvusis apsaugomosios veiklos taikymo lygis (OAVTL) – prietaisais arba laboratorinės analizės būdu išmatuojami dydžiai (jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galia, savitasis ar tūrinis radionuklidų aktyvumas maisto produktuose, jų žaliavose, geriamajame vandenyje bei kituose aplinkos objektuose, paviršių radioaktyviosios taršos intensyvumas ir kt.), dėl kurių nedelsiant imamasi apsaugomųjų veiksmų; pagrindiniai maisto produktai – nuolat vartojami, gyventojų raciono pagrindą sudarantys maisto produktai; piktavališki veiksmai – tyčiniai asmenų veiksmai siekiant padaryti žalą žmonių sveikatai, jų turtui ir aplinkai; prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona (PAVZ) – avarinės parengties zona aplink įrenginį, kurioje gręsiant arba įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai yra numatyta taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus. Skubūs apsaugomieji veiksmai prevencinėje apsaugomųjų veiksmų zonoje taikomi prieš arba skubiai po radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką ar jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo; skubių apsaugomųjų veiksmų zona (SAVZ) – avarinės parengties zona aplink įrenginį, kurioje planuojama taikyti skubius gyventojų apsaugomuosius veiksmus įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai. Skubūs apsaugomieji veiksmai taikomi atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus ir avarinę situaciją; skubūs apsaugomieji veiksmai – žmonių slėpimasis, evakavimas, kvėpavimo takų apsauga, jodo profilaktika, dezaktyvavimas, radionuklidais užteršto maisto vartojimo apribojimas; slėptuvės – įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai ar jų patalpos bei kiti statiniai, kurie taip pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingo avarinės apšvitos poveikio; stebėsena – sistemingas apšvitos dozės, dozės galios ir radioaktyviojo užterštumo matavimas, rezultatų įvertinimas ir padarinių prognozavimas. Kitos šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir trumpiniai atitinka sąvokas ir trumpinius, vartojamus teisės aktuose [3.1; 3.5] ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą. IV. BENDROSIOS NUOSTATOS 5. Radiologinės arba branduolinės avarijos atveju galima tokia gyventojų avarinė apšvita: 5.1. išorinė – nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, iš praslenkančio radioaktyviojo debesies, taip pat dėl radionuklidų, iškritusių ant žemės, pastatų ir darbo vietų paviršiaus bei ant atvirų kūno vietų ir drabužių; 5.2. vidinė – įkvepiant radioaktyviųjų aerozolių, vartojant geriamąjį vandenį ir maisto produktus, užterštus radionuklidais, taip pat radionuklidams patekus per odą ir žaizdas. 6. Pagrindiniai apsaugomųjų ir avarijos padarinių šalinimo veiksmų taikymo įvykus radiologinei arba branduolinei avarijai tikslai yra: 6.1. apsaugoti gyventojus nuo avarinės apšvitos sukeliamų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių, taikant skubius apsaugomuosius ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus iki arba iš karto po radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką ar jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo; 6.2. sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių atsiradimo riziką (vėžio ir sunkių paveldėjimo reiškinių), taikant skubius, ankstyvuosius apsaugomuosius ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus. 7. Yra penkios įrenginių ir veiklos rūšių kategorijos pagal galinčių kilti branduolinių ar radiologinių avarijų grėsmę (1 lentelė). 1 lentelė. Įrenginių ir veiklos rūšių kategorijos pagal galinčių kilti branduolinių ar radiologinių avarijų grėsmę Grėsmės kategorija Įrenginiai, veiklos rūšys, galintys sukelti grėsmę I Įrenginiai, tokie kaip branduolinės (atominės) elektrinės, kuriuose net ir labai mažai tikėtini įvykiai (radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į atmosferą ar vandenį, padidėjusi išorinė apšvita dėl apsaugos praradimo, įvykiai, susiję su kritiškumu (kritinės masės susidarymu) gali sukelti rimtus nulemtuosius jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinius gyventojams už įrenginio aikštelės ribų II Įrenginiai, tokie kaip kai kurių tipų neenergetiniai branduoliniai reaktoriai, kuriuose įvykiai gali sąlygoti žmonių apšvitos dozes už įrenginio aikštelės ribų, ir yra būtina taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus. II grėsmės kategorijos įvykiai įrenginio aikštelėje, įskaitant net ir labai mažai tikėtinus, skirtingai nuo I grėsmės kategorijos, negali gyventojams sukelti rimtų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių už įrenginio aikštelės ribų III Pramoniniai maisto, jo žaliavų ar kitų produktų apšvitinimo ir kiti įrenginiai, kurių avarijos gali sąlygoti apšvitos dozes ar radioaktyvųjį užterštumą, ir yra būtina taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus įrenginio aikštelėje. III grėsmės kategorijai, skirtingai nei II grėsmės kategorijai, nepriskiriami įrenginiai, dėl kurių avarijų reikėtų skubių apsaugomųjų veiksmų už įrenginio aikštelės ribų IV Veikla, galinti sukelti branduolinę ar radiologinę avariją bet kokioje vietovėje. Įvykus šios grėsmės kategorijos avarijoms būtina taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus. Tai neteisėta veikla su pavojingais neteisėtai įsigytais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Šiai veiklai taip pat priskiriama teisėta veikla, kai naudojami nešiojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai (pramoniniai radiografai, dirbtiniai Žemės palydovai su branduolinės energijos įtaisais, radioterminiai generatoriai), avarijos vežant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir kt. V Dėl I ir II grėsmės kategorijos branduolinių ar radiologinių avarijų (taip pat ir kitose valstybėse) užteršti maisto produktai, jų žaliavos, geriamasis vanduo, kiti aplinkos objektai ir dėl to reikalingas maisto produktų, geriamojo vandens vartojimo ribojimas, aplinkos dezaktyvavimas 8. Sprendimai dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai priimami atsižvelgus į avarijos sukeltus padarinius. Apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai nurodyti 2 lentelėje. 2 lentelė. Apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai Jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti galimi sveikatos pakenkimai Apsaugomųjų ir avarijos padarinių šalinimo veiksmų taikymas Numatomoji dozė Gautoji dozė Nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai Skubių apsaugomųjų veiksmų taikymas net ir nepalankiomis sąlygomis, siekiant išvengti sunkių nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių Avarijos padarinių šalinimo veiksmų taikymas: skubus medicininis ištyrimas, konsultavimas ir gydymas, radioaktyviojo užterštumo kontrolė, radionuklidų šalinimas iš organizmo medicinos priemonėmis (kai yra tikslinga), gyventojų registravimas ilgalaikei sveikatos stebėsenai, psichologinė pagalba Atsitiktiniai jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai Skubių apsaugomųjų veiksmų taikymas ir ankstyvųjų apsaugomųjų veiksmų inicijavimas, siekiant sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių atsiradimą Avarijos padarinių šalinimo veiksmų taikymas, siekiant anksti nustatyti ir efektyviai valdyti atsitiktinius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius – medicininė stebėsena atsižvelgiant į organų gautas individualiąsias dozes V. AVARINĖS PARENGTIES ZONOS, AVARIJŲ KLASĖS, AVARIJOS FAZĖS 9. Rekomenduojamos I ir II grėsmės kategorijų įrenginių avarinės parengties zonos nurodytos 3 lentelėje. 3 lentelė. Rekomenduojamos I ir II grėsmės kategorijų įrenginių avarinės parengties zonos Eil. Nr. Įrenginiai Prevencinės apsaugomųjų veiksmų zonos (PAVZ) ribos (spindulys nuo įrenginio), km Skubių apsaugomųjų veiksmų zonos (SAVZ) ribos (spindulys nuo įrenginio), km I grėsmės kategorijos įrenginiai 1. Branduolinis reaktorius, > 1000 MW 3–5 5–30 2. Branduolinis reaktorius, 100–1000 MW 0,5–3 5–30 3. Įrenginiai, kurių pavojingumo kriterijus A/D2 pagal šios higienos normos 1 priedą yra >= 105 3–5 3–30 4. Įrenginiai, kurių pavojingumo kriterijus A/D2 pagal šios higienos normos 1 priedą yra >= 104–105 0,5–3 5–30 II grėsmės kategorijos įrenginiai 5. Branduolinis reaktorius, 10–100 MW – 0,5–5 6. Branduolinis reaktorius, 2–10 MW – 0,5 7. Įrenginiai, kurių pavojingumo kriterijus A/D2 pagal šios higienos normos 1 priedą yra >= 103–104 – 0,5–5 8. Įrenginiai, kurių pavojingumo kriterijus A/D2 pagal šios higienos normos 1 priedą yra 102–103 – 0,5 9. Įrenginiai, kuriuose kritinė daliųjų medžiagų masė galima iki 500 m spinduliu teritorijoje nuo įrenginio aikštelės ribos – 0,5–1 Pastaba. I grėsmės kategorijos įrenginio, kuriam yra nustatyta sanitarinė apsaugos zona, licencijos turėtojas, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, sanitarinėje apsaugos zonoje organizuoja skubių ir ankstyvųjų apsaugomųjų bei avarijos padarinių šalinimo veiksmų įgyvendinimą. 10. Prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona (PAVZ) nustatoma tik I grėsmės kategorijos įrenginiams. Šioje zonoje skubūs apsaugomieji veiksmai taikomi prieš ar skubiai po didelio radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką ar jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo, jų taikymas padeda išvengti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių. 11. Skubių apsaugomųjų veiksmų zona (SAVZ) turi būti nustatoma I ir II grėsmės kategorijos įrenginiams. Šioje zonoje turi būti numatytos slėptuvės bei atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, taikomi atitinkami skubūs apsaugomieji veiksmai. 12. I ir II grėsmės kategorijos įrenginių operatoriai turi būti pasirengę skubiai klasifikuoti avariją; taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus įrenginio darbuotojams, esantiems įrenginio aikštelėje, siekiant juos apsaugoti nuo sunkių nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių; informuoti ir rekomenduoti savivaldybių ir valstybės atsakingoms institucijoms, kokius apsaugomuosius veiksmus taikyti gyventojams už įrenginio aikštelės ribų; kreiptis į savivaldybių ir valstybės institucijas pagalbos; organizuoti stebėseną netoli įrenginio aikštelės; padėti savivaldybių ir valstybės institucijoms informuoti gyventojus. 13. I ir II grėsmės kategorijos įrenginiuose galimos tokios avarijų klasės: 13.1. išankstinė parengtis – įvykiai, kurių metu sumažėja įrenginio saugos lygis, kuris gali kelti grėsmę įrenginio darbuotojams ir gyventojams. Tokie įvykiai kyla dėl saugumo sistemų stabilumo pažeidimų, gamtinių įvykių, darbuotojų klaidų, gaisro ar piktavališkų veiksmų; 13.2. įrenginio avarija – įvykiai, lėmę įrenginio saugos lygio sumažėjimą, tačiau nesąlygoję jo bendrosios ar vietinės avarijos. Tokiems įvykiams priskiriamos branduolinio kuro tvarkymo avarijos, gaisras įrenginyje ar kita avarija, nepažeidusi saugumo sistemų, taip pat piktavališki veiksmai įrenginio aikštelėje, nesąlygojantys radionuklidų išmetimo ar jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo už įrenginio aikštelės ribų. Įvykus įrenginio avarijai, skubūs apsaugomieji veiksmai už įrenginio aikštelės ribų netaikomi; 13.3. vietinė avarija – įvykiai, kurių metu sumažėja įrenginio darbuotojų ir gyventojų saugos lygis. Paskelbus šios klasės avariją, vykdomos suplanuotos priemonės darbuotojų saugai užtikrinti ir pasirengiama taikyti apsaugomuosius veiksmus už įrenginio aikštelės ribų. Vietinės avarijos įvykiai gali būti tokie: labai sumažėjusi branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos arba panaudoto branduolinio kuro apsauga; įvykę bet kokie papildomi gedimai darbe, dėl kurių gali būti pažeista reaktoriaus aktyvioji zona arba panaudoto branduolinio kuro ciklo medžiagos, gresia didelės apšvitos dozės įrenginio darbuotojams; 13.4. bendroji avarija – įvykiai, sąlygojantys tikrą ar gresiantį radioaktyviųjų medžiagų išmetimą į aplinką ar jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimą, dėl kurio būtina taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus už įrenginio aikštelės ribų. Bendroji avarija gali įvykti dėl faktinio arba prognozuojamo branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos ar didelio kiekio panaudoto branduolinio kuro tvarkymo pažeidimų. Jeigu radioaktyviųjų medžiagų pasklidimas už įrenginio aikštelės ribų nulemia apšvitos dozes, viršijančias bendruosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius (BAVTL), turi būti įgyvendinami skubūs apsaugomieji veiksmai. 14. Optimalūs apsaugomieji veiksmai nustatomi atsižvelgiant į avarijos fazes: 14.1. iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką – tai laikotarpis, kurio metu technologiniai procesai sutrikę taip, kad radioaktyviųjų medžiagų išmetimas yra nebeišvengiamas. Ši fazė gali trukti iki kelių valandų; 14.2. ankstyvąją – tai laikotarpis nuo radionuklidų išmetimo į aplinką pradžios iki pabaigos ir radioaktyviojo pėdsako susidarymo. Šios fazės trukmė – nuo kelių valandų iki keliolikos parų; 14.3. vėlyvąją – tai laikotarpis po avarijos, kuris tęsiasi tol, kol atsisakoma apsaugomųjų veiksmų ir neribojama gyventojų ūkinė bei kitokia veikla. Trukmė – savaitės, mėnesiai, keleri ir daugiau metų. Tai priklauso nuo avarijos masto. VI. BENDRIEJI IR OPERATYVIEJI APSAUGOMOSIOS VEIKLOS TAIKYMO LYGIAI IR APSAUGOMIEJI VEIKSMAI įvykus RADIOLOGINei AR BRANDUOLINei AVARIJai 15. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) taikomi bet kokiomis aplinkybėmis, siekiant išvengti arba sumažinti nulemtuosius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius, nurodyti 4 lentelėje. 4 lentelė. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) ir apsaugomieji veiksmai, taikomi siekiant išvengti arba sumažinti nulemtuosius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius Eil. Nr. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) Skubūs apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai
(4)1 Numatomoji išorinės apšvitos dozė (per trumpesnį kaip 10 val. laikotarpį) Skubūs apsaugomieji veiksmai: slėpimasis, žmonių evakavimas, dezaktyvavimas, kvėpavimo takų apsauga, jodo profilaktika (jei numatoma, kad aplinkoje pasklis jodo radionuklidai) Gyventojų informavimas ir konsultavimas 1.1 ADkaulų čiulpai
(1)1 Gy 1.2 ADvaisius 0,1 Gy 1.3 ADaudinys
(2)25 Gy 1.4 ADoda
(3)10 Gy 2 Gautoji vidinės apšvitos dozė (DELTA=30 parų) 2.1 AD(DELTA)kaulų čiulpai 0,2 Gy radionuklidams su cheminio elemento eilės numeriu periodinėje lentelėje Z >= 90 2 Gy radionuklidams su cheminio elemento eilės numeriu periodinėje lentelėje Z <= 89 Medicininis sveikatos patikrinimas, konsultavimas ir gydymas Radioaktyviojo užterštumo kontrolė Radionuklidų šalinimas iš organizmo medicininėmis priemonėmis Ilgalaikis medicininis sveikatos stebėjimas Psichologinė pagalba 2.2 AD(DELTA)skydliaukė 2 Gy 2.3 AD(DELTA)plaučiai 30 Gy 2.4 AD(DELTA)žarnynas 20 Gy 2.5 AD(DELTA)vaisius, visą jo vystymosi laiką gimdoje 0,1 Gy Pastabos:
(1)BAVTL „AD kaulų čiulpai“ taip pat yra taikomas vidaus audiniams, organams (kaulų čiulpams, plaučiams, plonosioms žarnoms, lytinėms liaukoms, skydliaukei) ir akies lęšiukui.
(2)25 Gy audinio sugertoji dozė 0,5 cm gylyje nuo kūno paviršiaus į plotą, lygų 100 cm2, gaunama dėl artimo kontakto su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, t. y. laikant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį rankose, kišenėje.
(3)Sugertoji dozė 0,4 mm odos gylyje (arba 40 mg/cm2) į odos paviršiaus plotą, lygų 100 cm2.
(4)Skubūs apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai taikomi pasirinktinai arba kompleksiškai, atsižvelgiant į avarinės situacijos aplinkybes. 16. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai ir skubūs, ankstyvieji apsaugomieji bei avarijos padarinių šalinimo veiksmai taikomi siekiant sumažinti atsitiktinius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius avarinės apšvitos atveju, nurodyti 5 lentelėje. 5 lentelė. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) ir skubūs, ankstyvieji apsaugomieji bei avarijos padarinių šalinimo veiksmai, taikomi siekiant sumažinti atsitiktinius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius Eil. Nr. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) Skubūs, ankstyvieji apsaugomieji bei avarijos padarinių šalinimo veiksmai
(1)1 Jeigu numatomoji dozė viršija šiuos bendruosius apsaugomosios veiklos lygius (BAVTL), taikomi tokie skubūs
(2), ankstyvieji apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai: 1.1 H skydliaukė (lygiavertė dozė organui) 50 mSv per pirmąsias 7 dienas Jodo profilaktika 1.2 Efektinė dozė 100 mSv per pirmąsias 7 dienas Slėpimasis, evakavimas, gyventojų dezaktyvavimas, užterštų maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens ir neapsaugotų šachtinių šulinių vandens vartojimo apribojimas, radioaktyviojo užterštumo kontrolė, gyventojų informavimas, konsultavimas bei psichologinės pagalbos teikimas 1.3 H vaisius (lygiavertė dozė organui) 100 mSv per pirmąsias 7 dienas 2 Jeigu numatomoji dozė viršija šiuos bendruosius apsaugomosios veiklos lygius (BAVTL), taikomi tokie ankstyvieji ir kiti avarijos padarinių šalinimo veiksmai: 2.1 Efektinė dozė 100 mSv per metus Laikinas žmonių perkėlimas, dezaktyvavimas, radionuklidais užterštų maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens pakeitimas neužterštais, gyventojų informavimas, konsultavimas bei psichologinė pagalba 2.2 H vaisius (lygiavertė dozė organui) 100 mSv per visą vystymosi gimdoje laikotarpį 3 Jeigu gautoji dozė viršija šiuos bendruosius apsaugomosios veiklos lygius (BAVTL), įvertinamas poveikis sveikatai ir taikomas gydymas: 3.1 Efektinė dozė 100 mSv per mėnesį Gyventojų stebėjimas, atsižvelgiant į gautą radiojautriausiųjų organų apšvitą, siekiant teikti gyventojams tolimesnės sveikatos priežiūros paslaugas ir konsultacijas 3.2 Hvaisius (lygiavertė dozė organui) 100 mSv per visą vystymosi gimdoje laikotarpį Konsultavimas, siekiant nustatyti atvejus, kada būtina taikyti medicinines priemones Pastabos:
(1)Skubūs, ankstyvieji apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai, atsižvelgus į avarinės situacijos aplinkybes, taikomi pasirinktinai arba kompleksiškai.
