LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR NORVEGIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS ABIPUSĖS APSAUGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR NORVEGIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS ABIPUSĖS APSAUGOS Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Norvegijos Karalystės Vyriausybė, toliau – Šalys, siekdamos apsaugoti įslaptintą informaciją, kuria jos keičiasi tiesiogiai arba per kitas Šalių jurisdikcijai priklausančias valdymo institucijas ar rangovus, kurie pagal nacionalinę teisę turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, s u s i t a r ė : 1 straipsnis Taikymo sritis
- Šis Susitarimas taikomas visiems įslaptintiems sandoriams arba susitarimams, kurių vykdymo metu keičiamasi įslaptinta informacija ir kurie bus sudaryti dėl šių dalykų: 1) Šalių valdymo institucijų bendradarbiavimo; 2) Šalių valdymo institucijų ir (arba) rangovų bendradarbiavimo, keitimosi įslaptinta informacija, bendros veiklos, įslaptintų sandorių ar kitų jų tarpusavio santykių.
- Šiuo Susitarimu negalima naudotis siekiant gauti įslaptintą informaciją, kurią kita Šalis gavo iš trečiosios šalies. 2 straipsnis Apibrėžtys Šiame Susitarime: 1) įslaptinta informacija – bet kokio pavidalo, pobūdžio ar bet kuriomis priemonėmis perduodama parengta arba rengiama informacija, kuri pagal nacionalinę teisę yra įslaptinta; 2) sandoris – dviejų ar daugiau šalių susitarimas, kuriame nustatomos šalių teisės ir prievolės; 3) įslaptintas sandoris – sandoris, kuriame yra įslaptintos informacijos, kuris yra su ja susijęs arba kurio pagrindu įslaptinta informacija parengiama; 4) valdymo institucijos – valstybės ar savivaldybių institucijos ir šių institucijų steigiamos įmonės, kurių veikla susijusi su įslaptinta informacija ir jos apsauga ir kurios pagal nacionalinę teisę turi teisę informaciją įslaptinti ir išslaptinti; 5) kompetentinga saugumo institucija – valdymo institucija, kuri pagal nacionalinę teisę atsako už įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, apsaugos priežiūrą; 6) rangovas – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę sudaryti įslaptintus sandorius; 7) saugumo pažeidimas – nacionalinėms saugumo nuostatoms prieštaraujantis veiksmas arba neveikimas, galintis kelti pavojų įslaptintai informacijai arba pažeisti jos apsaugos reikalavimus; 8) informaciją parengusi Šalis – Šalis, kurios jurisdikcijoje įslaptinta informacija yra parengta; 9) informaciją gaunanti Šalis – Šalis, kurios jurisdikcijai įslaptinta informacija yra perduodama; 10) apsaugos reikalavimų pažeidimas – įslaptintos informacijos arba jos dalies patekimas trečiajai šaliai arba pavojus, kad taip atsitiks; 11) trečioji šalis – valstybė arba tarptautinė organizacija, kuri nėra šio Susitarimo šalis, arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris neatitinka nacionalinių reikalavimų dėl teisės susipažinti su įslaptinta informacija, įskaitant „būtina žinoti“ principą; 12) asmens patikimumo pažymėjimas – atlikus Šalies nacionalines asmens patikrinimo saugumo požiūriu procedūras asmens atžvilgiu priimtas teigiamas sprendimas, kurio pagrindu šiam asmeniui suteikiama teisė susipažinti bei dirbti su tam tikra slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija; 13) įmonės patikimumo pažymėjimas – atlikus Šalies nacionalines patikrinimo saugumo požiūriu procedūras įmonės atžvilgiu priimtas teigiamas sprendimas, kurio pagrindu šiai įmonei suteikiama teisė gauti tam tikra slaptumo žyma pažymėtą įslaptintą informaciją, su ja dirbti, ją apdoroti ir saugoti; 14) saugumo patvirtinimas – pagal nacionalinę teisę valdymo institucijos išduotas patvirtinimas, kad RIBOTO NAUDOJIMO įslaptinta informacija bus saugoma pagal jos nacionalinės teisės norminių aktų reikalavimus; 15) principas „būtina žinoti“ – teisė susipažinti su įslaptinta informacija gali būti suteikta tik tuo atveju, jei yra patvirtinta, kad asmeniui, kuriam ji reikalinga, yra būtina ją žinoti, kad galėtų eiti tarnybines pareigas, dėl kurių ši informacija buvo perduota informaciją gaunančiai Šaliai. 3 straipsnis Slaptumo žymos
- Įslaptinta informacija žymima šiomis slaptumo žymomis. Jos laikomos atitinkančiomis viena kitą: LIETUVOS Atitikmuo anglų kalba NORVEGIJOS VISIŠKAI SLAPTAI TOP SECRET STRENGT HEMMELIG SLAPTAI SECRET HEMMELIG KONFIDENCIALIAI CONFIDENTIAL KONFIDENSIELT RIBOTO NAUDOJIMO RESTRICTED BEGRENSET
- Informaciją gaunanti Šalis ir (arba) jos jurisdikcijai priklausančios valdymo institucijos be išankstinio rašytinio kompetentingos saugumo institucijos arba informaciją įslaptinusios valdymo institucijos leidimo negali gautai įslaptintai informacijai priskirti žemesnio lygio slaptumo žymos arba jos išslaptinti. Informaciją parengusios Šalies kompetentinga saugumo institucija arba valdymo institucija nedelsdamos raštu praneša informaciją gaunančiai Šaliai apie visus apsikeistos informacijos slaptumo žymų pasikeitimus.
