DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS Įstatymo 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3187 2012 m. sausio 11 d. Nr. 18 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1390 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3187 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas įstatymo projekto tikslas – tiksliau reglamentuoti griežčiausių tarnybinių nuobaudų skyrimą už šiurkščius pažeidimus valstybės tarnyboje ir nustatyti, kad šiurkščiais pažeidimais būtų laikomi ir kai kurie pažeidimai, nesusiję su tiesiogiai atliekamomis pareigomis ar padaryti ne tarnybos metu. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) sąvoka „tarnybinis nusižengimas“ apibrėžiama kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi iš nurodyto apibrėžimo matyti, kad tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turėtų būti susijęs su jo tarnyba. Priešingas aiškinimas iškreiptų „valstybės tarnybos“ teisinės sąvokos esmę ir prasmę. Valstybės tarnautojo veikla pagal Valstybės tarnybos įstatymą suprantama kaip jo veikla einant pareigas valstybės tarnyboje ir ji tiesiogiai susijusi su jo tarnyba, jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, viešuoju administravimu. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama tik už tarnybinį nusižengimą. Taigi Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojo tarnybinė atsakomybė aiškiai susieta su jo statusu ir tarnybine veikla.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėta, kad „nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimus, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui“. Vadovaujantis šiais principais, Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas ilgas svarbiausių valstybės valdymo ir visuomenės stabilumą galinčių pažeisti teisės pažeidimų, kuriuos padaręs valstybės tarnautojas nebegali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų, sąrašas. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 89-2741) nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams yra kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas, neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas. Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 2 straipsnio 2 dalį korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis laikomas kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos, tai yra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas ir panašiai. Taigi Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos pakankamos ir proporcingos teisinio poveikio valstybės tarnautojams, padariusiems teisės pažeidimus ne tarnybos metu, priemonės, o įstatymo projekte nepagrįstai išplečiama Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tarnybinės atsakomybės taikymo sritis ir taip iškreipiama tarnybinio nusižengimo esmė.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 265 „Dėl Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XP-1023