LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL JŪRINIO ERELIO (HALIAEETUS ALBICILLA) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ PATVIRTINIMO 2012 m. vasario 1 d. Nr. D1-106 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. birželio 2 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais: 1. T v i r t i n u: 1.1. Dusmenų miško jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.2. Kintų miško jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.3. Sruogiškių miško jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.4. Jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsaugos planą (pridedama). 2. P a v e d u atitinkamoms saugomų teritorijų direkcijoms, regionų aplinkos apsaugos departamentams organizuoti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1.1–1.3 punktuose patvirtintose saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukose, įgyvendinimo priežiūrą ir ataskaitų teikimą Aplinkos ministerijai. 3. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas _________________ Jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsaugos plano 2 priedas DUSMENŲ MIŠKO JŪRINIO ERELIO (Haliaeetus albicilla) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Alytaus apskritis, Varėnos rajono savivaldybė Rengėjai: dr. Rimgaudas Treinys Deivis Dementavičius Saulius Rumbutis dr. Jurgita Sorokaitė dr. Gediminas Brazaitis 2011 m. I. teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas 1. Veiksmų planas parengtas Alytaus apskrities, Varėnos rajono savivaldybės, Varėnos seniūnijos Dusmenų miško teritorijai. Šioje teritorijoje jūrinio erelio lizdavietė yra žinoma nuo 2003 metų. Artimiausia Skabeikių gyvenvietė yra už 1,8 km į pietvakarius. Bendras plotas – 31,96 ha. Teritorija nepatenka į nacionalinių saugomų bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribas. Visa teritorija yra valstybei nuosavybės teise priklausanti miško paskirties žemė, joje esantys miškai priskirti III ir IV miškų grupėms, t. y. apsauginiams ir ūkiniams miškams, kurie tvarkomi kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). Dalis teritorijos saugoma kaip jūrinio erelio lizdo apsaugos zona remiantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676). 200 m spinduliu aplink jūrinio erelio lizdavietes draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. 2. Teritorijoje mažai senų medžių, kurių lajų viršutinės dalys formuoja horizontalius pagrindus, tinkamus jūriniams ereliams krauti didelius, stabilius lizdus, naudojamus daug metų. Teritorijoje vyrauja sausi pušynai, todėl medynuose yra daug grunto keliukų, kurie, kaip ir kvartalinės linijos, yra nesunkiai pravažiuojami. Lizdavietė yra netoli žvyro dangos kelio. Nuo šio, reguliariai naudojimo kelio lizdavietės link atsišakoja miško grunto kelias, vedantis į lizdavietės medynus. Juo galima privažiuoti prie pat jūrinio erelio lizdo. Šiuo grunto keliu ištisus metus skirtingu intensyvumu pravažiuoja miškininkai, medžiotojai, poilsiautojai ar atsitiktiniai miško lankytojai. Prie pat šio grunto kelio, už ~150 m nuo lizdo yra įrengta tykojamosios medžioklės vieta. Tris metus iš eilės jūriniai ereliai šiame lizde perėjo nesėkmingai, žuvo šių paukščių dėtys. Nesėkmingą veisimąsi įtakojo trikdymas prie lizdo (važinėjimas miško grunto keliuku ir medžioklė) erelių veisimosi metu. Ilgalaikėje perspektyvoje palankiai buveinės kokybei grėsmę kelia tinkamų medžių lizdams krauti stoka ir antropogeninis trikdymas. II. veiksmų plano tikslas ir uždaviniai 3. Veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią jūrinio erelio apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos jūrinio erelio poros perėjimui Dusmenų miške, VĮ Valkininkų miškų urėdijos Vėžionių girininkijos 2 ir 8 kvartale. 4. Veiksmų plano uždaviniai: 4.1. biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių; 4.2. skatinti buveinės geros kokybės palaikymą; 4.3. užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką. III. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas 5. Veiksmų plano tikslui pasiekti parengtas veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių 1.1. parinkti tinkamas vietas dviejų dirbtinių lizdų įrengimui vienai jūrinio erelio porai Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 3.045,70 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.2. suderinti su miško valdytojais apsaugos priemones apie numatomas dirbtinių lizdų jūriniam ereliui vietas Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 2.356,67 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.3. įrengti du dirbtinius lizdus jūriniam ereliui Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 12.439,63 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Skatinti buveinės geros kokybės palaikymą 2.1. vykdyti dviejų dirbtinių lizdų jūriniam ereliui stebėseną Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 2.740,00 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. parengti rekomendacijas apie ilgalaikį palankios buveinės apsaugos būklės išlaikymą Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 1 3.249,50 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 3. Užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką 3.1. įrengti vieną rakinamą kelio užtvarą ir du įspėjamuosius ženklus Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis 5.581,02 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. veiksmų plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia ataskaitą Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniai 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos jūrinio erelio poros perėjimui Dusmenų miške, VĮ Valkininkų miškų urėdijos Vėžionių girininkijos 2 ir 8 kvartale, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. veiksmų plano tikslinimas ir stebėsena 8. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos viešuosius pirkimus laimėjusi organizacija teikia ataskaitą Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris vykdo atliktų veiksmų patikrą. Departamento atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį išanalizavęs viešuosius pirkimus laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (

1. ar)naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas teikia plano peržiūros ataskaitą Aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano patikslinimo. _________________ Jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsaugos plano 1 priedas KINTŲ MIŠKO JŪRINIO ERELIO (Haliaeetus albicilla) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Klaipėdos apskritis, Šilutės rajono savivaldybė Rengėjai: dr. Rimgaudas Treinys Deivis Dementavičius Saulius Rumbutis dr. Jurgita Sorokaitė dr. Gediminas Brazaitis 2011 m. I. teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas 1. Veiksmų planas parengtas Klaipėdos apskrities, Šilutės rajono savivaldybės, Kintų seniūnijos Kintų miško teritorijai. Šioje teritorijoje jūrinio erelio lizdavietė yra žinoma nuo 1988 metų. Artimiausia Kintų gyvenvietė yra už 3 km į pietus. Bendras plotas – 49,89 ha. Dalis teritorijos patenka į Kintų botaninį draustinį, įsteigtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 1-9). Teritorija patenka į Kintų pievas ir miškus (LTKLA0004), įtrauktus į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192 (Žin., 2009, Nr. 34-1287). Teritorijos ribos rytuose sutampa su Kintų botaninio draustinio ribomis. Visa teritorija yra valstybei nuosavybės teise priklausanti miško paskirties žemė, joje esantys miškai priskirti II ir IV miškų grupėms, t. y. ekosistemų apsaugos ir ūkiniams miškams, kurie tvarkomi kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). Dalis teritorijos saugoma kaip jūrinio erelio lizdo apsaugos zona remiantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676). 200 m spinduliu aplink jūrinio erelio lizdavietes draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. 2. Medžio šakų pagrindas, ant kurio sukrautas lizdas, yra nestabilus, todėl lizdas kasmet gerokai apyra. Medynas, kurį sudaro brandžios pušys, yra geros būklės, nes nefiksuoti požymiai, kurie galėtų kelti grėsmę buveinės išlikimui. Miškas, kuriame yra lizdas, yra rekreacinio tipo, čia vyrauja sausi pušynai, todėl yra daug grunto kelių medynuose, kurie, kaip ir kvartalinės linijos, yra pravažiuojami. Lizdas yra ~ 450 m nuo intensyviai naudojamo žvyro dangos kelio, esančio į rytus nuo lizdo. Nuo šio kelio lizdo link atsišakoja keli grunto keliai, vienas kurių yra prie pat jūrinio erelio lizdo medžio. Šiais grunto keliais bei greta lizdo esančia kvartaline linija ištisus metus skirtingu intensyvumu važinėja miškininkai, medžiotojai, žvejai, važiuojantys žvejoti į greta esančias Kuršių marias, poilsiautojai ar atsitiktiniai miško lankytojai. Registruojami dažni nesėkmingi jūrinio erelio perėjimo atvejai, susiję su trikdymu veisimosi metu. II. veiksmų plano tikslas ir uždaviniai 3. Veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią jūrinio erelio apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos jūrinio erelio poros perėjimui Kintų miške, VĮ Šilutės miškų urėdijos Kintų girininkijos 8 ir 12 kvartale. 4. Veiksmų plano uždaviniai: 4.1. biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių; 4.2. skatinti buveinės geros kokybės palaikymą; 4.3. užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką. III. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas 5. Veiksmų plano tikslui pasiekti parengtas veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių 1.1. parinkti tinkamas vietas trijų dirbtinių lizdų įrengimui vienai jūrinio erelio porai Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 3.765,08 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.2. suderinti su miško valdytojais apsaugos priemones apie numatomas dirbtinių lizdų jūriniam ereliui vietas Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 2.731,53 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.3. įrengti tris dirbtinius lizdus jūriniam ereliui Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 16.466,17 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Skatinti buveinės geros kokybės palaikymą 2.1. vykdyti trijų dirbtinių lizdų jūriniam ereliui stebėseną Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 3.084,51 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. parengti rekomendacijas apie ilgalaikį palankios buveinės apsaugos būklės išlaikymą Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 3.441,17 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 3. Užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką 3.1. įrengti šešias rakinamas kelio užtvaras ir aštuonis įspėjamuosius ženklus Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis 23.097,91 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. veiksmų plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia ataskaitą Nemuno deltos regioninio parko direkcijai vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniai 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos jūrinio erelio poros perėjimui Kintų miške, VĮ Šilutės miškų urėdijos Kintų girininkijos 8 ir 12 kvartale, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. veiksmų plano tikslinimas ir stebėsena 8. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos viešuosius pirkimus laimėjusi organizacija teikia ataskaitą Nemuno deltos regioninio parko direkcijai, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį išanalizavęs viešuosius pirkimus laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (
2. ar)naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Nemuno deltos regioninio parko direkcija teikia plano peržiūros ataskaitą Aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano patikslinimo. _________________ Jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsaugos plano 3 priedas SRUOGIŠKIŲ MIŠKO JŪRINIO ERELIO (Haliaeetus albicilla) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Utenos apskritis, Zarasų rajono savivaldybė Rengėjai: dr. Rimgaudas Treinys Deivis Dementavičius Saulius Rumbutis dr. Jurgita Sorokaitė dr. Gediminas Brazaitis 2011 m. I. teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas 1. Veiksmų planas parengtas Utenos apskrities, Zarasų rajono savivaldybės, Dusetų seniūnijos Sruogiškių miško teritorijai. Šioje teritorijoje jūrinio erelio lizdavietė yra žinoma nuo 1995 metų. Artimiausia Antalieptės gyvenvietė yra už 2 km į pietvakarius. Bendras plotas – 156 ha. Teritorija nepatenka į nacionalinių saugomų bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribas. Visa teritorija yra valstybei nuosavybės teise priklausanti miško paskirties žemė, joje esantys miškai priskirti III ir IV miškų grupėms, t. y. apsauginiams ir ūkiniams miškams, kurie tvarkomi kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). Dalis teritorijos saugoma kaip jūrinio erelio lizdo apsaugos zona remiantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676). 200 m spinduliu aplink jūrinio erelio lizdavietes draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. 2. Teritorijoje buvo žinomi 6 natūralūs lizdai, kurie visi išbyrėjo dėl blogų natūralių pagrindų medžių lajose. Teritorijoje jūriniai ereliai periodiškai peri nesėkmingai dėl trikdymo, kurį kelia miško lankytojai, žvejai, vaikščiodami, važiuodami miško grunto keliais. Jų teritorijoje yra daug, nes dominuoja sausi pušies medynai. Ilgalaikėje perspektyvoje grėsmę buveinės kokybei ir erelių sėkmingam perėjimui kelia tinkamų medžių stoka ir antropogeninis trikdymas. II. veiksmų plano tikslas ir uždaviniai 3. Veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią jūrinio erelio apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos jūrinio erelio poros perėjimui Sruogiškių miške, VĮ Zarasų miškų urėdijos Dusetų girininkijos 26, 27, 28, 30, 31 ir 32 kvartale. 4. Veiksmų plano uždaviniai: 4.1. biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių; 4.2. skatinti buveinės geros kokybės palaikymą; 4.3. užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką. III. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas 5. Veiksmų plano tikslui pasiekti parengtas veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninių priemonių pagalba padidinti tinkamų perėti vietų skaičių 1.1. parinkti tinkamas vietas trijų dirbtinių lizdų įrengimui vienai jūrinio erelio porai Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3 3.765,08 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.2. suderinti su miško valdytojais apsaugos priemones apie numatomas dirbtinių lizdų jūriniam ereliui vietas Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3 2.731,53 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.3. įrengti tris dirbtinius lizdus jūriniam ereliui Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3 16.466,17 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Skatinti buveinės geros kokybės palaikymą 2.1. vykdyti trijų dirbtinių lizdų jūriniam ereliui stebėseną Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 III ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3 3.084,51 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. parengti rekomendacijas apie ilgalaikį palankios buveinės apsaugos būklės išlaikymą Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3 3.441,17 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 3. Užtikrinti netrikdomą veisimosi aplinką 3.1. įrengti tris rakinamas kelio užtvaras ir du įspėjamuosius ženklus Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 IV ketvirtis 11.437,79 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. veiksmų plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia ataskaitą Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. veiksmų plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniai 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam vienos jūrinio erelio poros perėjimui Sruogiškių miške, VĮ Zarasų miškų urėdijos Dusetų girininkijos 26, 27, 28, 30, 31, 32 ir 33 kvartale, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. veiksmų plano tikslinimas ir stebėsena 8. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos viešuosius pirkimus laimėjusi organizacija teikia ataskaitą Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris vykdo atliktų veiksmų patikrą. Departamento atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį išanalizavęs viešuosius pirkimus laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (
3. ar)naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas teikia plano peržiūros ataskaitą Aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano patikslinimo. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-106 JŪRINIO ERELIO (HALIAEETUS ALBICILLA) APSAUGOS PLANAS I. Jūrinio erelio, jo populiacijos, buveinės aprašymas Jūrinio erelio apibūdinimas 1. Jūrinis erelis (lot. Haliaeetus albicilla) priklauso paukščių (Aves) klasei, plėšriųjų paukščių (Accipitrifomes) būriui, vanagų (Accipitridae) šeimai. Jūrinio erelio buveinės aprašymas 2. Lietuvoje jūrinio erelio perėjimo buveinių ištirtumo lygis yra išsamus, nes duomenys apie lizdų vietų parametrus rinkti nuo pat rūšies pirmų registruotų perėjimo atvejų Lietuvoje ir reprezentuoja ¾ visos šalies populiacijos užimamų buveinių. Mitybos buveinių ištirtumo lygis yra nepakankamas. Žinomi naudojamų mitybos buveinių tipai, tačiau nebuvo darytas specializuotas mitybos buveinių tyrimas, kuris parodytų naudojamų buveinių tipų dažnumą ir erdvinį pasiskirstymą veisimosi teritorijose. Kaimyninėse šalyse (Latvija, Baltarusija, Lenkija) irgi geriau ištirtos perėjimo buveinės, o mitybos buveinių ištirtumo lygis taip pat nepakankamas ir panašus į Lietuvos. Jūriniam ereliui tinkamos buveinės paplitę didžiojoje šalies dalyje, tačiau tinkamų buveinių koncentracija būdinga tik vakarų Lietuvai. Rytų Lietuvoje (Utenos, Vilniaus apskritys) taip pat yra daug tinkamų buveinių, tačiau jos pasklidusios dideliame plote. Mažiausia jūrinio erelio buveinių yra šiaurės, vidurio ir pietvakarių šalies rajonuose. Kaimyninėse šalyse jūrinio erelio buveinių geografinis išsidėstymas susijęs su įvairaus tipo šlapžemių (t. y. Baltijos jūros pakrančių ir salų, pelkių, seklių eutrofinių ežerų, žuvininkystės tvenkinių, didesnių upių, užtvankų) pasiskirstymu. Didesnės buveinių koncentracijos kaimyninėse šalyse yra Baltijos jūros pakrantėse ir salose. Lietuvoje jūrinio erelio buveinės didžiausią dalį (40 proc.) užima miškai, svarbiausios mitybos buveinės, t. y. įvairaus tipo šlapžemės, – 20 proc. Jūrinio erelio teritorijoms būdinga maža antropogeninė apkrova. Lietuvoje yra tik vienas potencialus konkurentas jūriniam ereliui dėl perėjimo buveinių, lizdaviečių – didysis apuokas. Pastaroji rūšis šalyje labai reta, tačiau dažniau sutinkama vakarų Lietuvoje, kur yra didžiausia jūrinio erelio populiacijos koncentracija. Registruoti pavieniai atvejai Šilutės ir Klaipėdos rajonuose, kai jūrinio erelio lizdus užėmė didysis apuokas. Jūrinio erelio paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje 3. Lietuvos Respublikos teritorijoje jūrinis erelis paplitęs netolygiai. Didžiausia perinčių erelių porų koncentracija yra šalies vakaruose, Nemuno deltoje, Kuršių marių apylinkėse – Šilutės r., Klaipėdos r. ir Neringos savivaldybėse. Šiame regione, kuris užima 4,8 proc. šalies teritorijos, peri apie 25 proc. nacionalinės populiacijos. Mažiausias atstumas tarp dviejų sėkmingai perėjusių porų registruotas Šilutės rajone – 0,22 km, tačiau reguliarus sėkmingas kaimyninių porų perėjimas galimas, kai atstumas > 1,9 km. Kontinentinėje šalies dalyje jūriniai ereliai dažniausiai peri prie žuvininkystės tvenkinių, eutrofinių ežerų, Nemuno upės, pelkių, prie kurių dažniausiai veisiasi pavienės poros ir didesnių lokalių perėjimo koncentracijų nesudaro. Mažiausias atstumas tarp gretimų porų lizdų buvo 2,1 km, tačiau reguliarus sėkmingas kaimyninių porų perėjimas galimas, kai