DĖL IŠIEŠKOJIMŲ VALSTYBĖS NAUDAI PERTVARKYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL IŠIEŠKOJIMŲ VALSTYBĖS NAUDAI PERTVARKYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO 2012 m. sausio 18 d. Nr. 104 Vilnius Įgyvendindama Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ketvirtos dalies 108 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Patvirtinti Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo koncepciją (pridedama).
- Pavesti Finansų ministerijai kartu su Teisingumo ministerija sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo koncepcijos įgyvendinimo priemonių planui parengti ir ištekliams, kurių reikia šioms priemonėms įgyvendinti, įvertinti. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS TEISINGUMO MINISTRAS REMIGIJUS ŠIMAŠIUS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 104 IŠIEŠKOJIMŲ VALSTYBĖS NAUDAI PERTVARKYMO KONCEPCIJA I. PERTVARKYMO TIKSLAS
- Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo tikslas – supaprastinti ir atpiginti išieškojimus valstybės naudai, užtikrinti, kad išieškojimus valstybės naudai vykdytų vienas administratorius, automatizuoti išieškojimo procesus ir skatinti prievolių vykdymą laiku. II. Esama padėtis
- Šiuo metu sprendimus dėl išieškojimo valstybės naudai priima ir antstoliams vykdyti teikia daugiau kaip 60 įvairių valstybės institucijų: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Valstybinio socialinio draudimo fondas (toliau – „Sodra“), muitinė, kitos institucijos ir pareigūnai, skiriantys baudas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) ir atitinkamų įstatymų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856), Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317) ir kitų įstatymų) nustatyta tvarka.
- Šiuo metu tik Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir muitinė įstatymų nustatyta tvarka pačios išieško mokestines nepriemokas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir socialinio draudimo biudžetui, įsiskolinimą padengdamos iš skolininkui grąžintinos mokesčių permokos, o jeigu tokios permokos nėra, – išieškodamos iš skolininko banko sąskaitose turimų lėšų. Jeigu įsiskolinimo išieškoti šiais būdais nepavyksta, išieškojimo vykdymas perduodamas antstoliams.
- Didžioji dalis sprendimų dėl išieškojimo valstybės naudai (Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir atitinkamų įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos, taip pat mokestinės nepriemokos, kurios nebuvo išieškotos šios koncepcijos 2 punkte nurodyta tvarka) vykdoma sprendimus priėmusioms institucijoms išieškojimą perduodant vykdyti antstoliams. Vadovaudamosi Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir kitais įstatymais, pagal kuriuos institucijos skiria baudas, šios institucijos atsako už įsiskolinimų, atsiradusių remiantis jų priimtais sprendimais, išieškojimą, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (Žin., 2002, Nr. 36-1340) (toliau – Civilinio proceso kodeksas) įsiskolinimų valstybei išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri taip pat administruoja ir skolininkų įmokas.
- Civilinio proceso kodekso 610 straipsnyje nustatyta, kad visas vykdymo išlaidas antstoliui apmoka išieškotojas. Vykdymo proceso metu vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko ir išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui. Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Žin., 2005, Nr. 130-4682; 2011, Nr. 137-6495), nustatyta, kad juridiniai asmenys negali būti atleidžiami nuo būtinų vykdymo išlaidų apmokėjimo, jiems šių išlaidų apmokėjimas negali būti ir atidedamas. Išieškojimams valstybės naudai, kurie sudaro apie 60 procentų visų išieškojimų, ši nuostata netaikoma – absoliuti dauguma antstolių su teritorinėmis valstybinėmis mokesčių inspekcijomis yra sudarę sutartis, pagal kurias valstybė atleidžiama nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo, tačiau valstybė apmoka būtinąsias dalies vykdomųjų bylų vykdymo išlaidas (Teisingumo ministerija apmoka vykdomųjų bylų dėl išieškojimo valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus būtinąsias vykdymo išlaidas). 2008 metais Teisingumo ministerijai šiam tikslui skirta 1 239 000 litų, dar 28 718 litų Teisingumo ministerijai grąžino antstoliai, iš skolininkų išieškoję anksčiau Teisingumo ministerijos apmokėtas vykdymo išlaidas. Per 2008 metus Teisingumo ministerija antstoliams apmokėjo 1 267 718 litų vykdymo išlaidų (dėl nepakankamo finansavimo liko 112 609 litų įsiskolinimas). 2009 metais skirta 1 291 000 litų asignavimų, dar 91 593 litus išieškojo ir grąžino antstoliai. Per 2009 metus antstoliams Teisingumo ministerija apmokėjo 1 382 593 litus vykdymo išlaidų, liko 212 486 litų įsiskolinimas. 2010 metais Teisingumo ministerija padengė buvusį įsiskolinimą ir apmokėjo vykdymo išlaidas pagal 2010 metų I ketvirtį gautus prašymus, iš viso – 875 126 litus. Tam buvo panaudoti visi 2010 metų asignavimai (791 818 litų) ir antstolių grąžinti 83 308 litai, tačiau 2010 m. gruodžio 31 d. liko 2 973 341 lito įsiskolinimas antstoliams. Šios vykdymo išlaidos apmokėtos iš 2011 metais skirtų asignavimų. Kadangi 2011 metais buvo numatyta tik 1 639 000 litų asignavimų, lėšų antstoliams apmokėti vykdymo išlaidoms nepakako. 2011 metais antstoliams buvo sumokėta 1 918 800 litų, liko 221 287 litų įsiskolinimas. Įsiskolinimas sumažėjo, nes ne visi antstoliai pateikė dokumentus apmokėjimui.
