← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S dėl Klaipėdos MIESTO ISTORINĖS DALIES (unikalus kodas kultūros vertybių registre: 22012) TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANO PATVIRTINIMO 2012 m. kovo 27 d. Nr. ĮV-205 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2008, Nr. 59-2203) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195, 84-4404) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034;) 1.4 punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 punktu ir atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012 m. kovo 5 d. teikimą Nr. (13.1)2-702:

  1. T v i r t i n u pridedamą Klaipėdos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 22012, buvęs kodas U16) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą.
  2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
  3. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas _________________ (ženklas) VĮ „LIETUVOS PAMINKLAI“ Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. 272 40
  4. Faksas 272 40 54 Aplinkos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690, išduotas 2011-01-21 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 20l2 m. kovo mėn. 27 d. įsakymu Nr. ĮV-204 PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Kultūros paveldu departamentas prie Kultūros ministerijos PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS: Klaipėdos teritorinis padalinys KOMPLEKSAS: KLAIPĖDOS MIESTO ISTORINĖ DALIS (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS ETAPAS: SPRENDINIAI (LAIDA-A) BYLA: SP – 11

(2006)-P.l Direktorius Vydmantas Drumsta Projekto vadovė Irena Staniūnienė (A 164,KPD atest.Nr. 1380) Vilnius, 2011 m. TVIRTINU Viršininko pavaduotojas, pavaduojantis viršininką . . . . . Antanas Lukošius 2012 m. vasario 24 d. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP5-3 Tikrinanti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT- 09311 Vilnius. Tikrinamasis dokumentas - Klaipėdos miesto istorinės dalies (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U 16) teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialusis planas. Planavimo rūšis – specialusis planavimas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – rajono lygmens. Planavimo organizatorius - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Dokumento rengėjas - VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel.
(85)272 40 95/faks.:
(85)272 40
  1. Tikrinimui pateikti dokumentai - Specialiojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). Patikrinimo apibendrinimas - Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo išvada - Teigiama. Siūlymas tvirtinančiai institucijai - PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo akta. Dokumentą patikrino: Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Remedija Juknevičienė, tel. 85-232 1067 Parašas ............. Patikrinimo data: 2012 vasario 24 d. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2012 m kovo mėn. 27 d. įsakymu Nr. ĮV-205 Klaipėdos miesto istorinė dalis (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Sprendiniai AIŠKINAMASIS RAŠTAS
  2. ĮVADAS Klaipėdos miesto istorinė dalis 1996 m. spalio 28 d. įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą (kultūros vertybės unikalus kodas
  3. buvęs kodas U16), apibrėžtos teritorijos ribos, (rašant į registrą, objektui nustatytos urbanistinė, architektūrinė ir istorinė vertės. Vertinga Miesto istorinės dalies teritorijoje: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, atskiri užstatymo fragmentai. Esamos Klaipėdos miesto istorinės dalies (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16) ribos: Danės upės šiauriniu krantu nuo Kuršių marių į rytus; Danės pakrantėje už Biržos tilto į rytus esančio skvero gale į šiaurę iki Danės g.; Danės gatve į rytus iki Laivų sk.; Laivų sk. į šiaurę iki Liepų g., Liepų g. į rytus iki skerdyklos sklypo pabaigos; rytine skerdyklos riba į šiaurę iki sklypo pabaigos; šiaurine skerdyklos riba iki vandenvietės sklypo; šiaurine vandenvietės teritorijos sklypo riba iki pat parko (kapinių): parko rytine riba į šiaurę iki pat parko galo ir jo riba į vakarus iki Sodų g. rytinės pusės užstatymo rytinės riba; užstatymo vidine riba į šiaurę ir toliau iki Priestočio g.; Priestočio g. iki geležinkelio stoties senojo pastato, jo rytine puse į šiaurę iki geležinkelio teritorijos, t. y. bėgių; šia riba šiaurės vakarų kryptimi iki vietos, kur kitoje bėgių pusėje prasideda L. Giros g; L. Giros g. šiaurės kryptimi iki įgulos g. Įgulos g. šiek tiek į rytus, kol šiaurinėje gatvės pusėje stovi raudonų plytų universiteto pastatai; rytine paskutinio raudonų plytų pastato riba į šiaurę iki susikirtimo su Universiteto al.: Universiteto al. vakarų kryptimi kertant H Manto g. ir šiek tiek Pušyno g. , t. y. H. Manto g. vakarinės pusės užstatymo vidine (vakarine) riba iki Įgulos g.; Įgulos g. vakarų kryptimi iki geležinkelio, kertam jį ir Smilties Pylimo g. pietvakarių kryptimi ir tęsiant J.Janonio g. iki Naujojo Uosto g.; nuo posūkio į Naujojo Uosto g. statmenai Kuršių marioms ir iki pat vandens: uosto krantine pietų kryptimi iki Danės upės Ribos nustatytos 1996-10-08, patvirtintos Kultūros paveldo centro direktoriaus 1996-10-
  4. Klaipėdos miesto istorinė dalis (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16) saugoma valstybės, kuriai 2005-04-29 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 nustatytas tikslas saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Įsigaliojus naujam LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymui (Žin., 2005, Nr. 3-37) ir kadangi šiuo metu šalia ir pačioje miesto istorinėje dalyje pastebima ryški plėtros interesų raiška, tikslinga būrų patikslinti kultūros vertybės teritorijos ribas ir nustatyti apsaugos zonų ribas. Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorija, lyginam su l996 m. KPC nustatyta teritorija, keistųsi labai nežymiai, tik tiek, kiek tam turėtų įtakos nustatyti kadastriniai sklypai ir jų ribos, bet apsaugos zona tai nauja, iki šiol ji nustatyta nebuvo Remiantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu apsaugos zona yra teritorija „greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietoves esančios teritorijos. kurioms nustatomos žemes sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar vietovėse vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio“ Apsaugos zona yra būtina, nes plėtros šalininkai pasisako už šiuolaikišką paveldo apsaugą, kuri turi būti integruota į miesto gyvenimą Tai dažnai suprantama neteisingai Svarbu „pažeistas“ miesto dalis rekonstruoti, o ne išnaudoti kaip miesto augimo galimybę konteksto ir sąryšio nebuvimas tarp seno ir naujo budingas postsovietinėms šalims Gaila, kad iki šiol nesugebam suvokti, kad apsaugos zona tai teritorija. kurioje galimi pasikeitimai. Kai kurios miesto vietos panoramų atžvilgiu reikalauja tęstinumo, kai kurios gali keistis nežymiai, kitos turi išlikti nepakitę Planuojant apsaugos zonos raidą, svarbu užtikrinti jos darną su miesto istorine dalimi ir kurti patogų gyventi miestą. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006-06-22 įsakymas Nr. Į-284 (Žin.,
  5. Nr. 72-2746) ir 2008-10-23 įsakymas Nr. Į-425 (Žin.,
  6. Nr. 127-4877) Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendimais užtikrinti Klaipėdos miesto istorinės dalies (U16) išsaugojimą. Planavimo uždavinys: nustatyti (patikslinti) Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribas ir jų plotus. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys. Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g.3, Vilnius. Projektavimo eiga Klaipėdos miesto istorinės dalies (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas pradėtas rengti, vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-06-22 įsakymu Nr. Į-284 (Žin., 2006, Nr. 72-2746) ir 2008-10-23 įsakymu Nr. Į-425 (Žin., 2008, Nr. 127-4877). Rengiant specialųjį planą vadovaujamasi planavimo darbų programa, pateiktomis planavimo sąlygomis. Kultūros paveldo objekto apskaitos dokumentais, turima tyrimų medžiaga. LR įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Klaipėdos teritorinis padalinys pateikė:
  7. Klaipėdos miesto istorinės dalies specialiojo plano planavimo darbų programa (patvirtinta 2007-01-22).
  8. Klaipėdos miesto istorinės dalies specialiojo plano planavimo darbų programą (pataisyta) (patvirtinta 2008-11-18).
  9. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio Planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti (patvirtinta 2006-10-
  10. galiojimas pratęstas iki 2010-09-23).
  11. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Planavimo sąlygos Klaipėdos miesto istorinės dalies, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentui rengti (patvirtinta 2006-08-
  12. įsakymu Nr. ADl-1965).
  13. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009-03-20 įsakymu Nr. ADl-441 patvirtintas Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Planavimo sąlygas Klaipėdos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentui rengti (2009-03 Nr. (21.5)-O9-20)
  14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Sąlygos specialiajam planui rengti (2006-09-07, Nr. (9.14.3)-V4-4854). Planavimo dokumento rengimas, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, buvo vykdomas stadijomis:
  15. Esamos būklės analizės stadija: Šioje stadijoje buvo atlikta Klaipėdos miesto istorines dalies teritorijos ir jos prieigų vizualinių ryšių analizė, išnagrinėti galimi apžvalgos taškai. Surinkti duomenys apie objektus. įrašytus į Kultūros vertybių registrą, jų apsaugos reglamentavimą Esama padėtis užfiksuota fotonuotraukose. Esamos būklės analizė ir nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ribos atsispindi grafinėje dalyje (Esamos padėties analizė, brėž. SP-11
(2006)-A 1).
  1. Koncepcijos rengimo stadija: Remiantis atlikta esamos būklės analize, įvertinus kadastrinių sklypų ribas, buvo patikslintos Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorijos ribos. Išnagrinėjus Istorinės dalies (Naujamiesčio) apžvalgos galimybes, t.y. išsiaiškinus galimus vizualinius ryšius, nustatytas apsaugos zonos vizualinis apsaugos pozonis Koncepcija aprobuota KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2008-02-28 bei apsvarstyta Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų posėdyje Klaipėdos savivaldybėje.
  2. Sprendinių konkretizavimo stadija Šioje stadijoje, remiantis koncepcija, konkretizuojamos vertybes teritorijos ir apsaugos zonos vizualinio apsaugos pozonjo ribos. 2010 m. gruodžio mėn. derinant specialųjį planą Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje jis nebuvo suderintas. Į pateiktas komisijos narių pastabas Planavimo organizatorius nurodė atsakyti. Atsakymai pateikiami priede.
  3. BENDROJI DALIS 2.
  4. Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorijos apibūdinimas 2.1.
  5. Situacija. Administracinė priklausomybė: Klaipėdos miestas, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskritis. 2.1.
  6. Istorinės raidos apžvalga XVI a. pr. Klaipėdos miestas vėl kiek išaugo. Be saloje išaugusio miesto branduolio, buvo išsiplėtę ir priemiesčiai – tiek senieji Vitės ir Smeltės priemiesčiai. Priemiesčiai kaip ir anksčiau formavosi savaimingai, netaisyklingas jų planas kai kur tapo dar raiškesnis. (pav.)
  7. 1701 m. Klaipėdos pilies, miesto ir priemiesčių planas. (Orig. – Berlyno valstyb. bibliotekos kartografijos sk.) XVIII a. I p. augantis miestas daugiausia plėtėsi į šiaurės vakarus pagal Liepojos (dabar H. Manto) gatvę ir šiek tiek į rytus pagal Danės upę, kur buvo statomos pramonės įmonės, miško medžiagų sandėliai. Kadangi miesto augimui trukdė gynybiniai įtvirtinimai, juos imta naikinti, o 1783 m. imta ardyti ir pilį, o statybines medžiagas naudoti naujoms statyboms. Tai supaprastino vaizdą – panoramoje nuo Neringos neliko tvirtoviniam miestui būdingų statinių. XIX a. pr. Klaipėdoje buvo tik keletas dominančių: pakrantėse tęsėsi suniveliuotų pastatų eilė ir kyščiojo malūnai, kurių tuo metu pamaryje buvo nemažai. (pav.)
  8. Paryškintas XVIII a. vidurio Klaipėdos miesto planas. Orig. – Vienos karo archyve, kopija – Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. 1809 m. užstatytą teritoriją sudarė beveik vienodo didumo dalys abipus Danės upės. Pietų pusėje buvo Senamiestis ir Frydricho priemiestis, o į šiaurę – gerokai didesni priemiesčiai: Naujamiesčiu vadinamas Krūmamiestis ir Vitė. Senamiestyje gatvių tinklas taisyklingas, o miesto istorinėje dalyje – Naujamiestyje ir Vitės priemiesčiuose, nors gatvės ir tiesios, bet planas gerokai laisvesnis, būdingas savaiminei raidai. Miestui plėstis buvo duotos žemės į švyturio pusę, kur intensyviai statėsi miesto istorinėje dalyje – Naujamiestis ir Vitės priemiestis. 1810 m. pratęsta Liepojos (dabar H. Manto) gatvė, nuo kurios atsišakojo šalutinės gatvelės. Šiame priemiestyje daugiausia statėsi turtingesni miestiečiai. Savaimingai besiformavusiame Vitės priemiestyje, kaip ir anksčiau, kūrėsi žemesnes socialines pakopas užėmę žvejai, amatininkai, atsikėlę iš kaimų neturtingieji valstiečiai. Skirtinga socialinė gyventojų padėtis nulėmė nevienodą užstatymą. Naujamiesčio sklypai buvo didesni, juose statomi pastatai stambesni, kapitališkesni, puošnesni nei Vitėje, kur mažuose sklypuose dygo nedideli priemiesčio nameliai. (pav.) 3.1820 m. Klaipėdos miesto planas. Kopija. XIX a. vid. miesto dalis šiauriniame Danės krante jau užėmė didesnį plotą negu Senamiestis. Ypač išsiplėtė Vitės priemiestis. Dėl to gerokai pasikeitė gatvių tinklas. Stačiakampis liko tik Senamiestyje su Frydricho priemiesčiu ir Naujamiesčio rytinėje dalyje. Mažiau taisyklingas Naujamiesčio gatvių tinklas pažymėtas vakarinėje Liepojos g. pusėje, o visai netaisyklingas – Vitės. Tad iki 1840 m. Klaipėdoje susidarė mišrus planas. Vaizdą gerokai paveikė palei Danę į rytus išsiplėtę pramonės rajonai. Pramonės pastatų buvo net pačiame mieste. (pav.)
  9. XIX a. 5 deš. Klaipėdos senamiesčio sklypų schema su pažymėtais 1854 m. gaisro nuniokotais kvartalais. MAB RS. F-12 1854 m. sudegė vertingiausia architektūros atžvilgiu miesto dalis, išliko tik Vitės ir Smeltės priemiesčiai. Po gaisro administracinės įstaigos persikėlė iš Senamiesčio į miesto istorinę dalį – Naujamiestį. Daugiausia reikšmės miestui turėjo, ypač jo vidaus erdvėms, po gaisro atstatyti administraciniai pastatai ir miestiečių gyvenamieji namai. Laikantis viduramžių plano, XIX a. vid. sukurtas iš esmės naujas miestas su tam laikui būdinga architektūra. XX a. pirmoje pusėje, nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikmečiu (tarpukaryje), Naujamiesčio urbanistinė morfostruktūra kito. Sovietmečiu miesto istorinėje dalyje – Naujamiestyje išsiplėtę sanacijos procesai ir kvartalų kompleksinės rekonstrukcijos darbai atskirose vietose deformavo urbanistinės morfostruktūros morfotipų planinę ir erdvinę sąrangą (ypač pietinėje Naujamiesčio dalyje). Atsirado naujų pastatų, kontrastuojančių susiformavusioje istorinėje terpėje (ypač pietvakarinėje dalyje). Taigi, nagrinėjama Klaipėdos miesto istorinė dalis – Naujamiestis, pradėjęs formuotis XVII – XVIII a., pasiekęs brandą XIX a. Gatvių tinklas mišraus plano. Užstatymas kapitalus. Administracinis centras iš Senamiesčio persikelia į miesto istorinę dalį – Naujamiestį. Danės pakrantėje į rytus plečiasi pramoniniai rajonai. Todėl iki XIX a. pr. susiformavusias ir iki XX a. pr. nepakitusias miesto ryškias savitas susiformavusias teritorijas siūloma priskirti Naujamiesčio istorinėms riboms. 2.1.
  10. Naujamiesčio apžvalgos taškai Šiame skyrelyje aptariami Klaipėdos naujamiesčio apžvalgos taškai. Klaipėdos situacija nėra dėkinga šiuo atžvilgiu, nes teritorija santykinai yra plokščia ir pamatyti miesto istorinę dalį (naujamiestį), o tiksliau tik jo vakarinę dalį, galima nuo Kopgalio ir Smiltynės. Miesto istorinės dalies centrinėje dalyje jau stovi aukštybiniai pastatai, kurie sudaro galimybę apžvelgti visą naujamiesčio teritoriją iš aukštai. Savo ruožtu, šie pastatai, kol jie tik vieni, vaidina gerą orientyro vaidmenį, nes puikiai matomi iš toli. (pav.) Aukštybinių pastatų išdėstymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas. (Fragmentas) 2.
