Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KAIMO REIKALŲ KOMITETAS komitetas POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2012 m. balandžio 25 d. Nr. 110

(3).

1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.
2. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
3. Seimo nariai Audrius Endzinas, Vytautas Galvonas, Irena Šiaulienė, Bronius Pauža 2012-04-12 2

(7)1

(4)Argumentai: Teikiamo įstatymo projekto nuostatose nustatomas draudimas užsiimti versline žvejyba vidaus vandenyse, išskyrus verslinę žvejybą privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 ha telkiniuose ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkinyje ir specializuotąją seliavų, stintų, ežerinių stintelių, upinių nėgių žvejybą, privačių asmenų lėšomis įveistų migruojančių ungurių žvejybą ir žvejybą gaudyklėmis. Siūloma išbraukti žodžius „privačių asmenų lėšomis įveistų“ nes siekdama apsaugoti ungurių išteklius, Europos Taryba patvirtino reglamentą (EB) Nr. 1100/2007, nustatantį priemones europinių ungurių ištekliams atkurti. Pagrindinis šio reglamento reikalavimas – užtikrinti ne mažiau kaip 40 proc. migruojančių neršti ungurių grįžimą į jūrą, bet ne visai uždrausti jų žvejybą, todėl manome, kad ungurių žvejybos uždraudimas (išskyrus įveistų privačiomis lėšomis) būtų pirmalaikis, tuo labiau, kad įgyvendinant šio reglamento reikalavimus jau uždrausta rudeninė migruojančių ungurių žvejyba. Pagal atliktų mokslinių tyrimų duomenis, vandens telkiniuose, kuriuose nevykdoma verslinė žvejyba, žuvų bendrijų ir populiacijų struktūra yra pakitusi, nes tokiuose telkiniuose žvejai mėgėjai išgaudo daugiausia plėšriąsias žuvis ir juose pradeda dominuoti menkaverčių rūšių žuvys. Šiuo metu didžiuosiuose ežeruose palaikyti biologinę pusiausvyrą ir efektyviau panaudoti žuvų išteklius padeda žvejai verslininkai, nes jie išgaudo žuvis, kurių nesugauna mėgėjai. Jie taip pat neleidžia žuvims žūti natūraliai ir skatinti vandens telkinių būklės blogėjimo. Be to, teikiamo įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomame Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies pakeitime numatoma, kad „žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kasmet, o didesniuose nei 100 ha vandens telkiniuose – ne rečiau kaip kas 5 metai“, todėl siūloma arba nenustatyti apribojimo verslinę žvejybą vykdyti priklausomai nuo vandens telkinių dydžio, o vadovautis mokslininkų išvadomis, arba nustatyti verslinės žvejybos draudimą ežeruose iki 100 ha. Taip pat siūlome nurodyti instituciją, nustatančią verslinės žvejybos tvarką vidaus vandenyse ir kas nustato žvejybą privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose. Pasiūlymas: Pakeisti teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse, išskyrus verslinę žvejybą privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 100 ha telkiniuose, ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkinyje, Nemuno žemupio polderiuose ir specializuotąją seliavų, stintų, ežerinių stintelių, upinių nėgių žvejybą, privačių asmenų lėšomis įveistų migruojančių ungurių žvejybą ir žvejybą gaudyklėmis, draudžiama. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija. Verslinės žvejybos tvarką privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose nustato šių tvenkinių savininkai.“ Pritarti
2. Seimo narys Andrius Burba 2012-04-19 1 1
3. Argumentai: Šis pasiūlymas yra susijęs su toliau teikiamu siūlymu Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamai įstatymo 7 straipsnio 4 daliai, kuri žvejybai gaudyklėmis vidaus vandenyse numato išimtį (t.y. nedraudžia žvejybos gaudyklėmis vidaus vandenyse). Kadangi toliau išdėstytu siūlymu siekiama tokią išimtį panaikinti apskritai ir iš Įstatymo projekto 2 straipsniu teikiamos įstatymo 7 straipsnio 4 dalies normos siūloma išbraukti sąvoką „gaudyklė“, tampa netikslinga įstatyme įtvirtinti jos apibrėžimą. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo 2 straipsnio papildymą 3 dalimi, teikiamą Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi: „
