LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 301, 302 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2012 m. balandžio 6 d. Nr. 1K-1026 Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 22 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 301, 302 straipsniais įstatymą Nr. XI-1940 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų: 1) siekiant sukurti efektyviai veikiančią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri apimtų atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemų modernizavimą, senų sąvartynų uždarymą, naujų modernių atliekų šalinimo įrenginių statybą, efektyvų atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimą ir administravimą buvo nuspręsta komunalinių atliekų tvarkymą organizuoti regioniniu principu bei įrengti dešimt regioninių atliekų tvarkymo sistemų. Kurdamos regionines atliekų tvarkymo sistemas, savivaldybės pasirašė steigimo sutartis, kurios įpareigojo kurti ir plėtoti bendras regionines atliekų tvarkymo sistemas, ir įkūrė regioninius atliekų tvarkymo centrus; 2) Seimo priimtame Įstatyme įvedama nauja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus sąvoka. Įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas viešasis juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti viešąjį juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių, jeigu toks nėra įsteigtas, kuriam gali pavesti atlikti visas ar dalį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje. Atskira savivaldybė gali atlikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas nesteigdama komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, valdydamas valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos lėšomis atliekų tvarkymo sistemos organizavimui sukurtą turtą, gali atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas: 1) organizuoti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti; 2) vykdyti sutartinių įsipareigojimų tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę; 3) pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba šią įmoką patvirtina, ją rinkti; 4) registruoti komunalinių atliekų turėtojus; 5) rinkti, analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (
- ar)atliekų tvarkymo regiono teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą; 6) teikti pasiūlymus regiono plėtros tarybai ir savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo; 7) įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje; 8) sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais; 9) kitas su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu susijusias savivaldybių pavestas funkcijas. Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius neturi teisės verstis atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir (
- ar)šalinimo veikla. 3) Remiantis nurodytomis Įstatymo nuostatomis, galima daryti išvadą, kad jeigu nors viena savivaldybė paves regioniniam atliekų tvarkymo centrui nors vieną iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijų, nustatytų Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje, tai šis regioninis atliekų tvarkymo centras pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo turės būti pertvarkytas į viešąjį juridinį asmenį. Tokiu atveju regioninis atliekų tvarkymo centras pagal Įstatymo 1 straipsnio 5 dalį ir Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį bus komunalinių atliekų sistemos administratorius ir tokiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui bus taikomas Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas, t. y. jis neturės teisės verstis atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir (
- ar)šalinimo veikla. 4) Tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras nebegalės verstis atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir (
- ar)šalinimo veikla, reiškia, kad jis nebegalės eksploatuoti valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos paramos lėšomis iš dalies finansuoto ir pastatyto, jam nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat ir nepavojingų atliekų sąvartyno. 5) Pagal Įstatymo reikalavimus pertvarkant regioninį atliekų tvarkymo centrą į viešąjį juridinį asmenį jis turės būti pertvarkytas į viešąją įstaigą (CK 2.34 straipsnio 2 dalis, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas ir kt.). Todėl savivaldybių bandymas įsteigti naują juridinį asmenį ir jam pavesti vykdyti atliekų šalinimą ar kitą atliekų tvarkymo veiklą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą gali būti neįmanomas dėl Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies draudimo perduoti regioninio atliekų tvarkymo centro (pertvarkyto į viešąją įstaigą) turtą naudotis su savivaldybe susijusiems asmenims; Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų vidaus sandoriams; taip pat dėl to, kad tai norinčioms padaryti savivaldybėms turės užtekti balsų priimti sprendimą dėl sąvartyno ar kito turto, priklausančio regioniniam atliekų tvarkymo centrui (kurio dalininkės ar akcininkės yra visos regiono savivaldybės). 6) Taigi, jei nors viena savivaldybė paves nors vieną organizavimo funkciją regioniniam atliekų tvarkymo centrui, tai komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros, sukurtos už valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos paramos lėšas, operatoriais taptų privatūs juridiniai asmenys. Neužtikrinus efektyvios konkurencijos atliekų tvarkymo sektoriuje, bus sukurtas dar vienas privatus monopolis, gresiantis vis didėjančiomis kainomis gyventojams. 