- 2009 metais antstoliams buvo pateikti vykdyti 230 645 vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo valstybės naudai, iš kurių 162 920 – vykdomieji dokumentai, kuriuose išieškoma suma neviršija 200 litų. Per šį laikotarpį buvo visiškai įvykdyti 79 782 minėtos kategorijos vykdomieji dokumentai (48,7 procento). 2009 metais antstoliams buvo pateikti 68 874 kitų kategorijų vykdomieji dokumentai, šių kategorijų bylų atitinkamai buvo įvykdyta 22 529 (32,7 procento). 2010 metais antstoliams buvo pateikti vykdyti 231 426 vykdomieji dokumentai, iš kurių 158 681 – vykdomieji dokumentai dėl sumų, mažesnių kaip 200 litų, išieškojimo. Per šį laikotarpį buvo visiškai įvykdytas 79 891 minėtos kategorijos vykdomasis dokumentas (50,3 procento). Kitų kategorijų vykdomųjų dokumentų antstoliams 2010 metais buvo pateikta 72 745, šių kategorijų bylų įvykdyta 22 068 (30,3 procento). III. Esamos padėties trūkumai
- Sprendimus dėl išieškojimo priimančios institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje privalo tikrinti, ar asmenys yra apmokėję baudas. Tikrinančios institucijos negali nustatyti, kuri konkreti bauda sumokėta, jeigu skolininkui skirta keletas baudų, todėl dažnai vykdomieji dokumentai antstoliui vykdyti pateikiami neteisėtai. Galimos ir tokios situacijos, kai asmeniui skirtos kelios baudos ir jis vieną baudą skyrusiai institucijai pateikia kitos baudos apmokėjimo dokumentus ir taip išvengia priverstinio baudos išieškojimo.
- Kadangi sprendimus dėl išieškojimų valstybės naudai įgaliotos priimti keliasdešimt institucijų, kurios pačios ir kontroliuoja nubaustų asmenų įmokas, nėra žinomi tikslūs statistiniai duomenys apie valstybei skolingus asmenis, jų įsiskolinimų dydį, geranoriškai sumokėtas sumas ir panašiai, todėl negalima numatyti pajamų, gautinų pagal šiuos sprendimus, įvertinti teisinio reguliavimo, dėl kurio atsiranda įsiskolinimai, poveikio.
- Kaip minėta šios koncepcijos 4 punkte, už antstolių veiksmus vykdant išieškojimus valstybės naudai 2008–2011 metais jiems buvo sumokėta 5 444 237 litai ir dar liko 221 287 litų įsiskolinimas, o antstoliai išieškojo ir grąžino tik 325 718 litų.
- Išieškojimo veiksmų sąnaudos neretai viršija išieškomos skolos dydį, kada išieškomos sumos yra mažos.
- Vykdomieji dokumentai antstoliams pateikiami kartu prisiimant finansinius įsipareigojimus net ir tada, kai iš valstybės valdomų registrų duomenų žinoma, kad skolininkas neturi turto, – taigi lėšos išleidžiamos netikslingai.
- Kadangi valstybė neapmoka daugumos šių bylų vykdymo išlaidų, jeigu išieškoma nesėkmingai, šių bylų išlaidos dengiamos išieškotomis kitų bylų vykdymo išlaidomis, t. y. skolas apmokėję asmenys sumoka ne tik savo vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, bet ir už nesėkmingas skolininkų bylas, taip pat už valstybę. Toks kryžminis subsidijavimas yra ne kas kita, kaip nuo išieškojimo nesislapstantiems fiziniams ir juridiniams asmenims taikomas papildomas socialinis mokestis. Tokia padėtis nesuderinama su Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), įpareigojančia visus išieškotojus ir skolininkus traktuoti vienodai. Tai apsunkina ir šios programos, ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 21 straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinimą – galimybes įtvirtinti tokius vykdymo išlaidų dydžius, kurie atitiktų antstolio ir jo darbuotojų patirtas sąnaudas vykdymo veiksmams atlikti, užtikrintų pagrįstą investicijų grąžą ir galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas. IV. Siūlomas sprendimas
- Visi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo valstybės naudai (taip pat ir dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtų baudų) teikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai. Duomenys apie įsiskolinimus kaupiami steigiamame Skolininkų registre. Svarstytina galimybė Skolininkų registrą steigti Mokesčių apskaitos administravimo sistemos (MAIS) pagrindu.