atstumas > 3,5 km. Nuo pirmųjų šalyje aptiktų perinčių porų 1987 metais iki 2003 metų jūrinio erelio tyrimai vykdyti įvairiose šalies vietose, orientuojantis į svarbiausias rūšies koncentracijos vietas, ar vietas, kuriose yra potencialių buveinių agregacija. Nuo 2003 metų rūšies paplitimo tyrimai vykdyti visuose šalies rajonuose nustatant pasiskirstymą ir nacionalinės populiacijos gausą. Bendras rūšies paplitimo, gausos ištirtumo lygis geras ir vertinamas kaip adekvačiai reprezentuojantis realų populiacijos pasiskirstymą. Nepaisant gero dabartinio populiacijos ištirtumo lygio, dėl Lietuvoje ir kitose šalyse vykstančio populiacijos gausėjimo, rūšies ištirtumas daugumoje šalies regionų mažės, jei nebus vykdomi reguliarūs inventorizacijos darbai. Per paskutinį dešimtmetį kasmet nuo 2003 iki 2010 metų buvo atliekami rūšies inventorizacijos darbai visoje šalyje VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ įgyvendinant projektą „Jūrinio erelio apsauga Lietuvoje“. Per darbų laikotarpį buvo nuolat tikrinamos žinomos 41 ir surastos naujos 45 jūrinių erelių porų veisimosi teritorijos. Per paskutinius penkis dešimtmečius jūrinio erelio paplitimas Lietuvoje labai pasikeitė. 1960–1970 metų periodu jūriniai ereliai buvo labai retai sutinkami. 1971–1980 metais Vakarų Lietuvoje prie Kuršių marių reguliariai buvo sutinkami pavieniai migruojantys bei žiemojantys paukščiai ar jų grupės iki 2–4 individų, o bendras pamaryje besilaikančių jūrinių erelių skaičius kasmet galėjo siekti nuo 10 iki 20 paukščių. Retai pavieniai, dažniausiai jauni paukščiai buvo matomi vasarą. 1981–1990 metų periodu buvo sutinkami paukščiai vakarų (Nemuno delta, Kuršių marios) ir pietų (Varėnos r.) Lietuvoje. Pirmą kartą nuo 1960 metų 2 perinčios poros Lietuvoje registruotos 1987 metais Varėnos ir Šilutės rajonuose. 1991–2000 metų periodu populiacija sparčiai plito ir vis daugiau porų registruota tiek vakarų Lietuvoje, tiek ir kitose šalies savivaldybėse: Kelmės, Tauragės, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Šalčininkų, Zarasų, Rokiškio rajonuose ir kitur. Šiuo periodu šalyje perinčių porų skaičius didėjo nuo pavienių (t. y. <= 10) iki 50–60 porų dešimtmečio pabaigoje. 2001–2010 metų periodu populiacija toliau gausėjo ir periodo pabaigoje ją sudarė 90–110 porų. Iki 2011 metų jūrinio erelio perinčios poros registruotos 32 savivaldybių teritorijose. Jūrinio erelio paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale 4. Jūrinio erelio veisimosi arealas nuo Japonijos, Kamčiatkos ir Beringo sąsiaurio rytuose tęsiasi per šiaurinę Palearktiką iki Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos vakaruose, siekia Neoarktinę zoną Grenlandijoje. Šiaurėje nuo Barenco jūros arealas tęsiasi į pietus iki Kroatijos, Kaspijos jūros ir 30°–40° šiaurės platumos ties Ramiuoju vandenynu. Žiemojimo arealas pietuose tęsiasi iki šiaurinės Viduržemio jūros pakrantės, Persijos įlankos, Pakistano, Šiaurės Indijos ir Kinijos pietrytinės dalies. Lietuva yra pietvakarinėje pasaulinio rūšies arealo dalyje. Pasaulinę populiaciją sudaro 6 859–7 321 pora, iš kurių 4 657–5 088 poros gyvena Europoje, 2 202–2 233 poros Azijoje. Europoje populiacija drastiškai sumažėjo 1950–1970 metais dėl aplinkos užterštumo cheminiais junginiais ir antropogeninio trikdymo. 1971–1990 m. dėka intensyvių apsaugos priemonių ir uždraudus sintetinio pesticido Dichloro-Difenil-Trichloroetano (DDT) bei kitų ilgai išsilaikančių gamtoje teršalų naudojimą šiaurės ir vakarų Europos šalyse, jūrinio erelio populiacija palaipsniui gausėjo. Europoje 1991–2000 metais populiacija pagausėjo ~ 1,7 karto lyginant su buvusia periodo pradžioje. Pastarąjį dešimtmetį gausėjimo intensyvumas nemažėjo ir pastaraisiais metais Europos populiacija tapo ~ 1,8 karto didesnė nei apie 2000 metus. Jūrinio erelio veisimosi biologija 5. Jūrinio erelio veisimosi buveinės dydis priklauso nuo kraštovaizdžio sąlygų, mitybos plotų gausos, grobio tankio buveinėse ir erdvinio mitybos plotų išsidėstymo lizdaviečių atžvilgiu. Minimalus veisimosi buveinės dydis, esant optimaliai perėjimo, mitybos plotų kokybei ir gausumui, yra 1900 ha. Jūrinio erelio veisimosi buveinės vidutinė struktūra: lapuočių miškai 5,8 proc., spygliuočių miškai 19 proc., mišrūs miškai 14,7 proc., intensyviai dirbama žemė 10,5 proc., ekstensyviai dirbama žemė 21,3 proc., pelkės 3,5 proc., vandens telkiniai 16,1 proc., kitos naudmenos 9,1 proc. Veisimosi buveinėje viena pora turi 1-5 lizdus (vidurkis 2), kuriuos naudoja skirtingais metais. Jūrinio erelio lizdavietės būna miško gilumoje (vidurkis – 947 m nuo miško pakraščio), atokiai nuo žmonių gyvenamųjų vietų (vidurkis – 1142 m), reguliariai naudojamų kelių (vidurkis – 1641 m). Medynų, su jūrinio erelio lizdais, 36 proc. sudaro pušis, 19 proc. eglė, 17 proc. beržas, 14 proc. juodalksnis, 7 proc. drebulė, 4 proc. plačialapių rūšys, 3 proc. kitos minkštųjų lapuočių rūšys. Lizdo medynų amžius svyruoja nuo 5 iki 240 metų, vidutinis – 92 metai. 76 proc. lizdo medynų yra 1a, 1 ir 2 boniteto. Daugiausia lizdų sukraunama sausuose (41 proc.) ir laikinai užmirkusiuose (38 proc.) medynuose. Dažniausiai lizdai kraunami vyraujančiuose (59 proc.) ir viršaujančiuose (33 proc.) medyno medžiuose. Jūrinis erelis pasirenka žalius (87 proc.), retai – džiūstančius (12 proc.), išimtiniais atvejais – sausus medžius (1 proc.). Medžių su lizdais lajos dažniausiai (83 proc.) būna atviros ar dengiamos tik iš vienos pusės. Pušyse sukrauta 54 proc., drebulėse 16 proc., juodalksniuose 16 proc., ąžuoluose 8 proc., beržuose 3 proc., eglėse 2 proc., liepoje 1 proc. jūrinio erelio lizdų. Medžių, kuriuose lizdus krauna jūriniai ereliai, amžius 60 – 240 metų. Jauniausi medžiai yra drebulės ir juodalksniai (60–120 metų), seniausi ąžuolai ir pušys (80 – 240 metų). Medžių su lizdais aukštis – 14–35 metrai, vidutiniškai – 27 m. Aukščiausi lizdo medžiai yra beržai (vidurkis – 31 m), kiek žemesni – ąžuolai ir pušys (vidurkis – 27 m), žemiausi – juodalksniai (vidurkis – 21 m). 96 proc. lizdų sukrauta vidurinėje ir viršutinėje lajos dalyje. Lizdai būna 7–34 m (vidurkis ~ 22
