LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ IR INFORMATIKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ IR INFORMATIKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ IR INFORMATIKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TELEKOMUNIKACIJŲ TECHNIKOS TAISYKLIŲ TT 15-97 „TELEVIZIJOS IR RADIOFONIJOS SIGNALŲ KABELINĖS PASKIRSTYMO SISTEMOS“ TVIRTINIMO 1997 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 93 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ryšių įstatymu, ĮSAKAU: 1. Patvirtinti telekomunikacijų technikos taisykles TT 15-97 „Televizijos ir radiofonijos signalų kabelinės paskirstymo sistemos“ (1 priedas). 2. Patvirtinti televizijos ir radiofonijos signalų kabelinių paskirstymo sistemų techninių parametrų matavimų protokolo formą (2 priedas). 3. Nustatyti, kad šios taisyklės bei matavimų protokolo forma įsigalioja nuo įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos, išskyrus 5 punkte išvardytus atvejus. 4. Pripažinti netekusiais galios ryšių ir informatikos ministro 1995 07 26 įsakymu Nr. 57 patvirtintų taisyklių „Radioelektroninės aparatūros ir kabelinės televizijos priemonių montavimo, statymo ir eksploatavimo taisyklės. I dalis. Kabelinės televizijos ir bendrųjų televizijos priėmimo tinklų įrengimas ir eksploatavimas“ (Žin., 1995, Nr. 66-1639) 1–4 priedus, išskyrus 5 punkte išvardytus atvejus. 5. Nustatyti, kad šių taisyklių nustatyti privalomieji reikalavimai televizijos ir radiofonijos signalų paskirstymo kabelinėms sistemoms, kurių projektavimui ir eksploatavimui Ryšių administracija iki šio įsakymo paskelbimo dienos yra išdavusi leidimus, įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 dienos, iki to laiko taikant privalomuosius reikalavimus, išvardytus taisyklių „Radioelektroninės aparatūros ir kabelinės televizijos priemonių montavimo, statymo ir eksploatavimo taisyklės. I dalis. Kabelinės televizijos ir bendrųjų televizijos priėmimo tinklų įrengimas ir eksploatavimas“ (Žin., 1995, Nr. 66-1639) 2 priede. RYŠIŲ IR INFORMATIKOS Ministras Rimantas Pleikys 1 priedas prie ryšių ir informatikos ministro 1997 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 93 Telekomunikacijų technikos taisyklės TT 15-97 TELEVIZIJOS IR RADIOFONIJOS SIGNALŲ KABELINĖS PASKIRSTYMO SISTEMOS Techninės charakteristikos ir matavimų metodai 1. Pratarmė Telekomunikacijų technikos taisyklės TT 15-97 „Televizijos ir radiofonijos signalų kabelinės paskirstymo sistemos“ (toliau – Taisyklės) yra Ryšių administracijos norminis dokumentas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ryšių įstatymu. Taisykles parengė Standartizacijos technikos komitetas Nr. 18 „Elektros ryšiai“. Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerija pasilieka sau teisę bet kuriuo metu keisti Taisykles arba išleisti naujas. Kabelinės televizijos ir bendrųjų televizijos priėmimo tinklų projektavimo, statymo ir eksploatavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministro 1995 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 57 patvirtintų Radioelektroninės aparatūros ir kabelinės televizijos priemonių montavimo, statymo ir eksploatavimo taisyklių I dalis „Kabelinės televizijos ir bendrųjų televizijos priėmimo tinklų įrengimas ir eksploatavimas“ (Žin., 1995, Nr. 66-1639). 2. Įsigaliojimas Taisyklės įsigalioja ryšių ir informatikos ministro 1997 08 07 įsakyme Nr. 93 nustatyta tvarka vietoj Radioelektroninės aparatūros ir kabelinės televizijos priemonių montavimo, statymo ir eksploatavimo taisyklių I dalies „Kabelinės televizijos ir bendrųjų televizijos priėmimo tinklų įrengimas ir eksploatavimas“ (Žin., 1995, Nr. 66-1639) 1–4 priedų. 3. Aprėptis Taisyklės nustato kabelinės televizijos, bendrųjų televizijos priėmimo tinklų bei kitokių nuolatinai įrengtų kabelinių telekomunikacinių tinklų ir sistemų, skirtų televizijos ir radiofonijos signalams priimti, apdoroti ir skirstyti (toliau – Tinklas) pagrindinių techninių parametrų, lemiančių televizijos ir radiofonijos signalų perdavimo kokybę ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą, privalomuosius reikalavimus bei nustato rekomenduojamus jų matavimo metodus ir sąlygas. 4. Informacija ir norminių dokumentų įsigijimas Taisykles galima įsigyti Valstybinėje radijo dažnių tarnyboje (VRDT) adresu: Algirdo g. 27, 2006 Vilnius (tel. 26 11 77, faks. 26 15 64). 5. Taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos ir sutrumpinimai Pagrindinė stotis – Tinklo dalis, skirta priimti iš įvairių šaltinių televizijos (radiofonijos) programas, suformuoti bei paduoti kompleksinį signalą į skirstomąjį tinklą; skirstomasis tinklas – Tinklo dalis, skirta signalams iš pagrindinės stoties paskirstyti ir perduoti į abonentinius galinius įrenginius; abonentinis įvadas – skirstomojo tinklo dalis, skirta televizijos (radiofonijos) programoms bei kitai informacijai perduoti tik viename atskirame bute (namų valdoje) esantiems galiniams įrenginiams; abonentinis išėjimas – abonentinio įvado, kartu ir viso Tinklo elektrinės schemos galinis taškas, esantis abonento patalpose ir atitinkantis abonentinio įvado televizinio lizdo (kištuko) elektrinius kontaktus, prie kurių jungiami galiniai įrenginiai; Ryšių administracija – Ryšių ir informatikos ministerija, taip pat kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ryšių ir informatikos ministerijos įgaliotos ryšių reguliavimo institucijos; TV – televizija; AM – amplitudės moduliavimas; DM – dažnio moduliavimas; UTB – ultratrumposios bangos; DACH – dažninė amplitudės charakteristika. 6. Bendrieji Tinklų ir įrenginių reikalavimai 6.1. Tinklo skirstomojo tinklo linijoms turi būti naudojami 75 Ω vardinės banginės varžos bendraašiai kabeliai arba šviesolaidiniai kabeliai. 6.2. Vardinė banginė sistemos varža turi būti lygi 75 Ω. Skirstomojo tinklo elementai turi turėti 75 Ω± 5 % banginės varžos nesimetrinius įėjimus ir išėjimus. Visų kabelių, jungčių, sandūrų bei įvadų banginė varža turi būti lygi 75 Ω± 5 %. 6.3. Aktyvieji skirstomojo tinklo elementai maitinami iš kintamosios srovės (220 – 15/+10 % V įtampos ir 50 ± 2 Hz dažnio) tinklo. Gali būti nuotolinis maitinimas. 6.4. Abonentiniuose įvaduose rekomenduojama naudoti abonentines dėžutes, kurios įrengiamos nuolatinai abonento patalpose. Abonentinės dėžutės kištuko (TV signalo išėjimas) ir lizdo (radiofonijos signalo išėjimas) tipas ir parametrai privalo atitikti dokumentus HD 134.2 S2 [3] ir HD 134.1 S1 [2]. 6.5. Tinklo įrenginiai turi tenkinti nustatytus saugos reikalavimus. 6.6. Tinklo įrenginiai turi būti numatyti nepertraukiamam darbui. Tinklo ir jo elementų projektinė eksploatavimo trukmė neturi būti trumpesnė kaip 5 metai. 6.7. Skirstomųjų tinklų kabelinės linijos turi būti tiesiamos požeminėse komunikacijose. Jeigu jų nėra, Tinklo savininkas pagal savo technines – ekonomines galimybes turi jas įrengti. Išimtiniais atvejais, kai nėra galimybių naudotis požeminėmis komunikacijomis, tiesiamos orinės kabelinės linijos, projektus (su pažymėtomis kabelinėmis orinėmis linijomis) suderinus su suinteresuotomis organizacijomis. 7. Pasiruošimas matavimams ir bendrosios matavimų sąlygos 7.1. Visi matavimai atliekami esant aplinkos sąlygoms, kurios atitinka matavimo prietaisų eksploatacijos sąlygas. 7.2. Matavimo prietaisas turi būti maitinamas įtampa, kurios vertė lygi jo techniniame aprašyme nurodytai įtampai. 7.3. Matavimai pradedami nuo matavimo įrenginių įjungimo pradžios praėjus laikui ne trumpesniam kaip nurodyta aparatūros techniniame aprašyme. 7.4. Matavimo aparatūros įjungimas į Tinklą neturi keisti jo parametrų. Matavimų metu matavimo prietaiso įėjimo/išėjimo parametrai turi būti suderinti su Tinklo išėjimo/įėjimo parametrais. Matavimo prietaisai ir bandymo signalų šaltiniai prie Tinklo ir įrenginių turi būti jungiami tokiu būdu, kad bandomojo įrenginio įėjime/išėjime pilnutinė varža būtų 75 Ω. 7.5. Techninių parametrų matavimų vietos nurodytos skyriuje „Tinklo techniniai parametrai ir jų matavimo metodai“. Jeigu prisijungti prie abonentinio išėjimo nėra galimybių, matavimo prietaisas prijungiamas prie laisvo abonentinio šakotuvo išėjimo kontaktų. Tai pažymima Tinklo techninių parametrų matavimų protokolo priede „Matavimų rezultatai“. 7.6. Matavimų apimtis nustato Ryšių administracija. 7.7. Tinklo techninių parametrų matavimui leidžiama naudoti matavimo prietaisus su kitokiais parametrais, negu nurodyta Taisyklių skyriuje „Matavimo aparatūra“, užtikrinančius analogišką matavimų tikslumą, tarp jų – kompleksinius Tinklo parametrų matuoklius. 7.8. Taisyklių skyriuje „Tinklo techniniai parametrai ir jų matavimo metodai“ aprašyti matavimo metodai yra rekomenduojami matuojant Tinklo parametrus atskirais prietaisais. Naudojant kompleksinius parametrų matuoklius, parametrai matuojami pagal tų prietaisų techninius aprašymus. 7.9. Matavimo rezultatai surašomi Tinklo techninių parametrų matavimų protokole kartu su prietaisų tipais bei matavimo paklaidomis. 8. Matavimų aparatūra 8.1. Matuojamųjų televizijos signalų generatorius. Jis kuria matuojamuosius televizijos signalus D2 (14 pav.) ir F, kurių parametrai pateikti dokumente CCIR 567 [4]. 8.2. Aukštojo dažnio signalų generatorius. Dažnių intervalas – nuo 30 MHz iki 860 MHz. Dažnio nustatymo paklaida: iki 300 MHz – ± 1%, nuo 470 iki 860 MHz – ±0.1 %. Išėjimas – nesimetrinis, vardinė išėjimo varža – 75 Ω. Stovinčiosios bangos koeficientas: 30 ÷ 300 MHz dažnių intervale – ne didesnis kaip 1.3, 470 ÷ 860 MHz intervale – ne didesnis kaip 2. Išėjimo įtampos reguliavimas: 30 ÷ 300 MHz dažnių intervale – nuo 0.1 iki 500 mV, 470 ÷ 860 MHz dažnių intervale – nuo 0.1 iki 50 mV. Etaloninio (atskaitos) lygio nustatymo paklaida – ±1.5 dB. Silpnintuvo silpninimo paklaida – ±1 dB. Išėjimo signalo nepageidaujamojo amplitudės moduliavimo (nenutrūkstamojo moduliavimo atveju) koeficientas – ne didesnis kaip 0.1%. Netiesinių iškreipių koeficientas – ne daugiau – 30 dB. Išorinis amplitudės moduliavimas pilnutiniu televizijos signalu 50 Hz ÷ 6 MHz dažnių srityje. Tolydusis amplitudės moduliavimo koeficiento reguliavimas – nuo 10 iki 90%. Amplitudės moduliavimo koeficiento, lygaus 85%, nustatymo paklaida – ± 5%. Moduliavimo signalo formos iškreipiai: K – faktorius – ne didesnis kaip 2%, skirtuminis stiprinimas – ne didesnis kaip 2%, skirtuminė fazė – ne didesnė kaip 2°. 8.3. Dažninės amplitudės charakteristikos (DACH) matuoklis su atskirais generatoriaus ir rodytuvo (indikatoriaus) įtaisais. DACH matuoklio generatoriaus įtaisas. Dažnių intervalas – nuo 40 MHz iki 860 MHz. Didžiausioji išėjimo signalo įtampa – ne mažesnė kaip 50 mV. Išėjimo signalo lygio netolygumas 10 MHz dažnių juostoje – ±0.25 dB. Šuoliškas išėjimo įtampos silpninimo keitimas – kas 1 dB ir kas 10 dB. Išėjimas – nesimetrinis, vardinė išėjimo varža – 75 Ω, kai stovinčiosios bangos koeficientas ne didesnis kaip 1.2. DACH matuoklis, turintis oscilografinį arba skaitmeninį rodytuvą. Dažnių intervalas – nuo 40 MHz iki 860 MHz. Matuojamoji įtampa – nuo 0.1 mV iki 100 mV. Įtampos matavimo paklaida – ±2 dB. Įėjimo įtampos silpninimas nuo 0 iki 81 dB, šuoliškai kas 1dB. DACH netolygumas 10 MHz dažnių diapazone – ± 0.25 dB. Signalo dažnio kitimo automatinio sekimo didžiausioji sparta – ne mažesnė kaip 10 MHz/ms. Įėjimas – nesimetrinis, vardinė įėjimo varža – 75 Ω, kai stovinčiosios bangos koeficientas ne didesnis kaip 1.2. Pastaba. Neturint DACH matuoklio su atskirais generatoriaus ir rodytuvo įtaisais, galima naudoti atskirus prietaisus, atitinkančius aukščiau minėtus reikalavimus. 8.4. Televizinis demoduliatorius, kurio parametrai leidžia jį naudoti Tinkle. Naudojamas kartu su kitais prietaisais turi laiduoti reikiamą visuminį matavimų tikslumą. 