← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S dėl Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre: 16075) TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANO PATVIRTINIMO 2012 m. kovo 27 d. Nr. ĮV-204 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2008, Nr. 59-2203) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195, 84-4404) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) 1.4 punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 punktu ir atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012 m. kovo 5 d. teikimą Nr. (13.1)2-702:

  1. T v i r t i n u pridedamą Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 16075, buvęs kodas U17) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą.
  2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
  3. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas _________________ (ženklas) VĮ „LIETUVOS PAMINKLAI“ Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. 272 40
  4. Faksas 272 40 54 Aplinkos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690, išduotas 2011-01-21 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 20l2 m. kovo mėn. 27 d. įsakymu Nr. ĮV-204 PLANAVIMO ORGANIZATORIUS Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys KOMPLEKSAS KLAIPĖDOS SENAMIESTIS (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS ETAPAS SPRENDINIAI (LAIDA-A) BYLA SP- 12

(2006)- P.l Direktorius Vydmantas Drumsta Projekto vadovė Irena Staniūnienė (A 164,KPDalest.Nr. 1380) Vilnius, 2011 m. TVIRTINU Viršininko pavaduotojas, pavaduojantis viršininką . . . . . Antanas Lukošius 2012 m. vasario 24 d. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP5-4 Tikrinanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT- 09311 Vilnius. Tikrinamasis dokumentas - Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialusis planas. Planavimo rūšis – specialusis planavimas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią institucijų – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – rajono lygmens. Planavimo organizatorius - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Dokumento rengėjas - VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel.
(85)272 40 95/faks.:
(85)272 40
  1. Tikrinimui pateikti dokumentai - Specialiojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). Patikrinimo apibendrinimas - Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo išvada - Teigiama. Siūlymas tvirtinančiai institucijai – PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo akta. Dokumentą patikrino: Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Remedija Juknevičienė, tel. 85-232 1067 Parašas . . . Patikrinimo data: 2012 vasario 24 d. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2012 m kovo mėn. 27 d. įsakymu Nr. ĮV-204 Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Sprendiniai AIŠKINAMASIS RAŠTAS
  2. įvadas Klaipėdos Senamiestis 1996 m. spalio 28 d. įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą (kultūros vertybės unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17). apibrėžtos teritorijos ribos, (rašant į registrą, objektui nustatytos urbanistinė, architektūrinė ir istorinė vertės. Vertinga Senamiesčio teritorijoje: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, atskiri užstatymo fragmentai. Esamos Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas
  3. buvęs kodas U17) ribos: Danės upe nuo Kuršių marių į rytus, vakarine ir pietine Konditerijos fabriko riba. vakarine Vakarų Lietuvos verslo kolegijos teritorijos riba, susijungia su Butsargių gatve ir abipuse Tilžės gatvės užstatymo riba. šiaurine Klaipėdos Marijos. Taikos Karalienės bažnyčios šventoriaus riba iki Taikos pr. Už pastato Taikos pr. 3a riba eina pietų kryptimi kvartalo viduriu iki Sinagogų g. pradžios ir toliau iki Žiedų sk. ir juo iki Sausio 15-osios gatvės šiaurine riba vakarų kryptimi iki sankryžos su Pilies g. Pietine Baltijos laivų statyklos teritorijos riba iki Kuršių marių, rytine prieplaukų riba iki Danės upės. Ribos nustatytos 1996-10-08, patvirtintos Kultūros paveldo centro direktoriaus 1996-10-
  4. Klaipėdos Senamiestis (unikalus kodas
  5. buvęs kodas U17) saugomas valstybės, kuriam 2005-04-29 kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 nustatytas tikslas saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui Kadangi šiuo metu greta Senamiesčio pastebima plėtros interesų raiška, tikslinga būtų patikslinti kultūros vertybės teritorijos ribas ir nustatyti apsaugos zonų ribas. Apsaugos zona yra būtina rytinėje Senamiesčio dalyje tarp rytinės senamiesčio teritorijos ribos ties Danės upe ir Mokyklos gatvės, nes būtent nuo jos įmanoma pamatui senamiestį šiek tiek iš aukštesnio taško ir pajusti jo struktūrą. Apsaugos zonos teritorija apimtų teritoriją tarp senamiesčio ir Mokyklos gatvės, toliau pereitų į Šilutės plentą ir iki sankryžos su Paryžiaus Komunos g. Pietinė apsaugos zonos riba ir eitų Paryžiaus Komunos g., pereitų toliau į Rūtų g. iki sankirtos su Minijos g.. Iš pietų pusės apsaugos zona labai