(2)Skubūs apsaugomieji veiksmai, siekiant, kad jie būtų veiksmingi, turi būti taikomi nedelsiant (ne vėliau kaip per vieną ar kelias valandas). 17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija gali nustatyti didesnius nei pateikti 5 lentelėje bendruosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius (BAVTL), jeigu po avarijos susidaro tam tikros labai nepalankios sąlygos ir nėra galimybės tinkamai taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus (gamtiniai įvykiai, piktavališki asmenų padaryti veiksmai ir pan.), tačiau 5 lentelėje nurodytieji lygiai negali būti viršyti daugiau kaip 3 kartus. 18. Operatyvieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (OAVTL) nurodyti 6 lentelėje. 6 lentelė. Operatyvieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (OAVTL) Eil. Nr. OAVTL OAVTL vertė Skubūs, ankstyvieji apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai, viršijus OAVTL Aplinkos matavimai 1. OAVTL1 Gama spinduliuotės (gama) dozės galios lygis 1000 mSv/h 1 m atstumu nuo paviršiaus ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio 2000 impulsų/s tiesioginis beta (beta) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą (kriterijus taikomas tik uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio atveju ir nekeičiamas avarijos atveju); 50 impulsų/s tiesioginis alfa (alfa) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą Skubus gyventojų evakavimas ar slėpimasis (didelių daugiaaukščių pastatų uždarose patalpose ar dideliuose mūriniuose pastatuose toliau nuo sienų ir langų) Evakuojamų gyventojų dezaktyvavimas (jei nėra galimybės evakuotis skubiai, vėliau evakuojamiems gyventojams rekomenduojama pasikeisti užterštus viršutinius rūbus bei nusiprausti po dušu) Rekomendavimas evakuojamiems gyventojams nevalgyti, negerti, nerūkyti tol, kol nenusiplaus rankų Maisto produktų (daržovių ir vaisių, augančių atviroje vietoje, ir tų, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis iškritomis), lietaus vandens bei vandens iš neapsaugotų šachtinių šulinių, užterštoje teritorijoje besiganančių gyvulių pieno vartojimo uždraudimas Evakuojamų gyventojų registravimas ir medicininės pagalbos teikimas Skubus medicininės pagalbos teikimas asmenims, lietusiems uždarąjį jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, kurio skleidžiama dozės galia lygi ar didesnė nei 1000 mSv/h 1 m atstumu (kriterijus avarijos atveju nekeičiamas) 2. OAVTL2 Gama spinduliuotės (gama) dozės galios lygis 100 mSv/h 1 m atstumu nuo paviršiaus ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio; 200 impulsų/s tiesioginis beta (beta) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą; 10 impulsų/s tiesioginis alfa (alfa) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą Maisto produktų (daržovių, vaisių ir kt., augančių atviroje vietoje, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis iškritomis), lietaus vandens bei vandens iš neapsaugotų šulinių ir užterštoje teritorijoje besiganančių gyvulių pieno vartojimo uždraudimas, kol bus įvertintas jų taršos lygis atsižvelgiant į OAVTL5 ir OAVTL6 reikalavimus Laikinas gyventojų perkėlimas Rekomendavimas evakuojamiems gyventojams nevalgyti, negerti bei nerūkyti tol, kol nenusiplaus rankų Dozių registravimas ir jų įvertinimas, sveikatos patikrinimas Laikinas žmonių perkėlimas iš potencialiai didžiausios apšvitos vietų per keletą dienų nuo avarijos pradžios Asmenų, lietusių uždarąjį jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, kurio skleidžiama dozės galia lygi ar didesnė nei 100 m Sv/h 1 m atstumu (kriterijus nekeičiamas avarijos atveju) sveikatos patikrinimas; nėščių moterų, lietusių šaltinį, skubus sveikatos patikrinimas ir gautos dozės įvertinimas 3. OAVTL3 Gama spinduliuotės (gama) dozės galios lygis 1 mSv/h 1 m atstumu nuo paviršiaus; 20 impulsų/s tiesioginis beta (beta) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą (koreguotas dėl radono dukterinių radionuklidų sąlygoto gamtinio fono padidėjimo po lietaus); 2 impulsai/s tiesioginis alfa (alfa) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą (koreguotas dėl radono dukterinių radionuklidų sąlygoto gamtinio fono padidėjimo po lietaus) Maisto produktų, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis iškritomis (atviroje vietoje augančių daržovių, vaisių ir kt.), lietaus vandens, neapsaugotų šachtinių šulinių vandens ir užterštoje teritorijoje besiganančių gyvulių pieno vartojimo uždraudimas, kol bus įvertintas taršos lygis atsižvelgiant į OAVTL5 ir OAVTL6 reikalavimus. Smulkiųjų gyvulių (avių, ožkų ir pan.), besiganančių užterštoje teritorijoje, pienui taikyti 10 proc. OAVTL3 vertės Pagrindinių vietinių maisto produktų, lietaus vandens, neapsaugotų šachtinių šulinių vandens ir besiganančių užterštoje teritorijoje smulkiųjų gyvulių pieno taršos lygio atrankinis tikrinimas, atsižvelgiant į OAVTL5 ir OAVTL6, bet ne mažiau nei 10 kartų didesniu atstumu nuo taršos židinio iki vietovės, kurioje nustatytas viršytas OAVTL3 lygis Jodo profilaktika (tik keletą dienų), jei pagrindinių vietinių maisto produktų ir pieno neįmanoma iš karto pakeisti jodo radionuklidais neužterštu maistu Dozės įvertinimas ir atrankinis asmenų, kurie galėjo vartoti užterštus maisto produktus, lietaus vandenį, neapsaugotų šachtinių šulinių vandenį ar pieną po to, kai jų vartojimas buvo uždraustas, sveikatos patikrinimas Odos radioaktyvusis užterštumas 4. OAVTL4 Gama spinduliuotės (gama) dozės galios lygis 1 mSv/h 10 cm atstumu nuo odos paviršiaus 1000 impulsų/s tiesioginis beta (beta) spinduliuotės intensyvumas matuojant žmonių radioaktyvųjį užterštumą 50 impulsų/s tiesioginis alfa (alfa) spinduliuotės intensyvumas matuojant žmonių radioaktyvųjį užterštumą Evakuojamų gyventojų dezaktyvavimas (jeigu skubiai evakuotis nėra galimybės, rekomenduojama vėliau evakuotiems gyventojams pasikeisti viršutinius rūbus bei nusiprausti po dušu) Rekomendavimas evakuojamiems gyventojams nevalgyti, negerti bei nerūkyti tol, kol nenusiplaus rankų Sveikatos patikrinimas Maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens pasirinktiniai taršos radionuklidais tyrimai 5. OAVTL5 Beta (beta) bendrasis aktyvumas: 100 Bq/kg Alfa (alfa) bendrasis aktyvumas: 5 Bq/kg Viršijus OAVTL5, būtina įvertinti savitąjį ar tūrinį radionuklidų aktyvumą maisto produktuose, piene ir geriamajame vandenyje pagal OAVTL6 reikalavimus Neviršijus OAVTL5, maisto produktus, pieną ir geriamąjį vandenį vartoti saugu 6. OAVTL6 Didžiausias leidžiamas savitasis ar tūrinis radionuklidų aktyvumas pagal šios higienos normos 2 priede pateiktas radionuklidų aktyvumo vertes (netaikoma džiovintiems bei koncentruotiems maisto produktams) Ne pagrindinių maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens vartojimo uždraudimas viršijus OAVTL6 Skubus aprūpinimo neužterštais pagrindiniais maisto produktais, pienu ir geriamuoju vandeniu organizavimas; laikinas gyventojų perkėlimas, jei toks aprūpinimas neįmanomas Jodo profilaktikos taikymas, jeigu maisto produktai užteršti jodo radionuklidais Dozės įvertinimas ir atrankinis asmenų, kurie galėjo vartoti užterštus maisto produktus, lietaus vandenį ar pieną po to, kai jų vartojimas buvo uždraustas, sveikatos patikrinimas Pastabos: 1. Rekomendacijas dėl 6 lentelėje nurodytų maisto produktų konkrečių rūšių vartojimo apribojimo ar uždraudimo teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2. Minimalūs reikalavimai radioaktyviojo užterštumo matavimo prietaisams, skirtiems nustatyti OAVTL1, OAVTL2 ir OAVTL4 vertes, pateikti šios higienos normos 2 priede. 19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į konkrečius avarijos metu aplinkoje pasklidusius radionuklidus bei atvejais, kai pakeičiami bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL), nurodyti 5 lentelėje, gali nustatyti kitokias operatyviųjų apsaugomosios veiklos taikymo lygių (OAVTL) vertes. Keičiant OAVTL6 vertes, turi būti atsižvelgta į tai, jog didžiausi leidžiami radionuklidų aktyvumai maisto produktuose, piene ir geriamajame vandenyje buvo nustatyti taip, kad žmogus negautų didesnės kaip 10 mSv metinės efektinės dozės ir remiantis prielaidomis, kad visi maisto produktai, pienas ir geriamasis vanduo yra užteršti nuo radiologinės arba branduolinės avarijos pradžios bei vartojami gyventojų visus metus, bei kad produktus vartoja jautriausia amžiaus grupė, t. y. kūdikiai. 