- Informaciją gaunanti Šalis ir (arba) jos jurisdikcijai priklausančios valdymo institucijos gautą įslaptintą informaciją pažymi savo slaptumo žymomis, atitinkančiomis gautos įslaptintos informacijos slaptumo žymas. Vertimai ir kopijos pažymimos ta pačia slaptumo žyma kaip ir originalas. 4 straipsnis Abipusės apsaugos principai
- Vadovaudamosi savo nacionaliniais įstatymais, kitais teisės norminiais aktais ir praktika, abi Šalys imasi atitinkamų priemonių įslaptintai informacijai, kuri buvo perduota, gauta, pagaminta arba parengta vykdant kokį nors Šalių susitarimą arba joms bendradarbiaujant tarpusavyje, apsaugoti. Šalys visai perduotai, gautai, pagamintai arba parengtai įslaptintai informacijai užtikrina tokią pačią apsaugą, kokia yra suteikiama jų tokia pačia slaptumo žyma žymimai įslaptintai informacijai.
- Teisė susipažinti su įslaptinta informacija ir patekti į vietas ar įmones, kur vykdoma įslaptinta veikla arba kur laikoma įslaptinta informacija, suteikiama tik tiems, kam buvo išduotas asmens patikimumo pažymėjimas ir kas, dėl savo vykdomų funkcijų ar darbo, atitinka principą „būtina žinoti“.
- Pagal joms priklausančią jurisdikciją Šalys prižiūri, kaip laikomasi nacionalinių įstatymų, kitų teisės norminių aktų ir praktikos reikalavimų, keliamų įslaptintos informacijos apsaugai.
- Šalys pagal savo nacionalinę teisę saugo intelektinės nuosavybės teises ir komercines paslaptis (praktinę patirtį – angl. know-how), kurios buvo perduotos kartu su įslaptinta informacija.
- Šalia slaptumo žymos gali būti nurodomi ir kiti darbo su perduota įslaptinta informacija reikalavimai, detalizuojantys įslaptintos informacijos panaudojimą. Papildomus darbo su įslaptinta informacija reikalavimus Šalys viena kitai perduoda per savo kompetentingas saugumo institucijas.
- Kai gauta įslaptinta informacija tampa nereikalinga, ji, gavus išankstinį rašytinį informaciją parengusios Šalies kompetentingos saugumo institucijos sutikimą, gali būti sunaikinta. 5 straipsnis Įslaptintos informacijos atskleidimas Be išankstinio rašytinio informaciją parengusios Šalies sutikimo Šalys pagal šį Susitarimą gautos įslaptintos informacijos neatskleidžia trečiajai šaliai. Gauta įslaptinta informacija naudojama tik tiems tikslams, kuriems ji buvo perduota. 6 straipsnis Kompetentingos saugumo institucijos
- Šalys paskiria ir informuoja viena kitą apie kompetentingas saugumo institucijas, kurios prižiūri visų šio Susitarimo 1 straipsnyje minėtų susitarimų dėl įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimą. Paprašius kompetentingos saugumo institucijos keičiasi informacija apie šio Susitarimo įgyvendinimą, taip pat apie valdymo institucijas, atsakingas už tam tikrus įslaptintos informacijos apsaugos aspektus.
- Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad jų kompetentingos saugumo institucijos tinkamai laikytųsi šio Susitarimo nuostatų.
- Prireikus abiejų Šalių kompetentingos saugumo institucijos pagal jų valstybėms priklausančią jurisdikciją rengia ir platina įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi pagal bet kokį kitą Šalių susitarimą, apsaugos reikalavimus ir procedūras ir prižiūri, kaip jų laikomasi.