reikalinga, kad nauji didelių tūrių pastatai „neužspaustų“ smulkių neaukštų senamiesčio pastatų. Klaipėdos senamiestis saugomas valstybės viešajam pažinimui ir naudojimui. Todėl siūloma tikslinti pietvakarinę senamiesčio teritorijos dalį, t.y. maksimaliai apimant charakteringą senamiesčiui urbanistinę struktūrą, bet neįtraukiant tos Baltijos laivų statyklos teritorijos, kurioje gamykla atsirado žymiai vėliau, nei formavosi Klaipėdos senamiesčio struktūra (iki XVII a. pr.). Be to, šioje teritorijoje pastatai yra senamiesčiui nebūdingų tūrių, pati teritorija yra lankytojams uždaryta, todėl ji negali būti panaudota ir viešajam pažinimui. Ši statyklos teritorija gali atlikti senamiesčio apsaugos zonos funkciją ir būti pereinamąja teritorija tarp senamiesčio – šiuo atveju piliavietės ir naujamiesčio, kuris yra išaugęs į pietus nuo senamiesčio. Vakarinė apsaugos zonos riba eitų Minijos g., toliau pereinant Pilies g. ir pietine Baltijos laivų statyklos teritorijos riba iki Kuršių marių. Šiaurėje senamiesčio apsaugos zona apimtų Danės upės akvatoriją ir eitų dešiniuoju jos krantu. Patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas ir aukštybinių pastatų specialusis planas skatina imtis aktyvesnių senamiesčio kultūrinės vertės išsaugojimo veiksmų, apibrėžiant veiklos apribojimus dabartinės senamiesčio teritorijos gretimybėse (apsaugos zonose), motyvuotai nustatant tų teritorijų sąsajas su senamiesčiu, o paties senamiesčio ribas patikslinant. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-06-22 įsakymas Nr. Į-280 (Žin., 2006, Nr. 72-2742) ir 2008-10-23 įsakymas Nr. 422 (Žin., 2008, Nr. 127-4874). Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Klaipėdos senamiesčio (U17) išsaugojimą. Planavimo uždavinys: nustatyti (patikslinti) Klaipėdos Senamiesčio (U17) teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir plotus. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys. Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“. Šnipiškių g.3, Vilnius. Projektavimo eiga Klaipėdos Senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas pradėtas rengti, vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-06-22 įsakymas Nr. Į-280 (Žin.. 2006, Nr. 72-2742). Rengiant specialųjį planą vadovaujamasi pateiktomis planavimo sąlygomis, Kultūros paveldo objekto apskaitos dokumentais, turima tyrimų medžiaga. LR įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Klaipėdos teritorinis padalinys pateikė:
  6. Klaipėdos senamiesčio specialiojo plano planavimo darbų programa (patvirtinta 2007-10-22; pataisyta 2008-11-18).
  7. Planavimo sąlygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti (patvirtinta 2006-10-06, pratęsta 2009-09-23).
  8. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Planavimo sąlygos Klaipėdos Senamiesčio, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentui rengti (patvirtinta 2006-08-30, įsakymu Nr. ADl-1965).
  9. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Planavimo sąlygos Klaipėdos Senamiesčio, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentui rengti (patvirtinta 2009-03-20, įsakymu Nr. ADl-441).
  10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Sąlygos specialiajam planui rengti (2006-09-07, Nr. (9.14.3)-V4-4853). Planavimo dokumento rengimas, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, buvo vykdomas stadijomis:
  11. Esamos būklės analizės stadija: Šioje stadijoje buvo atlikta Klaipėdos Senamiesčio teritorijos ir jos prieigų vizualinių ryšių analizė, išnagrinėti galimi apžvalgos taškai. Surinkti duomenys apie objektus. įrašytus į Kultūros vertybių registrą, jų apsaugos reglamentavimą. Esama padėtis užfiksuota fotonuotraukose. Esamos būklės analizė ir nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ribos atsispindi grafinėje dalyje (Esamos padėties analizė, brėž. SP-12
(2006)-A.1).
  1. Koncepcijos rengimo stadija: Remiantis atlikta esamos būklės analize, įvertinus kadastrinių sklypų ribas, buvo patikslintos Klaipėdos Senamiesčio teritorijos ribos. Išnagrinėjus Senamiesčio apžvalgos galimybes, t.y. išsiaiškinus galimus vizualinius ryšius, nustatyta apsaugos zona – konkrečioje urbanizuotoje situacijoje – apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis. Koncepcija aprobuota KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2008-02-28 bei apsvarstyta Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų posėdyje Klaipėdos savivaldybėje. Šiame etape, atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento 2008-08-29 raštą Nr. (13.6)2-2556, kuriame prašoma išnagrinėti galimybę įtraukti nurodytus objektus į Klaipėdos senamiesčio vizualinės apsaugos zoną. buvo papildomai atlikta šių objektų vizualinių ryšių su senamiesčiu analizė. Didžioji dalis tų objektų patenka į apsaugos zoną, o vienas, nenustačius tokių ryšių, liko už apsaugos zonos. Šis objektas -Sendvario dvaro teritorija (unikalus kodas kultūros vertybių Registre 16589, buvęs kodas IR339) – liko neįjungtas į Klaipėdos senamiesčio apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonį.
  2. Sprendinių konkretizavimo stadija: Šioje stadijoje, remiantis koncepcija, konkretizuojamos vertybės teritorijos ir apsaugos zonos vizualinio apsaugos pozonio ribos, nustatomos jų koordinates, apskaičiuojami plotai. Derinimo metu kilusių ginčų nagrinėjimo sprendimų medžiaga (pateikiama priede). II. BENDROJI DALIS 2.
  3. Klaipėdos senamiesčio teritorijos apibūdinimas 2.1.
  4. Situacija. Administracinė priklausomybė: Klaipėdos miestas, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskritis. 2.1.2.Istorines raidos apžvalga Senoji Klaipėda, kuri buvo žvejų kaimas prie Danės, išsidėsčiusi šiek tiek į rytus nuo deltos. Ordinas, užgrobęs lietuviškojo pajūrio ruožą. Danės žiotyse, labai patogioje strateginiu ir ūkiniu atžvilgiu vietovėje, vietoje sunaikintos senosios Klaipėdos, pirmiausia 1252 m. pastatė Klaipėdos pilį, o prie jos numatė kurti miestą. Iš pat pradžių miestas buvo išmatuotas pagal taisyklingą stačiakampį planą, kurio pagrindą sudarė dvi susikertančios gatvės. Viena ėjo iš vakarų į rytus ir jungė pilį su bažnyčiomis. Kita gatvė greičiausiai sutapo su pamario traktu. Daugelį kartų, lietuvių antpuolių metu besikuriantis miestas buvo sudegintas. XIII a. pab. Klaipėda jau galėjo būti užstatyta ne tik mediniais . bet ir fachverkiniais pastatais, iš kurių daugiau išsiskyrė bažnyčios, nors ryškiausias to meto statinys mieste buvo pilis. Per 1323 m. lietuvių puolimą miestas buvo visai sunaikintas. 1409 m. miestas iš naujo pradėtas statyti ir tvirtinti. Pylimas su aptvaromis buvo statomas palei Danę. Tarp miesto šiaurės vakarų kampo ir tilto pastatyti 3 gynybos bokštai. 1409 m. sukilę žemaičiai apnaikino statomą miestą. XVI a. pr. miestas vėl kiek išaugo. 1525 m. Prūsijai tapus pasaulietine valstybe, susirūpinta stiprinti Klaipėdos pilį. Statybos truko 30 metų. Pritrukus statybinių medžiagų, buvo išardyta viena bažnyčia ir jos medžiaga panaudota įtvirtinimui. Be saloje išaugusio miesto branduolio, buvo išsiplėtę ir priemiesčiai – tiek senieji Vitės ir Smeltės priemiesčiai, tiek ir naujas į pietus nuo senosios Danės vagos, vėliau pavadintas Frydricho priemiesčiu. (pav.)
  5. XVII a. I p. plano schema (Lietuvos architektūros istorija. I t.) Po 1540 m. gaisro pasikeitė miesto užstatymas. Miestelėnų namai atstatyti su ugniasienėmis, o naujoji rotušė prie Turgaus gatvės – iš plytų ir akmenų. (pav.)
  6. 1630 m. Klaipėdos pilies ir miesto planas. (Orig. – Stokholmo karo archyve. Fotokopija) 1640 m. gaisras jau nesustabdė miesto augimo. Frydricho priemiestyje iki XVII a. vidurio formavosi taisyklingas planas. Naujos gatvės turėjo tokia pat kryptį, kaip saloje, bet dalijo užstatomą plotą į didelius kvartalus. Daug amatininkų cechų namų statyta Klaipėdoje, kur pagal amatų specialybes vadintos gatvelės. (pav.)
  7. 1650m. rankraštinio žemėlapio fragmentas su Klaipėdos miesto ir apylinkių vaizdu. (Orig. – Berlyno valstyb. bibliotekos kartografijos sk.) Iki XVII a. vid. Klaipėda buvo tiek padidėjusi, kad aplenkė visus Mažosios Lietuvos miestus, išskyrus Karaliaučių. Padaugėjo gyventojų ir dėl vietos stygiaus pradėta užpilti Danės senvagę, kuri skyrė senąjį miestą ir Frydricho priemiestį. Šalia jos nutiesta Didžiojo vandens gatvė, o ankstesnėje upės šakoje pastatyta namų. (pav.)
  8. 1738m. Klaipėdos miesto planas. (Orig. – Berlyno valstyb. bibliotekos kartografijos sk.) XVIII a. I p. Klaipėda po Šiaurės karo atsikūrė ir padidėjo. Miestas formavosi ir tarp gynybinių įtvirtinimų, ir už jų, dėl to plėtėsi priemiesčiai. Juose, kaip ir centrinėje dalyje, pastatyta nemažai kapitalinių pastatų. Intensyviau užstatant tuščius plotus palei Danę. kur nuo 1743 m. kūrėsi įmonės ir sandėliai, padidėjo šios upės reikšmė Klaipėdos ūkiniam gyvenimui ir formavimui – ji tapo viena iš pagrindinių miesto erdvių. (pav.)
  9. 1856/1857 m. Fr.L.Klein sudarytas Klaipėdos miesto planas. (Orig. – institut fur verglichende stadtgeschichte Munster. Berlyno valstybinė biblioteka. Kopija) XIX a. individualaus reglamento vaidmenį atliko miestų planai. Klaipėdoje galiojo tikslesni statybos nuostatai, nurodantys pastatų aukštį, sklypų apstatymo tankį ir pan. Tuo metu Lietuvoje nebuvo jokių architektūros ar net statybos technikus ruošiančių mokyklų, todėl į miestų architektūrą skverbėsi Rusijos ir Vokietijos metropolijų įtaka. XIX a. II p. mieste atsirado daug pramonės statinių ir jų kompleksų. (pav.)
  10. 1903m. statybos inspektoriaus Quandt sudaryto Klaipėdos miesto plano 1923m. leidimas. Klaipėdoje beveik nelikę senų iki 1854 m. gaisro statytų namų. Senamiestyje namai atstatinėjami ant senų pamatų ir todėl išliko tradicinė namų orientacija gatvės atžvilgiu. Namų planas nereguliarus, dažnai su ankštais vidaus kiemais. (pav.)
  11. 1947 – 1949 m. Klaipėdos miesto schema. XX a. pirmoje pusėje, nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikmečiu (tarpukaryje), Senamiesčio urbanistinė morfostruktūra beveik nekito. Sovietmečiu Senamiestyje išsiplėtę sanacijos procesai ir kvartalų kompleksinės rekonstrukcijos darbai atskirose vietose deformavo urbanistinės struktūros morfotipų planinę ir erdvinę sąrangą (ypač pietinėje senamiesčio teritorijos dalyje). Atsirado naujų pastatų, kontrastuojančių susiformavusioje istorinėje terpėje (ypač į pietų pusę nuo turgaus). Taigi, nagrinėjama Klaipėdos miesto dalis – Senamiestis, pradėjęs formuotis XIII-XIV a., pasiekęs brandą XVI a. po 1540 m. gaisro, buvo perplanuotas. Gatvių tinklas pasidarė stačiakampis, miestą apjuosė pylimai ir aptvarinė siena, o XVII a. pr. – žvaigždiniai pylimai su bastionais, už jų – gynybiniai grioviai ir tvenkiniai. Miesto siluete dominavo pilis ir bažnyčios. Per karą su švedais miestas labai nuniokotas. Suklestėjo Klaipėda vėl XIX a. pradėjusi vystyti uostą ir pramonę. Senamiestis po kiekvieno gaisro vėl atstatomas, nesiplėtė, jo struktūra mažai kito. o tolesnė miesto plėtra vyko jau naujose teritorijose ir buvusiuose priemiesčiuose. Todėl iki XVII a. pr. susiformavusias ir iki XX a. pr. nepakitusias miesto ribas siūloma priskirti Senamiesčio istorinėms riboms. 2.1.
  12. Senamiesčio apžvalgos taškai Šiame skyrelyje aptariami Klaipėdos senamiesčio apžvalgos taškai. Klaipėdos situacija nėra dėkinga šiuo atžvilgiu, nes teritorija santykinai yra plokščia ir pamatyti senamiestį platesniu rakursu, o tiksliau tik jo vakarinę dalį. galima nuo Kuršių marių, nuo Smiltynės. Iš šiaurės pusės – nuo dešiniojo Danės kranto -senamiesčio šiaurinė dalis su jo specifine užstatymo struktūra atsiskleidžia ne tik iš pėsčiojo regos pozicijų, bet ir judant gatvėmis link senamiesčio transporto priemone. Rytiniu apžvalgos tašku būtų Mokyklos gatvė į pietus nuo Danės upės. Nuo pietų pusės Senamiestis nematomas, kol neprisiartinama prie jo. (pav.) Aukštybinių pastatų išdėstymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas, (fragmentas) Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano medžiagoje apžvalgos taškais numatyti aukštuminiai pastatai, nuo kurių ir galima bus apžvelgti Senamiestį. Šiuo metu Senamiesčio apžvalgos sąlygos yra blogos – svarbiausios šios miesto dalies ypatybės atsiveria patekus į patį senamiestį ar betarpiškai priartėjus prie jo. Panaudojant apžvalgos taškų sistemą, gali būti vykdomas planuojamų statybų ir pertvarkymų vizualinis vertinimas. 2.
  13. Kultūros paveldo objektų, esančių Klaipėdos senamiesčio teritorijoje, apžvalga Archeologinės vietos. Klaipėdos miesto archeologijos paveldas apima nuo seniausių laikų iki XVIII a. pabaigos senamiesčio teritorijoje susiklosčiusį kultūrinį sluoksnį. Klaipėdos senamiesčio kultūrinis sluoksnis kaip atskira nekilnojamoji kultūros vertybė (archeologinė vieta) įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą kaip archeologinė vertybė – unikalus kodas 27077, buvęs kodas A1704 K – Klaipėdos senojo miesto vieta su priemiesčiais (pateikta priede). Tai – Klaipėdos miesto centrinė dalis abipus Danės upės. Klaipėdos senamiesčio teritorijos (t.y. pietinėje Danės upės pusėje) kultūrinio sluoksnio paplitimas ribojamas: šiauriniu Danės upės krantu, beveik visa Konditerijos fabriko teritorija, pietine riba eina Bangų gatve ik Baltikalnio gatvės ir ja iki sankirtos su Tilžės gatve ir vakarų kryptimi iki Tilžės g.
  14. Tuomet Pietvakarių kryptimi iki Taikos pr. 2 pietinės ribos iki Sinagogų g. ir statmenai pietų kryptimi iki Žiedų sk. Iki Sausio 15-osios g., pietinio krašto juo iki sankirtos su Pilies gatve. Kirtus Pilies gatvę, Baltijos laivų statyklos teritorijos pietiniu pakraščiu iki prieplaukos prie Kuršių marių. Vakarinė archeologinės teritorijos riba eina krantine ir vakariniu piliavietės pakraščiu bei krantinės dalimi. Senamiesčio archeologinio kultūrinio sluoksnio arealas apimama didesnę teritoriją, nei esama nustatyta Klaipėdos Senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) teritorija. [5] Klaipėdos senojo miesto vieta (unikalus kodas 27078, buvęs kodas A1704K1) su priemiesčiais (unikalus kodas 27079, buvęs kodas A1704K2) saugoma valstybės, kuriam 2005-04-29 kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-290 nustatytas tikslas saugoti moksliniam pažinimui. Taip pat yra atskirai fiksuota Klaipėdos piliavietė (unikalus kodas 10303, buvęs kodas A1703), kuri yra 0,2 km į p.r. nuo Danės žiočių, į v. nuo Klaipėdos senojo miesto vietos su priemiesčiais, Danės kair. krante. Piliavietė saugoma valstybės, kuriai 2005-04-29 kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-290 nustatytas tikslas saugoti moksliniam pažinimui bei saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Statiniai. Statinių kompleksai. Nuo 1996 m. iki 2005 m. Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas
  15. buvęs kodas U17) teritorijoje į Nekilnojamųjų kultūros vertybių įrašyti 34 statiniai ir 19 statinių kompleksų. Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) pastatų architektūrinių stilių suvestinės duomenimis nagrinėjamoje teritorijoje dominuoja XVIII a. II pusės – XX a. I pusės statiniai. Daugumos statinių būklė patenkinama. Geros būklės pastatų Klaipėdos senamiestyje nėra daug. Tai restauruoti nekilnojamųjų kultūros vertybių kompleksai, taip pat keletas atskirų pastatų. Blogos ir avarinės būklės pastatai koncentruojasi centriniuose bei lytiniuose senamiesčio kvartaluose. Statiniai ir statinių kompleksai, įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, bei esantys Klaipėdos Senamiesčio (unikalus kodas
  16. buvęs kodas U17) teritorijoje pateikti priede. 2.
