← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PŪSLĖTOSIOS ALDRŪNĖS (ALDROVANDA VESICULOSA L.) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANO santraukos PATVIRTINIMO 2012 m. balandžio 5 d. Nr. D1-293 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais:

  1. T v i r t i n u: 1.
  2. Rūžio ežero pūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa L.) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.
  3. Pūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa L.) apsaugos planą (pridedama).
  4. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai organizuoti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1.1 punkte patvirtintoje saugomos rūšies apsaugos veiksmų plano santraukoje, įgyvendinimo priežiūrą ir ataskaitų teikimą Aplinkos ministerijai.
  5. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomos rūšies apsaugos veiksmų plano santraukos paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomos rūšies apsaugos veiksmų plano santrauka paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. D1-293 PŪSLĖTOSIOS ALDRŪNĖS (ALDROVANDA VESICULOSA L.) APSAUGOS PLANAS Rengėjai: dr. Zofija Sinkevičienė dr. Zigmantas Gudžinskas 2012 m. I. PŪSLĖTOSIOS ALDRŪNĖS, JOS POPULIACIJOS, BUVEINĖS APRAŠYMAS Pūslėtosios aldrūnės apibūdinimas
  6. Pūslėtoji aldrūnė {Aldrovanda vesiculosa L.) priklauso saulašarinių (Droseraceae) augalų šeimai, aldrūnės (Aldrovanda L.) genčiai ir yra vienintelė dabar gyvuojanti genties rūšis. Daugiametis, vandenyje laisvai plaukiojantis augalas, nedaug šakotas. 5-16 cm ilgio siūlišku stiebu, lapai menturiuose, 5-7 mm ilgio ir 8-10 mm pločio. Lapkotis 5-9 mm ilgio, viršuje su šereliais. Lapalakščio viršutinėje pusėje, prie vidurinės gyslos, susitelkusios virškinamosios liaukutės ir jautrieji plaukeliai. Žiedai po vieną lapų pažastyse, jų žiedkočiai ilgesni už lapus. Vabzdžiaėdis augalas. Lapai prisitaikę gaudyti smulkius vandens gyvūnus. Lietuvos sąlygomis augalai nežydi, žiemą išgyvena žiemojantieji pumpurai, kurie susidaro ūglių viršūnėse ir nugrimzta į telkinio dugną. Dėl savo biologinių savybių pūslėtoji aldrūnė visame paplitimo areale yra retas arba labai retas augalas. Pūslėtosios aldrūnės buveinės aprašymas
  7. Pūslėtoji aldrūnė paplitusi Australijoje, Rytų, Pietų ir Vakarų Azijoje, Pietų, Vidurio ir Vakarų Europoje bei Pietų ir Centrinėje Afrikoje. Europoje rūšis aptikta Prancūzijoje (pietinėje dalyje), Šveicarijoje, Vokietijoje (pietinėje dalyje), Italijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Balkanų pusiasalyje ir Graikijos šiaurėje, pavienės populiacijos išlikusios Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Austrijoje, Bulgarijoje. Lietuvoje pūslėtosios aldrūnės buveinės telkiasi rytinėje šalies dalyje. Jų ištirtumas mažas – daugiausia duomenų yra apie šios rūšies buveinėse paplitusias augalų rūšis ir bendrijas, tačiau nėra duomenų apie hidrocheminius ir fizinius buveinių parametrus. Yra tik pavieniai vandens skaidrumo, pH arba temperatūros matavimai rūšies stebėjimų metu. Pūslėtoji aldrūnė auga sekliuose, saulės gerai apšviestuose ir nuo stiprių vėjų bei bangavimo apsaugotuose vandens telkiniuose, dažniausiai ežerų įlankose, kurių dugne yra dumblo ir šiek tiek durpių. Optimalios sąlygos šiam augalui augti susidaro eutrofiniuose ir distrofiniuose ežeruose, kurių vanduo nerūgštus, jame nedaug ištirpusių mineralinių medžiagų. Juose vyrauja plūdurlapių ir plūduriuojančių augalų bendrijos, nors yra ir pasinėrusių augalų. Aldrūnė dažniausiai laikosi tarp plūduriuojančių augalų arba lapų ir pelkinių liūnų pakraščiuose (Nymphaeion, Hydrocharition sąjungų Phragmiti-Magnocaricetea klasės bendrijos). Europoje pūslėtoji aldrūnė dažniausiai