- Išieškojimų valstybės naudai eiga: 14.
- Elektroninis vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo valstybės naudai persiunčiamas išieškojimą vykdančiam administratoriui. 14.
- Jeigu skolininkas yra deklaravęs pajamas ar pateikęs kitas finansines ataskaitas, šiuose dokumentuose nurodytu elektroninio pašto adresu, pranešimu į banko sąskaitą ar trumpąja tekstine žinute (SMS) skolininkui siunčiamas pranešimas apie skolą ir pradedamą priverstinį išieškojimą. Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija neturi šiame punkte nurodytų skolininko duomenų, skolininkui siunčiamas rašytinis raginimas sumokėti skolą. Svarstytina galimybė nustatyti mažiausią skolos sumą, kurią viršijus būtų pradedamas priverstinis skolos išieškojimas (išieškojimui atlikti reikia tam tikrų materialinių ir laiko sąnaudų, todėl priverstinai būtų išieškomos tik tos skolos, kurias valstybei išieškoti ekonomiškai naudinga, t. y. tik tos, kurias išieškojus gautos pajamos viršytų išieškojimo išlaidas). 14.
- Jeigu skolininkas skolos nesumoka, išieškoma iš asmens turimų lėšų, nesuteikiant prioriteto kitiems išieškojimams, vykdomiems tam pačiam asmeniui (proporcingas visų išieškojimų tenkinimas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą), arba, jeigu jo vardu yra mokesčių permoka arba kitų skolininkui grąžintinų lėšų, atliekama užskaita, arba išieškoma iš turto. 14.
- Jeigu nepavyko išieškoti skolos iš piniginių lėšų arba jų nepakako skolai išieškoti, skolininkui taikomos šios koncepcijos 16 punkte nurodytos geranorišką skolos grąžinimą skatinančios priemonės. 14.
- Priverstinis išieškojimas būtų vykdomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 106 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka – ne ilgiau kaip 5 metus nuo teisės į priverstinį išieškojimą atsiradimo dienos, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš skolininko turto ar lėšų, t. y. pradėjus priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia išieškojimo senaties terminas. 14.
- Išieškant skolą kartu išieškomos sąnaudas atitinkančios priverstinio išieškojimo išlaidos. 14.
- Jeigu skola neišieškoma iš lėšų ir ji viršija nustatytą mažiausią išieškojimo dydį, nustačius, kad skolininkas turi turto, iš kurio skolos išieškoti nedraudžia Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio nuostatos, arba gauna pajamas, iš kurių galima daryti išskaitas Civilinio proceso kodekso 733–739 straipsniuose nustatyta tvarka (darbo užmokestis ir kitos pajamos), visos skolos išieškomos iš skolininko turto ar pajamų vienu vykdomuoju dokumentu.
- Jeigu skola neišieškoma per šios koncepcijos 14.5 punkte nustatytą terminą ir skolininkas neturi turto, skola nurašoma. Skola taip pat gali būti pripažinta beviltiška Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnyje nustatyta tvarka (pavyzdžiui, kai skolininko turtas nelikvidus arba išieškojimo išlaidos didesnės už turto vertę).
- Skolos grąžinimą skatinančios priemonės turi skatinti skolininką geranoriškai sumokėti skolą, tačiau nesukelti jam neproporcingų ir nepagrįstų suvaržymų ar apribojimų: 16.
- Valstybės ir savivaldybių institucijos, teikiančios paslaugas asmenims, prieš suteikdamos tam tikrą paslaugą, gauna pareiškėjo duomenis iš Skolininkų registro ir praneša jam apie turimą skolą ir būtinybę ją sumokėti. Analogišką pareigą turi turėti kontroliuojantys pareigūnai (policijos, muitinės ir kiti). Toks pranešimas prilyginamas raginimo įteikimui, jeigu jo nepavyko įteikti šios koncepcijos 14.2 punkte nustatytais būdais. 16.
- Galimas draudimas atlikti sandorius su privalomai registruojamu turtu – prieš tvirtindamas sandorį, registruodamas turtą ir panašiai, minėtus veiksmus atliekantis asmuo ar institucija privalo patikrinti, ar asmuo neįrašytas į Skolininkų registrą. 16.