8.5. Atrankusis (selektyvusis) mikrovoltmetras. Matuoja vaizdo nešlio gaubtinės smailių, nemoduliuotojo ir moduliuotojo dažnio signalų efektines įtampos vertes. Dažnių intervalas – nuo 30 MHz iki 1000 MHz. Matuojamos įtampos lygis – nuo 0 iki 100 dB 1µV atžvilgiu. Dažnio nustatymo paklaida – ±1.5%. Įtampos lygio matavimo paklaida – ±1 dB. Įėjimas – nesimetrinis, vardinė išėjimo varža – 75 Ω, stovinčiosios bangos koeficientas – ne didesnis kaip 2. 8.6. Oscilografas. Vertikalusis oscilogramos matmuo – ne mažesnis kaip 50 mm. Vertikaliojo kreipimo koeficientas – ne mažiau kaip 100 mV/cm. Didžiausias vertikaliojo kreipimo stiprintuvo dažninės amplitudės charakteristikos nuokrypis nuo vertės, atitinkančios 1 MHz dažnį, 0 ÷ 7.5 MHz dažnių intervale – ±5%. Pereinamojo vyksmo charakteristikos didėjimo trukmė – ne didesnė kaip 0.03 µs. 0.08 µs fronto trukmės impulso iškylos amplitudė – ne didesnė kaip 1%. 0.02 µs laiko tarpų matavimo paklaida – ± 5 %. 8.7. Skirtuminio įėjimo oscilografas. Vertikalusis oscilogramos matmuo – ne mažesnis kaip 50 mm. Vertikaliojo kreipimo koeficientas – ne mažesnis kaip 2 mV/cm. Įėjimo varža – ne mažesnė kaip 1.0 MΩ, įėjimo talpa – ne didesnė kaip 100 pF. Oscilografo maitinimo įtaiso sukeltų foninių trukdžių sąlygotas skleistinės linijos vertikalusis postūmis, išmatuotas, esant vertikaliojo kreipimo koeficientui 2 mV/cm, ne didesnis kaip 0.2 cm. 8.8. Televizinių traktų parametrų (pagal bandomųjų eilučių signalus) matuoklis. Vardinė įėjimo signalo įtampa – 1 V. Įėjimas – asimetrinis, vardinė įėjimo varža – 75 Ω. Skirtuminio stiprinimo matavimo paklaida – ±2%. Skirtuminės fazės matavimo paklaida – ±2°. 8.9. Elektroninis – skaitmeninis dažniamatis. Matuojamų dažnių intervalas – (40 ÷1000) MHz. Yra įėjimas, prie kurio galima prijungti išorinį valdymo generatorių. 8.10. Rezonansinis stiprintuvas, turintis amplitudės detektorių ir autonominį maitinimą. Dažnių intervalas – nuo 40 MHz iki 300 MHz, reguliavimas tolydusis ir diskretusis. Įėjimas – asimetrinis, vardinė įėjimo varža – 75 Ω. Stiprinimo koeficientas – tolydžiai reguliuojamas nuo – 20 dB iki +20 dB. Didžiausiasis stiprinimo koeficientas, esant 100 kΩ prietaiso išėjimo apkrovai, ne mažesnis kaip 70 dB. Reguliavimo rodytuvas – išėjimo įtampos matuoklis su ± 10% matavimo paklaida. 8.11. Žemųjų dažnių filtras, kurio ribinis dažnis – 1 kHz. Silpninimas nepraleidimo juostoje – ne mažesnis kaip 40 dB. 8.12. Žemųjų dažnių filtrai, turintys asimetrinius įėjimus bei išėjimus (vardinės įėjimo ir išėjimo varžos – 75 Ω) ir šiuos parametrus: Silpninimas nepraleidimo juostoje – ne mažesnis kaip 40 dB; Ribinis dažnis – 110 MHz, nepraleidimo juosta – nuo 130 MHz; Ribinis dažnis – 175 MHz, nepraleidimo juosta – nuo 200 MHz; Ribinis dažnis – 76 MHz, nepraleidimo juosta – nuo 96 MHz; Ribinis dažnis – 310 MHz, nepraleidimo juosta – nuo 340 MHz; Ribinis dažnis – 800 MHz, nepraleidimo juosta – nuo 850 MHz. 8.13. Suderintuvas, turintis asimetrinius įėjimus (išėjimus), 75 Ω vardinę įėjimo (išėjimo) varžą, kai stovinčiosios bangos koeficientas ne didesnis kaip 1.3, dažnių diapazone nuo 40 MHz iki 800 MHz. 8.13.1. Bendrasis įėjimų ir išėjimų skaičius – 3. 8.13.2. Bendrasis įėjimų ir išėjimų skaičius – 4. 8.14. Įtampos dalytuvas. Schema pateikta 9 pav. R1 – 300 Ω ± 1%; R2 – 100k Ω ± 5%. 8.15. Nuolatinės srovės šaltinis. Išėjimo įtampa reguliuojama tolydžiai intervale nuo 1V iki 4.5 V. 8.16. Nemoduliuotųjų signalų generatorius, kuriantis matavimams reikalingų dažnių signalus. 8.17. Reguliuojamasis silpnintuvas, kurio reguliuojamojo silpninimo intervalas yra didesnis už tikėtinąjį signalo ir triukšmo santykį. 8.18. Matavimo prietaisas, skirtas spalvų ir ryškio signalų vėlinimo netolygumui matuoti. 8.19. Atrankusis mikrovoltmetras. Mikrovoltmetro triukšmų juostos plotis turi būti mažesnis už matuojamojo TV kanalo triukšmų juostos plotį. 8.20. Silpnintuvas, kurio didžiausias reguliavimo žingsnis – 1dB. 8.21. Spektro analizatorius. Dažnių intervalas nuo 300 kHz iki 1000 MHz. Matuojamos įtampos lygis – nuo – 6 iki 100 dB 1µV atžvilgiu. Dažnio nustatymo paklaida ± 1.5%. Įtampos lygio matavimo paklaida ±1 dB. Dinaminis diapazonas – ne mažiau kaip 70 dB. Matavimo laiko pastovioji – mažiau negu 50ms×100/f/100kHz. Privalo turėti AM ir DM demoduliatorius su garsiakalbiu. Pageidautina, kad būtų žymeklio (žymės) signalo lygio išėjimas su minėta matavimo laiko pastoviąja. 9. Tinklo techniniai parametrai ir jų matavimo metodai 9.1 Nešlio lygis abonentiniame išėjime 9.1.1 Apibrėžimas Kurios nors įtampos U1 lygis yra decibelais išreikštas tos įtampos ir standartinės atskaitos įtampos U0 santykis, t. y. 20 lgU1/U0. Tinkle standartinė atskaitos įtampa U0 yra lygi 1 µV. Įtampos U1 lygis išreiškiamas decibelais 1 µV atžvilgiu arba, jeigu nėra dviprasmiškumo rizikos, paprasčiau – dB (µV). Nešlio lygis abonentiniame išėjime yra decibelais išreikštas nešlio įtampos, išmatuotos 75 Ω banginės varžos abonentiniame išėjime, ir standartinės atskaitos 1 µV įtampos santykis, žymimas dB (µV). Nešlio lygį matuojant abonentiniame šakotuve, reikia atsižvelgti į pataisą, nurodytą 1 lentelės pastaboje. Vaizdo nešlio lygis yra dB (µV) išreikšta, vaizdo nešlio moduliacijos kreivės viršūnėse išmatuotoji efektinės įtampos vertė, esant 75 Ω apkrovai. Negatyvinio moduliavimo sistemose tai atitinka nešlio amplitudę sinchroimpulso metu, o pozityvinio moduliavimo sistemose – balčio įtampos vertę, išmatuotą, kai nėra spalvos signalo. Garso nešlio lygis yra dB (µV) išreikšta 75 Ω apkrovoje išmatuota moduliuotosios amplitudės arba moduliuotojo dažnio signalo nemoduliuotojo nešlio įtampos efektinė vertė. Pastabos. Vaizdo moduliuotojo nešlio įtampa suprantama kaip įtampa moduliuotojo signalo gaubtinės viršūnėse. Moduliuotojo dažnio UTB radiofonijos signalo lygis yra nustatomas nešlio įtampos efektine verte, o vaizdo nešlio lygis – vaizdo nešlio įtampos, išmatuotos sinchroimpulso perdavimo metu, efektine verte. 9.1.2 Matavimo metodas Nešlių lygiai abonentiniuose išėjimuose matuojami atrankiuoju mikrovoltmetru (8.5 punktas). Tolydžiai perderinant atrankųjį mikrovoltmetrą skirstomojo tinklo vaizdo ir moduliuotojo dažnio UTB radiofonijos signalų nešlių dažniams, matuojami tų nešlių lygiai. Matavimų rezultatai išreiškiami dB 1 µV atžvilgiu, tikrinamas jų atitikimas 1 ir 2 lentelių reikalavimams. 9.1.3 Leistinosios vertės Leistinieji nešlio lygiai skirstomojo tinklo abonentiniame išėjime nurodyti 1 lentelėje. 1 lentelė. Nešlių lygiai skirstomojo tinklo abonentiniame išėjime. Signalo rūšis Mažiausiasis lygis* dB (µV) Didžiausiasis lygis* dB(µV) AM TV signalas 57 80** DM radijas mono 40 70 DM radijas stereo 50 70 * – Nešlio lygį matuojant abonentiniame šakotuve, leistinosios vertės padidinamos 2 dB (48 ÷ 342 MHz dažnių intervale) arba 3 dB (342 ÷ 622 MHz dažnių intervale). ** – Esant kanalų skaičiui didesniam kaip 20, didžiausias leistinasis lygis sumažinamas iki 77 dB (µV). Didžiausieji nešlių lygių skirtumai tarp kanalų nurodyti 2 lentelėje. 2 lentelė. Nešlių lygių skirtumai tarp kanalų. Dažnių juosta Didžiausiasis lygių skirtumas, dB (47 ÷ 862) MHz 12 Bet kuri 60 MHz dažnių juosta 6 Gretimieji kanalai 3 Jei skirstomuoju tinklu perduodami ir televizijos, ir moduliuotojo dažnio UTB radiofonijos signalai, tai bet kuris moduliuotojo dažnio radiofonijos signalo nešlio lygis turi būti bent 3 dB mažesnis už mažiausiąjį televizijos vaizdo nešlio lygį. 9.2 Atsaja 9.2.1 Apibrėžimas Atsaja apibūdinama signalo silpninimu tarp bet kurio įrenginio arba įrenginių, sujungtų tarpusavyje, dviejų išėjimų, atšakų arba polių. Trumpai: abonentinių išėjimų atsaja – signalo silpninimas tarp bet kurių dviejų abonentinių išėjimų. Schema, paaiškinanti abipusės atsajos (O) apibrėžimą, pavaizduota 1 pav. 1 pav. Abipusės atsajos (O) apibrėžimo pasyviuosiuose įrenginiuose paaiškinimas. 9.2.2 Matavimo metodas Atsaja tarp bet kurių dviejų abonentinių išėjimų matuojama, kai nėra signalo namo skirstomajame tinkle. Į bet kurį abonentinį išėjimą iš generatoriaus (8.2 punktas) yra paduodamas vaizdo nešlio dažnio, 100 mV įtampos signalas. Atrankiuoju mikrovoltmetru (8.5 punktas), suderintu to nešlio dažniui, matuojama įtampa kitame abonentiniame išėjime. Matavimai atliekami visų televizijos kanalų, naudojamų Tinkle, vaizdo nešlių dažniuose. Atsajos vertė, išreikšta decibelais, nustatoma pagal didžiausiąjį iš gautų rezultatų pagal formulę: a = 20 lg100/U; čia U – įtampos, išmatuotos atrankiuoju mikrovoltmetru, tikroji (efektyvioji) vertė milivoltais. 9.2.3 Leistinosios vertės Dviejų abonentinių išėjimų abipusė atsaja turi būti ne mažesnė kaip 20 dB bet kurio dažnio televizijos ar radiofonijos signalui. 9.3 Dažninės amplitudės charakteristikos netolygumas abonentiniame išėjime 9.3.1 Apibrėžimas Dažninė amplitudės charakteristika yra keturpolio (įrenginio arba sistemos) stiprinimo arba silpninimo (perdavimo) koeficiento priklausomybė nuo dažnio. Dažninės amplitudės charakteristikos netolygumas yra keturpolio (įrenginio, sistemos) didžiausiosios ir mažiausiosios perdavimo koeficiento verčių darbiniame dažnių diapazone santykis, išreikštas decibelais. 9.3.2 Matavimo metodas Dažninės amplitudės charakteristikos netolygumas matuojamas pagal 2 pav. pavaizduotą schemą. Į skirstomojo tinklo įėjimą iš DACH matuoklio generatoriaus (8.3 punktas) paduodamas švytuojančio dažnio signalas, kurio dažnio deviacija atitinka kanalo dažnių juostą arba DM UTB radiofonijos diapazoną. 2 pav. Struktūrinė DACH netolygumo matavimo schema. DACH matuoklio rodytuvas (8.3 punktas) nustatomas į matuojamojo signalo dažnio sekimo veiką. Matuoklio rodytuvo ekrane matuojamas DACH didžiausiojo ir mažiausiojo lygių santykis dažnių diapazone tarp TV kanalo vaizdo ir jį lydinčiojo garso nešlių arba moduliuotojo dažnio UTB radiofonijos diapazone. Jeigu yra naudojamas matuoklio rodytuvo skaitmeninės atskaitos įtaisas, tolydžiai kas (0.5 ÷ 1.0) MHz matuojami signalo lygiai nurodytame dažnių diapazone arba moduliuotojo dažnio UTB radiofonijos diapazone, pasižymint didžiausiąją ir mažiausiąją vertes; pagal jas nustatomas DACH netolygumas. Jeigu skirstomojo tinklo aktyvieji elementai turi automatinį stiprinimo reguliavimą pagal priimamojo signalo lygį, matavimas yra kartojamas esant mažiausiajai ir didžiausiajai skirstomojo tinklo įėjimo lygių vertėms. Pastaba. Neturint DACH matuoklio su atskirais generatoriaus ir rodytuvo įtaisais, DACH galima matuoti naudojant generatorių (8.2 punktas) ir atrankųjį mikrovoltmetrą (8.5 punktas). 9.3.3 Leistinosios vertės DACH netolygumas abonentiniame išėjime vaizdo nešlio atžvilgiu bet kurio TV kanalo ribose negali būti didesnis kaip ±2 dB. DACH netolygumas abonentiniame išėjime bet kurioje 0.5 MHz pločio dažnių juostoje negali viršyti 0.5 dB. 9.4 Nešlio dažnio nuokrypis 9.4.1 Apibrėžimas Nešlio dažnio nuokrypis – tai nešlio dažnio nuokrypis nuo nešlio dažnio vardinės vertės. 9.4.2 Matavimo metodas Vaizdo nešlio dažnio nuokrypis matuojamas pagrindinės stoties keitikliuose arba abonentiniame išėjime. 9.4.3 Leistinosios vertės Nešlio dažnio nuokrypis negali būti didesnis kaip 75 kHz esant AM TV signalui ir 12 kHz esant DM radijo signalui. 9.5 Signalo ir triukšmo santykis 9.5.1 Apibrėžimas Signalo ir triukšmo santykis – tai vaizdo arba radiofonijos nešlio ir triukšmo įtampų tikrųjų verčių santykis, esant 5.75 MHz (vaizdo signalui) arba 0.2 MHz (radiofonijos signalui) tikrajai triukšmų juostai. 9.5.2 Matavimo metodas Signalo ir triukšmo santykis matuojamas pagal 3 pav. pateiktą struktūrinę matavimo aparatūros schemą. 3 pav. Struktūrinė signalo ir triukšmo santykio matavimo aparatūros schema. Į skirstomojo tinklo įėjimą iš generatoriaus (8.16 punktas) paduodamas matuojamojo TV kanalo vaizdo arba UTB radijo garso nešlio dažnio signalas. Signalo įtampos lygis turi atitikti skirstomojo tinklo įėjimo įtampos darbinį lygį. Silpnintuvas (8.17 punktas), prijungtas abonentiniame išėjime, nustatomas taip, kad jo silpninimas A1 būtų šiek tiek didesnis už laukiamąjį signalo ir triukšmo santykį. Užrašomi voltmetro (8.19 punktas) rodmenys. Generatorius atjungiamas ir pakeičiamas ekranuota 75Ω galine varža. Silpnintuvo silpninimas sumažinamas tiek, kad voltmetro rodmenys nepakistų. Signalo ir triukšmo santykis skaičiuojamas pagal formulę: C/N = A1 – A2 – 1 – Cb; čia: A1 – silpnintuvo silpninimas, esant prijungtam generatoriui, A2 – silpnintuvo silpninimas, esant prijungtai varžai, Cb=10 lg(Btv/Bm) – pataisinis triukšmų dažnių juostos daugiklis, čia Btv – TV sistemos triukšmų dažnių juostos plotis, Bm – voltmetro triukšmų dažnių juostos plotis. 9.5.3 Leistinosios vertės Bet kuriame kanale signalo ir triukšmo santykis turi būti ne mažesnis už nurodytąjį 3 lentelėje. 3 lentelė. Signalo ir triukšmo santykio normos. Signalo rūšis Mažiausias leistinasis nešlio ir triukšmo santykis, dB AM TV signalas 43 DM radijas mono 38 DM radijas stereo 48 9.6 Abipusis moduliavimasis 9.6.1 Apibrėžimas Signalo ir kombinacinio dažnio trukdžių santykis abonentiniame išėjime (decibelais išreikštas nešlio lygio ir kombinacinio dažnio trukdžių didžiausiojo lygio santykis darbinių dažnių diapazone, išmatuotas abonentiniame išėjime. 9.6.2 Matavimo metodai 9.6.2.1 Signalo ir trečiosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykio matavimas Signalo ir trečiosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykis skirstomajame tinkle, turinčiame plačiajuosčius stiprintuvus, matuojamas pagal 4 pav. pavaizduotą struktūrinę schemą. Į skirstomojo tinklo įėjimą iš trijų generatorių (8.2 punktas) per suderintuvą (8.13.2 punktas) ir atitinkamą žemųjų dažnių filtrą (8.12 punktas) paduodami vieno iš televizijos kanalų vaizdo nešlio dažnio signalas, taip pat 2 signalai, kurių dažniai F1 ir F2 skiriasi vienas nuo kito 2 MHz ir yra kito naudojamo TV kanalo dažnių diapazone. 4 pav. Signalo ir trečiosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykio matavimo aparatūros struktūrinė schema. Šių signalų lygiai skirstomojo tinklo įėjime nustatomi prie suderintuvo prijungtu mikrovoltmetru (8.5 punktas) (K jungiklis 1 padėtyje), atsižvelgiant į 5 pav. (0 dB atitinka didžiausią skirstomojo tinklo įėjimo įtampos lygį). Mikrovoltmetru, prijungtu prie abonentinio išėjimo, išmatuojama vaizdo nešlio įtampa Uv. n (dažnis Fv.

1. n)ir trukdžių įtampos Ut1 ir Ut2, kurių dažniai yra atitinkamai Ft2=Fv. n + 2 MHz ir Ft1=Fv. n – 2 MHz. Signalo ir trečiosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykis skirstomajame tinkle, turinčiame plačiajuosčius stiprintuvus, skaičiuojamas pagal formulę: TMIII(P) = 20 lg(Uv. n / Ut); čia Ut – didžiausioji iš dviejų išmatuotų įtampų Ut1 ir Ut2 verčių. Matavimai kartojami, parenkant F1 ir F2 dažnius iš kitų naudojamų kanalų dažnių diapazonų. Signalo ir kombinacinio dažnio triukšmo santykiu laikoma pati mažiausioji iš surastų verčių. 5 pav. Spektrinė diagrama, paaiškinanti signalo ir trečiosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykio matavimą. 9.6.2.2 Signalo ir antrosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykio matavimas Signalo ir antrosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykis skirstomajame tinkle, turinčiame plačiajuosčius stiprintuvus, matuojamas pagal 6 pav. pavaizduotą struktūrinę schemą. 6 pav. Signalo ir antrosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykio matavimo aparatūros struktūrinė schema. Į skirstomojo tinklo įėjimą iš dviejų generatorių (8.2 punktas) per suderintuvą (8.13.1 punktas) ir atitinkamą žemųjų dažnių filtrą (8.12 punktas) paduodami nemoduliuotieji signalai F1 ir F2, kurių dažniai parenkami taip, kad dažniai Ft2 = F1 + F2 ir Ft1 = F2 – F1 taip pat būtų stiprintuvo dažnių praleidimo juostoje (7 pav.). 7 pav. Spektrinė diagrama, paaiškinanti signalo ir antrosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykio matavimą. Šių signalų lygiai skirstomojo tinklo įėjime prilyginami vardiniam vaizdo nešlio lygiui pagrindinės stoties išėjime (K jungiklis 1 padėtyje). Mikrovoltmetru (8.5 punktas), prijungtu prie abonentinio išėjimo, matuojama F1 arba F2 dažnio signalo įtampa U ir atitinkamai Ft1 ir Ft2 dažnių trukdžių signalų įtampos Ut1 ir Ut2. Signalo ir antrosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykis skirstomajame tinkle, turinčiame plačiajuosčius stiprintuvus, skaičiuojamas pagal formulę: TMII(D) = 20 lg(U/Ut); čia Ut – didžiausioji iš dviejų išmatuotų įtampų Ut1 ir Ut2 verčių. Matavimai kartojami, parenkant kitus dažnius F1 ir F2. Signalo ir kombinacinio dažnio trukdžių santykiu laikoma pati mažiausioji iš surastų verčių. 9.6.3 Leistinosios vertės Moduliuotosios amplitudės TV signalo ir kombinacinio dažnio trukdžių santykis:
2. a)esant trečiosios eilės trukdžiams ≥ 60 dB;
3. b)esant antrosios eilės trukdžiams ≥ 55 dB. 9.7 Foninis moduliavimas 9.7.1 Apibrėžimas Foninis moduliavimas – nešlio moduliavimas kintamosios srovės tinklo dažniu bei harmonikomis. Signalo ir foninių trukdžių santykis – tai nešlio ir vienos iš signalo, sąlygoto foninio moduliavimo, gaubtinių amplitudžių santykis. 9.7.2 Matavimų metodas Signalo ir foninių trukdžių santykiui matuoti skirtos aparatūros struktūrinė schema pavaizduota 8 pav. 8 pav. Signalo ir foninių trukdžių santykio tyrimo aparatūros struktūrinė schema. 9 pav. Įtampos dalytuvo schema. Į skirstomojo tinklo įėjimą iš generatoriaus (8.2 punktas) paduodamas TV kanalo vaizdo nešlio signalas. Stiprintuvas (8.10 punktas), prijungtas prie abonentinio išėjimo, sureguliuojamas šiam signalui. Demoduliuota įtampa iš stiprintuvo išėjimo per filtrą (8.11 punktas) ir įtampos dalytuvą (8.14 punktas) patenka į vieną iš oscilografo (8.7 punktas) įėjimų, į kitą oscilografo įėjimą patenka nuolatinė įtampa iš nuolatinės srovės šaltinio (8.15 punktas). Įtampos dalytuvo jungiklis nustatomas į 1 padėtį, įtampa oscilografo įėjime prilyginama 2 V. Esant oscilografo vertikaliojo atlenkimo stiprintuvo didžiausiam jautriui, oscilografo ekrane stebima gaubtinė, kurią sąlygoja foninis moduliavimas. Išmatuojama šios gaubtinės amplitudė H. Įtampos dalytuvo jungiklis perjungiamas į 2 padėtį. Oscilografo ekrane išmatuojamas vertikalusis gaubtinės poslinkis h (tokiais pat vienetais). Signalo ir foninių trukdžių santykis skaičiuojamas pagal formulę: FT = 56.5 – 20 lg 2H/h, dB. Pastaba. Prieš pradedant matavimus reikėtų įsitikinti, ar pačios matavimų aparatūros signalo ir foninių trukdžių santykis (generatoriaus išėjimą prijungus prie stiprintuvo įėjimo), išmatuotas pagal aukščiau pateiktą metodiką, bus ne mažesnis kaip 56 dB (2H</=h). 9.7.3 Leistinosios vertės Signalo ir foninių trukdžių santykis negali būti mažesnis kaip 46 dB. 9.8 Spalvų ir skaisčio signalų vėlinimo netolygumas 9.8.1 Matavimo metodas Žemiau pateikta matavimo metodika skirta viso skirstomojo tinklo, taip pat atskirų jo dalių spalvų ir skaisčio signalų vėlinimo netolygumui matuoti. Matavimo aparatūros struktūrinė schema pateikta 10 pav. 10 pav. Spalvų ir skaisčio signalų vėlinimo netolygumo matavimo aparatūros struktūrinė schema. Matavimui naudojamas matuojamasis televizijos signalas F, kurio forma pavaizduota 11 pav. Taškas A sujungiamas su tašku B. Silpnintuvu A1 (8.20 punktas) nustatomas signalo lygis, atitinkantis darbinį matavimų objekto įėjimo signalo lygį, o silpnintuvu A2 (8.20 punktas) – demoduliatoriaus (8.4 punktas) signalo lygis. Įsitikiname, ar aparatūros sukeltieji signalo iškreipiai, stebimi oscilografo (8.6 punktas) ekrane, yra maži, palyginus su laukiamu matuojamuoju iškreipiu. Tarp taškų A ir B įjungiamas matavimų objektas. Silpnintuvas A2 nustatomas taip, kad signalo lygis demoduliatoriaus įėjime nepasikeistų. Matuoklio (8.18 punktas) rankenėlėmis subalansuojamas spalvų ir skaisčio signalų vėlinimo netolygumas oscilografo įėjime (12 pav.). Pagal matuoklio rodmenis nustatomas spalvų ir skaisčio signalų vėlinimo netolygumas. 11 pav. Matuojamojo televizijos signalo F, skirto spalvų ir skaisčio signalų vėlinimo netolygumui matuoti, oscilograma. 12 pav. Signalo F, praėjusio pro skirstomąjį tinklą, oscilograma: a – spalvų ir skaisčio signalų vėlinimo netolygumas oscilografo įėjime nelygus nuliui, b – prilygintas nuliui. 9.8.2 Leistinosios vertės Bet kuriame abonentiniame išėjime spalvų ir skaisčio signalų perdavimo trukmė neturi skirtis daugiau nei 100 ns. 9.9 Skirtuminis stiprinimas ir skirtuminė fazė 9.9.1 Apibrėžimas Skirtuminis stiprinimas – nepageidaujamasis santykinis spalvų signalo vertės pokytis, pakitus akimirkinei ryškio signalo vertei. Skirtuminė fazė – nepageidaujamasis spalvų signalo fazės pokytis, pakitus akimirkinei ryškio signalo vertei. 9.9.2 Matavimo metodas Žemiau nurodyta matavimo metodika viso skirstomojo tinklo, taip pat atskirų jo dalių skirtuminiam stiprinimui ir skirtuminei fazei matuoti. Skirtuminio stiprinimo ir skirtuminės fazės matavimui skirtos aparatūros struktūrinė schema pateikta 13 pav. 13 pav. Skirtuminio stiprinimo ir skirtuminės fazės matavimų aparatūros struktūrinė schema. Į skirstomojo tinklo įėjimą iš generatoriaus (8.12 punktas) paduodamas TV kanalo vaizdo nešlis, generatoriumi (8.11 punktas) moduliuotas matuojamuoju televizijos signalu D2 (16 pav.). TV signalo įtampos lygis skirstomojo tinklo įėjime prilyginamas didžiausiai leistinai įėjimo signalo vertei. Televizinis demoduliatorius (8.14 punktas) prijungiamas prie abonentinio išėjimo ir sureguliuojamas TV signalui priimti. Pilnutinio televizijos signalo dviguboji amplitudė demoduliatoriaus išėjime turi būti lygi 1 V. Pagal matuoklio (8.18 punktas) eksploatavimo instrukciją matuojami didžiausieji teigiamas ir neigiamas spalvos ponešlio amplitudės santykiniai pokyčiai temdymo signalo lygio atžvilgiu. Skirtuminis stiprinimas randamas sumuojant absoliučiąsias dviejų išmatuotų pokyčių vertes. 14 pav. Matuojamojo televizijos signalo D2 oscilograma. Po to matuojami didžiausieji teigiamas ir neigiamas spalvos ponešlio fazės pokyčiai, esant įvairiems ryškio signalo lygiams. Skirtuminė fazė randama sumuojant absoliučiąsias išmatuotų fazių skirtumų vertes. 9.9.3 Leistinosios vertės Didžiausios leistinos skirtuminio stiprinimo ir skirtuminės fazės vertės pateiktos 4 lentelėje. 4 lentelė. Didžiausios leistinos skirtuminio stiprinimo ir skirtuminės fazės vertės. TV sistema Didžiausioji skirtuminio stiprinimo vertė, % Didžiausioji skirtuminės fazės vertė, laipsniai PAL 14 12 SECAM 40 32 9.10 Impulsinė charakteristika 9.10.1 Matavimo metodas Impulsinės charakteristikos matuojamos pagal 15 pav. pavaizduotą struktūrinę schemą. 15 pav. Struktūrinė impulsinės charakteristikos tyrimų aparatūros schema. Į skirstomojo tinklo įėjimą iš generatoriaus (8.2 punktas) paduodamas TV kanalo vaizdo nešlio signalas, generatoriumi (8.1 punktas) moduliuotas matuojamuoju televizijos signalu F (sinus kvadratinis impulsas, kurio trukmė pusės amplitudės lygyje (200 ns). Televizinis demoduliatorius (8.4 punktas) prijungiamas abonentiniame išėjime ir sureguliuojamas TV signalui priimti. Televizijos matavimo signalo dviguboji amplitudė demoduliatoriaus išėjime turi būti 0.5 -1 V. Oscilografo (8.6 punktas) ekrane bus matoma sinus (kvadratinio 2T periodo impulso oscilograma, kurios padėtis rankenėlėmis nustatoma tokiu būdu, kad impulso apatinė dalis (temdymo lygis) sutaptų su oscilografo horizontaliosios skleistinės ašimi (0%), impulso viršūnė – su lygiu, atitinkančiu vienetą (100%), o taškai a1 ir a2 būtų simetriški linijos, einančios per nulinį laiko ašies tašką, atžvilgiu, kaip parodyta 18 pav. K – faktorius nustatomas pagal atitinkamą trafaretą su pažymėtomis ant jo leistinumo sritimis (5 lentelė, 17 pav.). Oscilografo skleidimo greitis turi atitikti laikinį trafareto mastelį. 5 lentelė. Trafareto, skirto K – faktoriui matuoti, linijų koordinatės. ±T Ribinės impulsinės charakteristikos vertės, K – faktoriui matuoti K=3% K=6% K=9% 0 +100, -12 100, -24 +100, -36 2 ±12 ±24 ±36 4 ±6 ±12 ±18 8 ±3 ±6 ±9 12 ±1.5 ±3 ±4.5 16 pav. Matuojamojo televizijos signalo F, praėjusio pro skirstomąjį tinklą, oscilograma kartu su atitinkamu trafaretu, skirtu K  faktoriui matuoti. 