← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŽUVININKO (PANDION HALIAETUS) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ PATVIRTINIMO 2012 m. sausio 17 d. Nr. D1-40 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais: 1. T v i r t i n u: 1.1. Balčių miško žuvininko (Pandion haliaetus) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.2. Kiauliaversmio miško žuvininko (Pandion haliaetus) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.3. Lakajų miško žuvininko (Pandion haliaetus) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.4. Žuvininko (Pandion haliaetus) apsaugos planą (pridedama). 2. P a v e d u Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai organizuoti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1.1 – 1.3 punktuose patvirtintose saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukose, įgyvendinimo priežiūrą ir ataskaitų teikimą Aplinkos ministerijai. 3. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-40 ŽUVININKO (PANDION HALIAETUS) APSAUGOS PLANAS I. žUVININKO, jo populiacijos, buveinės aprašymas Žuvininko apibūdinimas 1. Žuvininkas (lot. Pandion haliaetus) priklauso paukščių (Aves) klasei, plėšriųjų paukščių (Accipitrifomes) būriui, žuvininkų (Pandionidae) šeimai. Žuvininko buveinės aprašymas 2. Lietuvoje žuvininko perėjimo buveinių ištirtumo lygis yra pakankamas, nes duomenys apie lizdų vietų parametrus rinkti pastaruosius kelis dešimtmečius (1975–1998 m.) ir pakankamai reprezentuoja visos šalies populiacijos užimamas buveines. Mitybos buveinių ištirtumo lygis yra nepakankamas. Žinomi naudojamų mitybos buveinių tipai, tačiau nebuvo atlikti specializuoti mitybos buveinių tyrimai, kurie parodytų naudojamų buveinių tipų dažnumą ir erdvinį pasiskirstymą veisimosi teritorijose. Kaimyninėse šalyse (Latvija, Baltarusija, Lenkija) irgi geriau ištirtos perėjimo buveinės, o mitybos buveinių ištirtumo lygis taip pat nepakankamas, panašus, kaip ir Lietuvoje. Žuvininkui tinkamos buveinės susikoncentravusios Rytų ir Pietryčių, Pietų Lietuvoje (Utenos, Vilniaus, Alytaus regionai). Likusioje šalies dalyje yra mažai tinkamų buveinių, o jos fragmentiškai pasklidusios dideliame plote. Kaimyninėse šalyse žuvininko buveinių geografinis išsidėstymas susijęs su didelių vandens telkinių ir aukštapelkių paplitimu. Lietuvoje žuvininko buveinės išsidėsčiusios 3 km atstumu apie lizdus, jų didžiausią dalį – apie 60 proc. užima miškai. Mitybos buveinės, t. y. vandens telkiniai, išsidėstę įvairiu atstumu apie lizdavietes. Užimtoms žuvininko buveinėms būdinga labai maža antropogeninė apkrova. Lietuvoje pagrindinis žuvininko konkurentas– jūrinis erelis, nes abiejų rūšių ekologiniai poreikiai naudojamoms perėjimo ir mitybos buveinėms yra panašūs. Jūriniai ereliai gali užimti žuvininkų lizdavietes, dėl to žuvininkai apleidžia daug metų naudojamas lizdavietes ir turi ieškoti naujų, tinkamų įsikurimui, vietų. Registruota atvejų, kai žuvininko lizdavietes užėmė jūrinis erelis, ir atvejų, kai jūrinio erelio lizdavietėje įsikūrė žuvininkas. Jūrinio erelio didesnės perinčių porų koncentracijos yra šalies vakaruose ir rytuose. Krankliai gali konkuruoti su žuvininkais dėl perėjimo vietų, tačiau intensyvumas nežinomas. Vištvanagis gali medžioti žuvininko jauniklius. Didysis apuokas laikomas grėsme vidutinio dydžio plėšriesiems paukščiams, tačiau Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvoje peri pavienės didžiojo apuoko poros, todėl tikėtinas nedidelis poveikis žuvininko populiacijai šalyje. Žuvininko paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje 3. Lietuvos Respublikos teritorijoje žuvininkas paplitęs netolygiai. Didžiausia žuvininko perinčių porų koncentracija yra Utenos, Vilniaus ir Alytaus regionuose. Šiuose regionuose peri apie >= 90 proc. nacionalinės populiacijos. Mažiausias atstumas tarp dviejų sėkmingai perėjusių porų registruotas Švenčionių rajone ~ 0,13 km. Esant palankioms buveinės sąlygoms, gali sudaryti mažas kolonijas, kuriose atstumas tarp skirtingų porų lizdų svyruoja nuo kelių šimtų metrų iki kilometro. Bendras rūšies paplitimo ištirtumo lygis šalyje yra pakankamas ir vertinamas kaip adekvačiai reprezentuojantis realų populiacijos pasiskirstymą šalies teritorijoje. Lietuvoje žuvininkas dažniausiai peri pelkėse ir sausuose pušynų masyvuose, kurių apylinkėse yra mitybai tinkamų vandens telkinių – ežerų, upių, žuvininkystės tvenkinių. Gali perėti ir šlapiuose lapuočių miškuose, jei yra tinkamų vandens telkinių. Žuvininkų perėjimo atvejai registruoti Rokiškio, Zarasų, Utenos, Ignalinos, Molėtų, Švenčionių, Širvintų, Vilniaus, Šalčininkų, Kelmės, Tauragės rajonuose. Papildomų žuvininko gausumo tyrimų reikia rūšies koncentracijos regione (Utenos, Vilniaus, Alytaus regionuose), nes čia susitelkę daug potencialių rūšiai tinkamų buveinių. Kituose šalies regionuose selektyvūs paplitimo tyrimai reikalingi tik prie potencialių žuvininkui mitybos vietų – didžiųjų ežerų, upių ir žuvininkystės tvenkinių. Per paskutinius penkis dešimtmečius žuvininko populiacijos paplitimo ištirtumas iš esmės pasikeitė. Praėjus nemažai metų, pirmoji žuvininko pora registruota 1967 metais Labanoro girioje, Švenčionių rajone. Kita pora 1975 metais rasta Ignalinos rajone, 1980 metais žuvininkas aptiktas Varėnos rajone, Čepkelių rezervate. Iki 1981 metų Lietuvoje buvo žinomos 5 poros, 1986 metais žuvininko lizdas aptiktas Kelmės rajone. Atlikus specializuotus tyrimus, iki 1991 metų registruota ~ 20 porų. Dar po dešimtmečio, 2001 metais, populiacijos dydis vertinamas ~ 50 porų, tačiau rūšies paplitimas praktiškai nekito. Žuvininko paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir (

  1. ar)visame areale 4. Žuvininkas – rūšis kosmopolitė, veisimosi ar migracijos metu sutinkama praktiškai visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Eurazijoje paplitęs nuo Škotijos, Pietų Norvegijos, Švedijos, Suomijos, šiaurės rytų Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių, Baltarusijos per subarktinės ir vidutinės juostos Rusiją iki Kamčiatkos, Kurilų, Sachalino ir Japonijos. Lietuva yra vakarinėje Eurazijos arealo dalyje. Pasaulinę populiaciją sudaro daugiau nei 30000 porų. Europos populiaciją sudaro 7500–11000 porų. 80–90 proc. europinės žuvininko populiacijos susitelkusi Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Europoje lokalios populiacijos labai sumažėjo arba buvo visai sunaikintos per dvidešimtojo amžiaus pirmus du dešimtmečius dėl persekiojimo. Antrasis periodas buvo populiacijos didėjimo iki 1950 metų. 1950–1975 metais populiacija vėl labai sumažėjo dėl aplinkos užterštumo cheminiais junginiais. Uždraudus sintetinio pesticido Dichloro-Difenil-Trichloroetano (DDT) bei kitų ilgai išsilaikančių gamtoje teršalų naudojimą Šiaurės ir vakarų Europos šalyse, populiacija palaipsniui gausėja ir dabar. Populiacijos kasmetinis augimas skirtingose Europos vietose svyravo nuo 1 iki 10 proc. Žuvininko veisimosi biologija 5. Žuvininko veisimosi buveinės dydis priklauso nuo kraštovaizdžio sąlygų, mitybos plotų gausos, grobio tankio buveinėse ir erdvinio mitybos plotų išsidėstymo lizdaviečių atžvilgiu. Optimaliose rūšiai buveinėse žuvininkai sudaro nedideles kolonijas. Mitybos vietos, priešingai nei lizdavietės, neapgintos nuo vidurušinių, tarprūšinių konkurentų. Žuvininko nuolatiniai mitybos plotai dažniausiai išsidėstę <= 7 km atstumu nuo lizdaviečių. Fragmentuotame kraštovaizdyje žuvininkai reguliariai matintis gali skristi į mitybos vietas, esančias už 10–15 km nuo lizdaviečių. Žuvininko veisimosi buveinės (t. y. 3 km atstumu apie lizdus) vidutinė struktūra: lapuočių miškai – 3,2 proc., spygliuočių miškai – 32 proc., mišrūs miškai – 24,8 proc., intensyviai dirbama žemė – 4,6 proc., ekstensyviai dirbama žemė – 11,1 proc., pelkės – 6,2 proc., vandens telkiniai – 9,2 proc., kitos naudmenos – 8,9 proc. Žuvininko lizdavietės būna miško gilumoje (vidutiniškai 1400 m nuo miško pakraščio), atokiai nuo žmonių gyvenamųjų vietų (vid. 1339
  2. m)ir reguliariai naudojamų kelių (vid. 2775 m). Didžiąją dalį (t. y. 3/4) medynų su žuvininko lizdais sudaro pušis, eglė ir beržas. Lizdo medynų vidutinis amžius – 90 metų. Skirtingai nei dauguma plėšriųjų paukščių, žuvininkas dažnai naudoja žemo boniteto medynus. 1a, 1 ir 2 boniteto medynuose yra 39 proc., o 3–5 boniteto medynuose yra 61 proc. lizdų. Žuvininkas pasirenka žalius, džiūstančius su sausomis viršūnėmis, sausus medžius ar medžius su nulaužtomis viršūnėmis. Medžių su lizdais lajos dažniausiai (92 proc.) būna laisvos, neužgožtos greta augančių medžių. Šios paukščių rūšies lizdams būdinga atvira erdvė apie lizdą, todėl net 80 proc. lizdų būna sukrauta aukščiau virš miško horizonto arba pridengti tik iš vienos pusės. ~ 80 proc. lizdų sukraunami pušyse, likusi dalis – daugiausia eglėse. Retais atvejais peri sausuose beržuose, uosiuose, juodalksniuose. Medžių, kuriuose lizdus krauna žuvininkai, amžius – 80–250 metų. Pušų su lizdais vidutinis aukštis – 17 metrų. Mažas pušų aukštis susijęs su tuo, kad dažnai žuvininkas peri pelkiniuose, žemo boniteto medynuose. Visi žuvininko lizdai sukrauti medžio viršūnėje, 3–31 m aukštyje nuo žemės. Vidutinis lizdo dydis (plotis x aukštis) yra 102 x 50 cm. Žuvininkas yra viena iš plėšriųjų paukščių rūšių, kuri perėjimui dažnai naudoja dirbtines lizdavietes medžiuose ir infrastruktūros statinius (pvz., bokštus, elektros stulpus ir pan.). Kai kuriose šalyse (pvz., Suomija) iki 50 proc. populiacijos peri žuvininkams specialiai įrengtuose dirbtiniuose lizduose miškuose ir pelkėse. Į lizdavietes žuvininkai grįžta kovo trečiąją – balandžio pirmąją dekadą. Kiaušinius deda balandžio antrąją – gegužės pirmąją dekadą, dažniausiai balandžio paskutiniąją savaitę. Dėtyje 1–4 rausvos ir rusvos spalvos dėmėmis padengti kiaušiniai. Peri 36–38 dienas. Jaunikliai dažniausia ritasi gegužės trečiąją – birželio pirmąją dekadą. Lizde jaunikliai auga 52–64 dienas. Lizdus daugiausia jauniklių palieka liepos trečiąją dekadą. Sėkmingai perėjusi pora išaugina 1–4, vidutiniškai 2,6 jauniklio. Žuvininko mityba, žiemojimas, migracija 6. Žuvininkas mitybos požiūriu – specializuota rūšis. Tipiškas ichtiofagas, žuvys sudaro 99 proc. grobio. Grobį gaudo įvairių tipų vandens telkiniuose: upėse, ežeruose, tvenkiniuose, vandenynų, jūrų pakrantėse. Telkinyje paprastai gaudo gausiausias, vandens paviršiuje plaukiojančias žuvis. Konkrečiai grobio rūšiai pirmenybės neteikia. Sugaunamos žuvys būna 7–57 cm ilgio, 50–2000 g svorio, tačiau dažniausiai sugaunamas grobis yra 11–30 cm ilgio ir 100–300 g svorio. Tiesioginiai konkurentai mitybos atžvilgiu yra įvairios paukščių rūšys, mintančios žuvimis (Lietuvoje tai didysis kormoranas, pilkasis garnys, jūrinis erelis). Iš veisimosi vietų Europoje paukščiai pradeda migruoti į žiemavietes rugpjūčio mėnesį, migracija tęsiasi iki lapkričio. Anksčiausiai lizdavietes palieka patelės. Paukščiai migruoja dažniausiai pavieniui, tik retai sutinkamos grupės iki 9 paukščių. Skrenda plačiu frontu pietų–pietvakarių kryptimi, kerta kalnų masyvus, dykumas, didelius vandens telkinius, todėl migracijos keliai ar jų atkarpos nėra taip gerai išreikštos kaip kitų stambių plėšriųjų paukščių. Vidutinis migracijos kelio ilgis iki žiemaviečių – 6,700 km ± 1,000 km. Nežymios paukščių koncentracijos gali būti prie žuvingų vandens telkinių, tačiau didelių koncentracijos vietų migracijos metu paprastai nėra nei Lietuvoje, nei kitose šalyse, dėl migracijos pavieniui ir skirtingos migracijos pradžios po veisimosi sezono. Pavasarinės migracijos eiga priklauso nuo paukščių amžiaus, jaunesni paukščiai migruoja vėliau nei suaugę. Į žiemavietes vakarų Afrikoje atskrenda nuo spalio vidurio, būna iki kovo. Suaugę paukščiai skrenda tiesiai į žinomas, ankstesniais metais naudotas žiemojimo vietas, kuriose laikosi sėsliai. Jauni paukščiai žiemavietėse yra labiau mobilūs. Pirmų metų jaunikliai lieka žiemavietėse iki antrų metų. Į veisimosi vietas Europoje grįžta nuo kovo III dekados. Žuvininko nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas 7. Žuvininkas Lietuvoje saugomas nuo 1981 metų. Rūšis įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949). Bazinis žalos įkainis už sunaikintą kiaušinį, jauniklį, suaugusį paukštį, lizdą patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 87-4616). Lietuvoje visos žinomos rūšies lizdavietės saugomos remiantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676). Žuvininko apsaugai įsteigtos 2 saugomos teritorijos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635). Šiose teritorijose žuvininko veisimosi buveinės saugomos vadovaujantis Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171). Rūšis įrašyta į Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurios peri Lietuvoje ir kurioms išsaugoti reikia steigti paukščių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 159 (Žin., 2002, Nr. 40-1513; 2006, Nr. 42-1531). Rūšis saugoma ir tarptautiniu lygiu. Žuvininkas įrašytas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p.7) (toliau – Paukščių direktyva) I priedą, taip pat – į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91-2126) II priedą, Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (Žin., 2001, Nr. 50-1742) II priedą. II. žUVININKO, jo populiacijos būklės ir buveinės įvertinimas Radaviečių apsaugos būklė 8. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, įsteigtos perinčių žuvininkų apsaugai, yra Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas. Apsaugos priemonių spragų yra tiek saugomose teritorijose, tiek už jų ribų esančiose radavietėse. Radaviečių apsaugos spragos sietinos su dviem priežastimis. Pirmoji – teisinė bazė ir jos įgyvendinimas. Teisės aktuose nenumatyta įrengti žuvininko lizdaviečių prieigose (aktualu lizdavietėse, esančiose ežerų pakrantėse) įspėjamųjų ženklų, kurie informuotų miško lankytojus dėl neleistinos veiklos lizdavietėse ir numatomos atsakomybės už tai. Būtina sustiprinti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų reidus balandžio – liepos mėnesiais prie lizdaviečių, esančių ežerų pakrantėse, kur įsirengiamos savavališkos stovyklavietės ar žvejybos vietos. Teisės aktuose neįteisinta tvarka, pagal kurią būtų galima panaikinti arba pratęsti žuvininko lizdo apsaugą. Dėl to yra prielaidos miško kirtimu suinteresuotiems asmenims nesaugoti lizdų ir vienašališkai panaikinti jų apsaugą. Antroji priežastis – žinių apie rūšį stoka. Trūksta informacijos apie aktualias lizdaviečių vietas ir dabartinius ekologinius rūšies poreikius, nes intensyviausi žuvininko buveinių tyrimai atlikti iki 1992 metų, kai miškų ūkinė veikla, rekreacijos intensyvumas buvo daug mažesnis nei dabar. Žuvininko populiacijos būklė priklauso ne tik nuo lizdaviečių apsaugos būklės, bet ir nuo mitybos buveinių kokybės. Mitybos buveinių kokybė priklauso nuo įvairių, dažnai tarpusavyje susijusių veiksnių, tokių kaip cheminė tarša, plotų ar būdingos struktūros pasikeitimai, grobio gausumo, grobio rūšinės įvairovės pokyčiai. Jūrinio erelio plitimas, kiti paukščiai (kranklys, vištvanagis, didysis apuokas) gali turėti neigiamą poveikį tiek pavienėms žuvininko poroms, tiek didelei populiacijos daliai, tačiau nėra metodiškai rinktų duomenų, leidžiančių tai įvertinti. Populiacijos dydis ir pasiskirstymas 9. Lietuvos teritorija užima 0,2 proc. žuvininko pasaulinio arealo. Didžiausia perinčių erelių koncentracija yra šalies rytuose, pietryčiuose, pietuose. Aukštaitijos nacionaliniame ir Labanoro regioniniame parkuose peri ~ 36 proc. šalies populiacijos. 2–3 porų grupė žinoma Zarasų rajone, Pažemio miške. Likusioje regiono dalyje žuvininkas paplitęs plačiai, nesudaro didelių koncentracijos vietų, peri pavienės poros miškų masyvuose ar izoliuotose pelkėse. Ilgalaikės rūšies išlikimo galimybės susijusios su tinkama visų lizdaviečių apsauga, plačiai regione išvystytu biotechninių priemonių (dirbtinių lizdų) tinklu, rekreacijos reguliavimu lizdavietėse, esančiose ežerų pakrantėse, vandens telkinių kokybe ir grobio gausumu, mažu individų mirtingumu dėl infrastruktūros. Rūšies pasiskirstymo pobūdis, t. y. populiacijos koncentracija Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvoje, rūšies išlikimo požiūriu gali būti neigiamas veiksnys. Nepalankūs rūšies išlikimui socialiniai ir ekonominiai, gamtiniai procesai (pvz., tarprūšinio konkurento jūrinio erelio plitimas, kiti plėšrūnai) gali per trumpą laiką paveikti koncentruotai paplitusią populiaciją. Tačiau agreguoto paplitimo pobūdis yra palankus vykdant konkrečias apsaugos priemones. Vykdant reguliarią stebėseną ir laiku identifikavus grėsmes rūšiai paplitimo regione, galima priimti reikiamus sprendimus ir numatyti priemones, kurias realu įgyvendinti per trumpą laiką taip teigiamai paveikiant didelę populiacijos dalį. Parenkant teritorijas, kuriose pirmiausia turi būti vykdomi buveinių tvarkymo, atkūrimo ir kiti panašus projektai, būtina atsižvelgti į žinomų lizdaviečių būklę arba įvertinti vietas, į kurias labiausiai tikėtinas populiacijos plitimas įgyvendinant apsaugos priemones. Rekomenduojama orientuotis į saugomas teritorijas (Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniai parkai, Labanoro, Sartų, Gražutės, Asvejos regininiai parkai, Čepkelių rezervatas) ir ūkinius miškus, kuriose yra ar buvo žinomos žuvininko lizdavietės. Grėsmės ir ribojantys veiksniai 10. Grėsmės, svarba, aprašymas ir reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 3 lentelėje. 1 lentelė. Grėsmių žuvininkui apibendrinimas. Grėsmė Svarba* Aprašymas Trikdymas lizdavietėse Kritinė Rekreacija vandens telkinių pakrantėse, savavališkų stovyklaviečių įrengimas yra žalingas tiek lizdaviečių užimtumo, tiek veisimosi sėkmingumo požiūriu. Paukščiai trikdomi ir lizdavietės apleidžiamos nuolatinėse nelegalių stovyklaviečių vietose prie žuvininko lizdaviečių. Pabaidžius paukščius nuo lizdų su dėtimis ar vadomis, jos gali žūti dėl neigiamo aplinkos poveikio, plėšrūnų (pvz., kranklių). Nepatyrę paukščių stebėtojai, gamtos fotografai ar kiti asmenys, besilankantys prie žuvininko lizdų, taip pat gali išbaidyti ten perinčius paukščius. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su eismą, rekreacinę veiklą ribojančių priemonių veisimosi vietose balandžio – liepos mėnesiais įgyvendinimu. Besikeičianti miško būklė Kritinė Grėsmė kyla dėl antropogeninių ir natūralių veiksnių. Kertant brandžius medynus mažėja galimybė paukščiams pasirinkti tinkamus lizdui sukrauti medžius. Žuvininkui krauti lizdus labiausiai tinka arti ir gamtinę brandą pasiekę medžiai, kurių lajų viršūnės suplokštėję, pradėję džiūti. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su plačiu biotechninių priemonių taikymu esamose, degradavusiose, potencialiose buveinėse ir įvairaus amžiaus medynų formavimu tarpinių ir pagrindinių kirtimų metu paliekant brandžių ir pribręstančių viršaujančių medynų medžius. Mokslinių tyrimų trūkumas Vidutinė Šiuo metu labiausiai trūksta mokslinių žinių apie: 1) mitybos vietas, jų būklę, pokyčius; 2) įvairių cheminių junginių, gaunamų su maistu, poveikį individų veisimosi sėkmingumui ir mirtingumui; 3) ekologinius poreikius lizdavietėms, lizdų užimtumo ilgumą, jų kaitos dažnumą. Neįmanoma priimti būtinų apsaugos sprendimų saugomose ir nesaugomose teritorijose nenustačius mitybos vietų, jų erdvinio pasiskirstymo apie lizdavietes, kokybės pokyčių (pvz., vandens kokybės, grobio gausos ir įvairovės), infrastruktūros ir jos plėtros poveikio žuvininko populiacijos būklei, lizdų užimtumo ilgumo ir kaitos dažnumo. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su tiksliniais tyrimais naudojant pažangius mokslinius metodus ir reprezentatyvią imtį. Neapibrėžtumas teisės aktuose dėl žuvininko lizdaviečių apsaugos Vidutinė Teisės aktuose nenumatyta įrengti žuvininkų lizdaviečių prieigose įspėjamųjų ženklų, kurie informuotų miško lankytojus dėl neleistinos veiklos lizdavietėse ir numatomos atsakomybės už tai. Nėra įteisintos tvarkos, nustatančios žuvininko lizdo apsaugos panaikinimo, pratęsimo aplinkybes, kas sudaro prielaidas nesaugoti lizdų. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su įteisinimu trūkstamų apsaugos priemonių, kurios nustatomos remiantis atliktų tikslinių tyrimų rezultatais. Informacijos apie lizdavietes trūkumas Vidutinė Šalyje nevykdomas nuolatinis rūšies lizdaviečių monitoringas, todėl žuvininkui įsikūrus naujose lizdavietėse, jos gali būti sunaikinamos miško ūkinės veiklos metu. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės, susijusios su žinomų lizdaviečių stebėsena, naujų lizdų paieška žinomose lizdavietėse sunykus žinomiems lizdams. Infrastruktūra (keliai, elektros linijos, vėjo jėgainės) Nežinoma Stambių paukščių (suaugusių, lizdus palikusių jauniklių) kiekis lokaliose įvairių rūšių populiacijose limituojamas dėl susidūrimo su transporto priemonėmis ar dėl žuvimo susidūrus su vėjo jėgainėmis, elektros perdavimo linijomis ar kitais objektais. Duomenų apie infrastruktūros objektų poveikį žuvininko mirtingumui nėra. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės visų pirma susijusios su tiksliniais tyrimais naudojant pažangius mokslinius metodus, reprezentatyvią imtį. Nustačius poveikio dydį reikėtų priimti atitinkamus apsaugos sprendimus. Tarprūšiniai konkurentai Nežinoma/ didelė Jūrinis erelis minta panašiu grobiu, jį gaudo vandens telkiniuose, peri panašiose lizdavietėse kaip ir žuvininkas. Jūriniai ereliai registruoti įsikūrę žuvininko lizdavietėse. Kiti paukščiai (kranklys, vištvanagis, didysis apuokas) taip pat gali limituoti žuvininko populiaciją. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės pirmiausia susijusios su jūrinio erelio ir kitų paukščių daromo poveikio nustatymu žuvininko medžioklės efektyvumui, lizdaviečių kaitai ir veisimosi sėkmingumui. Brakonieriavimas (tiesioginis, netiesioginis) Nežinoma Tiesioginis. Suaugę paukščiai ir lizdus palikę jaunikliai nušaunami siekiant iš jų pasigaminti iškamšas. Netiesioginis. Suaugę paukščiai ir lizdus palikę jaunikliai įsipainioja į brakonierių ir legalių žvejų pastatytus tinklus žuvims gaudyti. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės pirmiausia susijusios su grėsmės dydžio nustatymu. * – Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai: Kritinė grėsmė – populiacijos išnykimas per ateinančius 20 ar mažiau metų. Didelė grėsmė – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20 proc. per ateinančius 20 ar mažiau metų. Vidutinė grėsmė – populiacijos sumažėjimas mažiau nei 20 proc. per ateinančius 20 ar mažiau metų didelėje paplitimo dalyje. Maža grėsmė – veiksniai, veikiantys paukščius lokaliai ir (
  3. ar)nereguliariai. Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas. Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai 11. Žuvininko inventorizacijos ir moksliniai tyrimai apibendrinti 2 lentelėje. Daugiausia duomenų sukaupta apie žuvininko paplitimą, gausą, veisimosi sėkmingumą, ekologinius poreikius perėjimo buveinėms ir lizdinę elgseną. Šie tyrimai vykdyti naudojant tinkamus metodus, didelę, populiaciją gerai reprezentuojančią imtį, tačiau vykdyti maždaug prieš 2 dešimtmečius. Keičiantis kraštovaizdžio naudojimo intensyvumui ir specifikai, gali kisti ir rūšies ekologiniai poreikiai, veisimosi sėkmingumas, suaugusių paukščių mirtingumas, galiausiai populiacijos paplitimas, gausa, būklė ir tarprūšiniai ryšiai bendrijose. Todėl būtini šiuolaikiniai tyrimai, reprezentuojantys dabartinius rūšies poreikius ir populiacijos būklę (gausą, veisimosi sėkmingumą ir t. t.). Visai netyrinėtas mitybinių buveinių dydis, erdvinis išsidėstymas, su maistu gaunamų cheminių junginių poveikis individų veisimosi sėkmingumui ir mirtingumui. Nėra atliktų tikslinių tyrimų apie lizdų kaitos dažnumą, kas leistų įvertinti žinomų lizdų apsaugos trukmę, apsaugos panaikinimo aplinkybes. Tokie tyrimai būtini siekiant tinkamai saugoti lizdavietes, o joms sunykus, panaikinti apsaugą taip sumažinant gamtosaugos ir naudojimo konfliktą. Nebuvo tyrimų, skirtų nustatyti infrastruktūros objektų reikšmę suaugusių ir jaunų individų mirtingumui, infrastruktūros plėtros poveikį buveinių užėmimui, apleidimui. Nebuvo vykdyta tyrimų, kurie leistų įvertinti žuvininko ir kitų paukščių rūšių konkurencinius ryšius mitybos ir perėjimo vietose. 2 lentelė. Žuvininko inventorizacijos ir moksliniai tyrimai, teritorijos, naudoti metodai, publikacijos, kuriose pateikiami pagrindiniai rezultatai. Data, trukmė Tyrinėta teritorija Naudotos metodikos, pagrindinės publikacijos 1967–1979 Lietuva Empiriniai žuvininko stebėjimai Šablevičius B. 2001. The past and present status of the Osprey Pandion haliaetus in Lithuania. Vogelwelt 122: 219-221 Drobelis E. 2004. Lietuvos miškų paukščiai. Vilnius: Spauda 1975–1998 Lietuva Lizdų paieškos ir tikrinimo metodas. Žuvininko paplitimo, gausumo, veisimosi sėkmingumo, mitybos, lizdaviečių tyrimai. Šablevičius B. 1991. Žuvininkų veisimosi sėkmė Lietuvoje 1989–1990 m. (rusų k.). Acta Ornithologica Lituanica 4: 144-149. Šablevičius B. 1993. Breeding success of an Osprey (Pandion haliaetus L.) pair over a 16-year period (1975–1990). Acta Ornithologica Lituanica 7-8: 101–103. Šablevičius B. 1994. Erelis žuvininkas – 89. Ciconia 1-2: 92–93. Šablevičius B. 2001. The past and present status of the Osprey Pandion haliaetus in Lithuania. Vogelwelt 122: 219–221 Drobelis E. 2004. Lietuvos miškų paukščiai. Vilnius: Spauda 1995–2000 Lietuva Perinčių paukščių atlaso metodas. Žuvininko paplitimo tyrimas. Kurlavičius P. (red.) 2006. Lietuvos perinčių paukščių atlasas. Kaunas: Lututė. 2006 ir 2009 Labanoro regioninis parkas, Aukštaitijos nacionalinis parkas Žuvininko vietos populiacijų gausos nustatymas lizdų paieškos metodu. Pagrindiniai darbų rezultatai pateikti Europos Bendrijos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, būklės įvertinimo 2006 ir 2009 metų atskaitose. Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas 12. Nėra įgyvendintų žuvininko apsaugai skirtų tvarkymo planų. Saugomų teritorijų darbuotojų, orntitologų iniciatyva Aukštaitijos nacionalinime parke, Labanoro regioniniame parke, Čepkelių rezervate ir nesaugomuose šalies miškuose buvo daromi dirbtiniai lizdai rūšies perėjimo buveinėse. III. Apsaugos plano tikslai, uždaviniai ir priemonės Tikslas – išsaugoti gyvybingą žuvininko populiaciją Uždaviniai Priemonės 1. Pagausinti perėjimui tinkamų vietų skaičių 1.1. įrengti dirbtinius lizdus medynuose, atitinkančiuose rūšies ekologinius poreikius; 1.2. palikti natūraliems žuvininko lizdams krauti tinkamų medžių tarpinių ir pagrindinių kirtimų metu. 2. Pagerinti lizdaviečių apsaugą 2.1. vykdyti naujų užimtų lizdaviečių paiešką (prioritetas 2-jose „Natura 2000“ ir kitose saugomose teritorijose Rytų, Pietų ir Pietryčių Lietuvoje); 2.2. patikrinti miškotvarkos duomenis apie žuvininko lizdavietes naudojant aprobuotą stebėsenos metodiką; 2.3. įtraukti užimtas, perspektyvias lizdavietes į saugomų rūšių informacinę sistemą; 2.4. vykdyti reguliarią lizdaviečių apsaugos būklės kontrolę; 2.5. atlikti mokslinius tyrimus, siekiant nustatyti lizdų užimtumo trukmę ir lizdų kaitos dažnumą. 3. Skatinti netrikdomą aplinką veisimosi ir mitybos vietose 3.1. mažinti žmonių lankymąsi lizdų aplinkoje jautriausiu žuvininko veisimosi laikotarpiu (balandžio – liepos mėn.). 4. Šviesti miško naudotojus, savininkus ir visuomenę 4.1. paruošti ir išplatinti mokomąją informacią apie rūšį miškininkams, privataus miško savininkams, studentams, moksleiviams; 4.2. sukurti ir paskelbti interneto erdvėje aktualią informaciją apie rūšį, prižiūrėti ir platinti nuorodą interneto, televizijos ir radijo eteryje, spaudoje. 5. Įvertinti tarprūšinių konkurentų ir plėšrūnų daromo neigiamo poveikio reikšmingumą žuvininko populiacijai 5.1. nustatyti jūrinio erelio, kranklio, didžiojo apuoko, vištvanagio daromą poveikį žuvininko lizdų užėmimui, veisimosi sėkmingumui, maitinimosi efektyvumui, mitybos vietose taikant tiesioginius stebėsenos ir distancinius tyrimų metodus. 6. Įvertinti mitybos buveines ir grėsmes jų būklei 6.1. nustatyti mitybos vietas, jų erdvinį pasiskirstymą ir kokybę telemetrijos ir tiesioginių stebėjimų būdu; 6.2. nustatyti chromotografijos būdu švino ir įvairių cheminių junginių, gaunamų su maistu, poveikį veisimosi sėkmingumui ir individų mirtingumui; 6.3. nustatyti mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančius veiksnius. 7. Įvertinti infrastruktūros, urbanizacijos, jos plėtros ir antropogeninės veiklos neigiamą poveikį rūšiai 7.1. nustatyti kelių, elektros linijų, vėjo jėgainių, verslinės ir brakonieriškos žūklės ir medžioklės, užstatytų teritorijų poveikį suaugusių ir jaunų individų mirtingumui. 8. Stebėti populiacijos būklę 8.1. sukurti ir vykdyti esminius populiacijos būklės parametrus (t. y. gausumą, veisimosi sėkmingumą ir produktyvumą) fiksuojančią stebėsenos sistemą Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvoje. _________________ Žuvininko (Pandion haliaetus) apsaugos plano 3 priedas BALČIŲ MIŠKO ŽUVININKO (Pandion haliaetus) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Utenos apskritis, Utenos rajono savivaldybė Rengėjai: dr. Rimgaudas Treinys dr. Jurgita Sorokaitė dr. Gediminas Brazaitis 2011 m. I. teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas 1. Veiksmų planas parengtas Utenos apskrities, Utenos rajono savivaldybės, Tauragnų seniūnijos Balčių miško teritorijai. Šioje teritorijoje žuvininko perėjimas yra žinomas nuo ~ 2002 metų. Artimiausias Minčios kaimas – už 2 km į pietryčius. Bendras plotas – 85,09 ha. Teritorija patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto zoną Minčiagirės botaninį – zoologinį draustinį, kurio ribų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416 „Dėl Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos“ (Žin., 1997, Nr. 38-942). Teritorija patenka į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Teritorija taip pat patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko vakarinę dalį (LTIGNB003), kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635). Šiaurėje aprašomos teritorijos riba sutampa su Minčiagirės botaninio – zoologinio draustinio, Aukštaitijos nacionalinio parko ir abiejų „Natura 2000“ teritorijų ribomis. Visa teritorija yra valstybei nuosavybės teise priklausanti miško paskirties žemė, joje esantys miškai priskirti II miškų grupės, t. y. specialiosios paskirties miškų, A pogrupiui – ekosistemų apsaugos miškams, kurie tvarkomi kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). 2. Lizdas buvo sukrautas sausos eglės viršūnėje prie Minčios upelio. Lauko darbų metu 2010 metais nustatyta, kad lizdo nebelikę. Lizdavietė praktiškai sunykusi: lizdo medis išgriuvęs, medynas išdžiūvęs. Tinkamų natūraliems lizdams krauti medžių lauko darbų metu nerasta. Teritorija pelkėta, todėl trikdymo grėsmės ilgalaikiam žuvininko veisimuisi nėra. Šioje buveinėje tinkamų lizdo medžių stoka yra esminis buveinės ilgalaikės kokybės trūkumas. II. veiksmų plano tikslas ir uždaviniai 3. Veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią žuvininko apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos žuvininko poros perėjimui Balčių miške, VĮ Ignalinos miškų urėdijos Minčiagirės girininkijos 315 ir 316 kvartale. 4. Veiksmų plano uždaviniai: 4.1. biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių; 4.2. skatinti buveinės geros kokybės palaikymą. III. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas 5. Veiksmų plano tikslui pasiekti parengtas veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių 1.1. parinkti tinkamas vietas trijų dirbtinių lizdų įrengimui vienai žuvininko porai Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 3.765,08 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.2. suderinti su miško valdytojais apsaugos priemones apie numatomas dirbtinių lizdų žuvininkui vietas Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 2.731,53 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.3. įrengti tris dirbtinius lizdus žuvininkui Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 16.466,17 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Skatinti buveinės geros kokybės palaikymą 2.1. vykdyti trijų dirbtinių lizdų žuvininkui stebėseną Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 3.084,51 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. parengti rekomendacijas apie ilgalaikį palankios buveinės apsaugos būklės išlaikymą Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 1 3.441,17 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. veiksmų plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia ataskaitą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniai 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos žuvininko poros perėjimui Balčių miške, VĮ Ignalinos miškų urėdijos Minčiagirės girininkijos 315 ir 316 kvartale, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. veiksmų plano tikslinimas ir stebėsena 8. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos viešuosius pirkimus laimėjusi organizacija teikia ataskaitą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį išanalizavęs viešuosius pirkimus laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (
  4. ar)naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija teikia plano peržiūros ataskaitą Aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano patikslinimo. _________________ Žuvininko (Pandion haliaetus) apsaugos plano 2 priedas KIAULIAVERSMIO MIŠKO ŽUVININKO (Pandion haliaetus) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Vilniaus apskritis, Švenčionių rajono savivaldybė Rengėjai: dr. Rimgaudas Treinys dr. Jurgita Sorokaitė dr. Gediminas Brazaitis 2011 m. I. teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas 1. Veiksmų planas parengtas Vilniaus apskrities, Švenčionių rajono savivaldybės, Labanoro seniūnijos Kiauliaversmio miško teritorijai. Šioje teritorijoje žuvininko perėjimas yra žinomas nuo apytiksliai 2005 metų. Artimiausias Paminėlės kaimas – už 1,2 km į šiaurę. Bendras plotas – 83,99 ha. Dalis teritorijos patenka į Labanoro regioninio parko konservacinio prioriteto zoną Kanio raisto botaninį – zoologinį draustinį, kurio ribų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu N. 1530 „Dėl Labanoro regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 96-4193). Teritorija patenka į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Teritorija taip pat patenka į Labanoro girią (LTSVEB002), kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635). Visa teritorija yra valstybei nuosavybės teise priklausanti miško paskirties žemė, joje esantys miškai priskirti II ir IV miškų grupei, t. y. ekosistemų apsaugos ir ūkiniams miškams, kurie tvarkomi kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). Dalis teritorijos saugoma kaip žuvininko lizdo apsaugos zona remiantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676). 200 m spinduliu aplink žuvininko lizdavietes draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. 2. Lizdas yra brandžioje pušyje, tačiau lizdo pagrindas yra labai nestabilus. Dėl to kiekvienais metais daug lizdo medžiagos išbyra, ir 2011 metais visas lizdas buvo išbyrėjęs. Didžiausia grėsmė šiai buveinei ir žuvininko veisimosi sėkmingumui – trikdymas dėl žmonių lankymosi lizdavietėje. Tai viena iš labiausiai pažeidžiamų žuvininko buveinių Labanoro regioniniame parke trikdymo požiūriu. Lizdas yra prie kvartalinės linijos, kuri jungiasi su rajoninės reikšmės žvyro dangos keliu. Kvartalinė linija kerta sausus pušynų medynus, todėl šia kvartaline įvairiu intensyvumu važinėja medžiotojai, poilsiautojai, miško lankytojai. Trikdymas ir nestabilus lizdo pagrindas yra esminės kliūtys ilgalaikiam rūšies perėjimui teritorijoje. II. veiksmų plano tikslas ir uždaviniai 3. Veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią žuvininko apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos žuvininko poros perėjimui Kiauliaversmio miške, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Labanoro girininkijos 175, 189, 190 ir 191 kvartale. 4. Veiksmų plano uždaviniai: 4.1. biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių; 4.2. skatinti buveinės geros kokybės palaikymą; 4.3. užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką. III. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas 5. Veiksmų plano tikslui pasiekti parengtas veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių 1.1. parinkti tinkamas vietas trijų dirbtinių lizdų įrengimui vienai žuvininko porai Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 3.765,08 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.2. suderinti su miško valdytojais apsaugos priemones apie numatomas dirbtinių lizdų žuvininkui vietas Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 2.731,53 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.3. įrengti tris dirbtinius lizdus žuvininkui Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 16.466,17 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Skatinti buveinės geros kokybės palaikymą 2.1. vykdyti trijų dirbtinių lizdų žuvininkui stebėseną Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 3.084,51 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. parengti rekomendacijas apie ilgalaikį palankios buveinės apsaugos būklės išlaikymą Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 3.441,17 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 3. Užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką 3.1. įrengti šešias rakinamas kelio užtvaras ir septynis įspėjamuosius ženklus Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 2 22.618,75 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. veiksmų plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia ataskaitą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniai 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos žuvininko poros perėjimui Kiauliaversmio miške, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Labanoro girininkijos 175, 189, 190 ir 191 kvartale įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. veiksmų plano tikslinimas ir stebėsena 8. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos viešuosius pirkimus laimėjusi organizacija teikia ataskaitą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį išanalizavęs viešuosius pirkimus laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (
  5. ar)naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija teikia plano peržiūros ataskaitą Aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano patikslinimo. _________________ Žuvininko (Pandion haliaetus) apsaugos plano 1 priedas LAKAJŲ MIŠKO ŽUVININKO (Pandion haliaetus) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Utenos apskritis, Molėtų rajono savivaldybė Rengėjai: dr. Rimgaudas Treinys dr. Jurgita Sorokaitė dr. Gediminas Brazaitis 2011 m. I. teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas 1. Veiksmų planas parengtas Utenos apskrities, Molėtų rajono savivaldybės, Inturkės seniūnijos Lakajų miško teritorijai. Šioje teritorijoje žuvininko perėjimas yra žinomas nuo apytiksliai 1979 metų. Artimiausias Kertuojos kaimas – už 1,5 km į pietryčius. Bendras plotas – 31,83 ha. Visa teritorija patenka į Labanoro regioninio parko konservacinio prioriteto zoną Lakajų kraštovaizdžio draustinį, kurio ribų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1530 „Dėl Labanoro regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 96-4193). Teritorija patenka į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Teritorija taip pat patenka į Labanoro girią (LTSVEB002), kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635). Visa teritorija yra valstybei nuosavybės teise priklausanti miško paskirties žemė, joje esantys miškai priskirti II miškų grupei, t. y. ekosistemų apsaugos miškams, kurie tvarkomi kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). Dalis teritorijos saugoma kaip žuvininko lizdo apsaugos zona remiantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676). 200 m spinduliu aplink žuvininko lizdavietes draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. 2. Lizdas yra brandžioje pušyje prie pat vandens. Medžio būklė tikrinimo metu registruota kaip gera, tačiau pušis jau brandi. Didžiausia grėsmė šiai buveinei ir žuvininko veisimosi sėkmingumui – trikdymas dėl rekreacijos. Tai viena aktualiausių žuvininko buveinių Labanoro regioniniame parke apsaugos požiūriu. Prie lizdo pakrantėje įrengta nelegali stovyklavietė (tai nėra rekreacijos zona pagal Labanoro regioninio parko funkcinį zonavimą). Joje vasaros sezono metu nuolat poilsiauja žmonės. Jie atvyksta grunto keliu arba išsilaipina iš valčių atplaukę ežeru. Todėl trikdymas dėl rekreacijos yra esminės kliūtis ilgalaikiam rūšies perėjimui teritorijoje. II. veiksmų plano tikslas ir uždaviniai 3. Veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią žuvininko apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos žuvininko poros perėjimui Lakajų miške, VĮ Utenos miškų urėdijos Rudesos girininkijos 69 kvartale. 4. Veiksmų plano uždaviniai: 4.1. biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių; 4.2. skatinti buveinės geros kokybės palaikymą; 4.3. užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką. III. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas 5. Veiksmų plano tikslui pasiekti parengtas veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių 1.1. parinkti tinkamas vietas dviejų dirbtinių lizdų įrengimui vienai žuvininko porai Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 3.045,70 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.2. suderinti su miško valdytojais apsaugos priemones apie numatomas dirbtinių lizdų žuvininkui vietas Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 2.356,67 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.3. įrengti du dirbtinius lizdus žuvininkui Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 12.439,63 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Skatinti buveinės geros kokybės palaikymą 2.1. vykdyti dviejų dirbtinių lizdų žuvininkui stebėseną Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 2.740,00 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. parengti rekomendacijas apie ilgalaikį palankios buveinės apsaugos būklės išlaikymą Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 3.249,50 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 3. Užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką 3.1. įrengti penkias rakinamas kelio užtvaras ir aštuoniolika įspėjamųjų ženklų Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 24.961,12 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. veiksmų plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia ataskaitą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniai 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos žuvininko poros perėjimui Lakajų miške, VĮ Utenos miškų urėdijos Rudesos girininkijos 69 kvartale, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. veiksmų plano tikslinimas ir stebėsena 8. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos viešuosius pirkimus laimėjusi organizacija teikia ataskaitą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį išanalizavęs viešuosius pirkimus laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (
  6. ar)naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija teikia plano peržiūros ataskaitą Aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano patikslinimo. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.