DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 33, 34, 35, Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 33, 34, 35, 401 IR 461 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3937 2012 m. sausio 11 d. Nr. 7 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1418 1 punkto 1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 33, 34, 35, 401 ir 461 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-3937 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-3937) dėl šių priežasčių:
- Šiuo metu Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai sudaro palankias galimybes pradėti ir plėtoti verslą, o Įstatymo projekte Nr. XIP-3937 siūlomas pelno mokesčio tarifų diferencijavimas ir didinimas, atsižvelgiant į kapitalo mobilumo veiksnį, susilpnintų Lietuvos konkurencingumą investicijų pritraukimo požiūriu (pavyzdžiui, Latvijoje vienetų pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą, Lenkijoje – 19 procentų, Estijoje prievolė mokėti pelno mokestį atsiranda tik paskirstant pelną), skatintų verslą perkelti kapitalą į kaimynines valstybes, o tai neigiamai veiktų Lietuvos ekonomiką. Be to, tiek Europos Komisijos vertinimuose dėl visapusiško Europos Sąjungos atsako į krizę spartinimo konstatuota, kad svarstant mokestines priemones pirmenybė turėtų būti teikiama mokesčių bazės išplėtimui, o ne mokesčių tarifų didinimui, taip pat turėtų būti atsižvelgta į tai, kad netiesioginių mokesčių taikymas labiau suderinamas su ūkio augimo skatinimu nei tiesioginiai mokesčiai, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos reguliariai atliekamuose vertinimuose dėl mokesčių ir ekonomikos augimo sąveikos nuolat pažymima, kad siekiant ekonomikos augimui palankios mokesčių struktūros dalis pajamoms tenkančios apmokestinimo naštos turėtų būti perkelta vartojimui, turtui ir aplinkos teršėjams, todėl pelno mokesčio tarifo didinimas iš esmės būtų priešingas veiksmas ekonomikos augimui palankios mokesčių struktūros palaikymui. Be to, dažnas pelno mokesčio tarifų keitimas (pastaraisiais metais 15 procentų pelno mokesčio tarifas padidintas iki 20 procentų, o vėliau vėl sumažintas iki 15 procentų) liudytų esant nenuoseklią mokesčių politiką, sunkinančią veiklos planavimą pelno mokesčio mokėtojams ir mažinančią šalies konkurencingumą, o mokesčių sistemos stabilumas, asocijuotų verslo struktūrų ir mokesčių ekspertų nuomone, – vienas iš pagrindinių tokios sistemos patrauklumo kriterijų. Taigi laukiamą teigiamą pelno mokesčio tarifo padidinimo iki 20 procentų tiesioginį poveikį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamoms (iki 500 mln. (penki šimtai milijonų) litų), ko gero, mažintų neigiamas netiesioginis poveikis tiek verslo ir investicijų aplinkai – dalis kapitalo būtų greičiausiai perkelta į mažesnio pelno mokesčio tarifo valstybes, mažėtų šalies konkurencingumas investicijų pritraukimo požiūriu, tiek visai nuosekliai valstybės plėtrai.
- Pelno mokesčio apskaičiavimo sistema Lietuvoje pagrįsta pelno apmokestinimu vieną kartą, o dividendai apmokestinami galutinio dividendų gavėjo – fizinio asmens – lygiu. Taigi Lietuvos vienetų gaunami dividendai dažniausiai neapmokestinami pelno mokesčiu ir neįtraukiami į vienetų pajamas. Dividendai, išmokami tarp Lietuvos vienetų, iš esmės neapmokestinami pelno mokesčiu – jeigu vienas Lietuvos vienetas išskaičiuoja iš kitam Lietuvos vienetui mokamų dividendų pelno mokestį, ši suma gali būti panaudota dividendus gaunančio vieneto mokėtinam pelno mokesčiui sumažinti arba jam grąžinama. Pelno mokesčiu neapmokestinami ir Lietuvos vienetų iš Europos ekonominės erdvės valstybių vienetų, kurie yra pelno mokesčio mokėtojai, gaunami dividendai. Iš kitų valstybių vienetų gaunami dividendai, išskyrus tuos atvejus, kai jie gaunami iš tikslinėse teritorijose įregistruotų vienetų, pelno mokesčiu neapmokestinami tais atvejais, kai Lietuvos vienetai tuose dividendus išmokančiuose vienetuose ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų. Be to, taikant pirmiau minėtus dalyvavimo kapitale kriterijus Lietuvoje neapmokestinami ir užsienio vienetams išmokami dividendai, tai yra dividendai apmokestinami tik tada, kai užsienio vienetų investicijos neesminės. Kadangi Europos Sąjungos valstybių narių vienetų mokami dividendai taikant minėtus dalyvavimo kapitale kriterijus pagal 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL 1990 L 225, p. 6), neapmokestinami, o Lietuvoje taikomose 47 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse dividendams numatyti pelno mokesčio tarifai neviršija 15 procentų, taigi yra mažesni nei Įstatymo projekte Nr. XIP-3937 siūlomas maksimalus 25 procentų pelno mokesčio tarifas, siūlomas dividendams taikomų pelno mokesčio tarifų diferencijavimas ir didinimas neturėtų didesnės įtakos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamoms iš pelno mokesčio, vadinasi, nebūtų pasiektas šio pasiūlymo tikslas – labiau apmokestinti didesnes pajamas gaunančius vienetus.
- Didesnės įtakos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamoms neturėtų ir Įstatymo projekto Nr. XIP-3937 iniciatorių pasiūlymas nustatyti 20 procentų pelno mokesčio tarifą užsienio vienetų Lietuvoje gaunamiems honorarams, kadangi pagal 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL 2003 L 157, p. 49), nuo 2011 m. liepos 1 d. honorarai, išmokami nustatytus kriterijus atitinkantiems Europos Sąjungos valstybių narių vienetams, neapmokestinami pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, o Lietuvoje taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse tokioms pajamoms numatyti maksimalūs pelno mokesčio tarifai mažesni nei Įstatymo projekte Nr. XIP-3937 siūlomas 20 procentų pelno mokesčio tarifas.
- Lietuvos vienetų už indėlius ir pinigų skolinimą fiziniams asmenims gaunamos palūkanos apmokestinamos ne prie pajamų šaltinio, bet įtraukiamos į vienetų pajamas ir apmokestinamos kaip apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš visų pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, dalis. Tokioms palūkanų pajamoms nustačius tarifus, kurie skirtųsi nuo pagrindinio pelno mokesčio tarifo, pelno mokestį apskaičiuoti ir administruoti būtų sunkiau, nes reikėtų konkrečiai palūkanų pajamoms priskirti joms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Palūkanoms, gautoms už indėlius ir pinigų skolinimą, Įstatymo projekte Nr. XIP-3937 siūlomi pelno mokesčio tarifai mažesni už šiuo metu taikomą pagrindinį pelno mokesčio tarifą, taigi šis pasiūlymas sudarytų kur kas palankesnes veiklos sąlygas vienetams, kurių pagrindinė veikla – pinigų skolinimas. Be to, šis pasiūlymas turėtų būti vertinamas ir leistinos valstybės pagalbos požiūriu.
- Pelno mokesčio lengvata vienetams, vykdantiems investicijų projektus, apribota termino – apmokestinamasis pelnas dėl vykdomo investicijų projekto gali būti sumažintas tik per 2009–2013 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis. Papildomų kriterijų, susijusių su darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio didinimu, kuriuos turėtų atitikti vienetai, besinaudojantys ar ketinantys pasinaudoti minėta lengvata, nustatymas įpusėjus lengvatos taikymo terminui neatitiktų tokių vienetų teisėtų lūkesčių. Svarstyti, ar būtina nustatyti papildomus kriterijus, būtų tikslinga tik tada, jeigu būtų nuspręsta pratęsti minėtos lengvatos taikymo terminą. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________