LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL GENETINIŲ MIŠKO MEDŽIŲ IŠTEKLIŲ ATRANKOS METODIKOS PATVIRTINIMO 2011 m. gruodžio 30 d. Nr. 118-11-V Kaunas Vadovaudamasis Valstybinės miškų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 „Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo“ (Žin., 2009, Nr. 96-4075), 12.4 punktu, t v i r t i n u Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodiką (pridedama). Direktorius Rimantas Prūsaitis _________________ PATVIRTINTA Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 118-11-V GENETINIŲ MIŠKO MEDŽIŲ IŠTEKLIŲ ATRANKOS METODIKA I. Bendroji dalis

1. Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodika (toliau – Metodika) nustato genetinių miško medžių išteklių ir sėklinės miško bazės objektų atrankos metodus, principus ir vertinimo kriterijus.
2. Metodikoje vartojamos sąvokos: 2.
3. elitinis medis – selekcijos atžvilgiu labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes; 2.
4. klonų rinkinys – nustatytų proporcijų skirtingų žinomos kilmės klonų mišinys; 2.
5. menkavertis medynas – menkos selekcinės vertės, blogos kokybės medynas, kurio našumas mažesnis už tos pačios augavietės trečiosios selekcinės grupės to paties amžiaus medyno našumą; 2.
6. miško medžių populiacija – vienos rūšies giminingų ir laisvai besikryžminančių medžių bendrija, kurios daugelis kartų auga toje pačioje vietoje ir kuri prisitaikiusi prie esamų aplinkos sąlygų; 2.
7. miško medžių genetinis draustinis – teritorija, skirta genetiškai vertingoms miško medžių populiacijoms arba jų dalims saugoti ilgą laiką; 2.
8. genetiniai miško medžių ištekliai – naudingi miško medžiai ir jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio arba vegetatyvinio dauginimosi savybėmis; 2.
9. rinktinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius; 2.
10. rinktinis medynas – selekciškai vertingas, tvarus, geros kokybės ir didelio produktyvumo medynas, kurio našumas didesnis už analogiškos augavietės I selekcinės grupės tokio pat amžiaus medyną; 2.
11. sėklinis medynas – produktyvus ir geros kokybės medynas, skirtas sėklai ruošti. II. Išteklių atrankos metodai
12. Genetiniai miško medžių ištekliai (toliau – Ištekliai) atrenkami vadovaujantis šiais metodais arba jų deriniais: 3.
13. populiacinės atrankos – populiacijose arba jų dalyse atrenkant ir saugant augimo vietoje miško genetinius draustinius ir sėklinius medynus, taip pat panaudojant iš jų gautą miško dauginamąją medžiagą populiaciniams želdiniams veisti, miškams atkurti ir veisti, saugoti Augalų genų banke; 3.
14. individualiosios atrankos – atrenkant pavienius rinktinius, elitinius ir populiacijas atstovaujančius medžius ir saugant juos augimo vietose arba perkeliant į klonų rinkinius, o jų miško dauginamąją medžiagą – į Augalų genų banką. III. Išteklių atrankos eiliškumas
15. Atsižvelgiant į miško medžių rūšių bioekologines, ūkines savybes ir jų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų, atranka gali būti: 4.
16. būtina atranka, kai atrenkamos pažeistos arba galinčios žūti dėl oro arba dirvožemio užterštumo, klimato anomalijų, ligų, kenkėjų, antropogeninių veiksnių, negalinčios pačios atsikurti miško medžių populiacijos ar atskiri individai, taip pat – dėl evoliucijos veiksnių nykstančios retos, mišriuose medynuose augančios ir mažai išplitusios medžių rūšys; 4.
17. vertingų ir unikalių populiacijų ar individų atranka, kai miško medžių populiacijos atrenkamos pagal 1 lentelėje ir 1 priede, o individai – pagal 2 lentelėje pateiktus atrankos principus ir kriterijus.
18. Pirmenybė teikiama būtinajai atrankai. Atrenkant Išteklius, nustatomi ir jų išsaugojimo būdai (2 priedas). IV. Išteklių objektų atrankos principai
19. Miško medžių genetinių draustinių (toliau – Draustiniai) atranka vykdoma vadovaujantis miško medžių populiacijų atrankos principais ir jų komentarais (1 lentelė) ir išteklių atrankos kriterijais ir jų vertinimu pagal tikslinę atranką ir komentarus (1 priedas). Atlikus vertinimą, nustatyta vidutinio balo reikšmė turi būti ne mažesnė už 3 balus (1 priedas). 6.
20. Draustiniai atrenkami miškų masyvuose, kuriuose vyrauja saugoma medžių rūšis, kurios draustinio rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 70%. Kai kuriais atvejais, siekiant ploto kompaktiškumo, į Draustinį galima įtraukti ir mažo ploto sklypus, kuriuose saugoma rūšis sudaro mažiau kaip 70%. Draustinio plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 10 ha. Jei Draustinis atrenkamas mažesniame plote dėl ypač svarbių požymių arba medžių rūšys nesudaro didelių miško masyvų, jame augančių saugomos medžio rūšies individų skaičius turi būti didesnis negu 100 vnt. Draustinyje turi būti didelė fenotipinių formų įvairovė, kuri pirmiausia įvertinama vizualiai. Draustinį apibūdinantys tvarumo požymiai turi būti didesni už saugomos medžių rūšies kilmės rajono vidurkį. Produktyvumo požymiai turi atitikti Lietuvos medynų dendrometrinius modelius atitinkamai medžių rūšiai, bonitetui, aukščio indeksui, augavietei, naudojantis „Lietuvos medynų prieaugio ir jo panaudojimo normatyvais“ (A. Kuliešis, 1993) bei „Pagalbiniais taksaciniais normatyvais miškų ūkio bei miškotvarkos projektavimui“ (J. Kenstavičius, A. Kuliešis, M. Vaičys, 1983). Pvz., 100 metų amžiaus paprastosios pušies Draustinį turi sudaryti 1-2 boniteto medynai, kurie yra 30% ir daugiau aukštesni už medynus, augančius optimaliose augavietėse. Jei augavietės derlingumas mažesnis už optimalų, tai aukštis atitinkamai koreguojamas, atsižvelgiant į augaviečių modelius. Medynų skalsumas turi būti 0,7 ir didesnis. 1 lentelė. Miško medžių populiacijų atrankos principai ir jų komentarai Principai Principų taikymo komentarai
21. Rūšies išplitimas Siekiant išsaugoti genetinę įvairovę, kiekviename medžių rūšies kilmės rajone atrenkami Draustiniai, kurie reprezentuoja to kilmės rajono sąlygomis įvairiose augavietėse augančias populiacijas (miško masyvus)
22. Augalų sociologija Siekiant reprezentuoti medžių genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami ne tik tipingose, bet ir specifinėse augalų bendrijose
23. Augavietės sąlygos Siekiant reprezentuoti kuo platesnę genetinę adaptaciją ir genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami ir tose populiacijose, kurios pasižymi išskirtinėmis savybėmis arba auga specifinėse augavietėse
24. Kilmė Pirmiausiai Draustiniai atrenkami vietinės kilmės populiacijose, tačiau, siekiant padidinti genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami ir nevietinės kilmės populiacijose, kurios gerai adaptavosi vietinėse sąlygose. Atranka nevykdoma jaunuolynų amžiaus medynuose, kurie įveisti nežinomos kilmės miško dauginamąja medžiaga
25. Generacija Keičiantis aplinkos sąlygoms, skiriasi senesnės ir jaunesnės generacijos medynų genetiniai požymiai. Todėl, siekiant reprezentuoti esamą rūšies genetinę įvairovę, Draustiniai atrenkami visų amžiaus klasių medynuose
26. Tikslinė paskirtis Draustiniai atrenkami ūkiniuose, apsauginiuose, specialios paskirties ir rezervatiniuose miškuose, jeigu juose randamos populiacijos, kurios atitinka atrankos principus, o analogiškų populiacijų nerandama ūkiniuose miškuose
27. Miškininkystė Draustiniai neatrenkami medynuose, jei juose buvo vykdyti per daug intensyvūs atrankiniai arba ugdomieji kirtimai, kurie sumažino medyno genetinę įvairovę
28. Degradacijos grėsmė Siekiant, kad nebūtų pažeisti arba žūtų vertingi Ištekliai, Draustiniai atrenkami ir tose vertingose populiacijose, kuriose pastebimi arba prognozuojami medynų pakenkimai dėl žmogaus ūkinės veiklos ir nepalankių gamtinių sąlygų
29. Degradacija Draustiniai neatrenkami labai pažeistuose ligų, kenkėjų arba stichinių nelaimių medynuose, nes dėl šių priežasčių yra sumažėjusi jų genetinė įvairovė ir tvarumas
30. Hibridizacija Dalis Draustinių turi būti atrenkama medynuose, kuriuose auga skirtingos besikryžminančios medžių rūšys (pvz., paprastojo ir bekočio ąžuolo), nes tai didina medynų adaptaciją ir genetinę įvairovę
31. Selekcinė vertė Atrenkant Draustinius, medynų selekcinė vertė turi atitikti V skyriaus reikalavimus. 6.
32. Atrenkant medynus – kandidatus į Draustinius pagal 1 priedą, vidutinis atrankos kriterijų balas nustatomas pagal formulę: VID X = (SUMA(i=1,...,n)(k(1...n)*xn)) / (SUMA(i=1,...,n)(k(1...n))), k – kriterijaus koeficientas, nurodytas stulpelyje „Populiacijos išsaugojimui“; x – nustatytas atskiro kriterijaus požymio balas.
33. Sėklinių medynų atranka vykdoma vadovaujantis Išteklių atrankos kriterijais ir jų vertinimu pagal tikslinę atranką ir komentarus (1 priedas). Atlikus vertinimą, nustatyta vidutinio balo reikšmė turi būti ne mažesnė už 3,5 balo. Atrinktų sėklinių medynų selekcinė vertė turi atitikti V skyriaus reikalavimus. Sėkliniai medynai atrenkami vietinės kilmės populiacijose, jų plotas turi būti 3 ha ir didesnis. Labai svarbu medynų derėjimas, nes pagrindinė sėklinių medynų paskirtis – sėklų gavyba. Be tvarumo ir produktyvumo požymių, atrenkant sėklinius medynus, didelis dėmesys turi būti skiriamas kokybės požymiams – jie turi viršyti atitinkamos medžių rūšies ir amžiaus medynų, augančių tam tikroje augavietėje, medžių rūšies kilmės rajono medynų kokybės ir kitų požymių vidurkį.
34. Rinktiniai medžiai atrenkami pagal individualiosios atrankos principus (2 lentelė). Vienas iš svarbiausių individualios atrankos principų yra selekcinė vertė, kuri nustatoma dviem būdais: pagal absoliutų (vidutinė vertė – ne mažiau kaip 3 balai) ir santykinį (vidutinė vertė – ne mažiau kaip 3,75 balo) įvertinimą (V skyrius). Šiais atvejais atrenkami individai turi išsiskirti iš visumos pagal atskirus požymius, kurie yra reikšmingiausi miško selekcijoje arba išsaugant genetinę įvairovę. 2 lentelė. Individualiosios atrankos principai ir jų taikymo komentarai Principai Principų taikymo komentarai
35. Autochtoniškumas Atrenkami vietinės (daugiausia – savaiminės) kilmės, labiausiai prisitaikę prie vietinių sąlygų, medžiai
36. Reprezentatyvumas Atsitiktine tvarka atrenkami Draustinius reprezentuojantys medžiai
37. Genetinė įvairovė Atrenkami medžiai turi būti išsidėstę kuo didesnėje teritorijoje
38. Atsparumas Atrenkami medžiai turi būti sveiki, lyginant su kitais Draustinio medžiais, atsparesni ligoms ir kenkėjams (ypač tai svarbu, kai jie auga ligų ir kenkėjų židiniuose), neleistinas stiebo puvinys, šalčio, entomokenkėjų ir žvėrių pažeidimai
39. Adaptyvumas Taikomas introdukuotų medžių rūšims
40. Nykstančios rūšys Atrenkamos rūšys, kurios dėl biologinių savybių arba ekologinių, klimatinių sąlygų bei nesugebėjimo atsikurti pradeda nykti
41. Selekcinė vertė Selekcinė vertė turi atitikti V skyriaus reikalavimus
42. Unikalumas Atsižvelgiama ir į tai, ar medžių formos ypač retos populiacijoje arba šalyje
43. Amžius Medžio amžius turi būti ne mažesnis kaip pusė jo brandos amžiaus
44. Specifiniai požymiai Vertinamas ilgaamžiškumas, atsparumas įvairiems aplinkos ir klimato stresams, medienos ypatumai V. Išteklių individualios ir populiacinės atrankos selekciniai požymiai
45. Išteklių individualios ir populiacinės atrankos selekciniai požymiai skirstomi į tris grupes: tvarumo, produktyvumo ir kokybės (3 lentelė). 3 lentelė. Selekciniai požymiai Požymiai Požymių apibūdinimas Tvarumo požymiai Bendra lajos defoliacija (vertinama vadovaujantis Lietuvos miškų monitoringo programos skale) 1 – sausa viršūnė arba daugiau nei 75 % sausų šakų 2 – 50–75 % sausų šakų 3 – 25–49 % sausų šakų 4 – mažiau nei 25 % sausų šakų 5 – nėra sausų šakų Stiebo būklė 1 – tabokinės arba kelios pleištinės šakos 2 – neužgijusios sausos arba viena pleištinė šaka 3 – gumbuotas stiebas 4 – iš dalies užgijusios šakos 5 – gerai užgijusios sausos šakos Šaknų ir stiebo puvinys (vertinamas gręžinyje matuojant puvinio skersmenį, cm) 1 – daugiau kaip 8 cm puvinio 2 – puvinys 5–8 cm 3 – puvinys iki 5 cm 4 – yra puvinio žymės 5 – nėra puvinio Ankstyvųjų arba vėlyvųjų pavasario šalnų pakenkimai (vertinama bandomuosiuose želdiniuose) Šie požymiai vertinami 5 balų skalėje, atsižvelgiant į vertinimo metu esančią objektų būklę ir aplinkos sąlygas Žemų žiemos temperatūrų pakenkimai Grybinės ligos, kenkiančios medžiui Entomokenkėjų pakenkimai Žvėrių pakenkimai Antropogeniniai pakenkimai 1 – daugiau kaip 75% pakenktų medžių 2 – 40–75% pakenktų medžių 3 – 20–39% pakenktų medžių 4 – iki 20% pakenktų medžių 5 – nėra pakenkimų Produktyvumo požymiai Medžio aukštis arba medyno vidutinis aukštis Nustatomi vadovaujantis medynų augimo eigos modeliais pagal „Lietuvos medynų prieaugio ir panaudojimo normatyvus“ (A. Kuliešis, 1993). Medynų skalsumas pagal skerspločių sumas nustatomas naudojantis „Miško taksuotojo žinynu“ (J. Kenstavičius, A. Kuliešis, J. Repšys, 1983). Rinktiniai medžiai turi būti 10 % aukštesni ir 20 % storesni už atitinkamos medžių rūšies to paties amžiaus medyno vidurkį. Medyno vidutinis aukštis ir vidutinis stiebų skersmuo turi būti didesnis už I selekcinės grupės to paties amžiaus ir medžių rūšies vidutinį medyno skersmenį ir aukštį Medžio arba medyno vidutinis skersmuo 1,3 m aukštyje Medyno skerspločių suma (vertinama Biterlicho relaskopu) Medyno skalsumas Prieaugis (nustatomas bandomiesiems želdiniams) Derėjimas (įvertinamas pagal V. Kaper’io, A. Korčagin’o arba H. Messer’io skales) Pusamžiai medynai gausiau dera negu perbrendę medynai. Nevienodą panašios sudėties medynų derėjimą lemia įvairūs ekologiniai veiksniai, todėl atrenkant populiacijas reikia įvertinti derėjimo periodiškumą ir savaiminio atžėlimo galimybę. 