Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. A525-1277/2012 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00252-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija 17.2 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 5 d. Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi (b.l. 6–11) nutarė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kad jis atliktų tyrimą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. T1-83 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T1-226 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“ pakeitimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. T1-83) 2.1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nėra numatyta nuo vietinės rinkliavos atleisti asmenis, įvažiuojančius kitais pagrindais nei nuosavybės teise priklausančia ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta transporto priemone (pvz., nuomos ar panaudos sutartimis) į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją (toliau – ir Teritorija). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2002 m. spalio 23 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimuose pateiktą teisės aiškinimą. Taip pat teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą vietinės rinkliavos sąvoką, 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 12 straipsnį ir pažymėjo, jog sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkte išdėstytas papildytas Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų (toliau – ir Lengvatos) I dalies „Asmenys, kurie atleidžiami nuo vietinės rinkliavos“ 1 punktas, pagal kurį nuo vietinės rinkliavos atleidžiami asmenys, įvažiuojantys asmens vardu registruota ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta mechanine transporto priemone į Teritoriją. Pabrėžė, jog, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir nurodytas teisės normas, kyla abejonė dėl sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkto nuostatos atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Vertino, jog savivaldybės administravimo subjekto norminiame administraciniame akte įtvirtinta norma, kuri labiau apriboja kitaip nei nuosavybės teise priklausančia ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta transporto priemone (pvz., nuomos ar panaudos sutartimis) besinaudojančių asmenų subjektinę teisę įgyti galimybę būti atleistiems nuo vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į Teritoriją nei tai nustatyta aukštesnę galią turinčiame teisės akte – Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje – įtvirtintame asmenų lygiateisiškumo principe. Tai reiškia, kad tokiu atveju yra galimai pažeidžiant minėtą asmenų lygiateisiškumo principą diferencijuojami asmenys, įvažiuojantys asmens vardu registruota ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta mechanine transporto priemone į Teritoriją, ir asmenys, įvažiuojantys į Teritoriją kitokiais būdais teisėtai valdoma transporto priemone (pvz., nuomos ar panaudos sutartimis). II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (b.l. 38–41) nusprendė pripažinti, kad Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkto nuostata, jog nuo vietinės rinkliavos atleidžiami asmenys, įvažiuojantys asmens vardu registruota ar išperkamosios nuomos būdu įgyta mechanine transporto priemone į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalį, į tai, kad prašomu ištirti sprendimu Nr. T1-83 buvo papildyta Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją nuostatų (toliau – ir Nuostatai) dalis, reglamentuojanti asmenų atleidimą nuo vietinės rinkliavos, konstatavo, jog kadangi prašomas ištirti savivaldybės administracinis aktas turi teisės aktui būtiną imperatyvumo požymį, yra savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminio pobūdžio teisės aktas individualiai neapibrėžtai subjektų grupei, jis pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį laikytinas norminiu. Nustatė, jog 2009 m. balandžio 21 d. jis buvo paskelbtas viešai ir yra galiojantis. Teismas atsižvelgė į Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pažymėjo, jog, aiškinant Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos turinį, negalima neatsižvelgti į Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies ir 121 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pabrėžė, jog konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Vertinant tai, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes: įvertinti atitinkamų subjektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumus, atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir specialias sąlygas, be to, įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą. Konkrečių teisės normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tik tais atvejais, kai į visas anksčiau nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta. Jeigu būtų ignoruojama bent viena sąlyga, galėtų kilti abejonių dėl specialios teisės normos atitikimo konstitucinėms nuostatoms. Nurodė, jog vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija (Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 str. 2 p.). Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kaip numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Atsižvelgdamas į Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą savivaldybės tarybos teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas išdavimą, to paties įstatymo 12, 3 straipsnių nuostatas, vietinės rinkliavos sąvoką, įtvirtintą Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, konstatavo, jog kadangi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame vietinės rinkliavos sąvoką, nėra įtvirtintas atlygintinumo už teikiamas paslaugas principas, vietinės rinkliavos nustatymas yra visiška savivaldybės tarybos diskrecija. Nustatė, jog Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtinti Nuostatai, kuriais patvirtinta vietinė rinkliava už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į Teritoriją ir nustatytos vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į Teritoriją lengvatos. 2009 m. balandžio 15 d. priimtas sprendimas Nr. T1-83 ir papildyti Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T1-226 I dalies „Asmenys, kurie atleidžiami nuo vietinės rinkliavos“ 1 ir 1.1 punktai. Sprendimo Nr. T1-83 2.1 punktu nustatyta, jog nuo vietinės rinkliavos atleidžiami asmenys, į Teritoriją įvažiuojantys asmens vardu registruota ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta mechanine transporto priemone. Konstatavo, jog kadangi sprendimu Nr. T1-83 reglamentuota lengvatinė atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarka nustatyta visiems vietinės rinkliavos mokėtojams, sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkto nuostata neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui. III. Apeliantas A. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b.l. 46–51), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sprendimo Nr. T1-83 2.1 punktą ta apimtimi, kuria nėra numatyta nuo vietinės rinkliavos atleisti asmenis, įvažiuojančius kitais pagrindais nei nuosavybės teise priklausančia ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta transporto priemone į Teritoriją, pripažinti neatitinkančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nurodo, jog nustatytų lengvatų paskirtis šiuo atveju yra eliminuoti iš rinkliavos, kurią turi mokėti atvykstantys į Teritoriją, mokėtojų konkrečios vietovės gyventojus. Tačiau problema kyla dėl to, kad Lengvatos numato pernelyg susiaurintą reikalavimą asmeniui, deklaravusiam savo gyvenamąją vietą Neringoje. Asmuo, norintis įvažiuoti į Neringą, nemokant vienkartinės rinkliavos, turi arba turėti automobilį nuosavybės teise, arba jį asmeniškai įsigyti išperkamosios nuomos būdu. Toks reglamentavimas eliminuoja kitokias teisėtas transporto priemonių valdymo formas – nuomą, panaudą. Taip leidimas įvažiuoti tik asmeniškai turima transporto priemone ar ją įsigijus išperkamąja nuoma diskriminuoja asmenis dėl turtinės padėties. Pabrėžia, jog asmuo yra laisvas pasirinkti, ar įsigyti automobilį nuosavybės teise, išperkamosios nuomos būdu, jį nuomotis ar atitinkamai juo naudotis panaudos sutarties pagrindu. Atitinkamai savivaldybė gali reikalauti tik patvirtinti valdymo teisėtumą, tačiau ribojimas naudotis transporto priemone kitais teisėtais būdais tam, kad asmuo būtų vertinamas vienodai su kitais Neringos gyventojais, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas tenkinamas. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2412/2011 kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkto atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nėra numatyta nuo vietinės rinkliavos atleisti asmenis, įvažiuojančius kitais pagrindais nei nuosavybės teise priklausančia ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta transporto priemone (pvz., nuomos ar panaudos sutartimis) į Teritoriją. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kuris savo ruožtu glaudžiai siejasi su kitais konstituciniais principais bei nuostatomis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Tačiau šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Pažymėtina, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginus su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Be to, diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Taigi sprendžiant klausimą, ar konkrečiu teisiniu reguliavimu, kuriuo tam tikra asmenų grupė traktuojama skirtingai nei kiti asmenys, nenustatant jiems galimybės būti atleistiems nuo vietinės rinkliavos, nepažeidžiamas asmenų lygybės įstatymui principas, būtina įvertinti, ar ši asmenų grupė pasižymi tokiais skirtumais, kad dėl to būtų pateisinamas skirtingas jos traktavimas atleidimo nuo vietinės rinkliavos kontekste. Vien galimybė identifikuoti objektyvius skirtumus tarp tam tikrų asmenų grupių ne visada gali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog diferencijuotu traktavimu nepažeidžiami lygiateisiškumo principo reikalavimai – skirtumai turi būti tokio pobūdžio ir apimties, kad dėl to teisinio reguliavimo diferencijavimas būtų objektyviai pateisinamas, be kita ko, ir, pavyzdžiui, siekiant visuomeniškai svarbių tikslų ir panašiai. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 5 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas ir nustatytas vietinės reikšmės apsaugines zonas išdavimą (išskyrus važiavimą per šias teritorijas valstybinės reikšmės keliais, naudojimąsi jų statiniais, stovėjimo ir poilsio aikštelėmis, terminalais ir pasienio kontrolės punktais; šios išimtys netaikomos Neringos miestui). Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis įtvirtina, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams bei vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Neringos savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226 nustatė vietinę rinkliavą už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į Teritoriją bei patvirtino Nuostatus ir Lengvatas. Sprendimo Nr. T1-83 2.1 punktu nuspręsta papildyti Lengvatų I dalies „Asmenys, kurie atleidžiami nuo vietinės rinkliavos“ 1 punktą, nustatant, kad nuo vietinės rinkliavos atleidžiami asmenys, įvažiuojantys asmens vardu registruota ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta mechanine transporto priemone į Teritoriją. Lengvatų 1.1–1.11 punktai numato asmenų grupes, kurioms taikomas paminėtas Lengvatų 1 punktas. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuo paminėtos vietinės rinkliavos atleidžiami tie asmenys, kurie atitinka Lengvatų 1 punkte ir viename iš Lengvatų 1.1–1.11 punktų numatytus kriterijus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, pažymi, kad abejonės dėl sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkto atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai šioje byloje kyla dėl to, kad Lengvatų 1.1–1.11 punkte numatyti asmenys yra diferencijuojami pagal tai, kokiu būdu valdoma mechanine transporto priemone jie įvažiuoja į Teritoriją, t. y. nuo vietinės rinkliavos atleidžiami tik savo vardu registruota arba išperkamosios nuomos būdu įgyta mechanine transporto priemone įvažiuojantys asmenys, tačiau nuo jos nėra atleidžiami kitokiais būdais teisėtai valdoma transporto priemone į paminėtą teritoriją įvažiuojantys tie patys asmenys. Teisėjų kolegijos nuomone, nepritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog galima daryti išvadą, kad sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkto nuostata neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui vien todėl, kad šiuo sprendimu reglamentuota lengvatinė atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarka nustatyta visiems rinkliavos mokėtojams. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiriant ginčijamos sprendimo nuostatos teisėtumą, abejonių dėl to, kad ji galioja visiems rinkliavos mokėtojams nekyla, t. y. akivaizdu, jog bet kuris asmuo, atitinkantis Lengvatose nustatytus kriterijus, yra atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos. Tačiau pažymėtina, jog, kaip jau minėta, esminis byloje sprendžiamas klausimas yra tai, ar tie rinkliavos mokėtojai, kurie pagal Lengvatų 1.1–1.11 punktus patenka į nuo vietinės rinkliavos atleistinų į Teritoriją įvažiuojančių asmenų grupę, pagrįstai yra diferencijuojami, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu valdoma mechanine transporto priemone jie į Teritoriją įvažiuoja, t. y. ar pagrįstai nuo vietinės rinkliavos yra atleidžiami tik tie asmenys, kurie į Teritoriją įvažiuoja savo vardu registruota ar išperkamosios nuomos būdu įgyta mechanine transporto priemone. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus ir aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje būtina įvertinti tai, ar asmenų, atitinkančių Lengvatų 1.1–1.11 punktuose numatytus kriterijus ir įvažiuojančių į Teritoriją savo vardu registruota ar išperkamosios nuomos įgyta mechanine transporto priemone, grupė, palyginus ją su asmenų, taip pat atitinkančių Lengvatų 1.1–1.11 punktuose numatytus kriterijus, tačiau įvažiuojančių į Teritoriją kitokiais būdais teisėtai valdoma transporto priemone (ne savo vardu registruota ir ne išperkamosios nuomos būdu įgyta transporto priemone), grupe, pasižymi tokiais skirtumais, kad dėl to būtų pateisinamas skirtingas šių asmenų grupių traktavimas atleidimo nuo vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į Teritoriją kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, Lengvatų I dalies „Asmenys, kurie atleidžiami nuo vietinės rinkliavos“ paskirtis yra atleisti tam tikras asmenų grupes nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Teritoriją. Esminis požymis, kurį šiuo atveju turi atitikti asmuo, turintis teisę būti atleistas nuo šios vietinės rinkliavos, teisėjų kolegijos nuomone, yra jo atitikimas Lengvatų 1.1–1.11 punktuose numatytiems kriterijams. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokių pagrįstų argumentų teigti, jog mechaninės transporto priemonės, kuria šie asmenys įvažiuoja į Teritoriją, valdymo būdas yra tokio pobūdžio ir apimties skirtumas, jog būtų objektyviai pateisintas šių asmenų skirtingas traktavimas, juos atleidžiant nuo vietinės rinkliavos. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju yra nepagrįstai diferencijuojami Lengvatų 1.1–1.11 punktuose numatytus kriterijus atitinkantys asmenys, įvažiuojantys į Teritoriją asmens vardu registruota ar išperkamosios nuomos būdu įsigyta mechanine transporto priemone, ir tuos pačius kriterijus atitinkantys asmenys, įvažiuojantys į Teritoriją kitais būdais teisėtai valdoma mechanine transporto priemone. Vien transporto priemonės valdymo būdas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo diferencijuoti šių asmenų, vieniems paminėtą lengvatą suteikiant, o kitiems jos nesuteikiant. Atsižvelgdama į tai, kad nėra jokių argumentų teigti, jog šis diferencijavimas yra objektyviai pateisinamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama sprendimo Nr. T1-83 2.1 punkto nuostata ta apimtimi, kuria nėra numatyta nuo vietinės rinkliavos atleisti asmenis, įvažiuojančius kitais pagrindais nei nuosavybės teise priklausančia ar išperkamosios nuomos būdu įgyta transporto priemone (pvz., nuomos ar panaudos sutartimis) į Teritoriją, nėra suderinama su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principu, todėl prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ir nenustatęs ginčijamos nuostatos prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas. Apelianto apeliacinis skundas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio l dalies 2 punktu, 117 straipsnio l dalimi, 140 straipsnio l dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a A. B. apeliacinį skundą tenkinti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pripažinti Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. T1-83 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T1-226 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“ pakeitimo“ 2.1 punktą ta apimtimi, kuria nėra numatyta nuo vietinės rinkliavos atleisti asmenis, įvažiuojančius kitais pagrindais nei nuosavybės teise priklausančia ar išperkamosios nuomos įsigyta transporto priemone į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir laikyti jį panaikintu. Paskelbti šį teismo sprendimą leidinyje „Valstybės žinios“ ir dienraštyje „Vakarų ekspresas“. Sprendimas neskundžiamas. Teisėjai Laimutis Alechnavičius Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas _________________