17 pav. Trafaretų, skirtų K  faktoriui matuoti, pavyzdžiai. 9.10.2 Leistinosios vertės K – faktorius negali būti didesnis kaip 6 %. 9.11 Tinklo elementų spinduliuotė 9.11.1 Apibrėžimas Spinduliuotė – iš bet kokio šaltinio radijo bangų pavidalu sklindančios energijos srautas. 9.11.2 Matavimo metodas Spinduliuotė matuojama šiuose dažniuose: • naudojamų Tinkle TV kanalų; • specialaus bandomojo signalo. Į Tinklą galima paduoti specialų bandomąjį signalą, kuris yra moduliuotas lengvai atpažįstamu garsiniu, pvz., 1kHz, dažnio signalu. Bandomasis signalas turėtų būti paduotas į Tinklo pagrindinę stotį tokiu pat būdu kaip ir naudojami vaizdo nešliai, užtikrinant, kad nebus nepageidaujamo signalų abipusio moduliavimo; • tuo atveju, kai Tinklas naudoja atbulinio ryšio kanalą dažnių diapazone iki 50 MHz, papildomas specialus bandomasis signalas paduodamas iš galinio abonentinio įrenginio (set top box), labiausiai nutolusio nuo pagrindinės stoties tam tikra kryptimi. Matavimo aparatūra. • Vertikali ketvirčio bangos ilgio suderinta su imtuvu (8.21 punktas) strypinė antena sumontuota ant automobilio stogo (geriausia viduryje). Daugiau antenų ant stogo neturi būti. • Matavimo sistemai sukalibruoti turi būti parinkta pakankamai didelė aikštelė, kurioje nebūtų kokių nors kliūčių, nuo kurių galėtų atsispindėti elektromagnetinės bangos ir tuo pačiu sąlygoti dideles matavimo paklaidas. Kalibravimui naudojamas vertikalus pusės bangos ilgio dipolis, į kurį paduodamas signalas, kurio galia keičiama – 20 dB(pW) arba 40 dB(pW), sumontuotas tame pačiame aukštyje kaip ir priėmimo antena, 3 metrų atstumu nuo jos. Automobilis turi būti taip orientuotas, kad jo padėtis turėtų kuo mažesnę įtaką sistemos kalibravimo duomenims (ne daugiau kaip ±3 dB). Matavimas. • Matavimai atliekami tik esant mažesniam kaip 10 metrų atstumui iki namo. • Tuo atveju, kai matuojamasis imtuvas leidžia matuoti kartu kelių nešlių galią, o sistema pakankamai jautri visuose matuojamųjų signalų dažniuose naudojant tą pačią anteną, matavimai gali būti atliekami iš karto keliuose dažniuose. 9.11.3 Leistinosios vertės Yra laikoma, kad Tinklas atitinka reikalavimus Tinklo elementų spinduliuotei, jeigu ne daugiau kaip 10% visų matavimo taškų (iš viso matuota ne mažiau kaip 50 taškų) spinduliuotės galia viršija 20 dB (pW) ir nė viename taške neviršija 40 dB(pW). 10. Priedai 10.1 Televizijos kanalai 10.1.1 Specialieji (kabelinės televizijos) kanalai 6 lentelė. Specialieji (kabelinės televizijos) kanalai. Kanalo Nešlio dažnis (MHz) Kanalo Nešlio dažnis (MHz) numeris vaizdo garso numeris vaizdo garso S-1 111.25 117.75 S-19 295.25 301.75 S-2 119.25 125.75 S-20 303.25 309.75 S-3 127.25 133.75 S-21 311.25 317.75 S-4 135.25 141.75 S-22 319.25 325.75 S-5 143.25 149.75 S-23 327.25 333.75 S-6 151.25 157.75 S-24 335.25 341.75 S-7 159.25 165.75 S-25 343.25 349.75 S-8 167.25 173.75 S-26 351.25 357.75 S-11 231.25 237.75 S-27 359.25 365.75 S-12 239.25 245.75 S-28 367.25 373.75 S-13 247.25 253.75 S-29 357.25 381.75 S-14 255.25 261.75 S-30 383.25 389.75 S-15 263.25 269.75 S-31 391.25 397.75 S-16 271.25 277.75 S-32 399.25 405.75 S-17 279.25 285.75 S-33 407.25 413.75 S-18 287.25 293.75 S-34 415.25 421.75 6 lentelės tęsinys. Specialieji (kabelinės televizijos) kanalai. Kanalo numeris Nešlio dažnis (MHz) Kanalo numeris Nešlio dažnis (MHz) vaizdo garso vaizdo garso S-35 423.25 429.75 S-38 447.25 453.75 S-36 431.25 437.75 S-39 455.25 461.75 S-37 439.25 445.75 S-40 463.25 469.75 Pastaba. Kanalas S – 11 rezervuotas skaitmeninės radiofonijos signalams perduoti. 10.1.2 Televizijos transliavimo kanalai 7 lentelė. Televizijos transliavimo kanalai. Kanalo numeris Nešlio dažnis (MHz) Kanalo numeris Nešlio dažnis (MHz) vaizdo garso vaizdo garso R-1 49.75 56.25 40 623.25 629.75 R-2 59.25 65.75 41 631.25 637.75 R-3 77.25 83.75 42 639.25 645.75 R-4 85.25 91.75 43 647.25 653.75 R-5 93.25 99.75 44 655.25 661.75 R-6 175.25 181.75 45 663.25 669.75 R-7 183.25 189.75 46 671.25 677.75 R-8 191.25 197.75 47 679.25 685.75 R-9 199.25 205.75 48 687.25 693.75 R-10 207.25 213.75 49 695.25 701.75 R-11 215.25 221.75 50 703.25 709.75 R-12 223.25 229.75 51 711.25 717.75 21 471.25 477.75 52 719.25 725.75 22 479.25 485.75 53 727.25 733.75 23 487.25 493.75 54 735.25 741.75 24 495.25 501.75 55 743.25 749.75 25 503.25 509.75 56 751.25 757.75 26 511.25 517.75 57 759.25 765.75 27 519.25 525.75 58 767.25 773.75 28 527.25 533.75 59 775.25 781.75 29 535.25 541.75 60 783.25 789.75 30 543.25 549.75 61 791.25 797.75 31 551.25 557.75 62 799.25 805.75 32 559.25 565.75 63 807.25 813.75 33 567.25 573.75 64 815.25 821.75 34 575.25 581.75 65 823.25 829.75 35 583.25 589.75 66 831.25 837.75 36 591.25 597.75 67 839.25 845.75 37 599.25 605.75 68 847.25 853.75 38 607.25 613.75 69 855.25 861.75 39 615.25 621.75 10.2 Norminių dokumentų sąrašas 1. EN 50083 „Cabled distribution system for television and sound signals“ (Europos standartas EN 50083 „Televizijos ir garso signalų kabelinės skirstomosios sistemos“). 2. HD 134.1 S1 „Radio frequency connectors (Part 1: General requirements and measuring methods (IEC 169-1: 1965)“, 1977. 3. HD 134.2 S2 „Radio frequency connectors (Part 2: Coaxsial unmatched connector (IEC 169-2: 1965 + A1: 1982)“, 1984. 