4. m)aukštyje nuo žemės. Vidutinis lizdo dydis (ilgis x plotis x aukštis) yra 151 x 127 x 106 cm, tačiau daug metų naudojami lizdai būna 190 x 170 x 300 cm dydžio. Lietuvoje jūrinio erelio poros veisimosi buveinėse sutinkamos ištisus metus ar didžiąją metų dalį. Lizdavietėse ereliai lankosi ir rugsėjo – sausio mėnesiais, dalis porų lizdus krauna šiuo periodu. Vasario mėnesį daug laiko praleidžia lizdavietėse, tvarko senus, krauna naujus lizdus, poruojasi. Kiaušinius deda vasario trečiąją – balandžio pirmąją dekadą. Ankstyviausia dėtis registruota vasario 24 dieną, vėlyviausia – balandžio 4 dieną. Dėtyje – 1–3 balti kiaušiniai. Peri 35–42 dienas. Jaunikliai ritasi balandžio pirmąją – gegužės antrąją (vidurkis – balandžio antrąją) dekadą. Ankstyviausias jauniklių ritimasis registruotas balandžio 2 dieną, vėliausias – gegužės 12 dieną. Lizde jaunikliai auga 70–90 dienų. Lizdą palieka birželio antrąją – liepos trečiąją dekadą. Dauguma jūrinių erelių jauniklių lizdavietes galutinai palieka rugpjūčio pirmąją – lapkričio trečiąją dekadą. Kartais lizdavietės apylinkėse laikosi ir žiemą. Kasmet jauniklius išaugina 25–76 proc., vidutiniškai 57 proc. jūrinio erelio porų, sėkmingai perėjusi pora išaugina 1–3, vidutiniškai – 1,63 jauniklio. Jūrinio erelio mityba, žiemojimas, migracija 6. Jūrinis erelis minta įvairių tipų šlapžemėse gyvenančiais gyvūnais. Mitybos pagrindą sudaro žuvys (64 proc.) ir paukščiai (34 proc.), likusius 2 proc. – žinduoliai. Priklausomai nuo šlapžemių tipų erelių buveinėse dažniausiai gaudomos žuvys mūsų šalyje yra karpiai, karšiai, vėgėlės, lydekos. Žuvys dažniausia būna 300–1050 g svorio, didžiausia registruota žuvis lizde – 3 kg svorio lydeka. Pagrindiniai medžiojami paukščiai: laukiai, ausuotieji kragai, įvairios antys. Iš žinduolių daugiausiai sugauna ondatrų. Kai kurios poros, kurių buveinėse mažai maitinimuisi tinkamų vietų, medžioja gerves, baltuosius gandrus, lesa dvėseną. Žiemą minta žiemojančiais vandens paukščiais, žuvimis, kritusiais žinduoliais. Maitinimuisi naudojamos buveinės, kuriose gausu žuvies ir (
5. ar)vandens, pelkių paukščių: ežerai, upės, žuvininkystės tvenkiniai, užtvankos, pelkės, vandens kanalai, užliejamos pievos, Kuršių marios, Baltijos pajūris. Žiemą dažnai naudojamos sausumos buveinės ieškant kritusių gyvūnų. Paukščiai, auginantys jauniklius, maitintis gali skristi į maitinimosi vietas, esančias už 14 km nuo lizdų. Vidutinis atstumas nuo lizdo iki mitybos vietų yra 3,8 km. Tiesioginių konkurentų maisto atžvilgiu neturi. Žuvininkas ar didysis kormoranas minta panašiomis žuvimis kai kuriuose buveinės tipuose, tačiau dažnai gaudo giliau vandenyje besilaikantį mažesnį grobį nei jūrinis erelis. Suaugę jūriniai ereliai sėslūs, nesubrendę, pirmų – trečių kalendorinių metų paukščiai klajoja, dauguma migruoja piečiau. Toliausiai nuskridęs šalyje žieduotas jūrinio erelio jauniklis aptiktas už 1201 km Vengrijoje. Ketvirtų – penktų kalendorinių metų paukščiai pradeda ieškoti perėjimo vietų netoli gimtų lizdų, vidutiniškai – 89 km atstumu. Lietuvos pajūris yra vienas iš svarbiausių migracijos kelių, kuriuo traukia jauni paukščiai iš (į) šiauriau esančių populiacijų. Kitose šalyse Baltijos pajūris taip pat yra svarbiausias jaunų paukščių migracijos kelias. Suaugę paukščiai laikosi veisimosi vietose ar netoli jų ištisus metus. Tik atšiauresniais žiemų periodais, kai užšąla dauguma vandens telkinių, suaugę ir jauni likę žiemoti šalyje paukščiai koncentruojasi prie neužšalusių vandens telkinių. Žiemą jūriniams ereliams įrengtose maitinimo aikštelėse, kuriose ereliai papildomai maitinami mėsa ir žuvimi, susirenka nuo 1 iki 20 individų. Svarbiausia žiemavietė šalyje – Kuršių marios ir Baltijos pakrantė, kur stebima iki 30 paukščių koncentracija. Svarbios žiemavietės yra Nemuno upė Kauno mieste, kur žiemoja iki 14 paukščių, Drūkšių ežere, kol veikė atominė elektrinė, žiemojo iki 9 paukščių. Pavieniai paukščiai žiemoja pasklidę šalyje prie ežerų ar tvenkinių properšų, upių neužšalančių atkarpų, prie sąvartynų, kur gali susirasti maisto. Lietuvos teritorijoje žinomos jūrinių erelių koncentracijos vietos migracijos metu yra Baltijos pajūris, Kuršių marios, Nemuno delta ir žuvininkystės tvenkiniai kontinentinėje šalies dalyje. Didžiausios koncentracijos žuvininkystės tvenkiniuose būna spalio – lapkričio mėnesiais: Kintų tvenkiniuose (Šilutės r.) stebima <= 60, Birvėtos (Ignalinos r.) – <= 50, Paupio (Raseinių r.) – <= 20, Daugų (Alytaus r.) – <= 30, Čivylių (Rokiškio r.) – <= 20, Vasaknų (Zarasų r.) – <= 20 paukščių. Jūrinio erelio nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas 7. Jūrinis erelis Lietuvoje saugomas nuo 1976 metų. Šiuo metu įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949). Bazinis žalos įkainis už sunaikintą kiaušinį, jauniklį, suaugusį paukštį, lizdą patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 87-4616). Lietuvoje visos žinomos rūšies lizdavietės saugomos remiantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676). Jūrinių erelių apsaugai įsteigtos 5 saugomos teritorijos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635). Šiose teritorijose jūrinio erelio veisimosi buveinės saugomos vadovaujantis Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171). Rūšis įrašyta į Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurios peri Lietuvoje ir kurioms išsaugoti reikia steigti paukščių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 159 (Žin., 2002, Nr. 40-1513; 2006, Nr. 42-1531). Rūšis saugoma ir tarptautiniu lygiu. Jūrinis erelis įrašytas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p.7), I priedą, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91-2126) II priedą ir į Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (Žin., 2001, Nr. 50-1742) II priedą. II. Jūrinio erelio populiacijos būklės ir buveinės įvertinimas Jūrinio erelio radaviečių apsaugos būklė 8. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, įsteigtos perinčių jūrinių erelių apsaugai, yra šios: Blinstrubiškio miškas, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, perinčių ir migruojančių erelių sankaupoms saugoti – Nemuno delta. Migruojančių erelių sankaupoms saugoti įsteigtos teritorijos – Grybaulios žuvininkystės tvenkiniai, Kauno marios. Saugomose teritorijose Lietuvoje peri ~60 proc. populiacijos. Perinčių erelių apsaugai įsteigtose Europos ekologinio tinklo teritorijose peri ~ 20 proc. šalies populiacijos. Apsaugos priemonių spragų yra tiek saugomose teritorijose, tiek už jų ribų esančiose radavietėse. Radaviečių apsaugos spragas lemia trys priežastys, būtent: 1) teisinė bazė ir jos įgyvendinimas. Miško kirtimų taisyklėse išdėstyta išimtis leidžia vykdyti sanitarinius kirtimus prie erelių lizdų ištisus metus. Veisimosi metu atliekant tokius darbus trikdomi ereliai. Suaugę paukščiai palieka lizdus, žūna jų dėtys ar vados. Teisės aktuose nenumatyta įrengti jūrinių erelių lizdaviečių prieigose įspėjamųjų ženklų, kurie informuotų miško lankytojus dėl neleistinos veiklos lizdavietėse ir numatomos atsakomybės už tai. Teisės aktuose neįteisinta tvarka, pagal kurią būtų galima panaikinti arba pratęsti jūrinio erelio lizdo apsaugą. Dėl to yra prielaidos miško kritimu suinteresuotiems asmenims nesaugoti lizdų ir vienašališkai panaikinti jų apsaugą; 2) neigiama visuomenės nuostata. Dauguma jūrinių erelių lizdų yra brandžiuose medynuose, todėl lizdaviečių apsauga traktuojama kaip kliūtis efektyviam medienos naudojimui. Atsiranda nelegalių kirtimų grėsmė, kurią stiprina nepakankama lizdų kontrolė ir mažos baudos už sunaikintas lizdavietes; 3) žinių apie rūšį stoka. Jūrinio erelio populiacijos būklė priklauso ne tik nuo lizdaviečių apsaugos būklės, bet ir nuo mitybos buveinių kokybės. Mitybos buveinių kokybė priklauso nuo įvairių, dažnai tarpusavyje susijusių veiksnių, tokių kaip cheminė tarša, plotų ar būdingos struktūros pasikeitimai, grobio gausumo, grobio rūšinės įvairovės pokyčiai. Intensyvus žemės ūkis, infrastruktūros, urbanizacijos plėtra neigiamai veikia jūrinio erelio populiaciją, tačiau iki šiol Lietuvoje nebuvo vykdyti jūrinio erelio mitybos buveinių tyrimai. Jūrinio erelio populiacijos dydis ir pasiskirstymas 9. Lietuvos teritorija užima 0,35 proc. pasaulinio jūrinio erelio arealo. Didžiausia perinčių erelių koncentracija yra šalies vakaruose, t. y. Nemuno deltoje ir apie Kuršių marias, kur peri 25 proc. šalies populiacijos. Ežeringoje rytų Lietuvoje (Rokiškio, Zarasų, Utenos, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Vilniaus rajonuose) peri didelė nacionalinės populiacijos dalis – 22 proc., o Vidurio Lietuvoje (Kauno, Raseinių, Prienų, Kėdainių, Kaišiadorių rajonuose) – 15 proc. Perinčios poros pastaruosiuose dviejuose regionuose pasiskirsčiusios netolygiai ir veisiasi prie tinkamų vandens telkinių, kur aptinkamos pavienės poros ar mažos perinčių porų grupės. Kitose šalies vietose dažniausiai peri pavienės poros ir didesnių koncentracijos regionų nesudaro. Jaunų ir migruojančių paukščių sankaupoms svarbiausios vietos yra Nemuno delta ir Kuršių marios, o kontinentinėje šalies dalyje – tinkami šiems paukščiams žuvininkystės tvenkiniai. Toks perinčių ir migruojančių jaunų paukščių sankaupų vietų paplitimo pobūdis Lietuvoje turi tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką rūšies ilgalaikio išlikimo galimybėms. Teigiama agreguoto paplitimo įtaka rūšies išlikimui susijusi su galimybe sutelkti apsaugos priemones į žinomas nuolatines rūšies koncentracijos vietas. Neigiama agreguoto paplitimo įtaka susijusi su neigiamų antropogeninių veiksnių pasireiškimu koncentracijos vietose, dėl ko per labai trumpą laiką gali būti paveikta didelė populiacijos dalis. Rūšies ilgalaikio išlikimo perspektyvos priklausys tiek nuo bendrųjų apsaugos sprendimų, kurie veikia visas žinomas rūšies radavietes, tiek nuo specifinių sprendimų, tinkamų rūšies apsaugai konkrečiose koncentracijos vietose. Dėl rūšies ilgaamžiškumo, sėslumo ir daugiamečio tų pačių veisimosi vietų užėmimo svarbiausia užtikrinti pakankamą perėjimo buveinių skaičių, netrikdomą aplinką veisimosi metu, gerą mitybos buveinių būklę. Teritorijos, kuriose pirmiausia turi būti vykdomi buveinių tvarkymo, atkūrimo ir kiti panašus projektai, parenkamos atsižvelgiant į konkrečių veisimosi buveinių būklę ir esminius rūšies poreikius. Rekomenduojama orientuotis į veisimosi buveines regionuose, kuriuose koncentruojasi didžiausia šalies populiacija: vakarų, vidurio ir rytų Lietuvoje. Grėsmės ir ribojantys veiksniai 10. Grėsmės, jų svarba, aprašymas ir reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 1 lentelėje. 1 Lentelė. Grėsmių jūriniam ereliui apibendrinimas Grėsmė Svarba* Aprašymas Trikdymas lizdavietėse Didelė Sėslūs jūriniai ereliai lizdavietėje lankosi ištisus metus. Didelė dalis erelių porų intensyviau lankosi lizdavietėse nuo sausio pabaigos iki lapkričio pradžios. Tuo laikotarpiu jie yra jautrūs trikdymui. Intensyvi miškininkystė, ypač sanitariniai (pagrindiniai ir tarpiniai) kirtimai, lankymasis miškuose – pagrindiniai trikdymo veiksniai erelių lizdavietėse. Nepatyrę paukščių stebėtojai, gamtos fotografai ar kiti asmenys, besilankantys prie erelių lizdų, taip pat gali išbaidyti ten perinčius paukščius. Dėl kelių tiesimo miško giluma tampa prieinama visuomenei, kurios lankymasis miškuose ankstyvuoju veisimosi sezono metu (vasario – liepos mėnesiais) yra žalingas tiek lizdaviečių užimtumo, tiek veisimosi sėkmingumo požiūriu. Pabaidžius erelius nuo lizdų su dėtimis ar vadomis, jos žūna dėl neigiamo aplinkos poveikio, plėšrūnų. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su eismą ribojančių priemonių miškuose vasario–liepos mėnesiais įgyvendinimu ir rekreacinės, ūkinės veiklos ribojimu vasario–lapkričio mėnesiais. Mokslinių tyrimų trūkumas Vidutinė Šiuo metu labiausiai trūksta mokslinių žinių apie: 1) mitybos vietas, jų būklę, pokyčius; 2) švino ir įvairių cheminių junginių, gaunamų su maistu, poveikį individų veisimosi sėkmingumui ir mirtingumui; 3) infrastruktūros ir jos plėtros poveikį; 4) lizdų užimtumo ilgumą, jų kaitos dažnumą; 5) gausėjančios erelių populiacijos poveikį įvairioms gyvūnų grupėms. Neįmanoma priimti būtinų apsaugos sprendimų saugomose ir nesaugomose teritorijose nenustačius mitybos vietų, jų erdvinio pasiskirstymo apie lizdavietes, kokybės pokyčių (pvz., vandens kokybės, grobio gausos ir įvairovės), infrastruktūros ir jos plėtros poveikio jūrinio erelio populiacijos būklei, lizdų užimtumo ilgumo ir kaitos dažnumo, erelių populiacijos poveikio įvairioms gyvūnų grupėms. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su tiksliniais tyrimais naudojant pažangius mokslinius metodus ir reprezentatyvią imtį. Neapibrėžtumas teisės aktuose dėl jūrinio erelio lizdaviečių apsaugos Vidutinė Miško kirtimų taisyklėse 200 metrų spinduliu aplink jūrinių erelių lizdavietes miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami – nuo vasario 1 d. iki rugsėjo 1 d. „išskyrus žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenims pavojingi kenkėjai, kirtimus ir visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenims pavojingi kenkėjai, kirtimus, vykdomus pagal Taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus“. Ši išimtis sudaro sąlygas vykdyti sanitarinius kirtimus po erelių lizdais net ir šių paukščių veisimosi metu, dėl ko žūtų paukščių dėtys, vados. Teisės aktuose nenumatyta įrengti jūrinių erelių lizdaviečių prieigose įspėjamųjų ženklų, kurie informuotų miško lankytojus dėl neleistinos veiklos lizdavietėse ir numatomos atsakomybės už tai. Nėra įteisintos tvarkos, nustatančios jūrinio erelio lizdo apsaugos panaikinimo, pratęsimo aplinkybių, kas sudaro prielaidas nesaugoti lizdų. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su įteisinimu trūkstamų apsaugos priemonių, kurios būtų nustatomos remiantis atliktų tikslinių tyrimų rezultatais. Besikeičianti miško būklė Maža Grėsmė kyla dėl antropogeninių ir natūralių veiksnių. Intensyviai kertant brandžius medynus mažėja galimybė ereliams pasirinkti tinkamus lizdui sukrauti medžius. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su biotechninių priemonių taikymu degradavusiose, potencialiose buveinėse ir įvairaus amžiaus medynų formavimu tarpinių ir pagrindinių kirtimų metu paliekant brandžių ir pribręstančių medžių. Informacijos apie lizdavietes trūkumas Maža Šalyje žinoma didžioji dalis (78 proc.) perinčių jūrinių erelių porų veisimosi vietų. Pagal galiojančias Miško kirtimų taisykles visos žinomos rūšies lizdavietės (t. y. 148 natūralūs lizdai) yra saugomos. Tačiau trūksta vieningos informacinės sistemos, kurioje būtų kaupiama ir nuolat atnaujinama informacija apie lizdavietes. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su jau atliktos specializuotos inventorizacijos tęstinumu, žinomų radaviečių apsaugos būklės kontrole, informacijos apie radavietes kaupimo, apsikeitimo tarp suinteresuotų institucijų, atnaujinimo efektyviu funkcionavimu. Neigiamas miško naudotojų, dalies aplinkosaugininkų požiūris Maža Didžioji dalis lizdų yra medynuose, pasiekusiuose techninę brandą. Todėl lizdaviečių apsauga traktuojama kaip kliūtims efektyviam medienos naudojimui. Taip atsiranda nelegalių kirtimų grėsmė. Jūrinių erelių populiacijai tapus skaitlingai, ornitologai-mėgėjai, saugomų teritorijų darbuotojai dažniau stebi šiuos paukščius, mato juos gaudant grobį ar fiksuoja atvejus, kai jūriniai ereliai užima kitų plėšriųjų paukščių lizdus. Iš pavienių atvejų yra daromos moksliškai nepagrįstos išvados, kad pagausėjusi erelių populiacija, medžiodama saugomas paukščių rūšis, daro joms stiprų neigiamą poveikį, išstumia iš jų buveinių. Nepagrįstos neigiamos nuostatos saugomo aukščiausio trofinio lygmens plėšrūno atžvilgiu potencialiai riboja rūšies gyvybingos populiacijos išsaugojimą ilgalaikėje perspektyvoje. Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su miško valdytojų ir savininkų, aplinkosaugininkų ir visuomenės švietimu. Plėšrūnai Maža Pagrindiniu natūraliu jūrinių erelių priešu įvardijamas kranklys, ypač tose vietose kur yra didelės neperinčių kranklių koncentracijos. Įvardyti kranklį kaip svarbų tiesioginį populiacijos veisimosi sėkmingumą limituojantį veiksnį – problemiška. Pasitaiko atvejų, kada krankliai sunaikina dėtis, kurias ereliai ilgesniam laikui palieka dėl kitokio pobūdžio trikdymo (ūkininkavimo miškuose, rekreacinės veiklos). Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su kranklių daromo poveikio nustatymu, o nustačius kritinę, didelę ar vidutinę grėsmės svarbą, būtina spręsti klausimą dėl kranklių gausos reguliavimo priemonių. Infrastruktūra (keliai, elektros linijos, vėjo jėgainės) Maža Stambių paukščių (suaugusių, lizdus palikusių jauniklių) kiekis lokaliose įvairių rūšių populiacijose limituojamas dėl susidūrimo su transporto priemonėmis ar dėl žuvimo susidūrus su vėjo jėgainėmis, elektros perdavimo linijomis ar kitais objektais. Duomenų apie infrastruktūros objektų poveikį jūrinių erelių mirtingumui nėra, išskyrus apie elektros perdavimo linijų žalą: dėl susidūrimo su jomis žūsta ar sužalojama 22 proc. individų (visų žuvusių ar sužalotų jūrinių erelių). Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės pirmiausia susijusios su tiksliniais tyrimais naudojant pažangius mokslinius metodus, reprezentatyvią imtį. Nustačius poveikio dydį, reikėtų spręsti klausimą dėl tinkamų apsaugos priemonių priėmimo. Brakonieriavimas (tiesioginis, netiesioginis) Maža Tiesioginis. Suaugę paukščiai ir lizdus palikę jaunikliai nušaunami siekiant iš jų pasigaminti iškamšas. Taip žūna apie 9 proc. jūrinių erelių (visų žuvusių ar sužalotų individų). Netiesioginis. Suaugę paukščiai ir lizdus palikę jaunikliai įsipainioja ir paskęsta brakonierių ir legalių žvejų pastatytuose tinkluose žuvims gaudyti. Žiemą paukščiai pakliūna į brakonierių paspęstus spąstus žinduoliams gaudyti naudojant masalą (mėsą). Taip žūna apie 17 proc. jūrinių erelių (visų žuvusių ar sužalotų individų). Grėsmės reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės susijusios su valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės ir valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų darbo efektyvinimu, visuomenės švietimu. * – Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai: Kritinė grėsmė – populiacijos išnykimas per ateinančius 20 ar mažiau metų. Didelė grėsmė – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20 proc. per ateinančius 20 ar mažiau metų. Vidutinė grėsmė – populiacijos sumažėjimas mažiau nei 20 proc. per ateinančius 20 ar mažiau metų didelėje paplitimo dalyje. Maža grėsmė – veiksniai, veikiantys paukščius lokaliai ir (
6. ar)nereguliariai. Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas. Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai 11. Jūrinio erelio inventorizacijos ir moksliniai tyrimai apibendrinti 4 lentelėje. Daugiausia duomenų sukaupta apie jūrinio erelio paplitimą, gausą, veisimosi sėkmingumą, ekologinius poreikius perėjimo buveinėms ir lizdinę elgseną. Šie tyrimai vykdyti naudojant tinkamus metodus, didelę, populiaciją gerai reprezentuojančią imtį, todėl yra kokybiški ir išsamūs. Nepaisant to, dėl populiacijos kaitos toliau išlieka gausumo ir paplitimo tyrimų poreikis. Buvo vykdyti ir mitybos tyrimai, tačiau imtis surinkta lokaliai, daugiausia praeito dešimtmečio metu, todėl neatspindi išplitusios populiacijos grobio spektro ir atskirų sistematinių grupių svarbos mitybai ir veisimosi sėkmingumui. Visai netyrinėtas mitybinių buveinių dydis, erdvinis išsidėstymas, su maistu gaunamų cheminių junginių, švino poveikis individų veisimosi sėkmingumui ir mirtingumui. Nėra atliktų tyrimų apie lizdų kaitos dažnumą, kas leistų įvertinti žinomų lizdų apsaugos trukmę, apsaugos panaikinimo aplinkybes. Tokie tyrimai būtini siekiant tinkamai saugoti lizdavietes, o joms sunykus, panaikinti apsaugą taip sumažinant gamtosaugos ir naudojimo konfliktą. Nebuvo tyrimų, skirtų nustatyti infrastruktūros objektų reikšmę suaugusių ir jaunų individų mirtingumui, infrastruktūros plėtros poveikį buveinių užėmimui, apleidimui. Nebuvo vykdyta tyrimų, kurie leistų įvertinti plėšrūnų daromo poveikio stiprumą jūrinio erelio veisimosi sėkmingumui. 2 lentelė. Jūrinio erelio inventorizacijos ir moksliniai tyrimai, teritorijos, naudoti metodai, publikacijos, kuriose pateikiami pagrindiniai rezultatai. Data, trukmė Tyrinėta teritorija Naudotos metodikos, pagrindinės publikacijos 1970–1986 Pietų ir Vakarų Lietuva Empiriniai suaugusių ir jaunų jūrinių erelių stebėjimai. Drobelis, E. 2004. Lietuvos miškų paukščiai. Vilnius: Spauda 1987–2002 Lietuva Lizdų paieškos ir tikrinimo metodas. Jūrinio erelio paplitimo, gausumo, veisimosi sėkmingumo, mitybos, lizdaviečių tyrimai Drobelis E. 1996. The White-tailed Sea Eagle Haliaeetus albicilla in Lithuania. In: Meyburg, B.-U., Chancellor, R.D. (eds.) Eagle studies. World Working Group on Birds of Prey (WWGBP): 135-136. Drobelis E. 2004. Lietuvos miškų paukščiai. Vilnius: Spauda Jusys V., Mečionis R. 1992. White-tailed Eagle (Haliaeetus albicilla) in Western Lithuania. Acta Ornithologica Lituanica 5-6: 79-80. Mečionis R., Jusys V. 1993. The White-tailed Eagle (Haliaeetus albicilla) in Lithuania. The Ring 15: 363-367. Mečionis R., Jusys V. 1994. The White-tailed Eagle (Haliaeetus albicilla) at Kuršių Lagoon. Acta Ornithologica Lituanica 9-10: 138-142. Mečionis R., Dementavičius D. 1999. Jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) monitoringas Lietuvoje 1994-1998 metais. Ciconia 7: 24-26. Mečionis R., Dementavičius D. 2003. Monitoring of White-tailed Eagle in Lithuania (1994-1999). In: Helander B., Marquiss M., Bowerman W. (eds.) Sea Eagle 2000. Proceedings from an international conference at Björkö, Sweden, 13-17 September 2000: 85-89. Švažas, S. 1994. Wintering White-tailed Eagles (Haliaeetus albicilla) in Coastal Areas of Lithuania and Kaliningrad Region (Russia). Acta Ornithologica Lituanica 9-10: 70-72. 1995–2000 Lietuva Perinčių paukščių atlaso metodas. Jūrinio erelio paplitimo tyrimas. Kurlavičius, P. (red.) 2006. Lietuvos perinčių paukščių atlasas. Kaunas: Lututė. 2005–2010 Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Nemuno delta, Blinstrubiškio miškas, Baltosios Vokės tvenkiniai, Kauno marios, Kliošių kraštovaizdžio draustinis Jūrinio erelio vietos populiacijų gausos nustatymas lizdų paieškos metodu ir migruojančių jūrinių erelių sankaupų stebėjimas. Pagrindiniai darbų rezultatai pateikti Europos Bendrijos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, būklės įvertinimo 2005–2010 metų atskaitose. 2003–2010 Lietuva VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ vykdė jūrinių erelių apsaugos projektą, kurio metu ieškota natūralių jūrinių erelių lizdų, įrengti dirbtiniai lizdai, stebėtos žinomų perėjimo vietos, žieduoti erelių jaunikliai lizduose, paukščiai papildomai maitinti žiemą, informuota visuomenė. Projekto metu buvo surinkta informacija apie rūšies paplitimą, gausumą, veisimosi sėkmingumą, ekologinius poreikius lizdavietėms. Pagrindiniai duomenys apibendrinti žemiau nurodytuose straipsniuose. Dementavičius D. 2004. Common Buzzard (Buteo buteo) and White-tailed Eagle (Haliaeetus albicilla): breeding parasitism or atypical feeding behaviour? Acta Zoologica Lituanica 14: 76-79. Dementavičius D. 2006. Jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla L.) natūralių lizdaviečių charakteristika Lietuvoje. Taikomosios ekologijos specialybės miško ekologijos specializacijos magistro darbas. LŽŪU Ekologijos katedra. Dementavičius D. 2007. White-tailed Eagle (Haliaeetus albicilla) in Lithuania: population numbers and trends 1900-2007. Acta Zoologica Lithuanica 17: 281-285. Dementavičius D., Rumbutis S. and Treinys R. 2007. Jūrinių erelių apsaugos projekto Lietuvoje rezultatai 2003-2007 metais. Ciconia 11: 5-24. Dementavičius D., Treinys R. 2009. Nest-site attendance of the resident White-tailed Sea Eagle (Haliaeetus albicilla) outside the breeding season. Acta Zoologica Lithuanica 19: 10-17. Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas 12. Tvarkymo planų, skirtų jūrinio erelio apsaugai, nėra įgyvendintų. III. Apsaugos plano tikslai, uždaviniai ir priemonės Tikslas – išsaugoti gyvybingą jūrinio erelio populiaciją Uždaviniai Priemonės 1. Pagausinti perėjimui tinkamų vietų skaičių 1.1. įrengti dirbtinius lizdus medynuose, atitinkančiuose rūšies ekologinius poreikius; 1.2. palikti natūraliems jūrinio erelio lizdams krauti tinkamų medžių tarpinių ir pagrindinių kirtimų metu. 2. Pagerinti lizdaviečių apsaugą 2.1. patikrinti miškotvarkos duomenis apie jūrinių erelių lizdavietes naudojant aprobuotą jūrinio erelio lizdų stebėsenos metodiką; 2.2. įtraukti užimtas, perspektyvias lizdavietes į saugomų rūšių informacinę sistemą; 2.3. vykdyti reguliarią lizdaviečių apsaugos būklės kontrolę; 2.4. atlikti mokslinius tyrimus, skirtus nustatyti lizdų užimtumo trukmę ir lizdų kaitos dažnumą; 2.5. vykdyti naujų užimtų lizdaviečių paiešką (prioritetas 3-ose „Natura 2000“ ir kitose saugomose teritorijose); 2.6. gerinti jūrinių erelių lizdaviečių apsaugą ankstyvuoju veisimosi metu koreguojant Miško kirtimų taisykles. 3. Skatinti netrikdomą aplinką veisimosi ir mitybos vietose 3.1. mažinti žmonių lankymąsi lizdų aplinkoje jautriausiu jūrinio erelio veisimosi laikotarpiu (vasario–rugpjūčio mėn.); 3.2. mažinti žmonių lankymąsi jūrinių erelių mitybos aplinkoje (žuvininkystės ūkiai, ežerai, upės, užlieti durpynai). 4. Šviesti miško naudotojus, savininkus, visuomenę 4.1. sukurti 30–40 minučių trukmės filmą, išpirkti filmo reklamai ir demonstravimui tinkamą laiką televizijos eteryje. Platinti į CD laikmeną įrašytą filmą; 4.2. paruošti ir išplatinti mokomąją informaciją apie rūšį miškininkams, privataus miško savininkams, studentams, moksleiviams; 4.3. sukurti internetinį puslapį (www.juriniserelis.
7. lt)apie jūrinį erelį, prižiūrėti ir platinti adresą interneto, televizijos ir radijo eteryje, spaudoje. 5. Įvertinti plėšrūnų daromo neigiamo poveikio reikšmingumą jūrinio erelio populiacijai nustatyti plėšrūnų rūšių ir jų sunaikintų jūrinių erelių dėčių, vadų skaičių taikant tiesioginius ir distancinius lizdų stebėsenos metodus. 6. Įvertinti mitybos buveines ir grėsmes jų būklei 6.1. nustatyti mitybos vietas, jų erdvinį pasiskirstymą ir kokybę telemetrijos ir tiesioginių stebėjimų būdu; 6.2. nustatyti chromotografijos būdu švino ir įvairių cheminių junginių, gaunamų su maistu, poveikį veisimosi sėkmingumui ir individų mirtingumui; 6.3. nustatyti mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančius veiksnius. 7. Įvertinti infrastruktūros, urbanizacijos, jos plėtros ir antropogininės veiklos neigiamą poveikį rūšiai nustatyti kelių, elektros linijų, vėjo jėgainių, verslinės ir brakonieriškos žūklės ir medžioklės, užstatytų teritorijų poveikį suaugusių ir jaunų individų mirtingumui. 8. Stebėti populiacijos būklę sukurti ir vykdyti esminius populiacijos būklės parametrus (t. y. gausumą, veisimosi sėkmingumą ir produktyvumą) fiksuojančią stebėsenos sistemą. _________________