aptinkama Stratiotetum aloidis, Nuphareto-Nymphaetum albae, Phragmitetum australis, Typhetum angustifoliae, Equsetetum limosi, Thelypteridi-Phragmitetum australis, Caricetum ripariae-acutiformis, Caricetum rostratae, Caricetum elatae, Caricetum vesicariae bendrijose. Lietuvoje pūslėtoji aldrūnė paplitusi Stratiotetum aloidis, Nuphareto-Nymphaetum albae, Typhetum angustifoliae, Thelypteridi-Phragmitetum australis bendrijose. Nors plūdurlapiai augalai – lūgnės, lelijos, plūdės (Nuphar luteum, Nymphaea Candida, Potamogeton natans) -sudaro palankias sąlygas aldrūnei augti, šių augalų dominavimas buveinėse yra jai nepalankus. Aukštųjų helofitų – nendrių, švendrų įsivyravimas aldrūnės buveinėse taip pat blogina aldrūnės augimo sąlygas. Dauguma pūslėtosios aldrūnės populiacijų Europoje aptinkamos eutrofiniuose ežeruose – atitinkančiuose į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvos 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) (toliau – Buveinių direktyva) I priedą įrašytas saugomas buveines (3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių ir aštrių bendrijomis). Beveik visos žinomos pūslėtųjų aldrūnių populiacijos Europoje, taip pat ir Lietuvoje, aptinkamos ties užpelkėjusiais šių ežerų pakraščiais. Ežerų, kuriuose auga pūslėtosios aldrūnės, vidutinis gylis yra <3 m, tačiau jų augimo vietose gylis dar mažesnis ir retai viršija 2 m. Lietuvoje pūslėtoji aldrūnė paplitusi kiek gilesnėse ežerų vietose, negu kitur Europoje, kur gylis dažnai yra mažesnis kaip 1 m. Vandens temperatūra šiuose vandens telkiniuose vidurvasarį būna 19-22 °C, labiausiai jis įšyla rugpjūčio mėnesį – iki 24–25°C. Nurodoma, kad optimali vandens temperatūra yra 25-30 °C, tačiau arealo šiauriniame pakraštyje vanduo tiek niekada neįšyla arba įšyla labai retai ir tik paviršinis jo sluoksnis. Tinkamas pūslėtajai aldrūnei vandens pH 6,5-7,5, rūgščiame vandenyje (pH < 5) ji negali augti. Tarpinėse pelkėse ir aukštapelkėse esantys ežerai, kurie iš esmės turėtų tikti šiam augalui ir mažiau veikiami aplinkos pokyčių, dažniausiai netinka dėl didelio vandens rūgštumo. Pūslėtajai aldrūnei reikia, kad vandenyje būtų ne mažiau kaip 0,1 mM ištirpusio anglies dioksido (CO2). Dėl to labai svarbu, kad vanduo būtų skaidrus ir jame būtų kuo mažiau fitoplanktono, nes pūslėtoji aldrūnė nepakenčia drumzlino vandens. Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa) pasižymi mažu ekologiniu plastiškumu ir yra reikli aplinkos sąlygoms. Augalas ypač jautrus kai kurių ekologinių sąlygų pokyčiams, gamtoje vykstantiems savaime. Pūslėtosios aldrūnės paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
  8. Lietuvoje pūslėtoji aldrūnė aptikta tik rytinėje šalies dalyje 4 Ignalinos rajono ežeruose: (Alksno, Apvardų, Dysnų ir Rūžo) (1 pav.). Alksno ežere, esančiame Pušnies pelkėje, pūslėtoji aldrūnė aptikta 2005 m. ties upelio, atitekančio iš Liūnelių ežero, žiotimis. Ši populiacija išplitusi apie 320 m ilgio ruože ir yra gana nedidelė – ją sudaro nuo 2000 iki 4000 individų. Tačiau tinkamų vietų aldrūnei augti yra ir kituose pelkėje telkšančiuose ežeruose. Apvardų ežere pūslėtoji aldrūnė aptikta 2006 m. įlankoje šiauriau Mažviliškės kaimo, apie 1 ha plote. Tikslus populiacijos individų skaičius nenustatytas. Dysnų ežero šiaurrytinėje dalyje pūslėtoji aldrūnė pirmą kartą buvo rasta 1955 m. Šioje ežero dalyje vandens gylis siekė 0,3-1 m. Aptikta mažai individų. Vėlesnių vykdytų tyrimų metu pūslėtosios aldrūnės Dysnų ežere nerasta. Tačiau 2005 m. Dysnų ežero pietvakariniame pakraštyje, ties Gurbų pelke, vėl aptikta pūslėtųjų aldrūnių. Augalai rasti 300 m atkarpoje. Populiaciją sudarė 2000-4000 individų. 