1 – nedera arba labai menkas derlius 2 – menkas derlius 3 – vidutinis derlius 4 – gausus derlius 5 – labai gausus derlius Kokybės požymiai Aukštis iki sausų šakų (bešakės stiebo dalies ilgis) Aukštis iki sausų šakų turi būti ne mažesnis kaip 30% viso stiebo aukščio Aukštis iki žalių šakų Aukštis iki žalių šakų turi būti ne mažesnis kaip 50% viso stiebo aukščio Lajos skersmuo brandžiame amžiuje, m Ąžuolui, uosiui Beržui, drebulei, pušiai pušiai ir juodalksniui Eglei 1 – >14 m 1 – >12 m 1 – >10 m 2 – 12–14 m 2 – 10–12 m 2 – 8–9 m 3 – 9–11 m 3 – 7–9 m 3 – 6–7 m 4 – 6–8 m 4 – 5–6 m 4 – 4–5 m 5 – <6 m 5 – <5 m 5 – <4 m Lajos forma (vertinama atsižvelgiant į medžių rūšį) 1 – dvišaka 2 – vienašalė (vėliavos) 3 – skėtiška 4 – atvirkščiai kiaušiniška 5 – siaurai ovališka Šakų storis (vertinama lyginant šakų storį su atitinkamos medžių rūšies vidutiniu šakų storiu populiacijoje, atsižvelgiant į amžių ) 1 – labai storos 2 – storos 3 – vidutinio storumo 4 – plonos 5 – labai plonos Šakų arba stiebo kampas 1 – 20° ir mažiau 2 – 21–30° 3 – 31–45° 4 – 45–60° 5 – 60–90° Šakotumas (vertinama atsižvelgiant į tai, ar lajoje plonos ir storos šakos išsidėsčiusios tolygiai arba netolygiai) 1 – labai netolygiai 2 – netolygiai 3 – vidutiniškai tolygiai 4 – beveik tolygiai 5 – tolygiai Stiebo forma 1 – įvijus 2 – keli išlinkimai visame stiebo ilgyje 3 – vienas išlinkimas, užimantis mažiau nei 1/3 stiebo ilgio 4 – vienas išlinkimas, užimantis daugiau nei 1/3 stiebo ilgio 5 – tiesus Stiebo išreikštumas lajos dalyje 1 – stiebas dvišakis arba daugiašakis 2 – stiebas mažai išreikštas 3 – stiebas išreikštas lajos pradžioje 4 – stiebas išreikštas 5 – stiebas labai išreikštas Medienos kokybės požymiai Vertinamas netikras branduolys, vėlyvosios ir ankstyvosios medienos santykis, medienos tankumas, medienos įvijumas, kitos fizinės bei mikrometrinės medienos charakteristikos Fenologinės formos (ankstyvoji, tarpinė, vėlyvoji) Vertinama tik paprastajam ąžuolui (atsižvelgiama į ankstyvąją formą) ir paprastajai eglei (atsižvelgiama į vėlyvąją formą), atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus Visi požymiai vertinami atliekant atitinkamus matavimus ir įvertinant jų rezultatus arba 1–5 balų skalėje. Gerėjant požymiui, didėja balų vertė, pvz., labai kreivas stiebas – 1 balas, labai tiesus stiebas – 5 balai. Visų požymių balų suma dalijama iš požymių skaičiaus. Gautas vidurkis parodo atrinkto objekto (medyno ar medžio) vidutinę vertę (1 – labai bloga, 5 – labai gera).
46. Objektus, kurių vidutinė vertė 3 ir daugiau balų, siūloma priskirti Ištekliams ir miško sėklinės bazės objektams.
47. Draustiniams priskiriamų medynų reikšmingiausių selekcinių požymių (3 lentelė) vertės turi atitikti šiuos reikalavimus: 4 lentelė. Draustinių reikšmingiausių selekcinių požymių vertės Rūšis Selekcinis požymis Vertė paprastoji pušis bendra lajos defoliacija ne mažiau kaip 4 balai stiebo būklė ne mažiau kaip 4 balai paprastoji eglė bendra lajos defoliacija ne mažiau kaip 4 balai šaknų ir stiebo puvinys ne mažiau kaip 3 balai paprastasis ąžuolas bendra lajos defoliacija ne mažiau kaip 3 balai grybinės ligos, kenkiančios medžiui ne mažiau kaip 3 balai drebulė stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius iki 45 m ne mažiau kaip 5 balai (6 lent.) stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius didesnis kaip 45 m ne mažiau kaip 4 balai (6 lent.)