7) Tik tuo atveju, jei visos regiono savivaldybės sutartų ir nei viena nepavestų regioniniam atliekų tvarkymo centrui nei vienos iš organizavimo funkcijų, jis toliau galėtų eksploatuoti sąvartyną. Tačiau šiuo atveju savivaldybės pačios turėtų atlikti visas organizavimo funkcijas arba kiekvienas regionas steigtų viešąjį juridinį asmenį (ar net kelis viename regione), kurie vykdytų Įstatyme nustatytas organizavimo funkcijas ar dalį jų. Tokiu būdu efektyvumo ir kontrolės atliekų tvarkymo sektoriuje nepadidėtų, o tik pakiltų kaina gyventojams. Be to, šiam sprendimui gali trukdyti Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostata, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius valdo valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos lėšomis atliekų tvarkymo sistemos organizavimui sukurtą turtą. 8) Ekonominį ir aplinkosauginį efektą duos ne jau sukurtos sistemos griovimas ir naujos kūrimas, atliekų tvarkymo sektorių perduodant privatiems operatoriams, bet jau sukurtų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų tobulinimas ir plėtojimas bei kontrolės efektyvinimas. 9) Pažymėtina, kad Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies sąvoka neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 1), todėl turėtų būti tikslinama. 10) Pagal Įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalį nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti atsižvelgiama į: 1) komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą; 2) komunalinių atliekų turėtojų, gyvenančių ar vykdančių veiklą nekilnojamojo turto objekte, skaičių; 3) komunalinių atliekų turėtojo naudojamo nekilnojamojo turto objekto paskirtį, naudojimo intensyvumą ir galintį nekilnojamojo turto objekte susidaryti atliekų kiekį; 4) susidarančių ir atiduodamų tvarkyti į savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą mišrių komunalinių atliekų kiekį; 5) biologiškai skaidžių atliekų atskyrimą jų susidarymo vietoje ir (
- ar)jų sutvarkymą saugiu aplinkai ir žmonių sveikatai būdu. Gautais aplinkosaugos organizacijų ir kitų specialistų vertinimais, dėl tokios kainodaros atliekų tvarkymo paslaugos kaina gali ženkliai padidėti ir kyla pagrįstų abejonių, ar atliekų tvarkymo paslaugos būtų prieinamos visiems be išimties šalies fiziniams ir juridiniams subjektams už priimtiną kainą. Be to, Įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnyje išdėstyti principai neužtikrina, kad nedidės socialinė atskirtis. Pažymėtina, kad Įstatymu iš esmės pakeistas teisinis reguliavimas dėl kainodaros, kuris sukels ekonomines pasekmes visiems šalies gyventojams, neatlikus ekonominio poveikio vertinimo. Todėl turėtų būti atlikti tyrimai dėl siūlomo teisinio reguliavimo, ar tokia kainodara tikrai bus pasiektas priimant Įstatymą išsikeltas tikslas skatinti komunalinių atliekų rūšiavimą ir kompostavimą ir taip mažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir kokiais kaštais, ir atliktų tyrimų pagrindu Vyriausybė turėtų patvirtinti atitinkamą metodiką. 2 straipsnis. S i ū l a u: 1. Pakeisti Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 2 straipsnį nauja 40 dalimi: „40. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.“ 2. Pakeisti Įstatymo 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Papildyti 2 straipsnį nauja 44 dalimi: „44. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (
- ar)teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.“ 3. Pakeisti Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto 30 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių. 2. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus pareiga atlikti jam pavestas funkcijas nustatoma steigimo dokumentuose, savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus sudarytoje sutartyje ar kitame atitinkamame administraciniame akte. 3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas: 1) organizuoti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti; 2) vykdyti sutartinių įsipareigojimų tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę; 3) pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba šią įmoką patvirtina, ją rinkti; 4) registruoti komunalinių atliekų turėtojus; 5) rinkti, analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (
- ar)atliekų tvarkymo regiono teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą; 6) teikti pasiūlymus regiono plėtros tarybai ir savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo; 7) įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje; 8) sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais; 9) kitas su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu susijusias savivaldybių pavestas funkcijas. 4. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.“ 4. Pakeisti Įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto 301 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.“ 5. Pakeisti Įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto 301 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė privalo išnagrinėti tokį prašymą ir sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos.“ 6. Pakeisti Įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto 302 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“.“ 7. Pakeisti Įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto 302 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti atsižvelgiama į Vyriausybės patvirtintą metodiką.“ 8. Pakeisti Įstatymo 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 8 ir 14 dalys įsigalioja 2012 m. spalio 1 d., o šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 16 ir 18 dalys, šio įstatymo 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos atitinkamai iki 2012 m. rugsėjo 30 d. arba 2012 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 3 straipsnis. P a v e d u Respublikos Prezidentės vyriausiajam patarėjui Nerijui Udrėnui pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ _________________