4. Gaudyklė - vieną ar kelias kameras žuvų sulaikymui turintis stacionarus žvejybos įrankis, pagamintas taip, kad žuvys į jį neįsipainiotų, o būtų nukreiptos į kameras, kuriose išliktų gyvybingos.“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Seimo narių Audriaus Endzino, Vytauto Galvono, Irenos Šiaulienės, Broniaus Paužos pasiūlymams (žr. aukščiau, šios lentelės 1 dalį), pagal kuriuos būtų leidžiama žvejyba gaudyklėmis vidaus vandenyse, būtina gaudyklės sąvoką apibrėžti. Seimo narys Andrius Burba 2012-04-19 1 3
5. Argumentai: Galiojančio įstatymo 9 straipsnio (kurį Įstatymo projektu apskritai nėra numatoma keisti) 3 dalyje yra vartojama sąvoka „leidimas naudoti žvejybos plotą“. Dėl įvardytos priežasties siūlytina nebraukti galiojančio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto šios sąvokos apibrėžimo. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį, kuria galiojančio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis pripažįstama netekusia galios: „
6. Buvusią 2 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios.“ Nepritarti Sąvoka „Leidimas naudoti žvejybos plotą“ yra pateikta Mėgėjų žvejybos įstatymo projekte (projekto XIP-45

(2)2 straipsnio 2 dalis). Seimo narys Andrius Burba 2012-04-19 1 7

1. Argumentai: Galiojančio įstatymo 9 straipsnio (kurį Įstatymo projektu apskritai nėra numatoma keisti) 1 ir 3 dalyse yra vartojama sąvoka „žvejybos ploto naudotojas“. Dėl įvardytos priežasties siūlytina nebraukti galiojančio įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje įtvirtinto šios sąvokos apibrėžimo. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 1 straipsnio 7 dalį, kuria galiojančio įstatymo 2 straipsnio 43 dalis pripažįstama netekusia galios: „
2. Buvusią 2 straipsnio 43 dalį pripažinti netekusia galios.“ Nepritarti Sąvoka „Žvejybos ploto naudotojas“ yra pateikta Mėgėjų žvejybos įstatymo projekte (projekto XIP-45

(2)2 straipsnio 2 dalis). Seimo narys Andrius Burba 2012-04-19 7 3 4. Argumentai: Gamtos tyrimų centro vykdomų mokslinių tyrimų duomenimis, žuvų išteklių būklė Baltijos jūros priekrantėje nuo 2000 m. turi tendenciją blogėti. Didelis verslinės žvejybos intensyvumas sąlygojo negatyvius pokyčius žuvų populiacijų struktūroje. Otų versliniai sugavimai per dešimt metų sumažėjo beveik 7 kartus (nuo 62,1 t 1998 m. iki 8,9 t 2010 m.). Baltijos jūros priekrantė taip pat turi išskirtinę reikšmę ir biologinei įvairovei. Čia yra jūrinių ir praeivių žuvų rūšių jauniklių atsiganymo akvatorija, otų, plekšnių ir daugelio kitų žuvų rūšių nerštavietės, į Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos saugomų rūšių sąrašus įrašytų žuvų ir paukščių migracijos, sankaupų vieta. Migruojančių mažųjų kirų, upinių žuvėdrų, žiemojančių nuodėgulių ir alkų, taip pat Baltijos sykų ir perpelių apsaugai įsteigtos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Dėl to, siekiant užkirsti kelią žalos žuvų ištekliams bei bioįvairovei darymui, siūlytina uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje 500 m nuo jūros kranto linijos ir 3 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų. Tačiau atsižvelgus į tai, kad priekrantėje didžiąją dalį (2011 m. 76 %) sugaunamų žuvų sudaro strimelės, stintos ir menkės (menkės žvejojamos toliau nei 500 m nuo kranto)., o taip pat į žvejų verslininkų interesus, verslinės specializuotosios stintų ir strimelių žvejybos būtų galima nedrausti (t.y. būtų galima numatyti išimtį iš draudimo). Tokia