20. OAVTL6 lygis viršijamas, jeigu tenkinama sąlyga: SUMA(i)(Cf,i/OAVTLi) > 1, čia Cf.i yra i radionuklido aktyvumas maisto produkte, piene ar vandenyje, Bq/kg ir OAVTL6i yra radionuklido i aktyvumas iš sąrašo, pateikto šios higienos normos 3 priede, Bq/kg. 21. Apsaugomųjų veiksmų radiologinės ar branduolinės avarijos atveju, kai radioaktyviosiomis medžiagomis užteršiama didelė teritorija, taikymo schema pateikta šios higienos normos 4 priede. Apsaugomųjų veiksmų, kai radioaktyviosiomis medžiagomis užteršiama vidutinio dydžio teritorija, taikymo eiga pateikta šios higienos normos 5 priede. 22. Nuolatinis gyventojų iškeldinimas iš užterštos teritorijos organizuojamas siekiant išvengti 1 Sv dozės, kurią žmogus gautų per visą gyvenimą. Žmogaus gyvenimu priimta laikyti 70 metų. VII. GYVENTOJŲ INFORMAVIMAS, SLĖPIMASIS, JODO PROFILAKTIKA, EVAKAVIMAS, KVĖPAVIMO TAKŲ APSAUGA 23. Gyventojai apie avariją informuojami teisės aktų nustatyta tvarka [3.2; 3.3]. Apšvitą patyrę gyventojai turi būti informuoti apie galimą apšvitos ankstyvąjį ir ilgalaikį poveikį jų sveikatai bei jiems turi būti paaiškinta, jog taikant apsaugomuosius veiksmus, žala sveikatai bus sumažinta ar net visiškai jos išvengta. 24. Slėpimasis apsaugo gyventojus nuo išorinės apšvitos, skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, radioaktyviojo debesies, vidinės apšvitos nuo įkvepiamų radioaktyviųjų aerozolių bei radioaktyviųjų medžiagų patekimo ant atvirų kūno vietų, drabužių. Slepiantis turi būti laikomasi šių reikalavimų: 24.1. slepiantis turi būti užsandarinti slėptuvės langai, durys, ventiliacijos angos, dūmtraukiai; 24.2. apytiksliai pastatų ekranavimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės koeficientai pateikti 7 lentelėje. Ekranavimo koeficientai apskaičiuoti matuojant 1 m atstumu nuo durų ir langų 7 lentelė. Pastatų ekranavimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės koeficientai Statinio konstrukcija ar buvimo vieta Ekranavimo koeficientas (dozės, kurią žmogus gauna būdamas patalpoje, ir dozės, kurią gautų būdamas lauke, santykis) Vieno ir dviejų aukštų medinis namas be rūsio 0,4 Vieno ir dviejų aukštų plytinis namas be rūsio 0,2 Namas, kurio viena ar dvi sienos švitinamos, su rūsiu:
- a)vienaaukštis namas, kurio rūsys yra mažiau negu 1 metro atstumu nuo švitinamos sienos 0,1
- b)dviaukštis namas, kurio rūsys yra mažiau negu 1 metro atstumu nuo švitinamos sienos 0,05 Trijų arba keturių aukštų statiniai, kurių vieno aukšto plotas yra nuo 500 m2 iki 1000 m2:
- a)pirmas ir antras aukštai 0,05
- b)rūsys 0,01 Daugiaaukščiai statiniai, kurių vieno aukšto plotas yra didesnis negu 1000 m2:
- a)viršutiniai aukštai 0,01
- b)rūsys 0,005 24.3. slėptis slėptuvėse gyventojams rekomenduojama atsižvelgiant į bendruosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius (BAVTL), nurodytus 4 ir 5 lentelėse, bei operatyviuosius apsaugomosios veiklos lygius (OAVTL), nurodytus 6 lentelėje. 25. Jodo profilaktika: 25.1. jodo profilaktikos tikslas – išvengti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių: ūmaus radiacinio tiroidito, lėtinio limfocitinio tiroidito, hipotireozės, ir, kiek įmanoma, sumažinti skydliaukės apšvitos dozę, siekiant išvengti atsitiktinių reiškinių – skydliaukės vėžio ir gėrybinių navikų; 25.2. jodo profilaktika taikoma tik tais atvejais, kai į aplinką prognozuojama išmesti arba yra išmesta jodo radionuklidų; 25.3. jodo profilaktika turi būti taikoma atsižvelgiant į bendruosius apsaugomosios veiklos lygius (BAVTL), nurodytus 4 ir 5 lentelėse, bei operatyviuosius apsaugomosios veiklos lygius (OAVTL), nurodytus 6 lentelėje; 25.4. stabiliojo jodo preparatai skiriami kelios valandos (ne anksčiau kaip 6 val.) prieš avariją, jeigu prognozuojama, kad ji neišvengiamai įvyks, arba skubiai po jos (ne vėliau kaip per 3–4 val.). Optimalus variantas – suvartoti stabilaus jodo preparatą likus valandai iki radioaktyviojo jodo apšvitos; 25.5. skydliaukės apsaugai nuo jodo radionuklidų poveikio yra skiriamos kalio jodido (KI) 65 mg tabletės; 25.6. kalio jodido (KI) vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms nurodyta 8 lentelėje 8 lentelė. Kalio jodido (KI) vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms Amžius Kalio jodidas, KI, mg Jodo ekvivalentinė masė, mg Naujagimiai iki 1 mėn. 15 12,5 Kūdikiai nuo 1 mėn. iki 3 metų 30–35 25 Vaikai nuo 3 iki 12 metų 65 50 Vaikai nuo 12 metų ir suaugusieji 130 100 25.7. vienkartinė stabiliojo jodo preparato dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims skiriama vienkartinė stabiliojo jodo preparato dozė. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10. Jodo profilaktikos trukmė priklauso nuo jodo radionuklidų išmetimo trukmės ir pavojaus jų įkvėpti ar gauti su maistu. Bendras suvartoto jodo kiekis neturi viršyti 1 g; 25.8. veiksmingiausia kalio jodido (KI) tabletes gerti po valgio. Tabletes galima ištirpinti bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės vartojamos nedelsiant, nes greitai suskyla veiklioji medžiaga; 25.9. kalio jodido (KI) tabletės saugomos tamsioje sausoje vietoje, sandariai įpakuotos. Tablečių tinkamumo vartoti terminas nurodomas ant pakuotės; 25.10. neturint kalio jodido (KI) tablečių, galima vartoti 5 procentų jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų (1–2) lašai 5 procentų jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Jodo tinktūros lašai ištirpinami 100 ml pieno ar kitokiame skystame maiste. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami (3–5) lašai 5 procentų jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. 26. Gyventojų evakavimo reikalavimai: 26.1. gyventojai evakuojami atsižvelgiant į bendruosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius (BAVTL), nurodytus 4 ir 5 lentelėse, bei operatyviuosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius (OAVTL), nurodytus 6 lentelėje; 26.2. gyventojų evakavimas organizuojamas teisės akto nustatyta tvarka [3.4]; 26.3. rekomenduojami gyventojų evakavimo radiologinės avarijos atveju perimetrai nurodyti 9 lentelėje. Pirminis perimetras nustatomas atsižvelgiant į informaciją apie radiologinę avariją, vėliau jis gali būti pakeistas atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, atitinkamai pagal OAVTL1 ir OAVTL2 vertes, nurodytas 6 lentelėje. 9 lentelė. Rekomenduojami gyventojų evakavimo perimetrai radiologinės avarijos atveju Situacija Gyventojų evakavimo perimetras Pirminis perimetras atvirame lauke Pažeistas potencialiai pavojingas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis 30 m spinduliu aplink jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį Pavojingo atvirojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio išsiliejimas 100 m spinduliu aplink jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį Gaisras, sprogimas ar uždūminimas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio vietoje 300 m spinduliu „Purvinosios bombos“ įtarimas ar sprogimas 400 m ir didesniu spinduliu Sprogimas (nebranduolinis) ar gaisras, susijęs su branduoliniu ginklu (be branduolinio ginklo pažeidimo) 1000 m spinduliu Pirminis perimetras pastato viduje Pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio sugadinimas, apsaugos pažeidimas ar išsiliejimas paveiktos ir gretimos patalpos, įskaitant aukštu aukščiau ir aukštu žemiau Gaisras ar kitas įvykis, susijęs su pavojingu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, kurio metu gali pasklisti radioaktyviosios medžiagos pastate (pvz., per ventiliacijos sistemas) visas pastatas ir 300 m spinduliu aplink pastatą išorėje Perimetro išplėtimas atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus OAVTL1 ir OAVTL2 (6 lentelė) Ten, kur šie lygiai yra išmatuoti 27. Kvėpavimo takų apsaugos reikalavimai: 27.1. gyventojams, kurie avarijos metu gali įkvėpti radioaktyviųjų medžiagų (radioaktyviojo debesies praslinkimo metu), rekomenduojama kvėpavimo takų apsauga. Taip sumažinama įkvėptų radioaktyviųjų aerozolių ir jodo radionuklidų sąlygota vidinė apšvita; 27.2. kvėpavimo takų apsaugai naudojami specialūs respiratoriai, apsaugantys nuo kietųjų ir skystųjų dalelių įkvėpimo. Jų neturint, gali būti naudojamos medžiaginės apsaugos priemonės. Apytiksliai tokių apsaugos priemonių efektyvumo koeficientai pateikti 10 lentelėje. Kvėpavimo takų apsauga taikoma atsižvelgiant į bendruosius kriterijus, nurodytus 4 ir 5 lentelėse, ir OAVTL, nurodytus 6 lentelėje. 10 lentelė. Apytiksliai kvėpavimo takų apsaugai naudojamų apsaugos priemonių efektyvumo koeficientai Apsaugos priemonė Sluoksnių skaičius Apsaugos efektyvumo koeficientas (rodo, kiek kartų sumažėja vidinė apšvita įkvepiant radioaktyviųjų aerozolių, kai naudojamos paprastos kvėpavimo takų apsaugos priemonės) Vyriška medvilninė nosinė 8 9 –“– 1 (suglamžyta) 8,5 –“– 1 (sudrėkinta) 2,7 –“– 1 (sausa) 1,4 Medvilninis rankšluostis 1–2 4,0 Medvilniniai marškiniai 1 (sudrėkinti) 2,9 –“– 2 (sausi) 2,9 –“– 1 (sausi) 1,5 Popierinė nosinė 1 (sausa) 1,9 –“– 1 (sudrėkinta) 2,3 Moteriška medvilninė nosinė 4 (sudrėkinta) 2,7 –“– 4 (sausa) 2,2 VIII. DEZAKTYVAVIMAS 28. Žmonių, kurie gali būti apšvitinti dėl radionuklidų, patekusių ant atvirų kūno vietų, drabužių iš praslenkančio radioaktyviojo debesies ir nuo radioaktyviosiomis iškritomis užteršto žemės paviršiaus ir aplinkos objektų, dezaktyvavimas atliekamas dezaktyvavimo punktuose, kurie gali būti tarpinių gyventojų evakavimo punktų sudėtinė dalis, taip pat gali būti panaudoti mobilūs dezaktyvavimo punktai. Dezaktyvavimo punkto patalpų paskirties ir išdėstymo schema pateikta šios higienos normos 6 priede. Laiku evakuoti, radionuklidais neužteršti gyventojai dezaktyvavimo punkte nesulaikomi. 29. Dezaktyvavimo punkto uždaviniai: 29.1. priimti ir registruoti iš užterštos teritorijos atvežtus gyventojus; 29.2. nustatyti asmenų, drabužių, daiktų radioaktyviąją taršą; 29.3. dezaktyvuoti žmones ir kontroliuoti dezaktyvavimo efektyvumą; 29.4. įvertinti viso kūno (remiantis šios higienos normos 7 priede pateiktais trumpalaikės ūmios viso kūno apšvitos ankstyvaisiais klinikiniais simptomais) ir atskirų organų apšvitą, nustatyti į organizmą patekusius radionuklidus; 29.5. surinkti užterštus drabužius ir asmeninius daiktus, siųsti juos į skalbyklas, valymo įmones ar tvarkyti kaip radioaktyviąsias atliekas. Vietoje surinktų užterštų drabužių, evakuotiems asmenims išduoti švarių radioaktyviosiomis medžiagomis neužterštų apatinių bei viršutinių rūbų ir avalynės pakaitinį komplektą iš dezaktyvavimo punkto atsargų; 29.6. prireikus organizuoti nukentėjusių asmenų sveikatos stebėseną ir (
- ar)jų gydymą; 29.7. kiekvienam asmeniui išduoti dezaktyvuojamo asmens anketą (vienas anketos egzempliorius lieka dezaktyvavimo punkte), taip pat pažymą apie konfiskuotus užterštus dokumentus, pinigus, asmeninius daiktus. Dezaktyvuojamo asmens anketos forma pateikta šios higienos normos 8 priede. Jeigu dezaktyvavimo punktas neaprūpintas dezaktyvuojamo asmens anketomis, turi būti pildomas evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalas, kurio forma pateikta šios higienos normos 9 priede; 29.8. aiškinti apie jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį sveikatai ir apsaugos priemones bei būdus. 30. Reikalavimai objektui (pirčiai, baseinui, bendrabučiui ir pan.), kuriame numatoma įrengti dezaktyvavimo punktą: 30.1. objektas yra saugiu atstumu nutolęs nuo avarijos vietos; 30.2. geri privažiavimo keliai; 30.3. yra aikštelė transportui; 30.4. yra laikino žmonių buvimo patalpos; 30.5. yra sanitariniai mazgai ir dušai. 31. Dezaktyvavimo punkto įrengimo reikalavimai: 31.1. dezaktyvavimo punkto patalpos ir jų išplanavimas turi būti tinkamos šios higienos normos 29 punkte išvardytiems uždaviniams spręsti; 31.2. dezaktyvavimo punkto patalpos skirstomos į radionuklidais užterštą, žmonių dezaktyvavimo ir radionuklidais neužterštą zonas. Žmonių judėjimas turi būti vienos krypties, t. y. iš radionuklidais užterštos zonos į dezaktyvavimo patalpą, iš jos į radionuklidais neužterštas patalpas ir link išėjimo, kaip parodyta šios higienos normos 6 priede. 32. Dezaktyvavimo punkte turi būti: 32.1. vandentiekis, kanalizacija, ventiliacija, apšildymo sistema, elektra; 32.2. pakankamai dezaktyvavimo priemonių: muilo, šampūno, kempinių, žirklių, plaukų skutimo mašinėlių, medvilnių ir popierinių nosinių, rankšluosčių ir paklodžių, apatinių ir viršutinių rūbų bei avalynės atsargų; 32.3. kalio jodido tablečių atsargų; 32.4. pakankamo galingumo dulkių siurblių su pakeičiamais filtrais pirminiam rūbų ir daiktų dezaktyvavimui; 32.5. specialios taros (konteinerių, plastikinių ar guminių maišų ir kt.) ir jonizuojančiosios spinduliuotės ženklų užterštiems daiktams ir rūbams sudėti ir ženklinti; 32.6. transporto priemonių žmonėms pervežti ir užterštiems daiktams į dezaktyvavimo arba radioaktyviųjų atliekų tvarkymo vietą išvežti; 32.7. radionuklidais užterštos zonos ir žmonių dezaktyvavimo zonos patalpų grindys, baldai, kita įranga turi būti iš lengvai dezaktyvuojamų, drėgmės nesugeriančių medžiagų (keraminių plytelių, linoleumo, plastiko) arba užtiesiami pakeičiama polietileno plėvele. Sienų danga taip pat turi būti atspari drėgmei, lengvai valoma ir dezaktyvuojama. 33. Reikalavimai dezaktyvavimo punkto darbuotojų grupės sudėčiai ir aprūpinimui: 33.1. dezaktyvavimo punkte turi dirbti ne mažiau kaip 3 žmonės. Atsižvelgiant į avarijos mastą ir gyventojų priėmimo skaičių, punkte gali dirbti kelios darbuotojų grupės. Dozimetrinę gyventojų kontrolę atlieka šiam darbui paruošti specialistai. Sveikatos priežiūros specialistas rūpinasi nukentėjusiųjų sveikatos būklės stebėsenos ir (
- ar)jų gydymo organizavimu. Dezaktyvavimo punkte taip pat gali dirbti pagalbiniai darbuotojai: pirtininkai, kirpėjai, valytojai, santechnikai, vairuotojai; 33.2. darbuotojų grupė turi būti aprūpinta ne mažiau kaip dviem didelio jautrio dozės galios ir (
- ar)radioaktyviosios taršos tankio matuokliais, vienu radioaktyviosios taršos matuokliu su NaI detektoriumi bei jų veikimo kokybės patikrai reikalingais etaloniniais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais; 33.3. dezaktyvavimo punkto darbuotojai turi būti aprūpinti individualiomis apsaugos priemonėmis ir kita reikalinga įranga: individualiu dozimetru, skaitmeniniu dozimetru, trimis apsauginių rūbų, batų (antbačių), pirštinių komplektais, respiratoriais, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėle, kraujospūdžio matavimo aparatu, atpažinimo ženklais, kišeniniais elektriniais žibintais, atsarginėmis baterijomis (prietaisams ir žibintams), jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais, kanceliarinėmis priemonėmis, plastikiniais maišeliais prietaisams nuo radioaktyviosios taršos apsaugoti, žurnalu, dėžėmis prietaisams pervežti, elektros energijos šaltiniu bei transporto priemone; 33.4. turi būti vykdoma nuolatinė dezaktyvavimo punkto darbuotojų ir įrangos radioaktyviojo užterštumo stebėsena, taip pat darbuotojams darbo metu draudžiama valgyti, gerti, rūkyti, naudoti kosmetiką; 33.5. dezaktyvavimo punkto darbuotojams taikomos gyventojų apšvitos dozių ribos, kurios ypatingais atvejais yra [3.5]: 33.5.1. metinė efektinė dozė 5 mSv; 33.5.2. akies lęšiukui – 15 mSv metinės lygiavertės dozės; 33.5.3. odai – 50 mSv metinės lygiavertės dozės. 