LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA Valstybės biudžetinė įstaiga Šventaragio g. 2, LT-01510 Vilnius Tel.: (8 5) 271 7154 / 271 7178 Faks. (8 5) 271 8551 EI. p. [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Kodas 188601464 PVM mokėtojo kodas LT886014610 p. Irenai Degutienei 2012-03-23 Nr. 1D-2093 Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei DĖL ATSAKYMŲ Į PATEIKTOS INTERPELIACIJOS KLAUSIMUS Vadovaudamasis Seimo statuto 215 straipsnio 1 dalimi, pateikiu atsakymus į 2012 m. kovo 13 d. pateiktos interpeliacijos klausimus:
- Vidaus reikalų ministras (toliau - VRM) savo sprendimu panaikino leidimą dirbti su įslaptinta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT) direktoriui Vitalijui Gailiui ir jo pavaduotojui Vytautui Giržadui, todėl juos atleido iš užimamų pareigų. Ministras viešoje erdvėje teigė, kad pareigūnus atleido iš pareigų vertindamas ne tik tyrimo poligrafu išvadas, bet ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) gautais kitais duomenimis, leidžiančiais daryti prielaidas, kad informaciją, susijusią su AB bankas „Snoras" neteisėtai „nutekino" FNTT vadovai, tačiau šiuo ministro teiginius paneigė VSD direktorius G. Grina. Prašome ministrą nurodyti, kokiais „kitais duomenimis", išskyrus tyrimo poligrafu išvadas, ministras rėmėsi, priimdamas sprendimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija V. Gailiui ir V. Giržadui panaikinimo? Atleisdamas iš pareigų buvusius FNTT vadovus V. Gailių ir V. Giržadą rėmiausi Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, pagal kurį asmenys atleidžiami kaip netekę specialiosios teisės - leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Tokia teisė minėtiems asmenims buvo panaikinta remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi. Tokį sprendimą priėmiau įvertinęs visą man žinomą informaciją: kieno atžvilgiu ir dėl kokių įvykių buvo atliekamas tyrimas, kodėl kai kuriems ir būtent tiems asmenims buvo atliekamas tyrimas poligrafu ir pan. Pagaliau ir minėtų asmenų elgsena sausio ir vasario mėnesiais man leido susidaryti nuomonę apie jų asmenines ir dalykines savybes. Paskutinis ir pagrindinis argumentas priimant sprendimus buvo 2012 m. vasario 14 d. Valstybės saugumo departamento atsiųstas raštas Nr. (K)-19-230KF „Dėl informacijos pateikimo" su išdėstytais argumentais bei siūlymu skubiai spręsti klausimą dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo V. Gailiui ir V. Giržadui. To VSD direktorius viešojoje erdvėje nepaneigė, atvirkščiai, - patvirtino. Atskleisti detalesnės informacijos, įslaptintos 2012 m. vasario 14 d. Valstybės saugumo departamento atsiųstame rašte Nr. (K)-19-230KF „Dėl informacijos pateikimo", neturiu teisės.
- FNTT vadovo V. Gailiaus tyrimo poligrafu išvados vienu atveju buvo neigiamos, kitu -teigiamos. VRM ministras nutarė vadovautis būtent neigiama išvada. Ministro teiginys, kad antroji teigiama išvada nepanaikina pirmosios, nėra logiškas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio nuostatai, suteikiančiai galimybę subjektui prašyti pakartotinio tyrimo poligrafu, kas reiškia galimybę pakeisti poligrafo parodymus. Prašome ministrą atsakyti, kokiu juridiniu pagrindu remiantis jis nusprendė vadovautis būtent neigiamos tyrimo poligrafu išvados rezultatais? Teigdamas, kad antrojo V. Gailiaus tyrimo teigiama išvada nepanaikina pirmojo tyrimo neigiamos išvados, rėmiausi žinodamas abiejų tyrimų turinį, t.y. užduotus klausimus. Darau prielaidą, kad V. Gailiaus antrojo tyrimo klausimai pasikeitė dėl konfidencialaus Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus 2012 m. sausio 11 d. rašto Nr.S(KF)-40-lKF, kuris buvo siųstas man ir Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei, kuriai pavaldus antrąjį tyrimą poligrafu atlikęs Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas. Naikindamas leidimus dirbti su slapta informacija, rėmiausi 2012 m. vasario 14 d. Valstybės saugumo departamento atsiųstame rašte Nr. (K)-19-230KF „Dėl informacijos pateikimo" išdėstytais argumentais bei siūlymu skubiai spręsti klausimą dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo V. Gailiui ir V. Giržadui, taip pat -Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi. Atkreipiu dėmesį, kad VSD buvo žinomi abiejų V. Gailiaus tyrimų poligrafu rezultatai, tačiau siūlymas skubiai spręsti klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pateiktas ne tik V. Giržado, bet ir jo atžvilgiu. Atsakydamas konkrečiai į Jūsų klausimą pažymiu, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja, kokio - pirmojo ar pakartotinio - tyrimo poligrafu rezultatu reikia naudotis. Spręsdamas rėmiausi ne kažkurio vieno tyrimo rezultatu, o visa man žinoma informacija ir minėtu VSD 2012 m. vasario 14 d. siūlymu.
- V. Gailiui leidimą dirbti su įslaptinta informacija VRM ministras R. Palaitis panaikino ne iškart užbaigus tyrimus poligrafu, o tik po to, kai V. Gailius atsisakė teikti savo pavaduotoją V. Giržadą atleidimui iš užimamų pareigų. Seimo Antikorupcijos komisija padarė išvadą, kad V. Gailius galimai buvo nubaustas ne už tyrimo poligrafu rezultatus, o už nepaklusimą. Prašome ministrą atsakyti, kokiais argumentais remiantis V. Gailiui leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo panaikintas ne iš karto gavus tyrimo poligrafu išvadas, o tik po kurio laiko? Tai, kad V. Gailius buvo atleistas už nepaklusnumą tėra Seimo Antikorupcijos komisijos interpretacijos. V. Gailiui leidimas dirbti su įslaptinta informacija panaikintas remiantis 2012 m. vasario 14 d. Valstybės saugumo departamento atsiųstame rašte Nr. (K)-19-230KF „Dėl informacijos pateikimo" išdėstytais argumentais bei siūlymu skubiai spręsti klausimą dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo V. Gailiui ir V. Giržadui, taip pat - Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi. Sprendimą priėmiau ne iš karto gavęs tyrimo poligrafu išvadas dėl to, kad buvau davęs pažadą Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui sulaukti tiek V Gailiaus, tiek V. Giržado antrųjų patikrinimų rezultatų ir tik tada priimti sprendimus. Kaip žinote, antrojo tyrimo rezultatų teko gerokai palaukti - tai užtruko dėl pareigūnų vengimo atlikti tyrimą ir nuolatinio išsisukinėjimo. Tuomet gavau minėtą VSD raštą su siūlymu ir turėjau priimti sprendimą.
- Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad V. Gailiui ir V. Giržadui tyrimas poligrafu buvo taikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo nuostatas, nes iki tyrimo poligrafu nebuvo pateiktas pagrindas manyti, kad jie nuslėpė ar pateikė melagingus duomenis, pareigūnai nebuvo supažindinti su jokiu tarnybiniu, vidiniu ar ikiteisminiu tyrimu, kaip nurodo įstatymas. Komisija nebuvo supažindinta su VRM prašymu (Komisijai pavyko išsiaiškinti tik, kad VSD prašymu buvo VRM sutikimas) atlikti minėtų pareigūnų patikrinimą poligrafu, kas būtina pagal Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymą. Prašome ministrą atsakyti, kodėl galimai pažeidžiant Lietuvos respublikos poligrafo naudojimo įstatymo nuostatas, nesant objektyvių duomenų dėl neteisėtos veikos, VRM ministras davė sutikimą dėl minėtų pareigūnų patikrinimo poligrafu? Tokį sutikimą daviau remdamasis Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Jeigu būtų patikslinta, kurį konkretų Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo straipsnį galimai pažeidžiau, į klausimą galėsiu atsakyti dar konkrečiau.
- Prašome ministrą atsakyti, dėl kieno kaltės buvęs FNTT pareigūnas V. Giržadas nei iki teisės dirbti su įslaptinta informacija netekimo, nei iki šiol nėra nustatyta tvarka supažindintas su Antrojo operatyvinių tyrimų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos tyrimo poligrafu išvada? Šiuo atveju tyrimo subjektas buvo Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas prie KAM, tad jo vadovai geriausiai atsakytų į šį klausimą. Mane Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas prie KAM raštu informavo, kad V. Giržadas atsisakė susipažinti su tyrimo rezultatais.
- Prašome ministrą atsakyti, kodėl FNTT pareigūnams V. Gailiui ir V. Giržadui leidimas dirbti su įslaptinta informacija be jokio tarnybinio patikrinimo panaikintas 2012 m. vasario 14 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, kuris teigia, kad „<...> asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija <...>"? Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, spendžiant klausimus dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, nenumato tokios procedūros kaip tarnybinis patikrinimas. Naikindamas leidimus dirbti su slapta informacija, rėmiausi visa man žinoma informacija ir 2012 m. vasario 14 d. Valstybės saugumo departamento atsiųstame rašte Nr. (K)-19-230KF „Dėl informacijos pateikimo" išdėstytais argumentais bei siūlymu skubiai spręsti klausimą dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo V.Gailiui ir V. Giržadui, taip pat - ne tik Jūsų įvardintu Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu, bet ir 18 straipsnio 2 dalimi. Prašau atkreipti dėmesį, kad Jūsų cituojamame punkte yra paminėtos "kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija". Mano įsitikinimu, asmens nepatikimumas yra būtent tokia savybė, kurią apibrėžia įis įstatymas.
- Prašome ministrą atsakyti, kodėl ministras FNTT vadovus V. Gailių ir V. Giržadą viešai kaltino padarius nusikaltimą - melavus ir neteisėtai paskleidus informaciją, nustatyta tvarka neatlikus tarnybinio tyrimo ir nesant teismo sprendimo? Pateikti tokius rimtus kaltinimus, kokie yra suformuluoti šiame klausime, negalima abstrakčiai. Turėdamas pagrindo manyti, jog tai - reakcija į mano atsakymus žiniasklaidai, atsakyti į šį klausimą galėčiau tik tuomet, jei abstrakčios formuluotės būtų sukonkretintos ir paaiškinta, kas slypi žodyje „viešai", t.y. kokią dieną, kokiai žiniasklaidos priemonei, į kokius klausimus ir kaip atsakiau.
- Prašome ministrą atsakyti, kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis ministras viešai atskleidė tyrimo poligrafu V. Gailiaus ir V. Giržado rezultatus? Pasakymas, kad tyrimai yra nepalankūs, nėra tyrimo turinio ar rezultatų atskleidimas. Tai yra mano asmeninis tyrimų vertinimas. Lygiai taip pat savo tyrimus viešai įvertino ir V. Gailius. Priminsiu, kad poligrafo tyrimo rezultatus sudaro garso ir vaizdo įrašai, tyrimo metu užduoti klausimai, konkrečios tyrimo išvadų formuluotės ir pan. Tokių duomenų viešai neatskleidžiau.
- Prašome ministrą atsakyti, kokia oficialia informacija ar dokumentais remdamasis ministras tiek viešoje erdvėje, tiek Seimo Antikorupcijos komisijoje teigė, neva dėl informacijos apie AB banko „Snoras" padėtį „<...> „nutekinimo" „išplaukė" iš Lietuvos milijardas litų <...>". Nes ministro nurodyta patirtų nuostolių suma yra žymiai didesnė nei Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pateikti skaičiai apie atsiimtas pinigines sumas iš AB banko „Snoras" po dienraščio „Lietuvos rytas" 2011 m. lapkričio 15 d. publikacijos. 2011 m. lapkričio 17 d., po kelių dienų, kai „Lietuvos ryte" pasirodė informacija, ministras pirmininkas Andrius Kubilius tiesioginėje „Žinių radijo" laidoje „Pozicija", o vėliau ir kitoms žiniasklaidos priemonėms, pasakė tokį teiginį: „Galimai „Snoro" banke trūksta milijardo litų vertės turto". Jis taip pat pažymėjo, kad po straipsnio pasirodymo iš „Snoro" banko „buvo stebimas didelių pinigų pajudėjimas" bei tai, kad „nemaži pinigai buvo siunčiami į ofšorines sąskaitas pastarosiomis dienomis". Ministrui pirmininkui taip pasakius viešai, neturėjau pagrindo juo netikėti. Tik žymiai vėliau atsirado V. Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos Pirmininko, patikslinimas. Nuo tada rėmiausi jo skaičiais. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis