LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS NARIŲ ATSTOVŲ SUVAŽIAVIMAS REZOLIUCIJA DĖL VIETOS SAVIVALDOS PADĖTIES LIETUVOJE 2011 m

LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS NARIŲ ATSTOVŲ SUVAŽIAVIMAS REZOLIUCIJA DĖL VIETOS SAVIVALDOS PADĖTIES LIETUVOJE 2011 m. gegužės 24 d. Vilnius Lietuvos savivaldybių asociacijos XVII-ojo suvažiavimo delegatai, siekdami stiprinti vietos valdžios savarankiškumą ir galimybes vykdyti įsipareigojimus savo piliečiams, reiškia gilų susirūpinimą dėl pastaruoju metu Lietuvoje stiprėjančių centralizacijos tendencijų ir bandymų mažinti savivaldos galias. Lietuvos savivaldybės yra pasiruošusios prisiimti kur kas didesnę atsakomybę priartinant valdžią prie gyventojų, tačiau centrinės valdžios institucijos, pažeisdamos į Europos Sąjungoje įtvirtintą subsidiarumo principą bei tarptautinius teisės aktus, riboja savivaldybių teises priimti svarbius sprendimus. Suvažiavimo delegatai pabrėžia, jog stipri savivalda yra vienas pagrindinių valstybės pamatų, galinčių užtikrinti geresnį žmonių gyvenimą. Esame įsitikinę, kad šalies aukščiausioji valdžia privalo laikytis 1999 metais Seimo ratifikuotos Europos vietos savivaldos chartijos (toliau – Chartija), ir: - suteikti savivaldybėms teisę savarankiškai nustatyti šilumos ir vandens tiekimo kainas, nes dabar savivaldybės atsako už kitos institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – priimtus sprendimus. Tokį savivaldybių reikalavimą patvirtina Chartijos nuostata, kad vietos valdžia turi turėti teisę ir gebėjimą įstatymų nustatytose ribose tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, vadovaudamasi vietos gyventojų interesais ir prisiimdama pilną atsakomybę už tai; - suteikti savivaldybėms teisę disponuoti žeme, kadangi tai yra savivaldos esminė ir prigimtinė funkcija. Esama valstybinės žemės valdymo forma ypač apsunkina savivaldybių teritorijų planavimą, ūkinę, socialinę ir kultūrinę plėtrą. Tai Lietuvai 2001 rekomendavo ir Europos vietos ir regionų valdžios institucijų kongresas, tačiau rekomendacija iki šiol neįgyvendinta; - sudaryti savivaldybių biudžetus taip, kad jos turėtų realias galimybes tenkinti bendruomenių poreikius, atsižvelgiant į Chartijos reikalavimą, jog vietos valdžios finansiniai ištekliai turi būti proporcingi konstitucijai ir įstatymais numatytiems įpareigojimams; - neriboti savivaldybių pajamų augimo, didinti skolinimosi limitus bei keisti dabartinę savivaldybių biudžetų finansavimo tvarką, kuri prieštarauja Chartijos nuostatai, jog finansų sistema, kuria grindžiami vietos valdžios institucijoms prieinami finansiniai ištekliai, turi būti pakankamai įvairi ir lanksti, kad leistų jiems neatsilikti nuo jų uždavinių įgyvendinimo kaštų realaus kilimo; - suteikti savivaldybėms visas galimybes pasirinkti geriausią ir labiausiai vietos sąlygas atitinkančią valstybės perduotų funkcijų įgyvendinimo tvarką. Pavyzdžiui, suteikti galimybę sutaupytas moksleivio krepšelio ar socialinių pašalpų lėšas panaudoti kitoms aktualioms reikmėms, o ne gražinti į valstybės biudžetą. Tai numato Chartijos nuostata, teigianti, jog tuo atveju, kai įgaliojimus perduoda centrinė ar regioninė valdžia, vietos valdžia turi teisę įgyvendinti juos savo nuožiūra, kaip galima labiau atsižvelgiant į vietos sąlygas; - suteikti Lietuvos savivaldybių asociacijai įstatyminę teisę ne tik atstovauti, bet ir ginti bendruosius savivaldybių interesus kaip numatyta Chartijoje. Posėdžio pirmininkas Ričardas Malinauskas