48. Sėkliniams medynams priskiriamų medynų reikšmingiausių selekcinių požymių (3 lentelė) vertės turi atitikti šiuos reikalavimus: 5 lentelė. Sėklinių medynų reikšmingiausių selekcinių požymių vertės Rūšis Selekcinis požymis Vertė visos medžių rūšys tvarumo požymių grupės kiekvieno atskiro požymio vertė ne mažiau kaip 4 balai visos medžių rūšys produktyvumo požymiai turi atitikti 3 lentelėje pateiktų produktyvumo požymių reikalavimus, išskyrus derėjimą paprastoji pušis šakų storis ne mažiau kaip 3 balai šakų kampas ne mažiau kaip 4 balai stiebo forma ne mažiau kaip 4 balai paprastoji eglė šakų storis ne mažiau kaip 4 balai šakotumas ne mažiau kaip 4 balai stiebo forma ne mažiau kaip 4 balai paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas ir juodalksnis stiebo forma ne mažiau kaip 4 balai stiebo išreikštumas lajos dalyje ne mažiau kaip 4 balai drebulė stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius iki 45 m ne mažiau kaip 5 balai (6 lent.) stiebo puvinys, kai medyno vidutinis amžius didesnis kaip 45 m ne mažiau kaip 4 balai (6 lent.)
49. Neturintys didelės reikšmės arba pagalbiniai požymiai, pvz., pomiškis, žolinė danga, paklotė, dirvožemis, gruntinis vanduo, nustatomi, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 13-10-V (Žin., 2010, Nr. 45-2182; 2011, Nr. 45-2142), atkreipiant dėmesį į kai kuriuos požymius, kurie yra svarbūs selekciniams ir sėklininkystės objektams. Pvz., apibūdinant traką arba žolinę dangą, nurodomas ne tik rūšių skaičius, bet ir padengimo laipsnis ir augalų išsidėstymo pobūdis. Šie rodikliai svarbūs planuojant objekto atkūrimo priemones. Požymiai gali būti ir subjektyvūs (nustatomi ekspertiniu metodu): bendra objekto būklė, demonstracinė vertė, tariama išnykimo grėsmė, sėklų rinkimo galimybė, bendra Draustinio arba genotipo būklė. Šie požymiai yra pagalbiniai bendram objekto įvertinimui. Visi paminėti požymiai, išskiriant Išteklių objektus, priklauso nuo atrankos lygmens ir medžių rūšies. 6 lentelė. Drebulės stiebo puvinio įvertinimas Balai Apibūdinimas 5 Visiškai sveika nepakitusios spalvos mediena 4 Menki ar vidutiniai medienos spalvos pokyčiai, bet nepakitusi medienos struktūra, yra puvinio žymės 3 Stipriai pakitusi medienos spalva, yra pakitimų medienos struktūroje ir mediena kiek suminkštėjusi, puvinys iki 5 cm 2 Stipriai pakitusi medienos spalva ir struktūra ir žymus medienos suminkštėjimas, puvinys 5–8 cm 1 Stipriai pakitusi medienos spalva ir struktūra, didesniame skerspjūvio plote suirusi mediena, yra grybų vaisiakūnių ant stiebo paviršiaus, daugiau kaip 8 cm puvinio
50. Rinktiniams medžiams priskiriamų medžių selekcinė vertė nustatoma šiais būdais: - pagal absoliutų vertinimą – individualiosios atrankos selekcinius požymius (3 lentelė); - pagal santykinį vertinimą – atrenkamo medžio selekcinius požymius lyginant su vidutinių medyno medžių kokybės rodikliais.