- Vienos kompetentingos saugumo institucijos prašymu kita kompetentinga saugumo institucija pateikia informaciją apie savo saugumo organizavimą ir procedūras, kad būtų galima jas palyginti ir laikytis analogiškų saugumo standartų bei rengti bendrus įgaliotų pareigūnų vizitus abiejose valstybėse. Tokie vizitai turi būti abiejų Šalių suderinti. 7 straipsnis Vizitai
- Viena Šalis leidžia kitos Šalies atstovams atvykti į vietas, kur rengiama, tvarkoma ar saugoma įslaptinta informacija arba kur vykdomi įslaptinti projektai siekiant pasikeisti įslaptinta informacija, tik tuo atveju, jei prieš tai buvo gautas rašytinis priimančiosios Šalies kompetentingos saugumo institucijos leidimas. Šis leidimas suteikiamas asmenims, kurie turi asmens patikimumo pažymėjimą, kurie atitinka principą „būtina žinoti“ ir kuriems atitinkamos Šalies kompetentinga saugumo institucija arba valdymo institucijos, nurodytos pagal 6 straipsnį, suteikė leidimą atvykti vizito ar vizitų.
- Prašančios leisti apsilankyti Šalies kompetentinga saugumo institucija arba valdymo institucija, nurodyta pagal 6 straipsnį, pagal šio straipsnio nuostatas praneša valstybės, į kurią ketinama atvykti vizito, kompetentingai saugumo institucijai arba valdymo institucijai, nurodytai pagal 6 straipsnį, apie planuojamą vizitą ir užtikrina, kad ši kompetentinga saugumo institucija arba valdymo institucija prašymą dėl vizito gautų prieš tris savaites iki vizito ar vizitų.
- Prašyme dėl vizito nurodoma: 1) atvykstančio asmens pavardė, vardas, gimimo vieta ir data, pilietybė ir darbdavys, paso arba kito asmens tapatybės dokumento duomenys; 2) patvirtinimas, kad atvykstantis asmuo turi asmens patikimumo pažymėjimą, atitinkantį vizito tikslą; 3) vizito ar vizitų objektą ir tikslą; (Ši informacija turi būti tiksli ir pakankamai išsami. Patariama nevartoti bendrybių ir santrumpų); 4) numatoma prašomo vizito ar vizitų data ir trukmė; 5) asmuo ryšiams palaikyti įmonėje (ar objekte), kuriuose bus lankomasi, buvę kontaktai ir visa kita informacija, galinti padėti nustatyti vizito ar vizitų pagrįstumą.
- Prašymas pateikiamas: 1) per Lietuvos ambasadą Osle – kai prašoma leisti Lietuvos Respublikos piliečiams atvykti į Norvegiją; 2) per Norvegijos ambasadą Vilniuje – kai prašoma leisti Norvegijos Karalystės piliečiams atvykti į Lietuvą; 3) abiejų Šalių kompetentingų saugumo institucijų susitarimu gali būti taikoma kita tvarka.
- Leidimai atvykti vizito galioja ne ilgiau kaip dvylika mėnesių.
- Vizito metu gautai įslaptintai informacijai turi būti užtikrinamas toks pat įslaptinimo ir apsaugos lygis, kokį užtikrina informaciją parengusi Šalis. 8 straipsnis Sandoriai
- Kai kuri nors Šalis ir (arba) jos jurisdikcijai priklausančios valdymo institucijos ketina sudaryti įslaptintą sandorį, kuris turi būti vykdomas kitos Šalies valstybės teritorijoje, Šalis, kurios valstybės teritorijoje šis sandoris pagal šį Susitarimą turi būti vykdomas, prisiima atsakomybę už įslaptintos informacijos tvarkymą pagal savo nacionalinę teisę. Šiuo atveju turi būti gautas išankstinis rašytinis numatomo rangovo Šalies kompetentingos saugumo institucijos užtikrinimas. Jame turi būti patvirtinta, kad numatomas rangovas turi atitinkamo lygio įmonės patikimumo pažymėjimą ir priemones to paties lygio įslaptintai informacijai tvarkyti ir saugoti. RIBOTO NAUDOJIMO įslaptintai informacijai išduodamas saugumo patvirtinimas.
- Visuose įslaptintuose sandoriuose turi būti atitinkamas skyrius apie saugumą ir įslaptinimo žinynas pagal šio Susitarimo sąlygas.
- Valstybės, kurioje bus vykdomas įslaptintas sandoris, kompetentinga saugumo institucija prisiima atsakomybę už įslaptintos informacijos saugumo priemonių nustatymą ir administravimą pagal tokius pačius standartus ir reikalavimus kaip ir tie, kurie taikomi jos pačios įslaptintų sandorių apsaugai.
- Rangovas praneša kompetentingai saugumo institucijai apie visus subrangovus, norinčius vykdyti įslaptintų sandorių dalis, kad ši juos patvirtintų. Patvirtinti subrangovai turi įvykdyti tas pačias saugumo prievoles, kokios yra nustatytos rangovui.
- Valstybės, kurioje ketinama vykdyti įslaptintą projektą, susitarimą, sandorį ar sandorio dalį, kompetentingai saugumo institucijai turi būti iš anksto apie tai pranešta ir pateikta tokio projekto, susitarimo, sandorio ar sandorio dalies kopija.
- Informaciją gaunanti Šalis, perduodama iš kitos Šalies gautą įslaptintą informaciją savo esamiems arba numatomiems rangovams, prieš tai turi: 1) užtikrinti, kad šie esami arba numatomi rangovai ir jų įmonės yra pajėgūs tinkamai saugoti įslaptintą informaciją; 2) atitinkamiems rangovams suteikti atitinkamą įmonės patikimumo pažymėjimą; 3) visiems darbuotojams, kurie dėl savo pareigų privalo susipažinti su įslaptinta informacija, suteikti atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus; 4) užtikrinti, kad visi asmenys, turintys teisę susipažinti su įslaptinta informacija, būtų supažindinti su jų pareigomis saugoti įslaptintą informaciją pagal galiojančius įstatymus; 5) periodiškai tikrinti, kaip užtikrinamas įslaptintos informacijos saugumas. 9 straipsnis Pranešimai ir jų perdavimas
- Paprastai įslaptinta informacija fiziškai perduodama Šalių diplomatiniais kanalais.
- Įslaptinta informacija gali būti keičiamasi ir per atstovus, oficialiai paskirtus pagal nacionalinę teisę.
- Dėl didelio įslaptintos informacijos kiekio perdavimo kompetentingos saugumo institucijos tariasi kiekvienu atveju atskirai.
- Kompetentingų saugumo institucijų susitarimu gali būti naudojami kiti patvirtinti informacijos perdavimo ar pasikeitimo būdai. 10 straipsnis Saugumo pažeidimas Kai pažeidžiamas kitos Šalies parengtos arba iš kitos Šalies gautos įslaptintos informacijos saugumas arba kai tai yra susiję su bendrais interesais, valstybės, kurioje buvo pažeisti įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimai, kompetentinga saugumo institucija kuo greičiau praneša apie tai kitos valstybės kompetentingai saugumo institucijai ir pradeda atitinkamą tyrimą. Prireikus kita Šalis bendradarbiauja atliekant šį tyrimą. Bet kuriuo atveju kita Šalis turi būti informuojama apie tyrimo rezultatus ir jai turi būti pateikta galutinė saugumo pažeidimo priežasčių ir masto ataskaita. 11 straipsnis Išlaidos Nė viena Šalis neatlygina kitos Šalies išlaidų, susijusių su šio Susitarimo vykdymu. 12 straipsnis Ginčų sprendimas Visi ginčai dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo sprendžiami Šalims tarpusavyje konsultuojantis ir į jokį nacionalinį ar tarptautinį teismą ar trečiąją šalį nesikreipiama. 13 straipsnis Baigiamosios nuostatos
- Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai gaunamas paskutinis pranešimas, kuriuo Šalys patvirtino viena kitai, kad įvykdė visus nacionalinės teisės reikalavimus, būtinus šiam Susitarimui įsigalioti. Susitarimas sudaromas neapibrėžtam laikotarpiui.
- Bet kuri Šalis gali bet kada nutraukti šį Susitarimą, apie tai diplomatiniais kanalais raštu pranešdama kitai Šaliai. Tokiu atveju Susitarimas nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai ta kita Šalis gavo pranešimą apie jo nutraukimą.
- Šis Susitarimas gali būti bet kada persvarstomas, keičiamas ar iš dalies keičiamas abiejų Šalių rašytiniu susitarimu.
- Šį Susitarimą nutraukus, visa pagal jį perduoda įslaptinta medžiaga ir (arba) informacija kuo greičiau grąžinama kitai Šaliai. Negrąžinta įslaptinta informacija ir (arba) medžiaga saugoma pagal šio Susitarimo nuostatas. Sudaryta 2011 m. kovo 24 d. Vilniuje dviem autentiškais egzemplioriais lietuvių, norvegų ir anglų kalbomis. Kilus nesutarimų dėl Susitarimo aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu Norvegijos Karalystės Vyriausybės vardu _________________