- Mirus skolininkui, notaras neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo, kol įpėdiniai nesumoka mirusiojo skolos (išskyrus baudas). Jeigu skola didesnė nei nustatytas mažiausias dydis, paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešama apie tai, kad įpėdiniai priėmė skolininko palikimą ir galimas prievolių perkėlimas. 16.
- Gali būti neišduodami leidimai, licencijos verstis atitinkama veikla ar leidimai įsigyti daiktų, kurie yra leidimų objektai (prieš išduodamos leidimus, licencijas, valstybės institucijos patikrina, ar asmuo neįrašytas į Skolininkų registrą). Pažymėtina, kad asmenys, turintys nedidelių skolų, daugeliu atvejų realių nepatogumų nepatirtų, nes mažos skolos dažniausiai nesumokamos dėl skolininko aplaidumo ar nerūpestingumo, o ne dėl sunkios finansinės padėties, taigi visi gresiantys nepatogumai turėtų skatinti skolininką mokėti skolas. V. Siūlomo sprendimo privalumai
- Kai Valstybinė mokesčių inspekcija disponuos informacija apie skolininkų įvykdytas prievoles, nebus neteisėtai pradedami priverstinio vykdymo veiksmai.
- Įsteigus Skolininkų registrą, bus žinomi tikslūs statistiniai duomenys apie tai, kiek valstybė turi skolininkų, kokia kiekvieno jų skola ir bendra visų skolininkų skola valstybei.
- Galima nustatyti sumokėtų lėšų skirstymo tvarką, kai skolininkas skolingas pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Kadangi įmokas ir vykdomųjų dokumentų pateikimą antstoliams kontroliuos pati Valstybinė mokesčių inspekcija, galima nustatyti tokią tvarką, kad, skolininkui sumokėjus vieną iš jam paskirtų baudų, įmoka būtų įskaitoma, pavyzdžiui, anksčiausiai paskirtai baudai ar mažiausiai skolai apmokėti. Pastaruoju atveju sumažėtų neįvykdytų vykdomųjų dokumentų dėl mažų sumų išieškojimo.
- Galimos skolų užskaitos su Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkui grąžintinomis mokesčių permokomis (kitomis iš biudžeto grąžintinomis lėšomis).
- Vykdant išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nebus situacijų, kai dėl mažos sumos išieškojimo valstybė patirs dideles vykdymo išlaidas, kurios, įvertinus išieškojimo veiksmingumą, bus didesnės nei išieškojus skolas gautos pajamos.
- Dėl mažos skolos iš skolininko nebus išieškomos kelis ar keliolika kartų už skolą didesnės vykdymo išlaidos.
- Bus taupomos biudžeto lėšos, nes, neišieškojus skolos iš piniginių lėšų, išieškojimo iš turto ir pajamų procesas bus pradedamas tik tada, kai skolininkas turi turto arba gauna pajamas, iš kurių galima daryti išskaitas Civilinio proceso kodekso 733–739 straipsniuose nustatyta tvarka (darbo užmokestis ir kitos pajamos), t. y. yra reali galimybė išieškoti skolą ar jos dalį.
- Galima veiksmingai taikyti poveikio priemones, skatinančias skolininką geranoriškai vykdyti prievoles valstybei.
- Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybine mokesčių inspekcija šiuo metu vykdo projektą „Elektroninių paslaugų informacinės sistemos, skirtos ne ginčo tvarka paskirtų baudų fiziniams ir juridiniams asmenims administravimui, sukūrimas“. Be kitų tikslų, šiame projekte numatoma pakeisti teisės aktus ir modernizuoti informacines sistemas – suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai teisę administruoti prievoles, kylančias iš administracinių baudų, ir išieškoti paskirtas administracines baudas iš lėšų, esančių bankų sąskaitose. Sėkmingai įvykdytas projektas – pirmas žingsnis įgyvendinant šios koncepcijos tikslus ir uždavinius. VI. GALIMOS NEIGIAMOS PASEKMĖS
- Sumažėjus išieškojimų sąnaudoms, gali sumažėti ir antstolių pajamos.
- Vykdant išieškojimą iš lėšų bankų sąskaitose, labai sumažėtų skolininkų mokėtinos vykdymo išlaidos, todėl skolininkai, turintys lėšų bankų sąskaitose, gali būti nesuinteresuoti mokėti prievoles laiku. Atsvara šiai neigiamai pasekmei turėtų būti galimybė būti įrašytam į Skolininkų registrą – jame esantiems asmenims bus taikomos skolos grąžinimą skatinančios priemonės. _________________