34. Dozimetrinė kontrolė vykdoma taip: 34.1. potencialiai užteršti asmenys priimami atskiroje dezaktyvavimo punkto patalpoje. Dezaktyvuojamo asmens anketoje arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnale surašomi duomenys apie asmenį ir dozimetrinės kontrolės rezultatai; 34.2. dozimetrinės kontrolės patalpoje nustatomas viso kūno, plaukų, rūbų ir daiktų paviršaus radioaktyvioji tarša, dozės galia 10 cm atstumu nuo žmogaus kūno, skydliaukės dozė; 34.3. drabužių ir odos paviršiaus radioaktyvioji tarša matuojama paviršinio užterštumo matuokliais. Matavimo vienetas – imp/s. Prietaiso detektorius laikomas (0,5–1) cm nuo žmogaus kūno paviršiaus ir vedamas nuo viršugalvio link kaklo, apykaklės, peties, rankos, riešo, plaštakos, vidinės rankos pusės, pažasties, liemens, kojos, batų, vidinės kojos pusės. Taip matuojami abu kūno šonai, priekis ir nugara. Dėmesys kreipiamas į pėdų, sėdmenų, alkūnių, plaštakų ir veido paviršiaus taršą. Detektoriaus vedimo tiriamu paviršiumi greitis priklauso nuo matuoklio integravimo laiko konstantos ir yra apytikriai lygus 5 cm/s; 34.4. odos pamatuotas plotas turi sudaryti daugiau kaip 100 cm2; 34.5. dozės galia matuojama 10 cm atstumu nuo tiriamo žmogaus įvairiame aukštyje. Didžiausia išmatuota dozės galia įrašoma į dezaktyvuojamo asmens anketą arba į evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą; 34.6. užteršti drabužiai ir daiktai surenkami į plastikinius maišus, paženklintus jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais, ant kurių nurodomas radioaktyviosios taršos lygis bei asmens, kuriam šie daiktai priklauso, vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys. Dulkių siurbliu išsiurbtų drabužių ir daiktų radioaktyvioji tarša sumažinama arba visai panaikinama. Neužteršti drabužiai ir daiktai atiduodami savininkui; 34.7. skydliaukės dozės įvertinimas tais atvejais, kai radiologinės ar branduolinės avarijos metu aplinkoje pasklinda radioaktyvieji jodo izotopai ir tinkamiausia tai atlikti matuokliu su NaI (Tl) detektoriumi. Dozės galia prie skydliaukės matuojama priglaudus detektorių kaklo priekinėje dalyje tarp „adomo“ obuolio ir žiedinės kremzlių, apsaugant detektorių nuo užteršimo plastikiniu maišeliu. Jeigu skydliaukės dozės galios matavimo vienetai yra µSv/h, gauta skydliaukės lygiavertė dozė (mSv) perskaičiuojama taip: Dozės galia prie skydliaukės, µSv/h Skydliaukės lygiavertė dozė, mSv 1,0 15 (suaugusiesiems) 1,0 120 (vaikams iki 12 metų) 34.8. jeigu nustatoma, kad dozės galia prie skydliaukės viršija aplinkos dozės galios lygį, asmenims, kurie galėjo įkvėpti radioaktyvaus jodo per 6 val. iki skydliaukės tyrimo, turi būti duodama stabilaus jodo tablečių (jeigu anksčiau nebuvo vartotos) ir jie nukreipiami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą sveikatai patikrinti. Skydliaukės apšvitos matavimo rezultatai įrašomi į dezaktyvuojamo asmens anketą arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą; 34.9. į radionuklidais neužterštą zoną patenka tie asmenys, kuriems po dezaktyvavimo pašalinta nefiksuota odos ir plaukų radioaktyvioji tarša. Radioaktyviomis medžiagomis neužterštoje zonoje turi būti patalpa, kurioje dezaktyvuoti žmonės gauna rankšluosčius ir savo rūbus, jeigu jie nebuvo užteršti, arba rūbus ir avalynę iš atsargų fondo, bei dozimetrinės kontrolės patalpa, kur nustatomas radionuklidų kiekis visame kūne arba atskiruose organuose, o prireikus, įvertinamos tų organų apšvitos dozės. Matavimų rezultatai ir kiti duomenys įrašomi į dezaktyvuojamo asmens anketą arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą. Nustačius į organizmą patekusių radionuklidų kiekį, viršijantį leidžiamą, dezaktyvuotam žmogui išduodama pažyma, kurioje nurodomas į organizmą patekusių radionuklidų kiekis arba jų nulemta apšvitos dozė. Prireikus (jeigu nustatyta padidinta apšvitos dozė, yra sveikatos sutrikimų ar pan.) sprendžiama dėl sveikatos priežiūros. 35. Žmonių dezaktyvavimo metodai: 35.1. su muilu nuplaunamos rankos, kojos ir veidas. Užteršta kūno oda plaunama tekančiu kambario temperatūros vandeniu ir muilu ar kita kūno prausimui skirta priemone. Gali būti naudojamos minkštos kempinės, skudurėliai, bet oda saugoma nuo stipraus trynimo, kad radioaktyviosios medžiagos neprasiskverbtų į gilesnius odos sluoksnius. Svarbu gerai nuplauti odos raukšles ir sulenkimus. Jeigu teršalų lieka, oda plaunama dar kartą. Dezaktyvuota oda patepama lanolinu arba rankų kremu; 35.2. akys plaunamos dideliu vandens kiekiu; 35.3. plaukai 2 minutes 3 kartus trenkami šampūnu ir skalaujami dideliu vandens kiekiu. Reikia stengtis neužteršti akių, burnos, nosies ir ausų. Jeigu teršalų lieka, plaukai trenkami dar kartą arba nukerpami; 35.4. nosies ir ausų landos dezaktyvuojamos kruopščiai valant jas sudrėkinta medvilnine nosine. Jei reikia, nosies landos plaunamos vandeniu naudojant kateterį. Pacientas turi pasilenkti į priekį, kad nuoplovomis neužterštų odos ar jų nenurytų. Nuoplovos surenkamos į atskirą indą; 35.5. burna keletą kartų skalaujama vandeniu arba izotoniniu tirpalu. Žmonės turi būti perspėti, kad vandens ar tirpalo nuryti negalima; 35.6. užteršti nagai trumpai nukerpami ir nagų šepetėliu ir muilu plaunami po tekančiu vandeniu; 35.7. jeigu du kartus dezaktyvavus visą kūną ar atskiras kūno dalis radioaktyvioji tarša lieka, ji laikoma „fiksuota“. Tokie asmenys tolesnio tyrimo nukreipiami į sveikatos priežiūros įstaigas; 35.8. jeigu dezaktyvavimui naudotas radionuklidais užterštas vanduo pagal tūrinį aktyvumą atitinka kriterijus, taikomus radioaktyviosioms atliekoms, jis surenkamas ir tvarkomas vadovaujantis radioaktyviųjų atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ 1 priedas PAVOJINGAS RADIONUKLIDŲ KIEKIS D1, D2 (TBq) Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis ar radioaktyviosios medžiagos kiekis apgyvendintoje teritorijoje, kuris, jeigu nebūtų taikomi apsaugomieji veiksmai, nulemtų gyventojų apšvitą bei nuolatinį sveikatos sutrikimą Radionuklidas Pavojingas kiekis D1, TBq Pavojingas kiekis D2, TBq 3H netaikomas 2 * 103 (apšvitą lygiomis dalimis nulemia patekimas įkvėpus bei per odą) 14C 2 * 105 50 32P 10 20 35S 4 * 104 60 36Cl 3 * 102 20 (dėl ore pasklidusių dalelių cheminio toksiškumo) 51Cr 2 5 * 103 55Fe netaikomas 8 * 102 57Co 0,7 4 * 102 60Co 0,03 30 63Ni netaikomas 60 65Zn 0,1 3 * 102 68Ge 0,07 20 75Se 0,2 2 * 102 85Kr 30 2 * 103 89Sr 20 20 90Sr (90Y)* 4 1 90Y 5 10 91Y 8 20 95Zr (95mNb/95Nb)* 0,04 10 95Nb 0,09 60 99Mo (99mTc)* 0,3 20 99mTc 0,7 7 * 102 103Ru (103mRh)* 0,1 30 106Ru (106Rh)* 0,3 10 103Pd (103mRh)* 90 1 * 102 109Cd 20 30 132Te (132I)* 0,03 0,8 (trumpalaikis poveikis dėl trumpesnės kaip 1 mėn. pusėjimo trukmės) 125I 10 0,2 129I netaikomas netaikomas 131I 0,2 0,2 (trumpalaikis poveikis dėl trumpesnės kaip 1 mėn. pusėjimo trukmės) 134Cs 0,04 30 137Cs (137mBa)* 0,1 20 133Ba 0,2 70 141Ce 1 20 144Ce (144mPr/144Pr)* 0,9 9 147Pm 8 * 103 40 152Eu 0,06 30 154Eu 0,06 20 153Gd 1 80 170Tm 20 20 169Yb 0,3 30 188Re 1 30 192Ir 0,08 20 198Au 0,2 30 203Hg 0,3 2 204Tl 70 20 210Po 8 * 103 0,06 226Ra (skilimo produktai)* 0,04 0,07 230Th 9 * 102 0,07 (dėl ore pasklidusių dalelių cheminio toksiškumo) 232Th netaikomas netaikomas 232U 0,07 0,06 (dėl ore pasklidusių dalelių cheminio toksiškumo) 235U (231Th)* 8 * 10-5 8 * 10-5 238U netaikomas netaikomas U (natūralus) netaikomas netaikomas U (nuskurdintas) netaikomas netaikomas U (įsodrintas >20%) 8 * 10-5 (dėl kritiškumo susidarymo) 8 * 10-5 (dėl kritiškumo susidarymo) U (įsodrintas >10%) 8 * 10-4 (dėl kritiškumo susidarymo) 8 * 10-4 (dėl kritiškumo susidarymo) 237Np (233Pa)* 0,3 0,07 238Pu 3 * 102 (dėl kritiškumo susidarymo) 0,06 239Pu 1 (dėl kritiškumo susidarymo) 0,06 239Pu/Be (neutronų šaltinis) 1 (dėl kritiškumo susidarymo) 0,06 240Pu 4 (dėl kritiškumo susidarymo) 0,06 241Pu (241Am)* 2 * 103 (dėl kritiškumo susidarymo) 3 242Pu 0,07 (dėl kritiškumo susidarymo) 0,07 (dėl ore pasklidusių dalelių cheminio toksiškumo) 241Am 8 0,06 241Am/Be (neutronų šaltinis) 1 0,06 242Cm 2 * 103 0,04 244Cm 1 * 104 0,05 252Cf 0,02 0,1 Pastaba. * reiškia, kad D vertės apskaičiuotos kartu su skilimo produktais, nurodytais skliausteliuose, laikant, kad radionuklidai būna kartu iki 10 metų, o tarp skilimo produktų, kurių pusėjimo trukmė trumpesnė nei 1 metai, ir nurodyto radionuklido yra pusiausvyra. _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ 2 priedas MINIMALŪS REIKALAVIMAI RADIOKTYVIOJO UŽTERŠTUMO MATAVIMO PRIETAISAMS 1. Radioaktyviajam užterštumui matuoti skirtas matavimo prietaisas yra tinkamas, jei jo minimali išmatuojama skaitinė vertė yra tokia pati arba mažesnė už nustatytą OAVTL. Matavimo prietaisų tinkamumas vertinamas siekiant nustatyti, ar prietaisas gali būti naudojamas priėmus sprendimą taikyti OAVTL1, OAVTL2 ir OAVTL4, nurodytus šios higienos normos 6 lentelėje. Vertinant matavimo prietaiso tinkamumą, svarbu: 1.1. įsitikinti, kad jo matavimo vienetai yra impulsai/s arba impulsai/min., o skalės diapazonas yra didesnis nei nustatytos OAVTL vertės; 1.2. naudojant beta spinduoliuotės matavimo prietaisą įsitikinti, kad jis gali registruoti ir didelės (pvz.: 32P) ir mažos (pvz.: 14C) energijos beta spinduliuotę. Nebūtina, kad matavimo prietaisas registruotų labai mažos energijos beta spinduliuotę (pvz.: 63Ni); 1.3. apskaičiuoti matavimo prietaiso koeficientus (MPK) naudojant išmatuotus (išvestus iš kalibravimo koeficientų) arba žinomus (pateiktus gamintojo) 4pi naudingumo koeficientus, tinkančius didelės ir mažos energijos beta spinduliuotės radionuklidams ir alfa spinduliuotės radionuklidams, taikant formulę: MPK = W * theta, čia: MPK – matavimo prietaiso koeficientas (impulsai/s * cm2)/Bq); W – detektoriaus „lango“ (paviršiaus) efektyvusis plotas (cm2); theta – nuo energijos priklausantis naudingumo koeficientas pritaikytas 4pi geometrijai arti paviršiaus, esant idealioms sąlygoms (impulsai/s * Bq-1). 2. Jeigu gautos MPK vertės yra didesnės arba lygios tokioms vertėms: - vidutinės ir didelės energijos beta spinduliuotės radionuklidų (pvz.: 36Cl) – 1, - mažos energijos beta spinduliuotės radionuklidų (pvz.: 14C) – 0,2, - alfa spinduliuotės radionuklidų – 0,5, matavimo prietaisas tinkamas naudoti. 3. Beta spinduliuotės matavimo prietaisas turėtų atitikti mažos ir didelės energijos beta spinduliuotės MPK vertes. 4. Šiuos minimalius reikalavimus atitinka dauguma dažniausiai naudojamų radioaktyviojo užterštumo matavimo prietaisų. Matavimo prietaisų, atitinkančių aukščiau nurodytus minimalius reikalavimus, matavimo galimybės, dėl skirtingo detektorių efektyviojo ploto, gali skirtis daugiau kaip 20 kartų, todėl šios higienos normos 6 lentelėje pateiktos OAVTL vertės prireikus turi būti perskaičiuojamos ir atitikti naudojamų matavimų prietaisų charakteristikas. _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ 3 priedas DIDŽIAUSIAS LEIDŽIAMAS RADIONUKLIDŲ TŪRINIS AR SAVITASIS AKTYVUMAS MAISTO PRODUKTUOSE, PIENE IR GERIAMAJAME VANDENYJE, Bq/kg (OPERATYVUSIS APSAUGOMOSIOS VEIKLOS TAIKYMO LYGIS OAVTL6) Radionuklidas * OAVTL6 Radionuklidas * OAVTL6 3H 2 * 105 44Sc 1 * 107 7Be 7 * 105 46Sc 8 * 103 10Be 3 * 103 47Sc 4 * 105 11C 2 * 109 48Sc 3 * 105 14C 1 * 104 44Ti + 6 * 102 18F 2 * 108 48V 3 * 104 22Na 2 * 103 49V 2 * 105 24Na 4 * 106 51Cr 8 * 105 28Mg + 4 * 105 52Mn 1 * 105 26Al 1 * 103 53Mn 9 * 104 31Si 5 * 107 54Mn 9 * 103 32Si + 9 * 102 56Mn 3 * 107 32P 2 * 104 52Fe + 2 * 106 33P 1 * 105 55Fe 1 * 104 35S 1 * 104 59Fe 9 * 103 36Cl 3 * 103 60Fe 7 * 101 38Cl 3 * 108 55Co 1 * 106 40K netaikomas 56Co 4 * 103 42K 3 * 106 57Co 2 * 104 43K 4 * 106 58Co 2 * 104 41Ca 4 * 104 58mCo 9 * 107 45Ca 8 * 103 60Co 8 * 102 47Ca + 5 * 104 59Ni 6 * 104 63Ni 2 * 104 89Sr 6 * 103 65Ni 4 * 107 90Sr + 2 * 102 64Cu 1 * 107 91Sr 3 * 106 67Cu 8 * 105 92Sr 2 * 107 65Zn 2 * 103 87Y + 4 * 105 69Zn 6 * 108 88Y 9 * 103 69mZn + 3 * 106 90Y 9 * 104 67Ga 1 * 106 91Y 5 * 103 68Ga 2 * 108 91mY 2 * 109 72Ga 1 * 106 92Y 1 * 107 68Ge + 3 * 103 93Y 1 * 106 71Ge 5 * 106 88Zr 3 * 104 77Ge 6 * 106 93Zr 2 * 104 72As 4 * 105 95Zr + 6 * 103 73As 3 * 104 97Zr + 5 * 105 74As 3 * 104 93mNb 2 * 104 76As 4 * 105 94Nb 2 * 103 77As 1 * 106 95Nb 5 * 104 75Se 4 * 103 97Nb 2 * 108 79Se 7 * 102 93Mo 3 * 103 76Br 3 * 106 99Mo + 5 * 105 77Br 5 * 106 95mTc + 3 * 104 82Br 1 * 106 96Tc 2 * 105 81Rb 8 * 107 96mTc 2 * 109 83Rb 7 * 103 97Tc 4 * 104 84Rb 1 * 104 97mTc 2 * 104 86Rb 1 * 104 98Tc 2 * 103 87Rb 2 * 103 99Tc 4 * 103 82Sr + 5 * 103 99mTc 2 * 108 85Sr 3 * 104 97Ru 2 * 106 85mSr 3 * 109 103Ru + 3 * 104 87mSr 3 * 108 105Ru 2 * 107 106Ru + 6 * 102 126Sb 3 * 104 99Rh 1 * 105 121Te 1 * 105 101Rh 8 * 103 121mTe + 3 * 103 102Rh 2 * 103 123mTe 5 * 103 102mRh 5 * 103 125mTe 1 * 104 103mRh 5 * 109 127Te 1 * 107 105Rh 1 * 106 127mTe + 3 * 103 103Pd + 2 * 105 129Te 2 * 108 107Pd 7 * 104 129mTe + 6 * 103 109Pd + 2 * 106 131Te 4 * 108 105Ag 5 * 104 131mTe 3 * 105 108mAg + 2 * 103 132Te + 5 * 104 110mAg + 2 * 103 123I 5 * 106 111Ag 7 * 104 124I 1 * 104 109Cd + 3 * 103 125I 1 * 103 113mCd 4 * 102 126I 2 * 103 115Cd + 2 * 105 129I netaikomas 115mCd 6 * 103 131I 3 * 103 111In 1 * 106 132I 2 * 107 113mIn 4 * 108 133I 1 * 105 114mIn + 3 * 103 134I 2 * 108 115mIn 5 * 107 135I 2 * 106 113Sn + 1 * 104 129Cs 1 * 107 117mSn 7 * 104 131Cs 2 * 106 119mSn 1 * 104 132Cs 4 * 105 121mSn + 5 * 103 134Cs 1 * 103 123Sn 3 * 103 134mCs 3 * 108 150nEu 4 * 103 181Hf 2 * 104 125Sn 2 * 104 135Cs 9 * 103 126Sn + 5 * 102 136Cs 4 * 104 122Sb 2 * 105 137Cs + 2 * 103 124Sb 5 * 103 131Ba + 1 * 105 125Sb + 3 * 103 133Ba 3 * 103 133mBa 9 * 105 156Eu 2 * 104 140Ba + 1 * 104 146Gd + 8 * 103 137La 4 * 104 148Gd 1 * 102 140La 2 * 105 153Gd 2 * 104 139Ce 3 * 104 159Gd 2 * 106 141Ce 3 * 104 157Tb 9 * 104 143Ce 5 * 105 158Tb 3 * 103 144Ce + 8 * 102 160Tb 7 * 103 142Pr 6 * 105 159Dy 7 * 104 143Pr 4 * 104 165Dy 7 * 107 147Nd 6 * 104 166Dy + 6 * 104 149Nd 8 * 107 166Ho 5 * 105 143Pm 3 * 104 166mHo 2 * 103 144Pm 6 * 103 169Er 2 * 105 145Pm 3 * 104 171Er 6 * 106 147Pm 1 * 104 167Tm 1 * 105 148mPm + 1 * 104 170Tm 5 * 103 149Pm 3 * 105 171Tm 3 * 104 151Pm 8 * 105 169Yb 3 * 104 145Sm 2 * 104 175Yb 4 * 105 147Sm 1 * 102 172Lu 1 * 105 151Sm 3 * 104 173Lu 2 * 104 153Sm 5 * 105 174Lu 1 * 104 147Eu 8 * 104 174mLu 1 * 104 148Eu 2 * 104 177Lu 2 * 105 149Eu 9 * 104 172Hf + 2 * 103 150bEu 3 * 106 175Hf 3 * 104 125Sn 2 * 104 135Cs 9 * 103 126Sn + 5 * 102 136Cs 4 * 104 122Sb 2 * 105 137Cs + 2 * 103 124Sb 5 * 103 131Ba + 1 * 105 125Sb + 3 * 103 133Ba 3 * 103 133mBa 9 * 105 156Eu 2 * 104 140Ba + 1 * 104 146Gd + 8 * 103 137La 4 * 104 148Gd 1 * 102 140La 2 * 105 153Gd 2 * 104 139Ce 3 * 104 159Gd 2 * 106 141Ce 3 * 104 157Tb 9 * 104 143Ce 5 * 105 158Tb 3 * 103 144Ce + 8 * 102 160Tb 7 * 103 142Pr 6 * 105 159Dy 7 * 104 143Pr 4 * 104 165Dy 7 * 107 147Nd 6 * 104 166Dy + 6 * 104 149Nd 8 * 107 166Ho 5 * 105 143Pm 3 * 104 166mHo 2 * 103 144Pm 6 * 103 169Er 2 * 105 145Pm 3 * 104 171Er 6 * 106 147Pm 1 * 104 167Tm 1 * 105 148mPm + 1 * 104 170Tm 5 * 103 149Pm 3 * 105 171Tm 3 * 104 151Pm 8 * 105 169Yb 3 * 104 145Sm 2 * 104 175Yb 4 * 105 147Sm 1 * 102 172Lu 1 * 105 151Sm 3 * 104 173Lu 2 * 104 153Sm 5 * 105 174Lu 1 * 104 147Eu 8 * 104 174mLu 1 * 104 148Eu 2 * 104 177Lu 2 * 105 149Eu 9 * 104 172Hf + 2 * 103 150bEu 3 * 106 175Hf 3 * 104 152Eu 3 * 103 182Hf + 1 * 103 152mEu 4 * 106 178aTa 1 * 108 154Eu 2 * 103 179Ta 6 * 104 155Eu 1 * 104 182Ta 5 * 103 178W + 2 * 105 194Hg + 2 * 102 181W 1 * 105 195Hg 2 * 107 185W 2* 104 195m Hg 8 * 105 187W 1 * 106 197Hg 1 * 106 188W + 3 * 103 197mHg 2 * 106 184Re 2 * 104 203Hg 1 * 104 184mRe + 3 * 103 200Tl 5 * 106 186Re 1 * 105 201Tl 3 * 106 187Re 5 * 105 202Tl 2 * 105 188Re 7 * 105 204Tl 3 * 103 189Re 8 * 105 201Pb 2 * 107 185Os 2 * 104 202Pb + 1 * 103 191Os 8 * 104 203Pb 2 * 106 191mOs 1 * 107 205Pb 2 * 104 193Os 7 * 105 210Pb + 2.0 194Os + 8 * 102 212Pb + 2 * 105 189Ir 2 * 105 205Bi 7 * 104 190Ir 6 * 104 206Bi 8 * 104 192Ir 8 * 103 207Bi 3 * 103 194Ir 6 * 105 210Bi 1 * 105 188Pt + 6 * 104 210mBi 2 * 102 191Pt 9 * 105 212Bi + 7 * 107 193Pt 8 * 104 210Po 5.0 193mPt 3 * 105 211At + 2 * 105 195mPt 3 * 105 223Ra + 4 * 102 197Pt 2 * 106 224Ra + 2 * 103 197mPt 1 * 108 225Ra + 2 * 102 193Au 8 * 106 226Ra + 2 * 101 194Au 1 * 106 228Ra 3.0 195Au 2 * 104 225Ac 3 * 103 198Au 3 * 105 227Ac + 5.0 199Au 5 * 105 228Ac 7 * 106 227Th + 9 * 101 242Pu 5 * 101 228Th + 