51. Vertinant pagal absoliutaus vertinimo būdą, atrenkamų rinktinių medžių reikšmingiausių selekcinių požymių (3 lentelė) vertės turi atitikti šiuos reikalavimus: 7 lentelė. Rinktinių medžių reikšmingiausių selekcinių požymių vertės Rūšis Selekcinis požymis Vertė visos medžių rūšys tvarumo požymių grupės kiekvieno atskiro požymio vertė ne mažiau kaip 4 balai visos medžių rūšys produktyvumo požymiai medžiai turi būti 10% aukštesni ir 20% storesni už atitinkamos medžių rūšies to paties amžiaus medyno vidurkį paprastoji pušis šakų storis ne mažiau kaip 4 balai šakų kampas ne mažiau kaip 4 balai stiebo forma ne mažiau kaip 4 balai paprastoji eglė šakų storis ne mažiau kaip 4 balai šakotumas ne mažiau kaip 4 balai stiebo forma ne mažiau kaip 4 balai paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas ir juodalksnis stiebo forma ne mažiau kaip 4 balai stiebo išreikštumas lajos dalyje ne mažiau kaip 4 balai tuopa, drebulė ir dirbtiniai jų rūšių hibridai stiebo puvinys, kai medžio skersmuo 1,3 m aukštyje iki 30 cm ne mažiau kaip 5 balai (6 lent.) stiebo puvinys, kai medžio skersmuo 1,3 m aukštyje didesnis nei 30 cm ne mažiau kaip 4 balai (6 lent.)
52. Pagal santykinio vertinimo būdą vertinami šie selekciniai požymiai: sanitarinė būklė, aukštis, skersmuo, stiebo tiesumas, lajos plotis, šakų storis, šakojimosi kampas ir šakotumas. Atrenkamų rinktinių medžių vidutinis balas turi būti ne mažesnis kaip 3,
53. Vertinimo skalė balais: 1 – blogesnis už vidutinį; 2 – kiek blogesnis už vidutinį; 3 – vidutinis; 4 – kiek geresnis už vidutinį; 5 – daug geresnis už vidutinį.
54. Atrenkant rinktinius medžius pagal tikslinę atranką, pavyzdžiui, paprastąjį uosį ar paprastąjį ąžuolą pažeistoms populiacijoms išsaugoti jas perkeliant, karpotąjį beržą – medienos kokybei pagerinti, selekciniai požymiai įvertinami pagal „ekspertų metodu“ nustatomas atitinkamų selekcinių požymių vertes, atitinkančias tikslinės atrankos paskirtį. VI. Bandomieji želdiniai
55. Bandomieji želdiniai vertinami vadovaujantis „Bandomųjų miško želdinių genetinio-selek–cinio įvertinimo metodika“ (Lietuvos miškų instituto mokslinė ataskaita, 2005). Kompleksinė kiekvienos šeimos arba individualaus medelio selekcinė vertė nustatoma pagal formulę: KIi=b1*SV1+b2*SV2+...+bi*SVi, kur: KIi – populiacijų, šeimų, klonų ar individų kompleksinis selekcinis indeksas atskiruose bandomuosiuose želdiniuose, bi – požymių selekcinės vertės svorio koeficientai, SV1, SV2 ... SVi – atskirų požymių selekcinės vertės. Svorio koeficientai visoms medžių rūšims visiems požymiams prilyginti 1,0, o medžių aukščio – 1,
56. Atrenkant populiacijas, šeimas, klonus ar individus pagal tikslinę atranką (pvz., paprastąjį uosį pagal atsparumą ligoms, karpotąjį beržą ir juodalksnį pagal medienos savybes) didesni svoriniai koeficientai nustatomi „ekspertų metodu“ selekciniams požymiams, atitinkantiems tikslinės atrankos paskirtį. VII. Miško sėklinės plantacijos
57. Miško sėklinės plantacijos įvertinamos ir nustatoma atitinkama miško dauginamosios medžiagos kategorija pagal plantaciją sudarančių klonų įvertinimo rezultatus. Klonų įvertinimo rezultatus tvirtina Valstybinė miškų tarnyba. VIII. Sėklų pavyzdžių sudarymas augalų genų bankui
58. Sėklų pavyzdžiai Augalų genų bankui sudaromi vadovaujantis šiomis nuostatomis: rekomenduojamas subpopuliacijos dydis – ne mažesnis kaip 10 ha, sėklos renkamos nuo 50–150 medžių (genotipų), sėklų pavyzdį rekomenduojama sudaryti iš 60000–90000 sėklų, įskaitant ir sėklas, kurios reikalingos kontrolei ir tyrimams. IX. Medynų pirminis selekcinis įvertinimas miškotvarkos darbų metu
59. Medynų pirminis selekcinis įvertinimas atliekamas miškotvarkos darbų metu vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (Žin., 2010, Nr. 45-2182; 2011, Nr. 45-2142). X. Reikalavimai miško dauginamajai medžiagai, gautai iš išteklių objektų
60. Naudojant miško dauginamąją medžiagą (sėklas, ūglelius, meristeminius audinius), gautą iš Draustinių ir sėklinių medynų, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų (toliau – Nuostatai; Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240) reikalavimais, ji priskiriama šioms kategorijoms: 22.
61. kai Draustiniai ir sėkliniai medynai atrinkti pagal 1 priedo reikalavimus ir atitinka Nuostatų 4 priedo reikalavimus, iš jų gauta miško dauginamoji medžiaga priskiriama „atrinkta“ kategorijai; 22.
62. kai medynai selekciškai įvertinti pagal sėklinių palikuonių adaptyvumo, kokybės bei produktyvumo reikalavimus ir atitinka Nuostatų 6 priedo reikalavimus, miško dauginamoji medžiaga priskiriama „išbandyta“ kategorijai.
63. Atrinktų individų miško dauginamoji medžiaga, vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, priskiriama šioms kategorijoms: 23.
64. miško dauginamoji medžiaga, gauta iš miško sėklinių plantacijų, įveistų pagal Nuostatų 5 priedo reikalavimus, kai sėkliniai medžiai atrinkti pagal fenotipą, priskiriama kategorijai „atitinkanti (kokybės) reikalavimus“; 23.
65. miško dauginamoji medžiaga, gauta iš miško sėklinių plantacijų, kai jų vertė patikrinta pagal sėklinius palikuonis ir atitinka Nuostatų 6 priedo reikalavimus, priskiriama „išbandyta“ kategorijai. LITERATŪRA
66. Kuliešis A.
67. Lietuvos medynų prieaugio ir jo panaudojimo normatyvai. Kaunas: Lietuvos miškininkų sąjungos leidykla „Girios aidas“, 384 p.
68. Miško taksuotojo žinynas.
69. Sudaryt.: Kenstavičius J., Kuliešis A., Repšys J. Vilnius: Mokslas, 232 p.
70. Pliūra A., Baliuckas V.
71. Bandomųjų miško želdinių genetinio-selekcinio įvertinimo metodika; Lietuvos miškų instituto mokslinė ataskaita
72. Kaunas: Lietuvos miškų institutas, 64 p.
73. ??????????????? ???????????? ????????? ??? ?????????????????? ? ?????????????????? ??????????????.
74. ???????????? ????????: ??????????? ?., ??????? ?., ?????? ?. ??????: ?????, 260 ???.
75. Lietuvos Respublikos terminų bankas [interaktyvus]
76. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search?p_sid=501450>. IŠTEKLIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR JŲ ĮVERTINIMAS PAGAL TIKSLINĘ ATRANKĄ BEI KOMENTARAI Kriterijai ir jų požymiai Populiacijos išsaugojimui (I ir II miškų grupės miškams) Apsauginiams miškams (III miškų grupės miškams) Ūkiniams miškams (IV miškų grupės miškams) IV miškų grupės plantaciniams miškams Komentarai Kilmė: 5 – vietinė kilmė, atžėlusi 4 – vietinė kilmė, atžėlusi ir dirbtinai atželdinta 3 – vietinė kilmė, dirbtinai atželdinta 2 – spėjama, kad medyno kilmė vietinė 1 – nevietinė kilmė +