2010 m. šioje Dysnų ežero vietoje augalų visai neaptikta. Keletas augalų rasta tik pietinėje ežero dalyje ties Petrikonimis. Gali būti, kad Dysnų ežere aldrūnei gausumo fliuktuacijos ypač būdingos – tai gali būti susiję ir su gamtinėmis sąlygomis, ir su žmogaus veikla. Rūžo ežere pūslėtoji aldrūnė aptikta 2001 m. 2005 m. nustatyta, kad populiaciją sudaro maždaug 100 000 individų. Augalų tankumas 1 m2 plote svyravo nuo 1 iki 300 individų. Tai pati gausiausia iki šiol Lietuvoje aptikta populiacija. (pav.) 1 pav. Pūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa L.) paplitimas Lietuvoje Rūžo ežere pūslėtoji aldrūnės populiacija užima šiaurinę įlanką šiauriau Vilnokų kaimo ir tęsiasi upeliu iki tilto per kelią Rimšė-Prūtelė. 2010 m. tyrimų duomenimis, pagrindinis aldrūnės buveinės plotas sudarė apie 4 ha ir tęsėsi apie 700 m. Toliau nepraplaukiama ir praktiškai neprieinama užpelkėjusi Rūžo upelio vaga su gausiomis properšomis, tinkamomis aldrūnei augti, tęsiasi dar apie 500 m. Dėl mažo ištirtumo ir pastovių stebėjimų stokos sudėtinga vertinti ilgalaikių pūslėtosios aldrūnės paplitimo, gausumo ir užimamų plotų pokyčius. Remiantis negausiais literatūros šaltiniais ir pastarųjų metų stebėjimų duomenimis, galima teigti, kad Dysnų ežero populiacijai būdingos didžiausios gausumo fluktuacijos, Rūžo ežero buveinė yra didžiausia, populiacija gausiausia ir pasižymi gausumo stabilumu, Alksno ir Apvardų populiacijos yra mažiausiai tyrinėtos. Pūslėtosios aldrūnės paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
  9. Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa) paplitusi beveik visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės ir Pietų Ameriką. Nepaisant didelio arealo, pūslėtoji aldrūnė yra vienas iš pasaulio mastu rečiausių vandens augalų. Maždaug pusė visų nuorodų apie rūšies populiacijas (apie 150) yra iš Europos, bet nemaža dalis jų yra senos ir daugumoje vietovių seniai išnykusios. Kita dalis populiacijų yra Pietų ir Rytų Afrikoje, Pietų Azijoje ir Australijoje. Lenkijoje per visą floros tyrimų istoriją pūslėtoji aldrūnė buvo užregistruota 92 vietovėse, Ukrainoje – 28, Rumunijoje – 15, Vengrijoje – 9, Vokietijoje –
  10. Dabar Lenkijoje yra 7 savaiminės pūslėtosios aldrūnės populiacijos, o dar 6 atkurtos dirbtinai. Vengrijoje išlikusios 3 populiacijos, o Italijoje, Vokietijoje ir Bulgarijoje rūšis laikoma išnykusia. Išnykusi taip pat Čekijoje ir Slovakijoje, o Baltarusijoje išlikę tik iš gamtos paimti, dirbtinėmis sąlygomis auginami individai. Šveicarijoje rūšis buvo įveista maždaug prieš 100 metų ir jos populiacija išlikusi iki šiol. Nurodoma, kad Vakarų Europoje pūslėtoji aldrūnė neauga, todėl, kad dėl Atlanto oro masių poveikio vasaros ten būna vėsios. Azijoje rūšis labai reta ir sparčiai nyksta. Japonijoje pūslėtoji aldrūnė buvo saugoma nuo 1966 m., tačiau visose 10 buveinių ji išnyko. Taip pat rūšis išnyko Bangladeše. Svarbiausia nykimo priežastis – vandens telkinių eutrofizacija. Europoje esančios pūslėtosios aldrūnės populiacijos yra labai įvairaus dydžio. Lenkijoje mažiausiose populiacijose individų skaičius būna nuo kelių dešimčių iki kelių Šimtų, o didžiausiose – po kelias dešimtis tūkstančių, tačiau skirtingais metais stebimos didelės individų skaičiaus fluktuacijos. Didžiausią populiaciją Vengrijoje, Balatos ežere taip pat sudaro kelios dešimtys tūkstančių individų, bet būna didelės individų fluktuacijos, o kai kuriais metais augalų visai neaptinkama. Rusijoje, Ladogos ežero pietrytinėje pakrantėje yra pati šiauriausia ir bene didžiausia šiuo metu pasaulyje pūslėtosios aldrūnės populiacija. 1993 m. 2 km ilgio ruože pūslėtosios aldrūnės buvo vyraujantys augalai. XX a. aštuntajame dešimtmetyje kelios gausios populiacijos buvo Ukrainos šiaurėje, bet dabar jų būklė nežinoma. Vertinant europinę pūslėtosios aldrūnės populiaciją, galima teigti, kad Europoje dabar rūšis išlikusi truputį daugiau kaip 50 vietų. Lietuvoje esanti Rūžo ežero populiacija šiuo metu yra viena didžiausių Europoje. Pūslėtosios aldrūnės dauginimosi biologija
  11. Vidutinio klimato sąlygomis pūslėtoji aldrūnė beveik niekada nežydi, nors atogrąžų ir paatogrąžių kraštuose augantys augalai gausiai žydi. Žiedai yra panašios sandaros į kitų saulašarinių (Droseraceae) šeimos augalų žiedus. Dėžutėje paprastai būna 4-5 placentos su 8-13 sėklapradžių ir užsimezga 6-8 sėklos. Subrendusios sėklos paprastai būna 1,5 mm ilgio ir 1 mm pločio, juodos, blizgios. Subrendusi dėžutė savaime neatsidaro. Siaurinėje arealo dalyje pūslėtosios aldrūnės dauginasi tik vegetatyviniu būdu – nulūžusiomis arba atitrūkusiomis išsišakojusio stiebo dalimis. Žiemoja rudenį susidarantys žiemojantieji pumpurai – turionai. Jie sudaryti iš labai trumpų, pakitusių lapų be pūslelių Nuo augalo atsiskyrę turionai nuskęsta į vandens telkinio dugną arba pasilieka plūduriuoti vandenyje tarp apmirusių kitų augalų dalių. Esant žemai temperatūrai (įšalę į ledų), žiemojantieji pumpurai žūva. Vasarą sparčiai augančios pūslėtosios aldrūnės vidurvasarį išauga 1-2 menturius per parą, o apatinė augalo dalis apmiršta. Augalai išsišakoja, o apmirus senesnėms dalims šakos atsiskiria ir tampa savarankiškais individais. Kadangi vidutinio klimato sąlygomis pūslėtosios aldrūnės niekada nežydi, tai vienintelis jų dauginimosi būdas. Paprastai vidurvasarį nuo naujos šakos susidarymo iki jos atsiskyrimo praeina 10-20 parų, o rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, vėstant vandeniui – 20-60 parų. Dėl to, vertinant populiacijos būkle labai svarbus ne tik augalų, bet ir individų šakų skaičius, pagal kurį galima nustatyti dauginimosi indeksą. Vidutinio klimato sąlygomis pūslėtoji aldrūnė rudenį nunyksta, o šakų viršūnėse susidarę žiemojantieji pumpurai (turionai) nugrimzta į dugną ir panyra į dumblą. Turionų susidarymas nesusijęs su tam tikra temperatūra, bet priklauso nuo ilgalaikio ir nuoseklaus vandens temperatūros mažėjimo. Žiemojantieji pumpurai visiškai subręsta tik esant 8–10 °C temperatūrai. Vandenyje esančios humuso rūgštys skatina pumpurų susidarymą ir brendimą. Vengrijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad žiemojantieji pumpurai gana atsparūs sausrai ir, išdžiūvus vandens telkiniui, dumble gyvybingi išlieka kelerius metus. Laboratorijos sąlygomis -2–4 °C temperatūroje laikomi žiemojantieji pumpurai gyvi išlieka kelerius metus, o esant 3-5 °C temperatūrai jie žūva po 10-12 mėnesių. Pumpurai žūva, jeigu temperatūra nukrinta žemiau -10–15 °C. Dirbtinėmis sąlygomis pūslėtosios aldrūnės dažniausiai žūva dėl to, kad esant netinkamam vandens temperatūros režimui ir apšviestumui, nesusidaro žiemojantieji pumpurai arba jie nespėja galutinai subręsti. Pavasarį, įšilus orui ir vandens temperatūrai pakilus iki 15-16 °C, žiemojantieji pumpurai iškyla į vandens paviršių ir pradeda augti. Pūslėtosios aldrūnės tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas
  12. Pūslėtoji aldrūnė įrašyta į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91-2126) I priedą ir Buveinių direktyvos II ir IV priedus Rūšis įrašyta į visų Europos valstybių, kuriose ji aptinkama, nacionalinius saugomų rūšių sąrašus arba raudonąsias knygas ir priskiriama prie kritiškai grėsmingos būklės rūšių kategorijos. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949) priskiriama 1(E) rūšių kategorijai. Pūslėtosios aldrūnės buveinių apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171). Dalyje Rūžo ežero įsteigta Europinio ekologinio tinklo teritorija „NATURA 2000“ (toliau – „NATURA 2000“ teritorija) patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). II. PŪSLĖTOSIOS ALDRŪNĖS, JOS POPULIACIJOS BŪKLĖS IR BUVEINĖS ĮVERTINIMAS Pūslėtosios aldrūnės augaviečių apsaugos būklė
  13. Pagal Buveinių direktyvos reikalavimus bendrijai svarbių rūšių apsaugai turi būti steigiamos saugomos teritorijos, kuriose reikia išlaikyti ar atstatyti tos rūšies gerą apsaugos būklę ir užtikrinti griežtą jų apsaugą. Didžiausia ir natūralioje Rūžo ežero buveinėje esanti pūslėtosios aldrūnės populiacija yra „NATURA 2000“ BAST (buveinių apsaugai svarbi teritorija) ir PAST (paukščių apsaugai svarbi teritorija) teritorijose. Dėl buveinės natūralumo ir mažo antropogeninio poveikio Rūžo ežero augavietės apsaugos būklė yra gera. Alksno ežeras ir tam pačiam baseinui priklausantys mažesni ežerai bei Pušnies pelkė yra saugomi Pušnies telmologiniame draustinyje, kartu tai ir „NATURA 2000“ (BAST ir PAST) teritorija. Augavietės apsaugos būklė gera. Dysnų ežero aldrūnės augavietė kartu su Dysnykčio ežeru ir abiejų apyežerių pelkėmis yra „NATURA 2000“ PAST teritorijoje, tačiau čia nėra įsteigta rūšies apsaugai svarbi teritorija. Dysnų ežeras, esantis agrariniame landšafte ir paveiktas antropogeninės eutrofizacijos, yra aldrūnei blogos būklės buveinė ir jos apsaugos būklė yra bloga. Apvardų ežero augavietė nepriklauso jokiai saugomai teritorijai. Populiacijos būklė yra gana gera dėl vandens telkinio nuošalumo, bet apsaugos būklė nepakankama. Pūslėtosios aldrūnės populiacijos dydis ir pasiskirstymas
  14. Pūslėtosios aldrūnės populiacija Lietuvoje sudaro apie 10 proc. Europinės populiacijos. Gausiausiomis populiacijomis Europoje laikomos turinčios dešimtis tūkstančių individų, rūšis išlikusi apie 50 Europos žemyno vietų, Rūžo ežero populiacija su 100 000 individų gali būti gausiausia po Ladogos ežero populiacijos. Dabar Lietuvoje žinomos 4 pūslėtosios aldrūnės populiacijos susitelkusios netoli viena kitos šiaurės rytinėje šalies dalyje, Ignalinos rajone (1 lentelė). Rūžo ežere pūslėtosios aldrūnės populiacija užima šiaurinę įlanką ties Vilnokų kaimu ir tęsiasi beveik per visą upelį, jungiantį Rūžo ežerą su šiauriau esančiu Žilimo ežeru. Atstumas tarp šiauriausiai ir piečiausiai aptiktų augalų yra maždaug 1200 metrų. Populiaciją sudaro apie 100 000 individų. Tai pati didžiausia pagal plotą ir individų skaičių, geriausios būklės pūslėtosios aldrūnės populiacija, sudaranti apie 70 proc. visos šalies populiacijos. Rūžo ežero teritorijoje tvarkymo projektas turi būti vykdomas pirmiausiai. 1 lentelė. Pūslėtosios aldrūnės populiacijų dydžio ir gausumo rodikliai._ Rajonas Vietovė Individų skaičius Plotas, ha Tyrimų metai Ignalinos Rūžo ežeras 100 000 apie 4 2005 Ignalinos Alksno ežeras 2000-4000 2 2005 Ignalinos Apvardų ežeras netirta >1 2006 Ignalinos Dysnų ežeras 2000-4000 <1 2005 Alksno ežere pūslėtųjų aldrūnių aptikta ties upelio, atitekančio iš Liūnelių ežero, žiotimis. Iš viso populiacija buvo išplitusi maždaug 320 m ilgio ruože, tinkamos aldrūnei buveinės Alksno ežero pakrantėse iš viso tęsiasi maždaug 1 km ruože. Populiaciją gali sudaryti nuo 2000 iki 4000 pūslėtosios aldrūnės individų. Pagal plotą ir galimą individų skaičių sudaro apie 17 proc. šalies populiacijos, Apvardų ežere pūslėtoji aldrūnė aptikta pietvakarinėje dalyje ties užpelkėjusiu krantu šiauriau Mažviliškės kaimo. Augalai augo apie 1 ha plote, gausiausiai ties pelkėtais pakraščiais. Tinkamų aldrūnei augaviečių yra ties visu Agarinio raistu ir kitais užpelkėjusiais ežero pakraščiais, bet tyrimų metu jų neaptikta. Populiacija gali sudaryti apie 10 proc. šalies populiacijos. Dysnų ežere pūslėtosios aldrūnės populiacija įsikūrusi pietvakariniame pakraštyje, ties Gurbų kaimu, pelkėtame ežero pakraštyje ties Gurbų pelke. Augalų užimama pakrantė šiaurės link tęsiasi apie 300 m. Populiaciją 2005 m. sudarė nuo 2000 iki 4000 individų. 2010 m. pūslėtoji aldrūnė neaptikta ir šioje vietoje, ir potencialiai tinkamoje vietoje ties Ligūnų kaimu. Ryškiomis gausumo fluktuacijomis pasižyminti populiacija sudaro apie 3 proc. šalies populiacijos. Grėsmės ir ribojantys veiksniai
  15. Grėsmės, svarba, aprašymas ir reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 2 lentelėje. 2 lentelė. Grėsmių pūslėtosios aldrūnės buveinių ir augaviečių būklei apibendrinimas Grėsmė Svarba* Aprašymas Rūšies biologinės savybės Didelė Lietuvoje pūslėtoji aldrūnė nežydi, dauginasi tik vegetatyviniu būdu. Būdinga nedidelė tinkamų ekologinių sąlygų amplitudė. Grėsmę galima sumažinti užtikrinant buveinių apsaugą ir kontrolę, išlaikant gerą buveinių ekologinę būklę gamtotvarkinių priemonių pagalba. Tiesioginis augalų sunaikinimas Vidutinė Augalai gali būti sunaikinami žūklaujant pramoniniu būdu, tinklais, plaukiojant motorinėmis valtimis, vandens motociklais. Nedidelėms populiacijoms įtakos gali turėti mėgėjiška žūklė meškerėmis, spiningais, plaukiojimas valtimis. Grėsmę mažina minėtų veiklų ribojimas. Natūralūs buveinių pokyčiai Didelė Dėl didelio rūšies jautrumo aplinkos sąlygoms ir dėl to, kad rūšis auga sekliuose vandenyse, grėsmę gali kelti ir natūralus ežerų eutrofikacijos procesas, kurio metu keičiasi cheminės ir fizikinės vandens savybės (mažėja pH, CO2 kiekis, vandens skaidrumas), vyksta spartus užžėlimas kitais vandens augalais, gausėja fitoplanktono ir siūlinių dumblių. Natūralius buveinių pokyčius galima sumažinti šalinant perteklinę augaliją iš vandens ir užpelkėjusių pakraščių. Su gyvūnais susiję buveinių pokyčiai Nežinoma Grėsmę gali kelti bebrų veiklos (užtvankų statymo) įtaka vandens lygio svyravimams ir maitinimasis vandens augalų šakniastiebiais. Antropogeniniai buveinių pokyčiai Didelė Antropogeninė eutrofikacija veikia panašiai kaip ir natūrali, tačiau procesai vyksta daug greičiau. Didelę grėsmę kelia dirbtinis vandens lygio reguliavimas, apyežerių sausinimas. Svarbu apsaugoti vandens telkinius nuo taršos, apyežerės pelkių sausinimo, riboti rekreacijos, intensyvios žemdirbystės plėtrą aplinkinėse teritorijose. Mokslinių tyrimų trūkumas Didelė Šiuo metu labiausiai trūksta duomenų apie aldrūnės dauginimosi biologiją, fenologiją, populiacijos genetinę įvairovę ir genotipą, populiacijų gausumo dinamiką, buveinių ekologinę būklę. *Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai: Kritinė grėsmė – populiacijos išnykimas per ateinančius 20 ar mažiau metų. Didelė grėsmė – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20 % per ateinančius 20 ar mažiau metų. Vidutinė grėsmė – populiacijos sumažėjimas mažiau nei 20 % per ateinančius 20 ar mažiau metų didelio paplitimo dalyje. Maža grėsmė – veiksniai veikiantys lokaliai ir (ar) nereguliariai. Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas. Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
  16. Pūslėtosios aldrūnės apžvalginiai t yrimai buvo atlikti vykdant projektus „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracinių pajėgumų, strategijos, gamtos apsaugos sektoriaus įstatyminės teisinės bazės suderinimas su ES reikalavimais, ypač pabrėžiant ES Paukščių ir Buveinių direktyvose numatytų reikalavimų įgyvendinimą“ (1999-2001) ir „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „NATURA 2000“ įgyvendinimas Lietuvoje“ (2002-2003). Jų metu buvo patikrintos literatūroje ir kituose informacijos šaltiniuose nurodytos pūslėtosios aldrūnės augavietės, tiesiog įvertinant rūšies buvimą/nebuvimą, buveinių būklę.
  17. 2005 m. naujų augaviečių paiešką ir populiacijų gausumo tyrimus atliko vengrų mokslininkas A. Mesterhasy (metodika nežinoma).
  18. 2006 m. kitų makrofitų tyrimų metu aptikta Apvardų ežero populiacija, 2010 m. -patikrinta Rūžo ir Dysnų ežerų populiacijų būklė.
  19. Visi aldrūnės populiacijų gausumo tyrimai atlikti nesivadovaujant metodikomis, išskyrus 2005 m. tyrimus, buvo daugiausia apžvalginio pobūdžio.
  20. Lietuvoje būtina atlikti pūslėtosios aldrūnės paiešką potencialiai jai augti tinkamuose vandens telkiniuose. Būtina sukurti monitoringo metodiką ir stebėti augalų gausumą ir būklę, lygiagrečiai, bent vegetacijos laikotarpiu, atliekant buveinių hidrocheminius tyrimus. Lietuvoje nėra duomenų apie aldrūnės genetinę įvairovę ir genotipą, dauginimosi biologiją – žiemojančiųjų pumpurų susidarymą, grimzdimo į dugną ir iškilimo į vandens paviršių laiką. Taip pat svarbu nustatyti pūslėtosios aldrūnės populiacijų fluktuacijų periodiškumą, amplitudę ir galimas šio reiškinio priežastis. Tokio pobūdžio duomenys reikalingi norint tiksliai nustatyti apsaugos priemones. Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
  21. Konkretūs tvarkymo planai nebuvo rengiami ir įgyvendinami. III. APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS
  22. Apsaugos plano tikslas – išlaikyti gyvybingą pūlsėtosios aldrūnės populiaciją Lietuvoje
  23. Apsaugos plano tikslui pasiekti nustatomi šie uždaviniai: pagerinti pūslėtosios aldrūnės apsaugos būklę žinomose augavietėse ir padidinti augaviečių skaičių; atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti populiacijos būklės stebėseną. 3 lentelė. Apsaugos plano tikslo uždaviniai ir priemonės Uždaviniai Priemonės
  24. Pagerinti pūslėtosios aldrūnės apsaugos būklę žinomose augavietėse ir padidinti augaviečių skaičių 1.
  25. augavietėse įsteigti saugomas teritorijas; 1.
  26. reguliariai kontroliuoti rūšies ir jos buveinių būklę; 1.
  27. apsaugoti populiacijas nuo tiesioginio augalų naikinimo ir buveinių sąlygų keitimo; 1.
  28. atkurti pažeistas buveines; 1,
  29. dalį augalų iš blogos būklės buveinių perkelti į kitas tinkamas buveines; 1.
  30. vykdyti rūšies paiešką potencialiose buveinėse;
  31. Atlikti mokslinius rūšies tyrimus 2.
  32. nustatyti rūšies genetinę įvairovę ir genotipą; 2.
  33. ištirti rūšies dauginimosi ypatumus Lietuvos sąlygomis; 2.
  34. ištirti populiacijų fluktuacijų dėsningumus ir mastą;
  35. Vykdyti populiacijos būklės stebėseną 4.
  36. parengti svarbiausių populiacijos būklės parametrų stebėjimų metodiką; 4.
  37. vykdyti hidrocheminių buveinės parametrų monitoringą.
  38. Veiksniai, galintys turėti įtakos numatomi priemonių įgyvendinimui, pateikiami 4 lentelėje. 4 lentelė. Galimų veiksnių poveikis apsaugos tikslams ir priemonėms. Veiksnys Veikimo pobūdis
  39. Vandens tarša Neigiamas
  40. Vandens savybių pokyčiai Neigiamas
  41. Telkinio vandens lygio kitimas Neigiamas
  42. Buveinių sukcesiniai pokyčiai Neigiamas
  43. Tiesioginis augalų naikinimas Neigiamas
  44. Teritorijų apsaugos stygius Neigiamas
  45. Intensyvi žemės ūkio veikla apyežerėse Neigiamas
  46. Svetimžemių ir invazinių rūšių plitimas Nežinomas _________________ Pūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa L.) apsaugos plano 1 priedas RŪŽO EŽERO PŪSLĖTOSIOS ALDRŪNĖS (ALDROVANDA VESICULOSA L.) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Utenos apskritis, Ignalinos rajono savivaldybė Rengėja: Dr. Zofija Sinkevičienė 2012 m. I. PŪSLĖTOSIOS ALDRŪNĖS TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
  47. Rūžo ežere pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa L.) žinoma nuo 2001 metų. Rūžo ežeras yra Utenos apskrities Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, ~ 3 km į pietryčius nuo Rimšės. Pūslėtoji aldrūnė Rūžo ežere paplitusi šiaurinėje įlankoje šiauriau Vilnokų ir Brideikšnių kaimų ir Rūžo upelyje iki kelio Rimšė-Prūtelė tilto. Dalis Rūžo teritorijos patenka į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039) – „NATURA 2000“ tinklo BAST teritorija „Rūžo ežeras“ LTIGN
  48. Pelkinė Rūžo ežero teritorijos dalis įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) – „NATURA 2000“ tinklo PAST teritorija. – „Pušnies, Rūžo ir Apvardų šlapžemių kompleksas“ LTIGNB
  50. 2005 m. tyrimų metu nustatyta, kad Rūžo ežero pūslėtosios aldrūnės populiaciją sudaro apie 100000 individų, jos būklė yra labai gera. Tai didžiausia ir geriausios būklės pūslėtosios aldrūnės populiacija Lietuvoje ir viena iš didžiausių Europoje. 2010 m. liepos mėnesį jos būklė taip pat įvertinta kaip labai gera. II. PŪSLĖTOSIOS ALDRŪNĖS VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
  51. Tikslas – išlaikyti gyvybingą pūlsėtosios aldrūnės populiaciją Rūžo ežero šiaurinėje dalyje.
  52. Veiksmų plano tikslui pasiekti nustatomi šie uždaviniai: 4.
  53. biotechninių priemonių pagalba atkurti palankias rūšiai buveinės sąlygas; 4.
  54. reguliuoti teritorijos bebrų populiaciją. III. PŪSLĖTOSIOS ALDRŪNĖS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
  55. Pateikimas priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslą ir uždavinius, įgyvendinimas planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas Tvarkymo plotas Lėšos, LTL Galimi finansavimo šaltiniai
  56. Biotechninių priemonių pagalba atkurti palankias rūšiai buveinės sąlygas 1.
  57. šalinti plūduriuojančių lūgnių šakniastiebius ir helofitų sąžalynus Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 Nr. 1 18 244,30 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.
  58. šalinti sumedėjusią ir aukštaūgę helofitų augaliją Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2013 Nr. 2 10 135,00 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.
  59. šalinti atžalas ir žolinę helofitų augaliją Konkursą laimėjusi organizacija 2013-2014 Nr. 2 18 847,00 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 1.
  60. pašalinti iš vagos kines Konkursą laimėjusi organizacija 2013, 2014 Nr. 2 12 364,50 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas
  61. Reguliuoti teritorijos bebrų populiaciją 2.
  62. medžioti teritorijos bebrus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, Ignalinos skyriaus medžiotojų būrelis 2012, 2014 Nr.
  63. 4 780,00 ES fondai ir valstybės biudžetas Iš viso 64 370,80 IV. PŪSLĖTOSIOS ALDRŪNĖS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
  64. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. PŪSLĖTOSIOS ALDRŪNĖS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI
  65. Priemonių, būtinų pūslėtosios aldrūnės populiacijos būklės Rūžo ežere pagerinimui, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. PŪSLĖTOSIOS ALDRŪNĖS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
  66. Stebėseną turi atlikti kasmet 2012-2014 metais viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos specialistai. Svarbiausias priemonių efektyvumo rodiklis yra pūslėtosios aldrūnės populiacijos tvarkymo plotuose stabilumas ir/arba gausėjimas. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, viešąjį konkursą laimėjusios organizacija ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija teikia AM siūlymus veiksmų plano tikslinimui. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkciją, kuri vykdo atliktų darbų patikrą. Direkcijos atstovas ne vėliau kaip per 1 mėnesį ir ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 10 d., išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojamumo ir (ar) naujų alternatyvų, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija teikia plano peržiūros ataskaitą Aplinkos ministerijai, kuri priima sprendimus dėl priemonių įgyvendinimo pakeitimų ir/ar veiksmų plano patikslinimo. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.