išimtis, pastebėtina, žalos gamtai iš esmės nedarytų, kadangi pagal žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus verslinės žvejybos priekrantėje reikalavimus 18-24 mm akių dydžio tinklaičius, naudojamus specializuotai stintų ir strimelių žvejybai, draudžiama naudoti nuo birželio 1 d. iki spalio 31 d. Todėl šiuo laikotarpiu priekrantėje iki 500 m nuo kranto ir 3 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų nebūtų jokių verslinių žvejybos įrankių ir tai leistų netrukdomai migruoti žiobriams, lašišoms, šlakiams ir kitoms žuvims. Į smulkiaakius tinklus neįsipainiotų paukščiai, tad specializuota žvejyba nedarytų žalos nykstančioms paukščių rūšims. Taigi toks reguliavimas verslinei žvejybai turėtų tik nežymią įtaką (kadangi toliau kaip 500 m nuo kranto siūlomų įtvirtinti verslinės žvejybos apribojimų nebūtų, preliminariai žuvų sugavimai sumažėtų tik 10-15 %), tačiau darytų didžiulę teigiamą įtaką žuvų ištekliams ir bioįvairovei. Atsižvelgiant į tai, siūloma drausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje 500 m nuo jūros kranto linijos ir 3 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų, išskyrus specializuotąją stintų ir strimelių žvejybą. Pasiūlymas: Pakeisti galiojančio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 500 m nuo jūros kranto linijos ir 3 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų draudžiama, išskyrus specializuotąją stintų ir strimelių žvejybą. Verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos specialius reikalavimus nustato Žemės ūkio ministerija.“ Nepritarti Argumentai: Uždraudus verslinę žvejybą 500 m atstumu nuo kranto ir 3 km atstumu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molo galų (išskyrus specializuotąją stintų ir strimelių žvejybą), priekrantės žvejybos verslas prarastų pagrindinę žvejybos akvatoriją, kurioje sugaunama didžioji dalis priekrantės žvejų sužvejojamų žuvų (toliau šios zonos žvejojamos tik menkės ir tik kaip nedidelė priegauda sugaunamos kitos žuvų rūšys). Didžioji priekrantės žvejybos įmonių dalis turi valteles iki 8 m ilgio, kuriomis dėl techninių galimybių žvejoja būtent šioje zonoje, todėl tokio draudimo įvedimas faktiškai joms reikštų verslo netekimą ir priverstinį bankrotą. Kadangi specializuota stintų ir strimelių žvejyba nuo birželio 1 d. iki spalio 31 d. negalima, priekrantės žvejai beveik pusę metų liktų be pajamų, o pajūrio gyventojai ir svečiai nebūtų aprūpinami šviežia Baltijos jūros žuvimi (plekšnėmis, otais, žiobriais). Uždraudus žvejybą 3 km atstumu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molo galų, žvejybos verslo galimybių netektų 9 žvejybos įmonės. Žuvų migracijos apsauga priekrantėje jau yra užtikrinta Žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-20 „Dėl verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje ir mažos apimties priekrantės žvejybos specifinių reikalavimų nustatymo“ (Žin., 2005, Nr.7-210), kuris parengtas atsižvelgiant mokslininkų (VU Gamtos tyrimų centro ir Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus) daugiamečius žuvų migracijų tyrimus ir pagal migruojančias žuvų rūšis reglamentuoja statomų tinklų akių dydį bei draudžiamus žvejybos periodus: draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molo galų, nuo rugpjūčio 15 d. iki kovo 31 d. bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių. Seimo narys Andrius Burba 2012-04-19 2 5. Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiama galiojančio įstatymo 7 straipsnio 4 dalis yra koreguotina šiais aspektais: 1) Nemuno žemupio polderiuose sugaunamų žuvų kiekis (2011 m. – 44,5