2 * 101 244Pu + 5 * 101 229Th + 8.0 241Am 5 * 101 230Th 5 * 101 242mAm + 5 * 101 231Th 2 * 106 243Am + 5 * 101 232Th 4.0 244Am 4 * 106 234Th + 8 * 103 241Am/9Be 5 * 101 230Pa 5 * 104 240Cm 4 * 103 231Pa 2 * 101 241Cm 3 * 104 233Pa 3 * 104 242Cm 5 * 102 230U + 8 * 102 243Cm 6 * 101 232U 2 * 101 244Cm 7 * 101 233U 1 * 102 245Cm 5 * 101 234U 2 * 102 246Cm 5 * 101 235U + 2 * 102 247Cm 6 * 101 236U 2 * 102 248Cm 1 * 101 238U + 1 * 102 247Bk 2 * 101 235Np 7 * 104 249Bk 1 * 104 236lNp + 8 * 102 248Cf 2 * 102 236sNp 4 * 106 249Cf 2 * 101 237Np + 9 * 101 250Cf 4 * 101 239Np 4 * 105 251Cf 2 * 101 236Pu 1 * 102 252Cf 4 * 101 237Pu 2 * 105 253Cf 3 * 104 238Pu 5 * 101 254Cf 3 * 101 239Pu 5 * 101 253Es 5 * 103 240Pu 5 * 101 239Pu/9Be 5 * 101 241Pu 4 * 103 Pastaba. * ženklas + reiškia radionuklido aktyvumą kartu su dukteriniais radionuklidais. _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ 4 priedas APSAUGOMŲJŲ VEIKSMŲ ĮVYKUS RADIOLOGINEI AR BRANDUOLINEI AVARIJAI, KAI RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS UŽTERŠIAMA DIDELĖ TERITORIJA, SCHEMA _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ 5 priedas APSAUGOMŲJŲ VEIKSMŲ ĮVYKUS RADIOLOGINEI AR BRANDUOLINEI AVARIJAI, KAI RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS UŽTERŠIAMA VIDUTINIO DYDŽIO TERITORIJA, SCHEMA _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ 6 priedas DEZAKTYVAVIMO PUNKTO PATALPŲ PASKIRTIES IR IŠDĖSTYMO SCHEMA 1. Evakuotų gyventojų priėmimas ir registracija. 2. Radioaktyviojo užterštumo kontrolė. 3. Pirminis daiktų ir rūbų dezaktyvavimas. 4. Daiktų ir rūbų, siunčiamų toliau dezaktyvuoti, surinkimo patalpa. 5. Nusirengimo patalpa. 6. Prausykla. 7. Radioaktyviojo užterštumo kontrolė. 8. Švarių apatinių ir viršutinių drabužių išdavimas. 9. Dozimetrinė kontrolė. ––––––> – žmonių judėjimo kryptis, ------> – drabužių ir daiktų judėjimo kryptis. _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ 7 priedas ANKSTYVIEJI KLINIKINIAI TRUMPALAIKĖS ŪMIOS VISO KŪNO APŠVITOS SIMPTOMAI Apšvitos dozė (0,1–0,3) Gy (0,3 – 1) Gy (1 – 3) Gy (3 – 6) Gy (6 – 10) Gy daugiau kaip 10 Gy Ūmus radiacinis sindromas Nebūna Retai, lengvas Nuo lengvo iki vidutinio Nuo vidutinio iki sunkaus Labai sunkus Pavojus gyvybei Ankstyvieji simptomai Susijaudinimo būsena Nėra Retai, lengva Vidutinė Stipri Labai stipri Greita ir stipri Vėmimas (po x valandų nuo apšvitos) Nėra Retai, po (2–6) val. Iki kelių kartų, po (2–6) val. Keletą kartų, gausiai po 1,5–2) val. Dažnai, gausiai po 10 min. Labai gausiai, nuolat (po 5 min.) Galvos skausmas Nėra Nėra Retkarčiais Nuolat Nuolat Nepakeliamas Sąmonė Aiški Aiški Aiški Aiški Pritemusi Sąmonės netekimas Kūno temperatūra Normali Normali Normali Normali, subfebrili Subfebrili Subfebrili, aukšta Ankstyva eritema (po x val. nuo apšvitos) Nėra Nėra Lengva po (12–24) val. Po (6–12) val. Po (1–6) val. Po (1–6) val. Akių odenos paraudimas Nėra Nėra Lengvas, po 48 val. Po (3–6) val. Po (1–6) val. Po (1–6) val. Prognozė Be gydymo Labai gera Labai gera Gera Neaiški Nepalanki Nepalanki Taikant simptominį gydymą Labai gera Labai gera Labai gera Gera Neaiški Nepalanki Pastaba. Gali būti embriono arba vaisiaus pakenkimų. Tai priklauso nuo nėštumo laiko. Apšvita, mažesnė nei 100 mGy, nulemtųjų reiškinių nesukelia net embrionui ar vaisiui, todėl neaptariama. _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ 8 priedas (Dezaktyvuojamo asmens anketos forma) __________________________________________________________________________ (juridinio asmens, kitos organizacijos, jų filialo pavadinimas/ fizinio asmens vardas, pavardė) DEZAKTYVUOJAMO ASMENS ANKETA Nr. ........ Dezaktyvavimo punkto pavadinimas .............. data .................................................................... 1. Asmens duomenys: Lytis: £[] vyras; £[] moteris Vardas, pavardė ............ Gimimo data ................. £[] gyventojas Adresas: .................. £[] darbuotojas ............................ £[] evakuotasis Telefonas. ................. 2. Buvimo vieta avarijos metu ir po avarijos: Buvimo vieta (adresas) Data ir laikas (nuo – iki) Atvirame ore (val.) Uždarose patalpose (val.) 2.1. Jodo profilaktika: £[] taikyta £[] netaikyta 3. Radioaktyviojo užterštumo įvertinimas: 3.1. Prietaiso tipas: ......., gamyklos Nr.: ...., detektorius: £[] alfa, £[] beta, £[] gama 3.2. Matavimo vienetai ................................................................................................................ 3.3. Punkto patalpų dozės galia: ............................................................................... µSv/h 3.4. Drabužių ir odos paviršiaus taršos lygiai (imp/s): viršutiniai drabužiai ........., apatiniai drabužiai ......., batai........................, liemuo ..........................., plaukai .........................., rankos ...................., kojos .................. 3.5. Didžiausia dozės galia 1 m atstumu nuo žmogaus ............................................ Sv/h 3.6. Dozės galia (atmetus gama foną) ties skydliauke .............................................. µSv/h 3.7. Viso kūno gautos dozės įvertinimas: ............................................................... mSv/parą 3.8. Skydliaukės dozės įvertinimas: ........................................................................ mSv/parą 4. Dezaktyvavimo rezultatai: radioaktyvusis užterštumas pašalintas £[], nepašalintas £[]. Nurodyti paviršiaus taršos ir dozės galios lygius atskirose kūno vietose po dezaktyvavimo: ...................................................................................................................................................... 5. Sveikatos priežiūros specialisto apžiūros rezultatai: Ūmios apšvitos sindromo £[] nėra, £[] yra, išvardyti požymius: ...................................................................................................................................................... 6. Sveikatos priežiūros specialisto sprendimas: £[] tolesnio stebėjimo nereikia; £[] reikia ambulatorinės priežiūros dėl gautos ūmios apšvitos; £[] reikia ambulatorinės priežiūros dėl kitokio pakenkimo ar ligos; £[] reikia stacionarinės priežiūros dėl gautos ūmios apšvitos; £[] reikia stacionarinės priežiūros dėl kitokio pakenkimo ar ligos; £[] reikia ištirti skydliaukę. Sveikatos priežiūros specialisto vardas, pavardė ...................................................... parašas. 7. Tolimesnė buvimo vieta: £[] savarankiška kelionė į (adresas) .............................................................................................. £[] paskirta laikina gyvenamoji vieta (adresas) ............................................................................ £[] nukreiptas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (nurodyti kokią) .......................................... Pastaba. Jeigu prietaisų matavimo vienetai skiriasi nuo pateiktų šioje anketoje, reikia įrašyti tokius, kokius išmatuoja konkretus prietaisas. _________________ Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ 9 priedas (Evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalo forma) __________________________________________________________________________ (juridinio asmens, kitos organizacijos, jų filialo pavadinimas/ fizinio asmens vardas, pavardė) EVAKUOJAMŲ GYVENTOJŲ DOZIMETRINĖS KONTROLĖS ŽURNALAS _________ Nr. __________ (data) Eil. Nr. Vardas, pavardė Gimimo metai Iš kur atvyko Paviršinis užterštumas (alfa ar beta), imp/s 1 2 3 4 5 Dozės galia 1 m atstumu nuo žmogaus kūno, µSv/h Dozės galia ties skydliauke, µSv/h Dezaktyvavimo rezultatai Pastabos Radioaktyvusis užterštumas pašalintas (taip/
- ne)Radioaktyvusis užterštumas nepašalintas (įrašyti lygius) 6 7 8 9 10 Pastaba. Jeigu prietaisų matavimo vienetai skiriasi nuo pateiktųjų šiame žurnale, įrašyti tokius, kokius išmatuoja naudojamas prietaisas. Duomenis surašė _____________________ (pareigų pavadinimas) _________ (parašas) _______________ (vardas, pavardė) _________________