← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. LIEPOS 1 D. ĮSAKYMO Nr. D1-337 „DĖL MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2012 m. kovo 28 d. Nr. D1-272 Vilnius

  1. P a k e i č i u Mėgėjiškos žūklės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Mėgėjiškos žūklės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 85-3189; 2006, Nr. 57-2044, Nr. 95-3740; 2009, Nr. 41-1596, Nr. 115-4897), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
  2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2012 m. kovo 30 d. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. D1-272 redakcija) MĖGĖJIŠKOS Žūklės TAISYKLĖS I. Bendrosios nuostatos
  3. Mėgėjiškos žūklės taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą.
  4. Šios Taisyklės netaikomos mėgėjiškai žūklei privačiuose tvenkiniuose ir kūdrose. Mėgėjiškai žūklei kituose privačiuose vandens telkiniuose šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1–639 (Žin., 2005, Nr. 4-71; 2012, Nr. 19-868).
  5. Organizuojant ir vykdant limituotą žvejybą šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Limituotos žvejybos organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-227 (Žin., 2012, Nr. 33-1571). Saugomose teritorijose mėgėjišką žūklę papildomai reglamentuoja šių teritorijų tvarkymo, gamtotvarkos planai ir individualūs apsaugos reglamentai. II. sąvokos
  6. Šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos: 4.
  7. bučiukas vėžiams gaudyti – ne ilgesnė kaip 100 cm ir ne platesnė kaip 50 cm gaudyklė; 4.
  8. meškeriotojo bilietas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gautas įmokos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti sumokėjimo patvirtinimas, suteikiantis teisę mėgėjiškai žūklei valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotą ir mėgėjiška žūklė nėra draudžiama pagal Taisykles ar kitus teisės aktus ir tokiai žūklei nereikalinga meškeriotojo kortelė; 4.
  9. meškeriotojo kortelė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gautas įmokos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti sumokėjimo patvirtinimas, suteikiantis teisę mėgėjiškai žūklei joje nurodytame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame organizuota limituota žvejyba; 4.
  10. mėgėjiškos žūklės įrankiai – visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai (neviršijant Taisyklėse nustatyto jų skaičiaus limito), taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai; 4.
  11. mėgėjiškos žūklės būdas – žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais; 4.
  12. tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai – tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai; 4.
  13. draudžiami žvejybos įrankiai – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai; 4.
  14. draudžiami žvejybos būdai – žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu; 4.
  15. viena žvejyba – vieno asmens mėgėjiška žūklė ar limituota žvejyba nuo atvykimo į žvejybą iki žvejybos pabaigos; 4.
  16. žvejyba sugaunant ir paleidžiant – mėgėjiška žūklė, užtikrinanti sugautų ir paleistų žuvų gyvybingumą, laimikį nedelsiant paleidžiant atgal į tą patį vandens telkinį.
  17. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 118–4395), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527) ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. III. MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS REŽIMAS
  18. Vidaus vandens telkiniuose vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti bei 4 kitus mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų žvejybą nuo ledo, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu. Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių kiekis neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, tačiau tokios žūklės metu visi sugauti plačiažnypliai ir siauražnypliai vėžiai turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
  19. Baltijos jūroje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų.
  20. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, lydekų, šapalų, meknių, otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 15 vienetų menkių ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, Kuršių mariose neturi būti didesnis kaip 7 kg, o Baltijos jūroje – 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.
  21. Leidžiama gaudyti masalui žuveles bei uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, šių Taisyklių 13.1 ir 13.2 punktuose išvardintas žuvis bei į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 (Žin., 1999, Nr. 33–970), įrašytas žuvis.
  22. Mėgėjiškos žūklės varžybų metu gali būti nesilaikoma šių Taisyklių 8 punkte nurodytų apribojimų, taip pat 12.1 punkte nustatyto draudimo, tai suderinus su: 10.
  23. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio administruojamoje teritorijoje yra vandens telkinys – valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus; 10.
  24. žūklės ploto naudotoju – valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotus. Žūklės ploto naudotojas žūklės sąlygas turi suderinti su Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu; 10.
  25. valstybinio parko direkcija (papildomai), jeigu vandens telkinys yra valstybinio parko teritorijoje.
  26. Draudžiama ši veikla: 11.
  27. laikyti ar gabenti draudžiamus žvejybos įrankius, išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai; 11.
  28. išimti iš vandens telkinių ūdas, tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje Žvejybos įrankių ženklinimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-383 (Žin., 2005, Nr. 96-3609) ar Pasyviosios žvejybos įrankių ženklinimo Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-463 (Žin., 2009, Nr. 78-3248) (toliau – Žvejybos įrankių ženklinimo taisyklės) nustatyta tvarka nepažymėtus draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams; 11.
  29. naudoti masalui gyvūnus, įtrauktus į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1–433 (Žin., 2004, Nr.130–4677; 2009, Nr. 135-5904); 11.
  30. vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu – nuo saulės laidos iki patekėjimo, taip pat vykdyti povandeninę žūklę neturint žūklės vietoje ryškiai matomo plūduro, naudoti povandeninei žūklei strėles, kurių antgalis platesnis nei 10 cm, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis; 11.
  31. būti vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų su mėgėjiškos žūklės įrankiais, jei tuose vandens telkiniuose žvejyba draudžiama ar tuo metu draudžiama, taip pat būti su povandeninei žūklei skirtais šautuvais vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų, jei tuose vandens telkiniuose povandeninė žūklė neleidžiama.
  32. Draudžiama žvejoti: 12.
  33. be meškeriotojo bilieto arba meškeriotojo kortelės arba žūklės leidimo suteikiančių teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę, taip pat liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d., kai visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai; 12.
  34. draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais; 12.
  35. naudojant prie mėgėjiškų žūklės įrankių pritvirtintas ilgesnes nei 20 cm gumas; 12.
  36. plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais, nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti; 12.
  37. kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, išskyrus lašišų ir šlakių žvejybą Baltijos jūroje; 12.
  38. arčiau kaip 50 m atstumu nuo Žvejybos įrankių ženklinimo taisyklėmis nustatyta tvarka pažymėtų tinklinių ne mėgėjiškos žūklės įrankių; 12.
  39. žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką) ir arčiau kaip 100 m nuo tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų); 12.
  40. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį; 12.
  41. nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. vidaus vandens telkiniuose naudojant masalui žuvelę (šis draudimas netaikomas žūklei Kuršių mariose, taip pat žvejojant žuvelės gabalėliu); 12.
  42. nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje); 12.
  43. ištisus metus Taisyklių 1 priede išvardintuose vandens telkiniuose; 12.
  44. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 2 priede išvardintose upėse, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti; 12.
  45. nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be nustatyta tvarka išduotų meškeriotojo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytose upėse ar jų atkarpose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti; 12.
  46. nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 3 priede išvardintose upėse ar jų atkarpose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti.
  47. Draudžiama gaudyti: 13.
  48. šių rūšių žuvis: skersnukius (Chondrostoma nasus); vijūnus (Misgurnus fossilis); jūrines nėges (Petromyzon marinus); mažąsias nėges (Lampetra planeri) ir jų vingilius; kitus vandenyje gyvenančius į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949), įrašytus gyvūnus, jei jų žvejybai neišduotos meškeriotojo kortelės; 13.
  49. be nustatyta tvarka išduotų meškeriotojo kortelių vidaus vandens telkiniuose šias žuvis: lašišas (Salmo salar); šlakius (Salmo trutta trutta); sykus (Coregonus lavaretus); upines nėges (Lampetra fluviatilis); 13.
  50. mažesnes nei šių dydžių: lašišas (Salmo salar) 65 cm; šamus (Silurus glanis) 75 cm; šlakius (Salmo trutta trutta) 65 cm; salačius (Aspius aspius) 52 cm; vėgėles (Lota lota): Kuršių mariose 49 cm; kituose telkiniuose 40 cm; ūsorius (Barbus barbus) 47 cm; sterkus (Sander lucioperca) 46 cm; lydekas (Esox lucius) 45 cm; kiršlius (Thymallus thymallus) 29 cm; marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) 30 cm; žiobrius (Vimba vimba) 28 cm; šapalus (Leuciscus cephalus) 25 cm; meknes (Leuciscus idus) 28 cm; lynus (Tinca tinca) 25 cm; karpius (Cyprinus carpio) 30 cm; baltuosius amūrus (Ctenopharyngodon idella) 30 cm; marguosius plačiakakčius (Artistichtys nobilis) 30 cm; plačiažnyplius vėžius (Astacus astacus) 10 cm; siauražnyplius vėžius (Astacus leptodactylus) 10 cm. Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo; 13.
  51. nurodytais laikotarpiais šias žuvis ir vėžius: lydekas (Esox lucius) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.; sterkus (Sander lucioperca) nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d.; salačius (Aspius aspius) nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.; kiršlius (Thymallus thymallus) nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.; marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.; sykus (Coregonus lavaretus) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.; otus (Scopthalmus maximus) nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.; vėgėles (Lota lota) nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.; žiobrius (Vimba vimba) nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.; plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d; karšius (Abramis brama) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose; lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje.
  52. Povandeninė žūklė leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose, išskyrus rekreacines zonas: Eil. Nr. Vandens telkinio pavadinimas Rajonas Plotas, ha Pastabos
  53. Alaušas Utenos 1071,8
  54. Antalieptės HE tvenkinys Zarasų 1572,3
  55. Asveja Molėtų, Švenčionių 978,2 Povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto.
  56. Baltieji Lakajai Molėtų 699,8
  57. Didžiulis (Daugų) Alytaus 912,7
  58. Drūkšiai Zarasų 3204,9 Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje.
  59. Galuonai Molėtų 591,5
  60. Sartai Rokiškio, Zarasų 1336,8
  61. Siesartis Molėtų 503,6
  62. Vištytis Vilkaviškio Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje.
  63. Elektrėnų tvenkinys Elektrėnų 1389,6
  64. Baltijos jūros priekrantė
  65. Visi 12 ir 13 punktuose nurodyti draudimai galioja tiek pirmąją, tiek ir paskutiniąją nurodyto termino dieną. Tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.
  66. Žūklės plotų naudotojai ežeruose ir tvenkiniuose, į kuriuos jiems išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, gali leisti povandeninę žūklę, tai įrašę į žūklės leidimo sąlygas, jei šie valstybiniai vandens telkiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintuose valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose nustatytas rekreacinio funkcinio prioriteto zonas. IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  67. Asmenys privalo žvejodami su savimi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą meškeriotojo bilietą arba meškeriotojo kortelę, arba žūklės leidimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą, pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.
  68. Žuvų apsaugos tikslais Aplinkos ministerija gali nustatyti kitokį žūklės režimą bei priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų.
  69. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, už neteisėtai sugautas ar sunaikintas žuvis privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams, apskaičiuotą vadovaujantis Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 (Žin., 2009, Nr. 63-2526).
  70. Šiurkštus Taisyklių pažeidimas – tai žvejyba, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, arba buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su draudžiamais žvejybos įrankiais, žvejyba draudžiamose vietose arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta, taip pat kitoks Taisyklių pažeidimas, kuriuo padaryta žala žuvų ištekliams įvertinta daugiau kaip 3 MGL.
  71. Jei prie žūklės įrankių nėra savininko ar naudotojo, įrankius iki jų priklausomybės išaiškinimo nustatyta tvarka gali paimti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai. _________________ Mėgėjiškos žūklės taisyklių 1 priedas VANDENS TELKINIAI, KURIUOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA VISAIS MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮRANKIAIS IR BŪDAIS IŠTISUS METUS Eil. Nr. Vandens telkinio pavadinimas
  72. Jūra (nuo Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės miesto 3-iosios vidurinės mokyklos ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos)
  73. Nemunas (nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos)
  74. Krokų lanka
  75. Kuršių marios tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlanka
  76. Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų gamtiniuose rezervatuose esantys vandens telkiniai, jei juose neorganizuota limituota žvejyba. _________________ Mėgėjiškos žūklės taisyklių 2 priedas UPĖS, KURIOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA NUO SPALIO 1 D. IKI GRUODŽIO 31 D. Eil.Nr. Upė Vyresnysis vandentakis Baseinas
  77. Avirė Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  78. Bilsinyčia Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  79. Dievogala Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  80. Gauja Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  81. Karklė Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  82. Kerupė Dievogala Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  83. Lapainia (kelias Nr. 129 – žiotys) Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  84. Mara Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  85. Medukštėlė Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  86. Ova Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  87. Ratnyčia Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  88. Rėvuona Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  89. Samė Verknė Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  90. Skirpstauja Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  91. Strūzda Verknė Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  92. Šustis Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  93. Šyša (aukščiau Katyčių) Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  94. Verknė (Aukštadvario HE – Gripiškės) Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  95. Viešvilė Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  96. Žvirgždė Karklė Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
  97. Beržūna Šalčia Merkio
  98. Beržupis Merkys Merkio
  99. Cirvija Merkys Merkio
  100. Derežna Merkys Merkio
  101. Derežnytė Merkys Merkio
  102. Duobupis D Merkys Merkio
  103. Geluža Merkys Merkio
  104. Graužupis Merkys Merkio
  105. Grūda Merkys Merkio
  106. Lukna Merkys Merkio
  107. Maltupis Šalčia Merkio
  108. Mažoji Kena Merkys Merkio
  109. Nedzingė Merkys Merkio
  110. Pasgrinda Verseka Merkio
  111. Skroblus Merkys Merkio
  112. Spengla Merkys Merkio
  113. Taurupis Verseka Merkio
  114. Turė Merkys Merkio
  115. Ūla Merkys Merkio
  116. Uosupis Ūla Merkio
  117. Vardauka Merkys Merkio
  118. Verseka Merkys Merkio
  119. Bezdonė Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  120. Bražuolė Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  121. Dūkšta Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  122. Juodė Vokė Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  123. Kamaja Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  124. Kena Vilnia Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  125. Laukysta Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  126. Lokys Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  127. Lomena Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  128. Manierka Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  129. Mozūriškanka Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  130. Musė Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  131. Nemenčia Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  132. Riešė Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  133. Rudamina Vokė Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  134. Saidė Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  135. Strūna Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  136. Strūna Strečia Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  137. Šešuva Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  138. Taurija Vilnia Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  139. Veršupis Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  140. Vokė (Mūrinė Vokė – žiotys) Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  141. Žalesa Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  142. Žiežmara Neris Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
  143. Jusinė Žeimena Žeimenos
  144. Lakaja (Lakajos ež. – žiotys) Žeimena Žeimenos
  145. Luknelė Žeimena Žeimenos
  146. Mera Žeimena Žeimenos
  147. Peršokšna Lakaja Žeimenos
  148. Petruškė Žeimena Žeimenos
  149. Saria Žeimena Žeimenos
  150. Skerdiksna Žeimena Žeimenos
  151. Skirda Žeimena Žeimenos
  152. Armona (Dovydiškių užtv. – žiotys) Šventoji Šventosios
  153. Grabuosta Siesartis Šventosios
  154. Nevėža Virinta Šventosios
  155. Pelyša Šventoji Šventosios
  156. Siesartis (Želvos–Balninkų tiltas – Cesarkos malūnas) Šventoji Šventosios
  157. Storė Šventoji Šventosios
  158. Taurožė Šventoji Šventosios
  159. Virinta (Klabiniai – žiotys) Šventoji Šventosios
  160. Želva Siesartis Šventosios
  161. Dratvinys Dubysa Dubysos
  162. Gyvėvė Dubysa Dubysos
  163. Kirkšnovė Dubysa Dubysos
  164. Lapišė Dubysa Dubysos
  165. Luknė Dubysa Dubysos
  166. Mūkė Dubysa Dubysos
  167. Šventupis Dubysa Dubysos
  168. Agluona Šešuvis Jūros
  169. Aitra Jūra Jūros
  170. Akmena Jūra Jūros
  171. Ančia Šešuvis Jūros
  172. Apusinas Šešuvis Jūros
  173. Balčia Šešuvis Jūros
  174. Bebirva Šaltuona Jūros
  175. Bremena Akmena Jūros
  176. Egluona Agluona Jūros
  177. Ežeruona Jūra Jūros
  178. Giluvė Jūra Jūros
  179. Irtuona Ežeruona Jūros
  180. Ižnė Akmena Jūros
  181. Lokysta Jūra Jūros
  182. Šaltuona Šešuvis Jūros
  183. Šešuvis Jūra Jūros
  184. Šunija Jūra Jūros
  185. Trišiūkštė Šešuvis Jūros
  186. Upyna Šešuvis Jūros
  187. Upynikė Trišiūkštė Jūros
  188. Vėžus Jūra Jūros
  189. Agluona Minija Minijos
  190. Aisė Veiviržas Minijos
  191. Alantas Minija Minijos
  192. Ašva Veiviržas Minijos
  193. Babrungas Minija Minijos
  194. Blendžiava Salantas Minijos
  195. Didžioji Sruoja Minija Minijos
  196. Dirsteika Veiviržas Minijos
  197. Gerdaujė Minija Minijos
  198. Graumena Šalpė Minijos
  199. Judrė Graumena Minijos
  200. Kapupis Sausdravas Minijos
  201. Karkluoja Alantas Minijos
  202. Lukna Minija Minijos
  203. Minija (Didovo ež. – Salanto žiotys) Nemunas Nemuno
  204. Mišupė Minija Minijos
  205. Pala Minija Minijos
  206. Salantas Minija Minijos
  207. Šalpė Veiviržas Minijos
  208. Sausdravas Minija Minijos
  209. Šilupis Sausdravas Minijos
  210. Skinija Minija Minijos
  211. Šlužmė Veiviržas Minijos
  212. Šviekšnelė Ašva Minijos
  213. Trumpė Želsva Minijos
  214. Upita Šlužmė Minijos
  215. Veiviržas (kelio Veiviržėnai – Švėkšna tiltas – ištakos) Minija Minijos
  216. Vieštovė Minija Minijos
  217. Žvelesys Ašva Minijos
  218. Žvelsa Minija Minijos
  219. Apšė Bartuva Lietuvos pajūrio upių
  220. Babrūnė Akmena Danė Lietuvos pajūrio upių
  221. Bonalė Akmena Danė Lietuvos pajūrio upių
  222. Darba Žyba Lietuvos pajūrio upių
  223. Degalas Akmena Danė Lietuvos pajūrio upių
  224. Juodupis Šventoji Lietuvos pajūrio upių
  225. Kaltis Apšė Lietuvos pajūrio upių
  226. Kulšė Šventoji Lietuvos pajūrio upių
  227. Luknė Šventoji Lietuvos pajūrio upių
  228. Luoba Bartuva Lietuvos pajūrio upių
  229. Ringelis Akmena Danė Lietuvos pajūrio upių
  230. Sartis Apšė Lietuvos pajūrio upių
  231. Šata Bartuva Lietuvos pajūrio upių
  232. Smeltalė Kuršių marios Lietuvos pajūrio upių
  233. Žyba Šventoji Lietuvos pajūrio upių
  234. Lūšė Venta Ventos
  235. Šerkšnė Venta Ventos
  236. Višetė Venta Ventos _________________ Mėgėjiškos žūklės taisyklių 3 priedas UPĖS AR JŲ ATKARPOS, KURIOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA NUO SPALIO 16 D. IKI GRUODŽIO 31 D. Eil. Nr. Upė Vyresnysis vandentakis Vieta
  237. Neris Nemunas nuo kelio Nr. 262 tilto iki Musės žiočių nuo kelio Nr. 108 tilto iki Vokės žiočių nuo Lazdynų tilto iki Žirmūnų tilto nuo Žalesos žiočių iki Nemenčios žiočių nuo Bezdonės žiočių iki Skersabalių kabančio pėsčiųjų tilto nuo Mažiulėniškių iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių
  238. Žeimena Neris nuo žiočių iki Lakajos žiočių
  239. Vilnia Neris nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos
  240. Šventoji Neris nuo žiočių iki Armonos žiočių nuo Zujų Alkos iki Kavarsko užtvankos 500 m aukščiau ir žemiau Virintos žiočių
  241. Siesartis Šventoji nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto
  242. Širvinta Šventoji nuo žiočių iki Liukonių tilto
  243. Dubysa Nemunas nuo žiočių iki Lyduvėnų tilto
  244. Jūra Nemunas nuo žiočių iki Tauragės užtvankos
  245. Minija Nemunas nuo Lankupių iki Salanto žiočių
  246. Veiviržas Minija nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto
  247. Šventoji (pajūrio) Baltijos jūra nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos
  248. Akmena–Danė Kuršių marios nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.