Paaiškinimai dėl Teisės departamento pastabų įstatymo projektui Nr. XIP-3895, taip pat dėl ypatingos skubos TD pastaba TM atsikirtimas
- Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Baudžiamojo kodekso papildymo 2921 straipsniu ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3599, kuriame siūloma reguliuoti analogiškus teisinius santykius (projektas yra grąžintas iniciatoriams tobulinti).
- Parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo atšaukiamas projektas XIP-
- Rengėjai pritaria projektui XIP-3895, kuris teikiamas, kadangi vėluojama įgyvendinti žemiau paminėtą direktyvą, dėl ko Lietuvai pradėtos pažeidimo procedūros, todėl pateikus naują projektą XIP-3895, tikėtina, kad greičiau bus priimtas įstatymas. Dėl to, kad pradėtos pažeidimo procedūros, siūloma įstatymo projektą svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka.
- Pažymėtina, kad Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekto Nr. XIP-3383 2 straipsnio 4 dalyje nelegaliai esantis trečiosios šalies pilietis apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikoje esantis trečiosios šalies pilietis, neturintis galiojančio dokumento, kuriuo suteikiama teisė būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina, kad praktikoje gali susiklostyti tokia situacija, kad Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies pilietis gali būti teisėtai (pavyzdžiui, neviršijantis užsieniečiams nustatyto buvimo Lietuvos Respublikoje be vizos laiko, turintis galiojančią vizą ar kelionės dokumentą, esantis prieglobsčio prašytoju, teisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), tačiau neturėti leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamu projektu siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokia atsakomybė – baudžiamoji ar administracinė – būtų taikoma darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, jeigu jis: 1) versliškai (nusikaltimo požymis) įdarbintų Lietuvos Respublikoje teisėtai esantį, tačiau leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje neturintį trečiosios šalies pilietį (administracinio teisės pažeidimo požymis); 2) įdarbintų penkis ar daugiau trečiosios šalies piliečių (nusikaltimo požymis), esančių Lietuvos Respublikoje teisėtai, tačiau neturinčių leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje (administracinio teisės pažeidimo požymis); 3) įdarbintų Lietuvos Respublikoje teisėtai esantį, tačiau leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje neturintį trečiosios šalies pilietį (administracinio teisės pažeidimo požymis), kuris yra nepilnametis (nusikaltimo požymis).
- Įstatymo projektu siekiama tiksliai perkelti 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva) nuostatas į nacionalinę teisę. Tuo būdu teikiamas projekto nuostatos derinamos tarpusavyje su Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektu. · Direktyvos preambulės 5 punkte numatyta, kad „Ši direktyva neturėtų būti taikoma trečiųjų šalių piliečiams, esantiems valstybėje narėje teisėtai, nepaisant to, ar jie turi leidimą dirbti jos teritorijoje. Be to, ji neturėtų būti taikoma asmenims, kurie naudojasi Bendrijos teise laisvai judėti, kaip apibrėžta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą, (Šengeno sienų kodeksas) 2 straipsnio 5 dalyje. Be to, ji neturėtų būti taikoma trečiųjų šalių piliečiams, atsidūrusiems tokioje padėtyje, kuriai taikoma Bendrijos teisė, pvz., piliečiams, kurie teisėtai dirba valstybėje narėje ir kuriuos paslaugų teikėjas perkelia į kitą valstybę narę teikti paslaugas. Ši direktyva turėtų būti taikoma nepažeidžiant nacionalinės teisės, pagal kurią draudžiama įdarbinti teisėtai šalyje esančius trečiųjų šalių piliečius, kurie dirba pažeisdami pagal leidimą gyventi šalyje suteiktą statusą.“ · Direktyvos 2 straipsnyje apibrėžta: „nelegaliai esantis trečiosios šalies pilietis“ – valstybės narės teritorijoje esantis trečiosios šalies pilietis, kuris neatitinka arba nebeatitinka buvimo ar gyvenimo toje valstybėje narėje sąlygų; Akcentuojame, kad Projektu siekiama įgyvendinti Direktyvą ir kriminalizuoti kvalifikuotą nelegaliai esančių trečiųjų užsienio šalių piliečių nelegalų darbą. Tuo pagrindu sukuriama specialioji nelegalaus darbo norma – „Nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių nelegalus darbas“. Įstatymo projektu sugriežtinama teisinė atsakomybė tik už nelegaliai esančių trečiųjų užsienio šalių piliečių nelegalų darbą. Remiantis įstatymų projektu, buvusi administracinė atsakomybė už trečiųjų užsienio šalių piliečių nelegalų darbą skaidoma į administracinę ir baudžiamąją atsakomybę. Bendroji nelegalaus darbo sudėtis, kuri apima ir trečiųjų šalių užsienio piliečius, ir toliau lieka ATPK, tuo tarpu, kvalifikuota atsakomybė už trečiųjų užsienio šalių piliečių nelegalų darbą perkeliama į BK. Pabrėžiame, bendroji nelegalaus darbo norma ir toliau lieka ATPK (ATPK 413 straipsnio administracinio teisės pažeidimo sudėtis). T.y. remiantis bendrųjų ir specialiųjų normų konkurencijos principais, jei nebus nustatyti a) versliškumas; ar b) daugiau kaip penkių asmenų įdarbinimas; ar c) kad trečiųjų užsienio šalių pilietis yra nepilnametis; ar d) ypatingai išnaudojamo darbo sąlygų požymiai, ir e) kad trečiųjų šalių pilietis yra LR nelegaliai, atsakomybė trečiųjų šalių piliečiui ir toliau bus taikoma, remiantis bendrąja ATPK norma. Baudžiamoji atsakomybė yra siejama būtent su „nelegaliu buvimu LR teritorijoje. Dėl tos priežasties pasirinktas atitinkamas BK Specialiosios dalies skyrius (XLII skyrių, kurio objektas – „valdymo tvarka“, t.y. migracijos tvarkos pažeidimas).
- Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalyje nustatyta: „Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po to įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus Seimo statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.“ Pažymėtina, kad paskutinį kartą Baudžiamasis kodeksas buvo pakeistas 2011 m. birželio 23 d. įstatymu Nr. XI-
- Projektas teikiamas 29 Seimo narių (t.y. ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių) ir tai atitinka Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras