NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 16, 17, 20, 23, 27, 33, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 29 STRAIPSNIO 3 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3938 2012 m. gegužės 9 d. Nr. 503 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. SV-S-1496, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 16, 17, 20, 23, 27, 33, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 29 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektui Nr. XIP-3938 (toliau – įstatymo projektas) dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju 171 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-3038“ (Žin., 2011, Nr. 70-3316) 2 ir 4 punktuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 853 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 33, 34, 35, 401 ir 461 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-3198 ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 16, 17, 23, 27, 29, 33, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIP-3197“ (Žin., 2011, Nr. 89-4279) 2.1–2.4 punktuose nurodytų, taip pat dėl šių priežasčių: 1. Europos Komisijos komunikate „2012 m. metinė augimo apžvalga“ (KOM

(2011)815 galutinis) konstatuojama – „siekiant padidinti pajamų indėlį vykdant fiskalinį konsolidavimą, pertvarkant mokesčių sistemą daugiau pastangų reikėtų skirti darbo jėgos apmokestinimo pakeitimui mažiau žalos augimui darančiu apmokestinimu, tokiam kaip vartojimo, aplinkosaugos ar turto mokesčių didinimui, kas galėtų padėti sumažinti darbo jėgos apmokestinimo naštą, padarant įdarbinimą patrauklesnį“. Europos Vadovų Tarybos 2012 m. kovo 1–2 d. išvadose (02/03/2012 Nr. EUCO 4/12) taip pat pabrėžiama darbo jėgos apmokestinimo mažinimo svarba. Taigi įstatymo projekto nuostatos dėl darbo jėgos apmokestinimo didinimo iš esmės neatitinka minėtų išvadų, o jų įgyvendinimas kliudytų palaikyti ekonomikos augimui palankią mokesčių struktūrą. 2. Priėmus šį įstatymą, nacionalinis biudžetas netektų apie 60 mln. litų pajamų (įskaitant tikėtiną teigiamą 35 mln. litų iš susijusių su darbo santykiais pajamų ir pajamų iš individualios veiklos progresinio apmokestinimo poveikį). Šį tiesioginį neigiamą poveikį dar padidintų neigiamas netiesioginis poveikis – netektys dėl progresinės mokesčių sistemos administravimo sąnaudų, taip pat galimos aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos ar dividendų išmokėjimo perkėlimo į mažesnio tarifo valstybes. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.