4. CCIR 567 „Transmission performance of television circuits designed for use in international connections (Section CMMT A – Television transmission standarts and performance objectives)“, 1978. ______________ 2 priedas prie ryšių ir informatikos ministro 1997 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 93 Televizijos ir radiofonijos signalų kabelinės paskirstymo sistemos techninių parametrų matavimų pagal TT 15-97 protokolo forma Forma patvirtinta ryšių ir informatikos ministro 1997 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 93 VALSTYBINĖ RADIJO DAŽNIŲ TARNYBA Tvirtinu: VRDT direktorius Algirdo g. 27, 2006 Vilnius Tel. 26 11 77, faks. 26 15 64 199 m. mėn. d. Televizijos ir radiofonijos signalų kabelinės paskirstymo sistemos techninių parametrų matavimų pagal TT 15-97 PROTOKOLAS NR. . Televizijos ir radiofonijos signalų kabelinės paskirstymo sistemos rūšis Savininkas Licencijos (leidimo) Nr. Pagrindinės stoties adresas Matavimų protokolo apimtis lapų. Išvados Matavimus atliko: vardas pavardė pareigos parašas vardas pavardė pareigos parašas vardas pavardė pareigos parašas Matavimų data: 199 m. mėn. d. Matuojamas parametras: nešlio lygis abonentiniame išėjime Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, dB (μV) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.1.3 poskyrį Nešlių lygiai skirstomojo tinklo abonentiniame išėjime * Nešlio lygį matuojant abonentiniame šakotuve, leistinosios vertės padidinamos 2 dB (48-342 MHz dažnių intervale) arba 3 dB (342-622 MHz dažnių intervale). ** Esant kanalų skaičiui didesniam kaip 20, didžiausias leistinas lygis sumažinamas iki 77 dB (μV). Signalo rūšis Mažiausias lygis* dB (μV) Didžiausiasis lygis* dB (μV) AM TV signalas 57 80 DM radijas mono 40 70 DM radijas stereo 30 70 Nešlių lygių skirtumas tarp kanalų Dažnių juosta Didžiausias lygių skirtumas, dB Jei skirstomuoju tinklu perduodami ir televizijos, ir moduliuotojo dažnio UTB radiofonijos signalai, tai bet kuria moduliuotojo dažnio radiofonijos signalo nešlio lygis turi būti bent 3 dB mažesnis už mažiausiąjį televizijos vaizdo nešlio lygį. (47 – 862) MHz 12 Bet kuri 60 MHz dažnių juosta 6 Gretimieji kanalai 3 Matuojamas parametras: abonentinio išėjimo abipusė atsaja Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, dB 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.2.3 poskyrį Dviejų abonentinių išėjimų abipusė atsaja turi būti nr mažesnė kaip 20 dB bet kurio dažnio televizijos ar radiofonijos signalui. Matuojamas parametras: dažninės amplitudės charakteristikos netolygumas abonentiniame išėjime Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, dB 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.3.3 poskyrį Dažninės amplitudės charakteristikos netolygumas abonentiniame išėjime vaizdo nešlio atžvilgiu bet kurio kanalo ribose negali būti didesnis kaip ± 2 dB. Dažninės amplitudės charakteristikos netolygumas abonentiniame išėjime bet kurioje 0,5 MHz pločio dažnių juostoje negali viršyti 0,5 dB. Matuojamas parametras: nešlio dažnio nuokrypis Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, MHz 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.4.3 poskyrį Nešlio dažnio nuokrypis negali būti didesnis kaip 75 kHz esant AM TV signalui ir 12 kHz esant DM radijo signalui. Matuojamas parametras: signalo ir triukšmo santykis Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, dB 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.5.3 poskyrį Signalo rūšis Mažiausias leistinas signalo ir triukšmo santykis, dB AM TV signalas 43 DM radijas mono 38 DM radijas stereo 48 Matuojamas parametras: signalo ir trečiosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykis Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, dB 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.6.3 poskyrį Signalo ir trečiosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykis ne mažesnis kaip 60 dB bet kurio dažnio televizijos ar radiofonijos signalui. Matuojamas parametras: signalo ir antrosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykis Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, dB 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.6.3 poskyrį Signalo ir antrosios eilės kombinacinio dažnio trukdžių santykis ne mažesnis kaip 55 dB bet kurio dažnio televizijos ar radiofonijos signalui. Matuojamas parametras: signalo ir foninių trukdžių santykis Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, dB 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.7.3 poskyrį Signalo ir foninių trukdžių santykis negali būti mažesnis kaip 46 dB bet kurio dažnio televizijos ar radiofonijos signalui. Matuojamas parametras: signalo ir skaisčio signalų vėlinimo netolygumas Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, ns 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.8.3 poskyrį Signalo ir skaisčio signalų vėlinimo netolygumas ne didesnis kaip 100 ns bet kurio dažnio televizijos signalui. Matuojamas parametras: skirtuminis stiprinimas Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, % 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.9.3 poskyrį TV sistema Didžiausioji skirtuminio stiprinimo vertė, % PAL 14 SECAM 40 Matuojamas parametras: skirtuminė fazė Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, laipsniai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.9.3 poskyrį TV sistema Didžiausioji skirtuminės fazės vertė, laipsniai PAL 12 SECAM 32 Matuojamas parametras: K - faktorius Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, % 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.10.3 poskyrį K – faktorius negali būti didesnis kaip 6 % bet kurio dažnio televizijos signalui. Matuojamas parametras: televizijos ir radiofonijos signalų kabelinės paskirstymo sistemos elementų spinduliuotė Eil. Nr. TV kanalas (dažnis) Matavimo vieta (adresas) Išmatuota parametro vertė, dB (pW) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Matavimo paklaida Matavimams naudotos matavimo priemonės Leistinos parametro vertės pagal TT 15-97 9.11.3 poskyrį Televizijos ir radiofonijos signalų kabelinė paskirstymo sistema atitinka reikalavimus televizijos ir radiofonijos signalų kabelinės paskirstymo sistemos elementų spinduliuotei, jeigu ne daugiau kaip 10 % visų matavimo taškų (iš viso matuota ne mažiau kaip 50 taškų) spinduliuotės galia viršija 20 dB (pW) ir nė viename taške neviršija 40 dB (pW). ______________