1. t)yra beveik toks pat kaip visuose ežeruose. Žvejai mėgėjai polderiuose žvejoja mažai, o žiemą polderiuose žuvys dažnai dūsta. Uždraudus verslinę žvejybą Nemuno žemupio polderiuose būtų prarasti nemaži žuvų ištekliai, todėl siūloma numatyti išimtį dėl verslinės žvejybos Nemuno žemupio polderiuose. 2) Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamoje galiojančio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, greta leidimo užsiimti specializuota stintų žvejyba, yra nustatomas leidimas užsiimti ir specializuota ežerinių stintelių žvejyba. Remiantis tuo, kad ežerinės stintelės priklauso stintų rūšiai, Įstatymo projekte pateiktas reguliavimas vertintinas kaip perteklinis. Dėl šios priežasties siūloma iš 7 straipsnio 4 dalies normos išbraukti sąvoką „ežerinių stintelių“. 3) Tarptautinė jūrų tyrimo taryba (ICES) teigia, jog ungurių ištekliai yra už saugaus biologinio limito ribų, o dabartinė ungurių žuvininkystė nėra tvari, bei rekomenduoja sumažinti iki minimumo šių išteklių eksploataciją. 2007 m. rugsėjo 18 d. buvo patvirtintas Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones ungurių ištekliams atkurti. Šiuo reglamentu šalys yra įpareigojamos užtikrinti, kad ne mažiau kaip 40 % migruojančių ungurių pasiektų jūrą. Unguriai įrašyti į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) II-ą priedą. Todėl sunkiai paaiškinama, kodėl apribojant verslinę žvejybą siekiama padaryti išimtį šiai rūšiai ir būtent į nerštą plaukiančių ungurių žvejybai. Taip pat visoje Europoje sparčiai nyksta ir nėgės, jos yra įrašytos į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje ir kurioms išsaugoti reikia steigti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą. Virš 3 tonų nėgių kasmet pagaunama Kuršių mariose. Panašus kiekis nėgių sugaunamas ir upėse. Nėgių žvejyba upėse, tuo metu, kai dėl lašišinių žuvų neršto yra draudžiama tiek verslinė, tiek mėgėjiška jų žūklė, žalinga ne tik nėgių ištekliams, bet ir trikdo lašišinių žuvų migraciją ir nerštą. Atsižvelgiant į tai, siūloma nepalikti išimties dėl verslinės privačių asmenų lėšomis įveistų migruojančių ungurių ir upinių nėgių žvejybos. 4) Verslinė žvejyba gaudyklėmis bet kokio ploto vandens telkiniuose (Lietuvoje yra apie 5 tūkstančius ežerų ir tvenkinių, didesnių, nei 0,5
2. ha)būtų nemaža našta valstybės biudžetui. Iš anksto galima prognozuoti, kad gaudyklių plombavimo, leidimų verslinei žvejybai, žvejybos žurnalų išdavimo, žvejybos kontrolės kaštai gerokai viršys žvejų pajamas, gautas pardavus gaudyklėmis sugautą žuvį. Dėl šios priežasties siūlytina nesuteikti teisės žvejybai gaudyklėmis vidaus vandenyse. 5) Pateiktame Įstatymo projekto variante nėra nurodyta institucija, reglamentuojanti Verslinės žvejybos tvarką vidaus vandenyse, taip pat nenurodyta ir kas reglamentuoja žvejybą privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose. Siūloma numatyti, kad verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija, o verslinės žvejybos tvarką privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose – šių tvenkinių savininkai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą galiojančio įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse, išskyrus verslinę žvejybą privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 ha telkiniuose, ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkinyje, Nemuno žemupio polderiuose ir specializuotąją seliavų, bei stintų, ežerinių stintelių, upinių nėgių žvejybą, privačių asmenų lėšomis įveistų migruojančių ungurių žvejybą ir žvejybą gaudyklėmis, draudžiama. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija. Verslinės žvejybos tvarką privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose nustato šių tvenkinių savininkai.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Kaimo reikalų komitetas pritaria pasiūlymui, kad verslinė žvejyba būtų leidžiama Nemuno žemupio polderiuose ir kad verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija, o verslinės žvejybos tvarką privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose nustato šių tvenkinių savininkai. Nepritariama siūlymui drausti verslinę žvejybą mažesniuose nei 500 ha vidaus vandens telkiniuose bei siūlymui drausti ežerinių stintelių, upinių nėgių žvejybą, migruojančių ungurių žvejybą ir žvejybą gaudyklėmis (žr. šios išvados 1 dalies pasiūlymą, kuriam Kaimo reikalų komitetas pritarė). Kadangi teikiamo Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomame Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies pakeitime numatoma, kad „žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kasmet, o didesniuose nei 100 ha vandens telkiniuose – ne rečiau kaip kas 5 metai“, todėl siūloma leisti verslinę žvejybą didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose (kuriuose ši žvejyba būtų vykdoma atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas). Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1100/2007, nustatančio priemones europinių ungurių ištekliams atkurti, reikalavimus yra būtina užtikrinti ne mažiau kaip 40 proc. migruojančių neršti ungurių grįžimą į jūrą, bet nereikalaujama visai uždrausti jų žvejybos. Šio tikslo yra siekiama sezoniniais ungurių žvejybos ribojimais (uždraudus rudeninę migruojančių ungurių žvejybą), todėl bendras migruojančių ungurių (išskyrus įveistų privačiomis lėšomis) žvejybos uždraudimas būtų nepagrįstas ir pirmalaikis. Gaudyklės yra selektyvesnis žvejybos įrankis nei tinklai (jomis sugautos žuvys lieka gyvybingos ir gali būti paleidžiamos atgal į vandens telkinį), todėl žvejyba gaudyklėmis vidaus vandenyse neturėtų būti draudžiama. Pasiūlymas: Pakeisti teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse, išskyrus verslinę žvejybą privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 100 ha telkiniuose, ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkinyje, Nemuno žemupio polderiuose ir specializuotąją seliavų, stintų, ežerinių stintelių, upinių nėgių žvejybą, privačių asmenų lėšomis įveistų migruojančių ungurių žvejybą ir žvejybą gaudyklėmis, draudžiama. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija. Verslinės žvejybos tvarką privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose nustato šių tvenkinių savininkai.“ Seimo narys Andrius Burba 2012-04-19 4 2 6. Argumentai: Šiuo metu, vadovaujantis galiojančiais Žuvininkystės įstatymu ir Mėgėjiškos žūklės įstatymu, Aplinkos ministerija vykdo visas su žvejyba vidaus vandens telkiniuose susijusias funkcijas, išskyrus vieną – Aplinkos ministerijos nustatyto žvejybos limito paskirstymą verslinės žvejybos įmonėms. Kadangi žvejybos kvotų skyrimas yra viena iš žvejybos reglamentavimo ir kontrolės funkcijų (žvejybos kvotos gali būti sustabdomos ar anuliuojamos dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir kt.), dabartinis funkcijų padalinimas tarp ministerijų šiuo klausimu kelia abejonių. Galbūt todėl, kad Žvejybos kvotų vidaus vandenyse skyrimo komisijoje (toliau – Komisija) daugumą sudaro Žemės ūkio ministerijos atstovai, o sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, neteko girdėti, kad Komisija būtų pasinaudojusi teise už žvejybos taisyklių pažeidimus anuliuoti žvejybos kvotą. O prieš keletą metų Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms buvo paskirstyta 23 marinėmis gaudyklėmis, 18 statomų tinklaičių, 6 stambiaakėmis gaudyklėmis daugiau nei aplinkos ministro įsakymu nustatytas žvejybos įrankių limitas šiam telkiniui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma žvejybos kvotų skyrimo funkciją vidaus vandenyse deleguoti Aplinkos ministerijai. Pažymėtina, kad perduodant šią funkciją Aplinkos ministerijai nei papildomų etatų, nei kitų papildomų biudžeto lėšų nereikės. Pasiūlymas: Pakeisti galiojančio įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Žvejybos kvotų skyrimo tvarką vidaus vandenyse nustato ir kvotas žuvų išteklių naudotojams paskirsto Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Žvejybos kvotų skyrimo tvarką jūrų vandenyse nustato ir kvotas žuvų išteklių naudotojams paskirsto Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.“ Nepritarti Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės ūkio ministerija vykdo žuvininkystės sektoriaus, kaip ūkio šakos, valstybinį valdymą. Kadangi žvejybos kvotų skyrimo ūkio subjektams tvarkos nustatymas ir pačių kvotų paskirstymas yra glaudžiai susijęs būtent su žvejybos verslo kaip ūkinės veiklos reguliavimu (o ne su žuvų išteklių išsaugojimu), todėl jis turi likti Žemės ūkio ministerijos kompetencijoje. Aplinkos ministerija žuvų išteklių išsaugojimo funkciją ir dabar realizuoja pagal mokslininkų rekomendacijas nustatydama žvejybos limitus konkrečiuose vandens telkiniuose, kurie ir yra paskirstomi žvejams verslininkams Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Seimo narys Andrius Burba 2012-04-19 7 7. Argumentai: Siekiant, kad žvejams verslininkams būtų teisingiau ir skaidriau kompensuojami patirti nuostoliai dėl prarastų žvejybos galimybių, siūlau įstatymo projekte įrašyti nuostatą, kad Vyriausybė parengia Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo tvarkos aprašą, pagal kurį būtų galima teikti kompensacijas žvejams ne tik iš Europos žuvininkystės fondo, bet ir iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų ar kitų galimų fondų lėšų. Pasiūlymas: Pakeisti teikiamo Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat teisės aktus, sudarančius galimybę iš Europos žuvininkystės fondo gauti paramą vidaus vandenų žvejybos laivams perorientuoti į kitą negu žvejyba veiklą visiems vidaus vandens telkiniuose žvejojantiems juridiniams ir fiziniams asmenims nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo tvarką.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritaria siūlymui išbraukti įpareigojimą kompensacijas mokėti tik iš Europos žuvininkystės fondo. Įpareigojimas priimti teisės aktus, sudarančius galimybę iš Europos žuvininkystės fondo gauti paramą vidaus vandenų žvejybos laivams perorientuoti į kitą negu žvejyba veiklą visiems vidaus vandens telkiniuose žvejojantiems juridiniams ir fiziniams asmenims prieštarautų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. veiksmų programoje (patvirtintoje Europos Komisijos sprendimu C/2007/6703) nustatytiems ES paramos tikslams. ES paramos tikslas yra suderinti vidaus vandenų žvejybos pajėgumus su esamais žuvų ištekliais ir sukurti konkurencingą vidaus vandenų žvejybos laivyną, o ne skatinti kuo daugiau žvejybos įmonių visiškai nutraukti žvejybos veiklą. Toks įpareigojimas negalėtų būti įgyvendintas praktiškai, nes pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo nustatytus reikalavimus parama gali būti mokama tik už nuosavybės teise turimų laivų perorientavimą į kitą nei žvejyba veiklą, tuo tarpu ne visi vidaus vandenyse (ežeruose) žvejojantys asmenys naudoja nuosavus laivus (valtis). Be to, ES paramos gavėjas turi būti žvejojęs ne mažiau nei dvejus metus prieš paraiškos pateikimą, o ežeruose skirstant kvotas konkurso būdu ne visuomet tos pačios įmonės žvejoja kelerius metus iš eilės. Dėl šių priežasčių tikrai ne visi vidaus vandens telkiniuose žvejojantys juridiniai ir fiziniai asmenys galės realiai pretenduoti į šią paramą, todėl būtų pažeisti ūkio subjektų teisėti lūkesčiai dėl nuostolių kompensavimo. Įstatymu reikia pavesti nustatyti ne tik nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių, apskaičiavimo, bet ir šių nuostolių kompensavimo tvarką, kurioje būtų aptarti nuostolių kompensavimo tvarka ir šaltiniai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūloma patikslinti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Pakeisti teikiamo įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat teisės aktus, sudarančius galimybę iš Europos žuvininkystės fondo gauti paramą vidaus vandenų žvejybos laivams perorientuoti į kitą negu žvejyba veiklą visiems vidaus vandens telkiniuose žvejojantiems juridiniams ir fiziniams asmenims nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių, apskaičiavimo ir kompensavimo tvarką.“ 4. Seimo nariai Audrius Endzinas, Vytautas Galvonas, Irena Šiaulienė, Bronius Pauža 2012-04-24 2 1 Argumentai: Teikiamo įstatymo projekto nuostatose nustatomas draudimas užsiimti versline žvejyba vidaus vandenyse, išskyrus verslinę žvejybą privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 ha telkiniuose ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkinyje ir specializuotąją seliavų, stintų, ežerinių stintelių, upinių nėgių žvejybą, privačių asmenų lėšomis įveistų migruojančių ungurių žvejybą ir žvejybą gaudyklėmis. Siūloma išbraukti žodžius „privačių asmenų lėšomis įveistų“ nes siekdama apsaugoti ungurių išteklius, Europos Taryba patvirtino reglamentą (EB) Nr. 1100/2007, nustatantį priemones europinių ungurių ištekliams atkurti. Pagrindinis šio reglamento reikalavimas – užtikrinti ne mažiau kaip 40 proc. migruojančių neršti ungurių grįžimą į jūrą, bet ne visai uždrausti jų žvejybą, todėl manome, kad ungurių žvejybos uždraudimas (išskyrus įveistų privačiomis lėšomis) būtų pirmalaikis, tuo labiau, kad įgyvendinant šio reglamento reikalavimus jau uždrausta rudeninė migruojančių ungurių žvejyba. Pagal atliktų mokslinių tyrimų duomenis, vandens telkiniuose, kuriuose nevykdoma verslinė žvejyba, žuvų bendrijų ir populiacijų struktūra yra pakitusi, nes tokiuose telkiniuose žvejai mėgėjai išgaudo daugiausia plėšriąsias žuvis ir juose pradeda dominuoti menkaverčių rūšių žuvys. Šiuo metu didžiuosiuose ežeruose palaikyti biologinę pusiausvyrą ir efektyviau panaudoti žuvų išteklius padeda žvejai verslininkai, nes jie išgaudo žuvis, kurių nesugauna mėgėjai. Jie taip pat neleidžia žuvims žūti natūraliai ir skatinti vandens telkinių būklės blogėjimo. Be to, teikiamo įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomame Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies pakeitime numatoma, kad „žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kasmet, o didesniuose nei 100 ha vandens telkiniuose – ne rečiau kaip kas 5 metai“, todėl siūloma arba nenustatyti apribojimo verslinę žvejybą vykdyti priklausomai nuo vandens telkinių dydžio, o vadovautis mokslininkų išvadomis, arba nustatyti verslinės žvejybos draudimą ežeruose iki 100 ha. Taip pat siūlome nurodyti instituciją, nustatančią verslinės žvejybos tvarką vidaus vandenyse ir kas nustato žvejybą privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose. Pasiūlymas: Pakeisti teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse, išskyrus verslinę žvejybą privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 100 ha telkiniuose, ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkinyje, Nemuno žemupio polderiuose ir specializuotąją seliavų, stintų, ežerinių stintelių, upinių nėgių žvejybą, privačių asmenų lėšomis įveistų migruojančių ungurių žvejybą ir žvejybą gaudyklėmis, draudžiama. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija. Verslinės žvejybos tvarką privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose nustato šių tvenkinių savininkai.“ Pritarti Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis