← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL INTELEKTINIŲ TRANSPORTO SISTEMŲ DIEGIMO IR NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2012 m. kovo 19 d. Nr. 3-193 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 30-804; 2002, Nr. 29-1034; 2011, Nr. 163-7746) 131 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (OL 2010 L 207, p. 1), tvirtinu Intelektinių transporto sistemų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašą (pridedama). Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 3-193 Intelektinių transporto sistemų DIEGIMO IR NAUDOJIMO tvarkOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Intelektinių transporto sistemų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas nustato bendruosius intelektinių transporto sistemų (toliau – ITS) diegimo ir naudojimo Lietuvos Respublikoje principus.
  2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) užtikrina, kad 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (toliau – Direktyva) nustatyta tvarka Europos Komisijos patvirtintos specifikacijos ir standartai (toliau – specifikacijos ir standartai) būtų taikomi šiose prioritetinėse srityse: 2.
  3. optimalaus kelių, eismo ir kelionių duomenų naudojimo; 2.
  4. eismo ir krovinių valdymo ITS paslaugų tęstinumo; 2.
  5. ITS kelių saugos ir saugumo prietaikų plėtros; 2.
  6. transporto priemonių sąsajų su transporto infrastruktūra plėtros.
  7. Užtikrindama specifikacijų ir standartų taikymą, taip pat reguliuodama ITS plėtrą kitose srityse, Susisiekimo ministerija pagal poreikį ir kompetenciją priima teisės aktus.
  8. Susisiekimo ministerija dalyvauja rengiant specifikacijas ir standartus, kaip tai numatyta Direktyvoje.
  9. Esant poreikiui, aktualūs specifikacijų ir standartų rengimo klausimai derinami su suinteresuotais subjektais. II. SĄVOKOS
  10. Diegiant ir naudojant ITS ir teikiant ITS paslaugas vadovaujamasi Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 30-804; 2002, Nr. 29-1034), kitų teisės aktų nustatytomis ir šiomis sąvokomis: ITS architektūra – koncepcija, apibrėžianti ITS struktūrą, veikimą ir integravimą į supančią aplinką. Eismo duomenys – istoriniai ir tikralaikiai kelių eismo charakteristikų duomenys. Kelių duomenys – kelių infrastruktūros ypatumų, įskaitant stacionarius kelio ženklus ar saugaus eismo reguliavimo priemones, duomenys. ITS paslaugos teikėjas – viešasis arba privatusis ITS paslaugos teikėjas. ITS naudotojas – ITS prietaikų arba paslaugų naudotojas, įskaitant keliautojus, pažeidžiamus kelių eismo dalyvius, transporto infrastruktūros naudotojus ir operatorius, transporto priemonių parkų valdytojus ir avarinių tarnybų operatorius. Mobilusis prietaisas – nešiojamasis ryšių arba informacinis įrenginys, kurį galima pasiimti į transporto priemonę ir kuris padeda vairuoti ir (arba) atlikti transporto operacijas. Paslaugų tęstinumas – gebėjimas užtikrinti sklandų paslaugų teikimą Lietuvos ir kitų šalių transporto tinkluose. Pažeidžiami kelių eismo dalyviai – motorinėmis transporto priemonėmis nevažiuojantys kelių eismo dalyviai, pavyzdžiui, pėstieji ir dviratininkai, taip pat motociklininkai, neįgalūs ar riboto judumo ir orientacijos asmenys. ITS platforma – transporto priemonėje arba ne transporto priemonėje esantis įrenginys, suteikiantis galimybę diegti, teikti, naudoti ir integruoti ITS prietaikas ir paslaugas. ITS sąsaja – infrastruktūra tarp atskirų ITS, užtikrinanti jų sujungimo ir sąveikos priemones. ITS sąveika – atskirų ITS ir susijusių verslo procesų gebėjimas keistis duomenimis, dalytis informacija ir žiniomis. Specifikacija – privaloma priemonė, kuria nustatomi tam tikri reikalavimai, procedūros ir kitos taisyklės. Suderinamumas – bendras konkrečios ITS arba prietaiso gebėjimas be pakeitimų veikti kartu su kitu prietaisu ar sistema. III. REKOMENDUOJAMI ITS DIEGIMO IR NAUDOJIMO PRINCIPAI
  11. Parenkant, diegiant ir naudojant ITS prietaikas ir paslaugas rekomenduojama laikytis toliau nurodytų principų: 7.
  12. veiksmingumo – apčiuopiamai prisidėti prie pagrindinių Lietuvos ir Europos Sąjungos transporto problemų sprendimo; 7.
  13. ekonominio naudingumo – optimizuoti išlaidų ir rezultatų, gautų siekiant tikslų, santykį; 7.
  14. proporcingumo – atitinkamais atvejais numatyti skirtingus įmanomos užtikrinti paslaugų kokybės ir įdiegimo lygius, atsižvelgiant į vietos, regioninius ir nacionalinius ypatumus; 7.
  15. sąveikos užtikrinimo – užtikrinti, kad atskiros ITS ir susiję verslo procesai būtų pajėgūs keistis duomenimis, dalytis informacija ir žiniomis, kad būtų galima veiksmingai teikti ITS paslaugas; 7.
  16. atgalinio suderinamumo – užtikrinti, kad prireikus naujos ITS būtų pajėgios veikti kartu su esamomis tos pačios paskirties sistemomis, netrukdytų naujų technologijų plėtrai; 7.
  17. lygių prieigos galimybių skatinimo – nesudaryti kliūčių pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams naudotis ITS prietaikomis bei paslaugomis ir nediskriminuoti jų šiuo atžvilgiu; 7.
  18. brandumo – po atitinkamo rizikos įvertinimo parodyti inovacinių ITS tvirtumą, pasiekus pakankamą techninės plėtros ir eksploatavimo lygį; 7.
  19. kokybiško laiko ir padėties nustatymo – naudotis palydovais grindžiama infrastruktūra arba kitokia tokį patį tikslumą užtikrinančia technologija, siekiant užtikrinti ITS prietaikų ir paslaugų tęstinumą, tikslumą ir patikimą laiko ir padėties nustatymą; 7.
  20. įvairiarūšio transporto skatinimo – diegiant ITS prireikus atsižvelgti į įvairių transporto rūšių koordinavimą; 7.
  21. nuoseklumo – atsižvelgti į ITS sričiai svarbias galiojančias Europos Sąjungos taisykles, vykdomą politiką ir veiklą, visų pirma standartizacijos srityje. IV. LIETUVOS ITS ARCHITEKTŪROS MODELIS
  22. Susisiekimo ministerija rengia ir tvirtina Lietuvos ITS architektūros modelį, kuriame turi būti numatyta: 8.
  23. ITS struktūros, jų veikimo ir integravimo principai; 8.
  24. kaip esamos ir naujai diegiamos ITS, priklausančios duomenų valdymo centro, infrastruktūros, keleivių ir transporto priemonių posistemiams, sąveikauja tarpusavyje; 8.
  25. kaip esamos ir naujai diegiamos ITS turi būti įteisintos, kad jų naudojimas būtų standartizuotas ir teisėtas; 8.
  26. kaip esamos ir naujai diegiamos ITS turėtų būti integruotos į supančią aplinką. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  27. Susisiekimo ministerija ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. pateikia Europos Komisijai informaciją apie nacionalines ITS plėtros priemones, kurių numatoma imtis per ateinančius penkerius metus.
  28. Susisiekimo ministerija kas trejus metus teikia Europos Komisijai nacionalinės veiklos ir projektų, susijusių su prioritetinėmis sritimis, pažangos ataskaitą. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.