  11. Kultūros paveldo objektų, esančių Klaipėdos naujamiesčio teritorijoje, apžvalga Archeologinės vietos. Klaipėdos miesto archeologijos paveldas apima nuo seniausių laikų iki XVIII a. pabaigos naujamiesčio ir senamiesčio teritorijoje susiklosčiusį kultūrinį sluoksnį. Klaipėdos miesto kultūrinis sluoksnis kaip atskira nekilnojamoji kultūros vertybė (archeologinė vieta) įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą kaip archeologinė vertybė – unikalus kodas 27077, buvęs kodas A1704 K – Klaipėdos senojo miesto vieta su priemiesčiais (1 priedas). Tai – Klaipėdos miesto centrinė dalis abipus Danės upės. Klaipėdos naujamiesčio teritorijos (t. y. pietinėje dalyje – Danės šiaurinė pakrantė; rytinėje dalyje riba eina nuo Bastionų tilto iki pastatų, tuomet riba eina į vakarus iki parko ir jo riba į šiaurę, toliau Laivų sk. ir „apkabina“ Donelaičio a. iš rytų ir šiaurės; toliau riba eina š vakarus Vytauto g. iki sankirtos su Šiaulių g.: Šiaulių g. šiaurės kryptimi iki S.Daukanto g.; S. Daukanto g. į vakarus iki susikirtimo su J. Zauerveino g.; J. Zauerveino g. į šiaurės vakarų pusę iki Kalvos g.; ten riba eina į vakarus Kalvos, o vėliau -Sankryžos g. iki Uosto g., kuria tęsiasi į pietus iki pat Danės šiaurinės krantinės). Naujamiesčio archeologinio kultūrinio sluoksnio arealas apima mažesnę teritoriją nei nustatyta Klaipėdos naujamiesčio (unikalus kodas 222012, buvęs kodas U16) teritorija. Statiniai. Statinių kompleksai. Nuo 1996 m. iki 2005 m. Klaipėdos naujamiesčio unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16 teritorijoje į Nekilnojamųjų kultūros vertybių įrašyti 47 statiniai ir 10 statinių kompleksų. Klaipėdos naujamiesčio unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16 pastatų architektūrinių stilių suvestinės duomenimis nagrinėjamoje teritorijoje dominuoja XVIII a. II pusės – XX a. I pusės statiniai. Daugumos statinių būklė patenkinama. Blogos ir avarinės būklės pastatai koncentruojasi centriniuose bei vakarinėje naujamiesčio dalyje. Statiniai ir statinių kompleksai, įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei esantys Klaipėdos naujamiesčio unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16 teritorijoje pateikti 1 priede. 2.
  12. Atliktų tyrimų medžiagos, apskaitos ir apsaugos dokumentų apžvalga 2.3.
  13. Kultūros vertybės – Klaipėdos miesto istorinė dalis – pagrindinis dosjė. Vertybės kodas U16, Kultūros paveldo centras,
  14. Teritorija įrašyta į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nustatytas jos plotas, kultūrinė vertė. Dosjė kopija pateikta priede. 2.3.
  15. Klaipėdos naujamiesčio apsaugos reglamentas. Klaipėdos miesto istorinė dalis 1996 m. spalio 28 d. įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą (kultūros vertybės kodas U16) ir apskaitos dokumentai sudarė sudėtinę tipinio reglamento dalį. Jame nurodytos kultūrinės vietovės saugojimo rekomendacijos. 2.
  16. Patvirtintu ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentu sprendiniu įtaka Klaipėdos naujamiesčiui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (Patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. T2-110). (pav.) Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (Fragmentas) Aiškinamajame rašte teigiama, nustatyti viešųjų erdvių prioritetą planuojamose teritorijose ir tvarkyti urbanistines struktūras, išsaugant gamtines ir kultūros paveldo vertybes, vadovautis atvirumo visuomenei principais planuojant šių struktūrų kokybišką plėtrą: Urbanistinės dalies sprendiniuose: – Perplanuoti Danės upės dešiniojo kranto teritorija tarp Mariu ir N.Uosto ir prie N.Sodo g. tęsinio, keičiant paskirtį, atsisakant gamybinės ir krovos veiklos, atveriant miesto centrą į vandens erdves. – Kompleksiškai įvertinus aukštybinių pastatu specialųjį planą ir pajūrio kraštovaizdžio plano koncepcija, nutarta aukštybiniais pastatais formuoti nauja modemiško miesto įvaizdi, siluetą, planuojant juos (...) aplink miesto centrine dali – Prie miesto pagrindinių gatvių esantys sklypai gali būti daugiafunkcinio panaudojimo, intensyvumą numatant ne didesni kiek galima sutalpinti automobilių saugyklų pagal bendro ploto norma sklype. Pramonės dalies sprendiniuose: – Administracinėmis ir mokestinėmis priemonėmis skatinti pramoninių teritorijų konversiją iš pramonės ir sandėliavimo į komercinės ir kitos paskirties teritorijas miesto dalyje tarp Šiaurinio išvažiavimo iš KVJU. Šilutės plento ir Baltijos prospekto, o ypač centrinėje miesto dalyje, atveriant miestą veidu į vandens erdves AB „Smiltynės perkėla“. AB „Klaipėdos laivų remontas“. AB „Laivitė“ teritorijose, prie istorinio „Vitės“ kvartalo, gamybinėse teritorijose tarp Liepų g. ir Danės g. Uosto dalies sprendiniuose: – Išbraukti iš uosto rezervinės teritorijos individualių namų bendrijos „Smeltė“ teritoriją Gamtinės aplinkos dalies sprendiniuose: – Urbanizuotose teritorijose rekonstruoti Danės upės krantines centrinėje miesto dalyje nuo žiočių iki geležinkelio tilto panaikinant galimybę nuo krantinių nuotekoms patekti tiesiogiai į Danės upę; Sutvirtinti fašinomis ir krantinėmis Danės upes krantus nuo Kuršių manų iki Liepų gatves tilto. Kultūros paveldo dalies sprendiniuose: – Planuojant Vitės kvartalą bei „Laivitės“ teritoriją, atkurti istorinę urbanistinę struktūrą, nesumažinant laisvai prieinamų viešųjų erdvių plotų, vizualinių perspektyvų į piliavietę ir į vandens erdves. Tikslinga keisti teritorijų funkcinę paskirtį, atsisakant sandėliavimo ir gamybinės veiklos. – Perimti miesto sodo teritoriją ir statinius tarp I. Kanto gatvės ir Pievų tako gatvės ir iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės, skiriant teritorija kitoje miesto vietoje. – Planuojant naujas statybas Klaipėdos senamiestyje. Klaipėdos miesto istorinėje dalyje ir kitose kultūros paveldo teritorijose, išsaugoti istorinį urbanistini audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą, paryškinant paveldo objektu savybių savitumą, dominavimą naujos architektūros atžvilgiu. Naujos architektūros siluetas, tūriai, užstatymo linijos, kompozicija, masės, mastelis ir fasadu medžiagos turi būti suderintos su tradicinėmis, sudaryti pusiausvyrą su kontekstu, jam nepakenkiant, nesumažinant bendro naudojimo erdvių. – Želdiniai, esantys Kultūros paveldo teritorijose, turi būti saugomi, nes yra vertingi kaip sudarantys vieningą visumą su užstatymu, kuriam būdinga žmogaus veikla, gamtinės ir istorinės aplinkos dermė Aukštybinių pastatų išdėstymo Klaipėdos miesto savivaldybes teritorijoje specialusis planas. (Patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybes tarybos 2007-06-28 sprendimu Nr. T2-201). (pav.) Aukštybinių pastatų išdėstymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas. (Fragmentas) Specialaus plano teiginiai: – Miestovaizdžių sudarymo pagrindas yra planinės ir erdvinės struktūros bei gamtinės morfostruktūros ypatumai, kurių apsauga yra pirminė vizualinio įvaizdžio stabilumo sąlyga; – Aukštingumo reglamentas paremtas naujo užstatymo aukščio priklausomybe nuo skirtingų miestovaizdžių foninio aukštingumo; – Klaipėdos miesto centrinėje dalyje išsiskiria vizualinio identiteto zona, kur nauji vertikalūs akcentai griežtai reglamentuojami; – Aukštingumo apribojimai nustatyti ir gretimoje (...) zonoje, kur sąlygos harmoningai įterpti aukštybinį pastatą į urbanistinę morfostruktūrą yra ribotos; – Kiekvienas užstatymo morfotipas turi tik jam būdingas užstatymo aukštingumo ribas. kurių viršijimas kelia užstatymo principų pažeidimą, o kartu ir miesto dalies vizualinio identiteto suardymo pavojų. 2.
  17. Išvados
  18. Įvertinant Klaipėdos miesto istorinės dalies (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16) savita kultūrinę vertę, istorinę raidą, tikslinga išgryninti senamiesčio vizualini suvokimą ir todėl siūloma numatyti jai apsaugos zoną.
  19. Urbanistinis karkasas tebeturi autentiška pagrindą: plano pavidalą, gatvių tinklą, išlikęs autentiškas užstatymo pobūdis. Autentiškumas labiausiai nukentėjo XX a. 6-9 dešimtmečiuose, buvo pastatyti pastatai, kurie gali būti kvalifikuoti kaip svetimkūniai dėl stambiu tūriu, prastu ar pretenzingų formų.
  20. Teritorija iki šiol labai vertinga dėl savito vietinio architektūros pobūdžio.
  21. Urbanistinio karkaso išsaugojimui būtina saugoti autentiška gatvių tinklą, pirminę sklypų struktūrą, užstatymo pobūdį.
  22. Aukštybiniai pastatai jau įsiveržė j kultūros vertybės – Klaipėdos miesto istorinės dalies. Naujamiesčio teritoriją ir turi tiesioginį negatyvų poveikį susiklosčiusio užstatymo charakteriui. Padidėjęs aukštybinių pastatų kiekis gali turėti disonansišką poveikį visai teritorijai, išbalansuoti natūralią miesto terpę ir sunaikinti vizualinį identitetą.
  23. Teritorijos kaitą būtina valdyti administracinėmis priemonėmis: užkirsti kelią finansinėms manipuliacijoms, rūpintis vietovės ekologija (pvz., transporto reguliavimas).
  24. 1996-10-28 teritoriją įrašant į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą (kultūros vertybės kodas U16), ji pavadinta Klaipėdos miesto istorine dalimi. Ši miesto dalis nėra vienintelė Klaipėdos miesto istorinė dalis (pvz., yra Sendvaris. Tauralaukis ir pan.). Siūloma suteikti vertybei vardą, registre įrašant: Klaipėdos miesto istorinė dalis (pavadinimas), vad. Naujamiesčiu (vardas).
  25. TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PLANAS 3.
  26. Vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo principai Nesant nustatytoms nekilnojamųjų kultūros vertybių individualioms apsaugos zonoms, remiantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, taikomos laikinosios apsaugos nuo fizinio poveikio – 50 metrų; vizualinės apsaugos – 500 metrų. Konkretesnės apsaugos zonos iki šio specialaus plano rengimo nebuvo apibrėžtos Dabartinė situacija nėra palanki Klaipėdos miesto istorinės dalies (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16) teritorijos vientisumo išsaugojimui. Išnagrinėjus visą turimą tyrimų medžiagą. įvertinus dabartinę teritorijos situaciją bei jos plėtros tendencijas, iškyla poreikis rengiant specialųjį teritorijos ir apsaugos zonos planą laikytis šių principų: • Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis apima teritorijas reikšmingas urbanistinio komplekso apžvalgai, formuojančias charakteringas panoramas Šių teritorijų tolimesnė plėtra gali neigiamai įtakoti istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio (miestovaizdžio) charakterį, o tuo pačiu sumenkinti Senamiesčio vertę. • Apsaugos zonų ribos pagal galimybes sutapatinamos su dirbtinių planuojamos teritorijos elementų ribomis (žemės sklypų ribomis, tvenkinių, kanalų krantais, užtvankų, kelių, geležinkelių ar kitų pylimų, iškasų pakraščiais ir kt.) ir natūraliomis planuojamoje teritorijoje esančių gamtinių elementų ribomis (upių, ežerų ir kt.). Atsižvelgus į išdėstytus kriterijus buvo atlikta Klaipėdos miesto istorinės dalies (unikalus kodas
  27. buvęs kodas U16) teritorijos ribų korektūra ir jos apsaugos zonų ribų nustatymas. 3.
  28. Vertybės teritorijos ribos Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin.,
  29. Nr. 2l-617) specialiajame plane ribos saugomai teritorijai nustatomos pagal gatvių ir kadastrinių sklypų ribas. Todėl atliekami šie pakeitimai. į vertybės teritoriją šiaurės rytų dalyje įtraukiama visą vandenvietės teritorija, o ne dalis kadastrinio sklypo, kaip tai buvo nustatyta 1996 metais: šiaurės vakarinėje dalyje dėl išlikusių priemiesčių užstatymui būdingų bruožų į vertybes teritoriją įjungiamas kvartalas, apribotas Stadiono, Smilties pylimo. Viršutinės (su mažaaukščių namų dalimi vakarinėje pusėje) ir Malūnininkų gatvių Siūlomos Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu – kultūros vertybės unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16 teritorijos riba koreguotina rytinėje dalyje tik ties vandenviete. įtraukiant į vertybės teritoriją visą vandenvietes kadastrinį sklypą ir šiaurės vakarinėje dalyje, įjungiant nedidelį kvartalą. Visose kitose vietose Klaipėdos miesto istorines dalies teritorijos ribos nekinta. 3.
  30. Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio riba Remiantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin.,
  31. Nr. 3-
  33. Nr. 153-5571), LR Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188;
  34. Nr. 108-3902) bei Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių (Žin., 2006, Nr. 61-2197) nuostatomis, fizinės apsaugos pozonis nenustatomas. Konkrečiu atveju nuspręsta fizinės apsaugos pozonio nenustatyti, nes salia Klaipėdos miesto istorinės dalies (U16) vertybės teritorijos ribų esančiuose žemės sklypuose vykdoma ir numatoma vykdyti veikla fiziškai nekenkia kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms. Nustatomas vizualinės apsaugos pozonis. Siūloma įvesti Klaipėdos miesto istorines dalies (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16) apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio riba rytuose – Danės šiaurine krantine iki Mokyklos gatvės atkarpos, šiaurėje – Mokyklos g., pereinant į Priestočio g. iki geležinkelio stoties; nuo šiaurinės teritorijos ribos vietos ties vakarine namo Geležinkelio g. 2a puse į šiaurę viduriu kvartalo tarp L.Giros ir Kretingos gatvių iki Įgulos g. ir toliau į šiaurę iki Šiaurės prospekto, jo pietine puse iki H.Manto g., jos rytine puse iki Pušyno g., toliau – Pušyno g. šiaurine puse į vakarus per uosto teritoriją iki Kuršių marių; vakaruose – Kuršių marių šiaurės rytiniu krantu iki vertybės šiaurės vakarinio taško. Vizualinės apsaugos pozonio teritorijų tolimesnė paminklosauginiu požiūriu nereglamentuota plėtra gali neigiamai įtakoti istoriškai susiklosčiusio miestovaizdžio charakterį, o tuo pačiu sumenkinti Naujamiesčio savitumą ir vertę. Pastaba: Klaipėdos miesto istorinės dalies (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16) teritorijoje esančių kultūros paveldo vertybių teritorijų ribos, nurodytos brėžinyje „Sprendimai. Teritorijos bei apsaugos zonų ribų planas“, pažymėtos pagal priede esančiuose apskaitos dokumentuose nurodytas koordinates. Šios ribos įtakos projektuojamoms Klaipėdos miesto istorinės dalies (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16) teritorijos ir apsaugos zonos riboms neturi. 3.4 – 3.
  35. Esami ir sprendiniais nustatyti zonų plotai SUVESTINĖ TERITORIJŲ IR APSAUGOS ZONŲ PLOTŲ LENTELĖ Pavadinimas Plotas esamas (ha) Plotas siūlomas (ha) I. KLAIPĖDOS MIESTO ISTORINĖS DALIES (unikalus kodas 22012, buvęs kodas U16) TERITORIJOS PLOTAS 199,8 (pagal 1996-10-15 teritorijos ribų planą) 170,2 (pagal kultūros vertybių Registro duomenis) 203,5 II. KLAIPĖDOS MIESTO ISTORINĖS DALIES APSAUGOS ZONOS PLOTAS 0 96,3 APSAUGOS NUO FIZINIO POVEIKIO POZONIO PLOTAS 0 0 VIZUALINES APSAUGOS POZONIO PLOTAS 0 96,3 PV Irena Staniūnienė (žemėlapis) (žemėlapis) _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.