  17. Atliktų tyrimų medžiagos, apskaitos ir apsaugos dokumentų apžvalga Klaipėdos Senamiesčio apsaugos reglamentas. Klaipėdos Senamiestis 1996 m. spalio 28 d. įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą (kultūros vertybės unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) ir apskaitos dokumentai sudarė sudėtinę tipinio reglamento dalį. 2.
  18. Patvirtintų ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įtaka Klaipėdos Senamiesčiui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. T2-1I0). (pav.) Aiškinamajame rašte teigiama: nustatyti viešųjų erdvių prioritetą planuojamose teritorijose ir tvarkyti urbanistines struktūras, išsaugant gamtines ir kultūros paveldo vertybes, vadovautis atvirumo visuomenei principais planuojant šių struktūrų kokybišką plėtrą; sutvarkyti Klaipėdos piliavietę ir jos aplinką, atkuriant pylimus, kaip miesto visuomenių renginių, konferencijų ir turizmo traukos objektą: sutvarkyti Danės upės krantines, pritaikant mažųjų laivų stovėjimui, kaip vieną iš svarbiausių miesto centro aplinkos elementų; sutvarkyti Jono kalnelio ir buvusio tabako fabriko teritoriją, pritaikant daugiafunkciniams kultūros poreikiams, viešiems renginiams: uždaryti centrinę miesto dalį nuo neribojamo transporto srauto (senamiestis nuo Senojo turgaus iki Danės upės); uždaryti Tiltų gatvę transportui, suformuojant pėsčiųjų alėją; užtikrinti gamybinės veiklos nutraukimą ir piliavietės teritorijos išvalymą nuo pokarinių pastatų iki 2009 m.. Parengti piliavietės atkūrimo koncepciją ir ją realizuoti; planuojant naujas statybas Klaipėdos Senamiestyje, Klaipėdos miesto istorinėje dalyje ir kitose kultūros paveldo teritorijose, išsaugoti istorinį urbanistinį audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą, paryškinant paveldo objektų savybių savitumą, dominavimą naujos architektūros atžvilgiu. Naujos architektūros siluetas, tūriai, užstatymo linijos, kompozicija, masės, mastelis ir fasadų medžiagos turi būti suderintos su tradicinėmis, sudaryti pusiausvyrą su kontekstu, jam nepakenkiant, nesumažinant bendro naudojimo erdvių; planuojant kultūros paveldo teritorijose statyti naujos architektūros pastatus, jų projektai ir maketai su gretimybių tūriais turi būti svarstomi Architektų sąjungoje; kultūros paveldo objektai saugomi kartu su visumą sudarančiu kraštovaizdžiu. Aukštybinių pastatų išdėstymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas. (Patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-06-28 sprendimu Nr. T2-201). (pav.) Aukštybinių pastatų išdėstymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas. (Fragmentas ) Specialaus plano teiginiai: – Miestovaizdžių sudarymo pagrindas yra planinės ir erdvinės struktūros bei gamtinės morfostruktūros ypatumai, kurių apsauga yra pirminė vizualinio įvaizdžio stabilumo sąlyga; – Aukštingumo reglamentas paremtas naujo užstatymo aukščio priklausomybe nuo skirtingų miestovaizdžių foninio aukštingumo; – Klaipėdos miesto centrinėje dalyje išsiskiria vizualinio identiteto zona, kur nauji vertikalūs akcentai griežtai reglamentuojami; – Aukštingumo apribojimai nustatyti ir gretimoje fizinio kontakto su Senamiesčiu zonoje (...), kur sąlygos harmoningai įterpti aukštybinį pastatą į urbanistinę morfostruktūrą yra ribotos; – Kiekvienas užstatymo morfotipas turi tik jam būdingas užstatymo aukštingumo ribas, kurių viršijimas kelia užstatymo principų pažeidimą, o kartu ir miesto dalies vizualinio identiteto suardymo pavojų. 2.
  19. Išvados
  20. Įvertinant Klaipėdos Senamiesčio savitą kultūrinę vertę, istorinę raidą, tikslinga išgryninti senamiesčio vizualinį suvokimą ir todėl siūloma patikslinti dabartinę Klaipėdos Senamiesčio (unikalus kodas
  21. buvęs kodas U17) teritoriją bei numatyti jam apsaugos zoną: 1.
  22. išlaikant vertybės teritorijos vientisumą, atsižvelgti į kadastrines sklypų ribas šiaurės rytiniame kampe, pietrytinėje dalyje (prie Tilžės g.) ir pietvakarinėje dalyje prie Pilies g. 1.
  23. apsaugos zona siūloma rytinėje Senamiesčio dalyje tarp rytinės senamiesčio teritorijos ribos ties Danės upe ir Mokyklos gatvės; pietinė riba – iki Paryžiaus Komunos g., vakarinė riba – iki Minijos g., toliau pereinant Pilies g. ir pietine Baltijos laivų statyklos teritorijos riba iki Kuršių marių ir šiaurinėje dalyje -dešiniuoju Danės upės krantu į rytus iki Mokyklos g.
  24. Bendrojo plano sprendiniai įteisino senamiesčio kai kurių vietų ir jo prieigų konversiją, kas gali turėti slopinančią įtaką senamiesčio, kaip ypatingos teritorijos, suvokimui.
  25. Aukštybiniai pastatai, nors ir su griežtais reglamentais, senamiesčio ar jo apsaugos zonoje negalimi, nes visai deformuoja senamiesčio užstatymo morfotipą ir menkina jo pažinimo bei suvokimo galimybes. III. SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIAI
  26. TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PLANAS 3.
  27. Vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo principai Nesant nustatytoms nekilnojamųjų kultūros vertybių individualioms apsaugos zonoms, remiantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.
  28. taikomos laikinosios, apsaugos nuo fizinio poveikio – 50 metrų; vizualinės apsaugos – 500 metrų. Konkretesnės apsaugos zonos yra apibrėžtos Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projekte, patvirtintame 1997-03-20 Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr.
  29. Įvertinus tai, kad: 1) Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projektu yra nustatytos dvi apsaugos zonos, kurias apibrėžia senamiesčio fizinės apsaugos riba ir senamiesčio vizualinės apsaugos riba, 2) šios apsaugos ribos (kaip ir paties senamiesčio ribos) nėra koordinuotos, 3) dėl schematiško ir formalaus pobūdžio šios ribos neįvertina konkrečios urbanistinės situacijos, nepaiso jokių fizinių ar gamtinių barjerų, daugelyje vietų kerta pastatus, susikerta tarpusavyje, 4) 1997 m. parengto plano topografinis pagrindas yra pasenęs, darytina išvada, kad dabartinis zonavimas nėra optimalus Klaipėdos Senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) teritorijos vientisumo išsaugojimui. Išnagrinėjus visą turimą tyrimų medžiagą, įvertinus dabartinę teritorijos situaciją bei jos plėtros tendencijas, atsirado poreikis koreguoti zonų planą laikantis šių principų: • Apsaugos zonos turi apimti teritorijas reikšmingas urbanistinio darinio apžvalgai, iš kurių atsiveria charakteringos senamiesčio panoramos. Šių teritorijų paminklosauginiu aspektu nereglamentuota tolimesnė plėtra gali neigiamai įtakoti istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio (miestovaizdžio) charakterį, o tuo pačiu sumenkinti Senamiesčio vertę. • Apsaugos zonos ribos pagal galimybes turi būti sutapatinamos su dirbtinių planuojamos teritorijos elementų ribomis (žemės sklypų ribomis, tvenkinių, kanalų krantais, užtvankų, kelių, geležinkelių ar kitų pylimų, iškasų pakraščiais ir kt.) ir natūraliomis planuojamoje teritorijoje esančių gamtinių elementų ribomis (upių, ežerų ir kt.)
  30. Atsižvelgus į išdėstytus kriterijus buvo atlikta Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) teritorijos ribų korektūra ir jo apsaugos zonų ribų nustatymas. ____________ 1 LR Vyriausybės nutarimas dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo, 2006 m. gegužės 29 d. Nr. 486, Vilnius 3.
  31. Vertybės teritorijos ribos Siekiant Klaipėdos Senamiesčio urbanistinio komplekso vientisumo siūloma nežymiai koreguoti ribą šiaurės rytų kampe ties Danės upe, Tilžės g. pietvakarių pusės ribą ir pietvakariniame kampe taip, kad riba būtų sutapdinta su kadastrinėmis sklypų ribomis ar kitomis urbanistiniam kompleksui reikšmingomis ribomis (pvz.: archeologinės vietovės). Siūlomos Klaipėdos Senamiesčio – kultūros vertybės unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17 – teritorijos ribos apima teritoriją – pietinį Danės upės krantą nuo Kuršių marių iki vakarinės Konditerijos fabriko ribos, toliau eina pietine fabriko teritorijos riba. vakarine Vakarų Lietuvos verslo kolegijos teritorijos riba, susijungia su Butsargių gatve ir abipuse Tilžės gatvės užstatymo riba, šiaurine Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios šventoriaus riba iki Taikos pr. Už pastato Taikos pr. 4 riba eina pietų kryptimi kvartalo viduriu iki Sinagogų g. pradžios ir toliau iki Žiedų sk., o juo iki Sausio 15-osios g. šiaurine riba vakarų kryptimi iki sankryžos su Pilies g. Pilies g. vakarinio užstatymo vakarine riba (arba rytine Baltijos laivų statyklos riba) iki Kuršių marių. Krantinių ties Kuršių nerija rytine riba iki Danės upės. 3.
  32. Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio riba Remiantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), LR Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) bei Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių (Žin., 2006, Nr, 61-2197) nuostatomis, numatyti atvejai, kai fizinės apsaugos pozonis nenustatomas. Konkrečiu urbanizuotos vietos atveju nuspręsta fizinės apsaugos pozonio nenustatyti, nes šalia Klaipėdos Senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) vertybės teritorijos ribų esančiuose žemės sklypuose vykdoma ir numatoma vykdyti veikla fizinės grėsmės planuojamo objekto vertingosioms savybėms nekelia. Aplink vertybės teritoriją nustatomas apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis. Klaipėdos Senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) apsaugos zonos vizualines apsaugos pozonio ribos, rytuose apribotos už Trinyčių ežero naujai sutvarkytos Mokyklos gatvės atkarpos, pietuose – Tilžės g. dalimi iki Komunarų g., viduriu kvartalų tarp Tilžės g. ir Paryžiaus komunos g. iki Rumpiškių g., jos vakarine puse iki Paryžiaus Komunos gatvės ir toliau Rūtų gatve iki Minijos g., vakaruose – Minijos g. rytine puse iki jos posūkio, toliau į vizualinį apsaugos pozonį įtraukiama dalis Baltijos laivų statyklos teritorijos ir prieplaukos prie Kuršių marių, o šiaurėje – dešiniuoju Danės krantu iki Mokyklos g. Nustatyta Klaipėdos Senamiesčio kultūros vertybės unikalus kodas 10675, buvęs kodas U17 -teritorijos apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio riba: rytuose nuo Danės ribojama Mokyklos gatve, kuri nuo transporto žiedo pereina į Tilžės g. šiaurinę pusę; pietinė riba – Tilžės g šiaurine puse iki Komunarų g., toliau eina viduriu kvartalų tarp Tilžės g. ir Paryžiaus komunos g. į vakarus iki Rumpiškių g. ir jos rytine puse pietryčių kryptimi iki Paryžiaus Komunos g., ir jos šiaurine puse toliau Rūtų g. iki sankryžos su Minijos g.; vakarinė riba – Minijos g. rytine puse nuo susikirtimo su Rūtų g. iki Minijos g. posūkio, kuriame perkerta Minijos g. ir toliau į vakarus iki Kuršių marių per Baltijos laivų statyklos teritoriją; vakarinė – krantine ir prieplaukos vakarinėmis ribomis iki Danės upės dešiniojo kranto: šiaurinė riba -dešiniuoju Danės upės krantu į rytus iki Mokyklos g. Apsaugos zonos vizualinis apsaugos pozonis apjuosia Senamiestį iš visų pusių – rytų. pietų, vakarų ir šiaurės. Apsaugos zonos vizualinio apsaugos pozonio teritorijų tolimesnė architektūriniu požiūriu nereglamentuota plėtra gali neigiamai įtakoti istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio (miestovaizdžio) charakterį, o tuo pačiu sumenkinti Senamiesčio vertę. Pastaba: Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) teritorijoje esančių kultūros paveldo vertybių teritorijų ribos, nurodytos brėžinyje „Sprendiniai. Teritorijos bei apsaugos zonų ribų planas“, pažymėtos pagal priede esančiuose apskaitos dokumentuose nurodytas koordinates. Šios ribos įtakos projektuojamoms Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) teritorijos ir apsaugos zonos riboms neturi. 3.4 – 3.
  33. Esami ir sprendiniais nustatyti zonų plotai SUVESTINĖ TERITORIJŲ IR APSAUGOS ZONŲ PLOTŲ LENTELĖ Pavadinimas Plotas esamas (ha) Plotas nustatytas (ha) I. KLAIPĖDOS SENAMIESČIO (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) TERITORIJOS PLOTAS 93,6 (pagal 1996-10-15 teritorijos ribų planą) 70,1 (pagal kultūros vertybių Registro duomenis) 92,7 II. KLAIPĖDOS SENAMIESČIO APSAUGOS ZONOS PLOTAS 0 161,6 APSAUGOS NUO FIZINIO POVEIKIO POZONIO PLOTAS 0 0 VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIO PLOTAS 0 161,6 PV Irena Staniūnienė Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Sprendiniai AIŠKINAMASIS RAŠTAS (žemėlapis) (žemėlapis) _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.